- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-352/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00105-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Met-Plast-Kolor Jozef Grala, Eugeniusz Gutowski SP
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 45.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Virginijos Čekanauskaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Met-Plast-Kolor Jozef Grala ir Eugeniusz Gutowski SP.CYW apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1899-232/2013 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. vasario 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas išsimokėtinai įsigijo 11 579 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią Pramonės g. 141, Vilniuje (toliau – žemės sklypas) už 1 038 039 Lt sumą. Prieš pasirašydamas sutartį ieškovas sumokėjo 207 608,80 Lt, iki 2011 m. gruodžio 6 d. dar 177 949,53 Lt, likusią žemės sklypo kainą – 652 480,67 Lt ir 2 proc. metines palūkanas skaičiuojant nuo neapmokėtos sumos ieškovas sutartimi įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2022 m. sausio 15 d.
Šalies argumentai
Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė CK 6.204 straipsnio pagrindu pakeisti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydamas, kad dėl neigiamų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje daugiau kaip du kartus nukrito ieškovo įsigytos valstybinės žemės rinkos kaina. Pagal ieškovo pateiktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą minėto žemės sklypo vertė 2011 m. lapkričio 25 d. sudarė tik 392 000 Lt. Dėl šių aplinkybių iš esmės pasikeitė sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyra, ieškovui tapo sudėtingiau negu atsakovui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes iš esmės padidėjo jo įvykdymo atsakovui kaina bei sumažėjo gaunamas iš atsakovo įvykdymas – ieškovas už įsigytą žemę privalo mokėti dvigubai daugiau, negu ji yra objektyviai verta rinkoje. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas pateiktu ieškiniu prašė pakeisti 2008 m. vasario 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, sumažinant nusipirktos žemės sklypo dalies kainą nuo 1 038 039 Lt iki 392 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad CK 6.204 straipsnyje numatytos išimtinės, ekstraordinarinės sutartinių įsipareigojimų vykdymą iš esmės apsunkinančios aplinkybės, kurioms atsiradus teismas gali pakeisti sutartį arba atskiras jos sąlygas. Esminį sutarties vykdymą suvaržančios aplinkybės gali būti konstatuojamos tik tokiu atveju, jeigu jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus kriterijus. Pažymėjo, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į nustatytų faktinių aplinkybių visumą: sutarties rūšį, tikslą, verslo, kuriuo užsiima šalys, pobūdį, ekonominės krizės poveikį šiems verslams, šalių patirtį versluose ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad viena iš šalių (pardavėjas) yra valstybės institucija, saistoma nustatytos valstybinės žemės kainų nustatymo (indeksavimo) tvarkos, kita – ne vienerius metus veikiantis verslo subjektas (įregistruotas 2001 m. gruodžio 27 d.). Teismas nurodė, kad CK 6.204 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas pakeisti sutarties sąlygas sumažinant pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtą kainą, neįrodė visų šių sąlygų egzistavimo.
Teismas pažymėjo, kad įvykdymo kaina ieškovui nedidėja, nes ją sutarta sumokėti pastoviomis periodinėmis įmokomis, mokėtinomis iki 2022 metų. Teismas nurodė, kad žemės sklypas buvo perkamas išsimokėtinai, ieškovas nėra sumokėjęs visos kainos, nėra žinoma, kokia sklypo kaina bus ieškovui įvykdžius prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, faktą, kad nekilnojamojo turto kainos rinkoje svyruoja, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad jo gaunamas įvykdymas bus iš esmės sumažėjęs. Teismas pažymėjo, kad ieškovui, kaip juridiniam asmeniui, užsiimančiam prekyba, tiek sutarties sudarymo metu, tiek bendrai turėjo būti žinoma, kad kainos rinkoje ir ypač nekilnojamojo turto rinkoje svyruoja ir keičiasi. Teismo vertinimu, ieškovas, kaip verslo subjektas, sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti kainų svyravimą ir nors nekilnojamojo turto kainų svyravimas rinkoje yra objektyvi nuo šalių nepriklausantį aplinkybė, kurios šalys negali kontroliuoti, tačiau pasirašydamas tokią sutartį ieškovas, būdamas verslo subjektu, prisiėmė ir kainų svyravimo riziką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Met-Plast-Kolor Jozef Grala ir Eugeniusz Gutowski SP.CYW prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad ieškovas, kaip verslo subjektas, turėjo numatyti rinkos kainų svyravimą, ir prisiimti su tuo susijusią riziką. Žymų nekilnojamojo turto kainų sumažėjimą sukėlė visiems žinomi ir įrodinėjimo nereikalaujantys esminiai neigiami pokyčiai pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje, o ne tam tikri nežymūs kainų svyravimai rinkoje. Ši aplinkybė iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ieškovo nenaudai, nes dabartinė žemės sklypo kaina tesudaro 37 proc. 2008 m. vasario 19 d. buvusios žemės sklypo kainos. Dėl šios priežasties ieškovui tapo žymiai sudėtingiau vykdyti piniginius įsipareigojimus valstybei, nes valstybinės žemės kaina, kurios didesnės dalies ieškovas dar nėra sumokėjęs, iš esmės sumažėjo. Tai reiškia, kad ieškovui iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina – jis priverstas mokėti valstybei už įsigyjamą žemės sklypą daugiau, nei jis objektyviai vertas rinkoje ir mokėti nuo tikrovės neatitinkančios sklypo kainos nepagrįstai dideles palūkanas. Akivaizdu, kad šių aplinkybių ieškovas negalėjo objektyviai žinoti, numatyti ir kontroliuoti. UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 6.2.2 komentare pasaulio privatinės teisės ekspertai pripažįsta, kad žymūs pokyčiai rinkoje laikytini pagrindu teigti apie esminį gaunamo įvykdymo sumažėjimą ir tuo pačiu taikyti nukentėjusios šalies prašymu teisės normą dėl atitinkamų sąlygų pakeitimo.
2. Teismo nurodymas, kad vertinti perkamo žemės sklypo kainos pokyčius bus galima tik tuomet, kai bus išmokėta visa suma už žemės sklypą yra teisiškai nepagrįstas, neprotingas ir paneigiantis CK 6.204 straipsnio tikslą ir prasmę, kadangi CK 6.204 straipsnis reglamentuoja sutarties nuostatų pakeitimą, kai sutartis tarp šalių yra sudaryta, bet nėra įvykdyta.
3. Teismas, atmesdamas ieškinį, grubiai pažeidė teismų praktiką, priėmė visiškai priešingą sprendimą, nei buvo priima analogiškoje situacijoje kitų teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-87/2009).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl ekonominio nuosmukio metu įvykusio žemės sklypo vertės sumažėjimo yra faktinis ir teisinis pagrindas pakeisti sutarties sąlygas, sumažinant sutartyje nustatytą žemės sklypo kainą. Teismas ieškinį atmetė ne todėl, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo išsimokėtinai ir dar nėra sumokėjęs visos sumos, o todėl, kad nekilnojamojo turto rinka yra cikliška, jai būdingi nuosmukiai ir pakilimai, dėl ko pasibaigus ekonominiam nestabilumui, žemės sklypo rinkos vertė gali neabejotinai pakilti ir pasiekti buvusią rinkos vertę arba ją net viršyti. Reikalavimų patenkinimas tuo pagrindu, kad nukrito parduoto žemės sklypo rinkos vertė, reikštų, kad pirkimo–pardavimo sutarties šalys galėtų nuolat sekti parduoto sklypo rinkos svyravimus ir turėtų teisę kiekvieną kartą šiai vertei pakilus ar kritus reikalauti viena iš kitos sutarties kainos pakeitimo. Tačiau nekilnojamojo turto kainų svyravimas rinkos ekonomikoje yra visiškai natūralus ir dinamiškas procesas, todėl sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį galima nekilnojamojo turto kainų pasikeitimo rizika turi būti įvertinta. Sutarties vykdymo suvaržymui pagal CK 6.204 straipsnį nepakanka to, kad vienai sutarties šaliai vykdyti sutartį pasidarė sunkiau dėl to, kad ji negaus pelno arba vykdyti sutartį bus nuostolinga, turi iš esmės pasikeisti vienos ar kitos šalies prievolių pusiausvyra. UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai yra taikomi tik komerciniams teisiniams santykiams, kurie atsiranda siekiant pelno ir šių komercinių teisinių santykių subjektams, tuo tarpu valstybė nėra komercinių teisinių santykių subjektas. Priešingai, valstybė yra subjektas, kuris sudarydamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir jas vykdydamas griežtai laikosi įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės sudarytose valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyse keisti nurodytos kainos ir jos apskaičiavimo tvarkos. Apelianto cituojamose bylose buvo sprendžiamas nesumokėtos kainos indeksavimo teisėtumo klausimas, kuris šioje byloje neginčijamas, todėl nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodytomis nutartimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Kaip minėta, 2008 m. vasario 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi (b. l. 16-19) šalys numatė, kad perkamo ginčo žemės kaina – 1 038 039 Lt (Sutarties 2.1 p.). Iki sutarties pasirašymo ieškovas sumokėjo pradinę 207 608,80 Lt žemės sklypo įmoką, o įsiskolinimo likutį įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2022 m. sausio 15 d. bei mokėti 2 proc. metines palūkanas nuo likusios įsiskolinimo sumos (Sutarties 4, 5 p.). Minėto sklypo nuosavybės teisė yra perėjusi ieškovui (CPK 179 str. 3 d.).
Iš ieškovo pateiktos Alliance group atliktos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos matyti, kad 2011 m. lapkričio 25 d. ginčo sklypas įvertintas 392 000 Lt (b. l. 32-59).
Apelianto teigimu, dėl pasikeitusios ginčo žemės sklypo rinkos vertės iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina, t. y. ieškovo mokamos įmokos yra didesnės nei minėto žemės sklypo rinkos vertė, todėl yra pagrindas pakeisti sutartį CK 6.204 straipsnio pagrindu, sumažinant įsigyto žemės sklypo kainą. Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.
CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį negu kitai. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį, sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas.
CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.204 straipsnyje numatytos išimtinės aplinkybės, kurioms atsiradus teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo pakeisti žemės sklypo, kurio nuosavybės teisė jam yra perėjusi nuo sutarties pasirašymo (Sutarties 11 p.; CPK 179 str. 3 d.), kainą, motyvuodamas aplinkybe, kad dėl ekonominio pasaulinio sunkmečio sumažėjo įsigyto žemės sklypo rinkos vertė. Kaip minėta, šalys yra sudarę pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, Sutartyje numatyti daliniai mokėjimai fiksuotomis įmokomis (Sutarties 5 p.), ieškovas nenurodė, kad dėl indeksavimo jis turėtų mokėti didesnes įmokas, nei numatyta Sutartyje. Aplinkybių, kad dėl ekonominio sunkmečio būtų iš esmės pasikeitusi apelianto finansinė padėtis, dėl kurios jis negalėtų įvykdyti prievolės mokėti numatytas sutartines įmokas, apeliantas net neįrodinėjo.
Vien aplinkybė, kad sumažėjo ieškovo įsigyto žemės sklypo vertė, nesudaro pagrindo CK 6.204 straipsnio pagrindu keisti sutartyje numatytą kainą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiai yra natūralus procesas, todėl galimas nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas, nepaisant to, kad nepriklauso nuo šalių valios, nelaikytinas aplinkybe, kuri šalių negalėjo būti numatyta (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.). Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad nėra žinoma, kokia minėto žemės sklypo vertė bus Sutarties įvykdymo metu –2022 metais. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nenurodė, kad sutarties pakeitimas CK 6.204 straipsnio pagrindu nėra galimas, kol sutartis nėra įvykdyta. Teismo sprendime aplinkybės dėl sutarties neįvykdymo buvo nurodytos tame kontekste, kad neįmanoma nustatyti, kokia žemės sklypo vertė bus apeliantui įvykdžius Sutartį.
Dėl nurodytų argumentų atmestini kaip neįrodyti apelianto argumentai, kad iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina ar sumažėjo iš jos gaunamas įvykdymas (CPK 185 str.).
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas priėmė kasacinio teismo praktikai priešingą teismo sprendimą. Apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2008 analogiškoje situacijoje priėmė priešingą sprendimą. Su tokiu apelianto argumentu nesutiktina.
Kolegija pažymi, kad apelianto nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ir šioje byloje faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo kilęs ginčas dėl išperkamos valstybinės žemės likusios nesumokėtos kainos indeksavimo teisėtumo, įrodinėjant, kad minėtas indeksavimas, dėl kurio žymiai išaugo nesumokėto įsiskolinimo likutis, iš esmės pažeidė šalių prievolių pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės kainos indeksavimo teisėtumo klausimas nėra ginčijamas, o šalių prievolių pusiausvyros pasikeitimas grindžiamas įsigyto sklypo rinkos vertės pasikeitimu (sumažėjimu).
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.