Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal

nuteistojo M. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. M. S. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. S. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu M. S. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio terminuotas laisvės atėmimas, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. S. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Be to, M. S. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet 2024 m. sausio 31 d. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžiui, kuriuo pripažintas kaltu padaręs BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra jis, neturėdamas teisės vairuoti, 2025 m. liepos 14 d. apie 1.00 val. Alytuje, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo gynėja prašė M. S. apeliacinį skundą tenkinti, skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, parinkdamas M. S. už padarytas veikas bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, todėl nei teisės aktų nuostatų, nei bausmės skyrimo principų nepažeidė.

8. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias nuteistas apeliantas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

9. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad M. S. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Teismas pripažino M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamas veikas M. S. padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo jo asmenybės didesnį pavojingumą baudžiamojo įstatymo atžvilgiu, todėl apylinkės teismas pagrįstai pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas jį pripažino recidyvistu ir ši aplinkybė teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, per paskutinius penkerius metus M. S. daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios.

10. M. S. prašymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą grindžia šiuo metu turimais darbiniais santykiais, teigia, jog siekia tęsti darbinę veiklą, laikytis įstatymų ir keisti savo elgesį, tai padėtų geriau socializuotis, taip pat nurodo, kad supranta savo veiksmų neteisėtumą ir išreiškia aiškią motyvaciją keistis bei gyventi teisėtą gyvenimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinus neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, laiko, kad asmens prisipažinimas ir darbo turėjimas šiuo konkrečiu atveju nelaikytina esminėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis spręsti, kad apeliantui buvo paskirta per griežta, bausmės paskirties neatitinkanti bausmė.

11. M. S. anksčiau teistas eilę kartų, taip pat ne kartą ir už analogiškos nusikalstamos veikos – transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam, padarymą. Bylos medžiaga rodo, kad teisę vairuoti transporto priemones M. S. yra praradęs dar 2018 metais. 2024 m. sausio 17 d. teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu dėl vairavimo esant neblaiviam, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, taip pat 2025 m. liepos 2 d. buvo teistas už analogiškas veikas pagal BK 243 straipsnį, BK 281- 1 straipsnio 1 dalį, 2025 m. rugsėjo 12 d. vėl teistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo, uždraudžiant jam 7 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, M. S. jau eilę kartų buvo nubaustas už analogiško pobūdžio tyčinę nusikalstamą veiką, jis ne tik kad vairavo transporto priemonę, kai ši teisė jam atimta, tačiau vairavo neblaivus, kas rodo akivaizdų jo neteisėto elgesio sistemiškumą bei piktybiškumą, kas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio elgesio pasekmių suvokimo ir siekio pasitaisyti.

12. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus įgyvendinta M. S. paskyrus su laisvės suvaržymu susijusią bausmę.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar pagriežtinti bausmę gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam M. S. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

14. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais, t. y. siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus yra numanymas, kad bausmės tikslai asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai, dar kruopščiau įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Šiame kontekste be aukščiau aptartų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, svarbu pažymėti ir tai, kad 2025 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu M. S. pripažinus kaltu pagal BK 243 straipsnį ir pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jau 2025 m. liepos 14 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po minėto nuosprendžio priėmimo, M. S. ir vėl padarė analogiškas tyčines nusikalstamas veikas – vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas tam teisės, taip nepateisindamas teismo pasitikėjimo juo ir parodydamas akivaizdų nenorą taisytis.

17. Kaip buvo aptarta, ankstesni teistumai ir skirtos bausmės teigiamai M. S. elgesio neįtakojo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą, bausmei keliami tikslai –sulaikyti asmenį nuo naujų teisės pažeidimų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, nebus pasiekti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

18. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo M. S. išlaidas. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant nuteistajam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nebus objektyvaus pagrindo, todėl šios išlaidos iš M. S. valstybės naudai priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo M. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.