Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-403-865/2023 (Nr. 1-3114-865/2022), S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, jam paskirta galutinė 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 7 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 6 d. pažyma dėl išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam S. K., atlyginimo. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam S. K. advokatė V. B. teikė antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Bendra išlaidų suma – 173,33 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjas paskiriamas vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam S. K. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, o būtent – atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nemoka lietuvių kalbos.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-403-865/2023 (Nr. 1-3114-865/2022) gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Šios nuteistajam tenkančios teisės jis pats negalėjo tinkamai realizuoti dėl to, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, nemoka lietuvių kalbos.

Teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jo noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant S. K., nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniais, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.