Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi kalakutų fermos“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 6 d. UAB „Enefit“ (pardavėja) ir UAB „Arvi kalakutų fermos“ (pirkėja) sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 18-2076V (toliau – Sutartis). Sutarties šalys susitarė, kad pardavėja elektros energiją tiekia, o pirkėja ją perka pardavimo laikotarpiu (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punktas). Anot ieškovės, ji tiekė elektros energiją atsakovei ir Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punktas) teikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės teigimu, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Sutartis laikoma nutraukta kadangi atsakovei 2019 m. liepos 31 d. vienašališkai sustabdžius elektros energijos tiekimą, atsakovė ir toliau vengė atsiskaityti, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 31 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ENE Nr. 69472 943,80 EUR sumai, 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ENE Nr. 71196 514,25 EUR sumai, 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ENE Nr. 73752 506,99 EUR sumai, 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ENE Nr. 74621 611,05 EUR sumai, 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ENE Nr. 77213 408,98 EUR sumai, 2019 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ENE Nr. 77621 526,35 EUR sumai, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ENE Nr. 79358 141,57 EUR sumai (neįskaitant delspinigių). Byloje duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą/apmokėjusi nurodytas sąskaitas, nėra (CPK 178 straipsnis).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir sumokėjo nurodytą skolą, nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 652,99 EUR skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.205 straipsniai).

7. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutarties bendrąsias sąlygas (9.2 punktas) delspinigių norma už pradelstą dieną buvo nustatyta 0,02 proc. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 131,51 EUR delspinigių, apskaičiuotus už laikotarpį neviršijant 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 131,51 EUR delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3784,50 EUR (3 652,99 EUR + 131,51 EUR)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

9. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 85,00 EUR žyminis mokestis ir 350,90 EUR dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 435,90 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

10. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,45 EUR, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės yra priteistina 5,45 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Enefit“, juridinio asmens kodas 300649187, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutų fermos“, juridinio asmens kodas 15482966, 3652,99 EUR (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 99 ct) skolą, 131,51 EUR (vieno šimto trisdešimt vieno euro ir 51 ct) delspinigių, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 784,50 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 435,90 EUR (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutų fermos“, juridinio asmens kodas 15482966, 5,45 EUR (penkis eurus ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.