- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- 1-113-749/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00233-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- N. J.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., I. Ž., dalyvaujant prokurorei G. V., kaltinamajam A. T., nukentėjusiajam N. J., jo atstovui advokatui A. L., nedalyvaujant Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. T. 2020 m. sausio 1 d., apie 19 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto dėl alaus bare dingusios striukės metu sudavė ranka du smūgius N. J. į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam N. J. fizinį skausmą.
Taip pat A. T. buvo kaltinamas, kad jis 2020 m. balandžio 6 d., apie 19 val., Panevėžio mieste, takelyje tarp (duomenys neskelbtini) namų sudavė rankos kumščiu du smūgius N. J. į veidą, taip padarė veido sumušimą, pasireiškusį skruosto srities muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. J. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Dėl nusikaltamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. sausio 1 d.)
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. T. parodė, kad kaltę dėl 2020 m. sausio 1 d. įvykio visiškai pripažįsta. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš esmės pripažįsta, tik prašoma suma jam akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti jo padarytą veiką. Dėl 2020 m. sausio 6 d. įvykio jis kaltę kategoriškai neigia, nes nepadarė šio nusikaltimo.
A. T. parodė, kad datos nepamena. Datą buvo patikslinęs antros apklausos metu. Įvykis buvo ne 2020 m. sausio 1 d. Įvykis buvo tada, kai dingo striukė. N. J. lankėsi alaus bare. Jie tame bare šventė gimtadienį, jis koncertavo. Baras yra adresu, (duomenys neskelbtini). Tame bare dingo E. striukė. Kitą dieną jis (E.) atėjo ir paklausė jo, kaip jam (E.) susirasti striukę, nes joje buvo banko ir asmens tapatybės kortelės. Jis pasakė, kad nežino. Vienas žmogus nupasakojo, kaip atrodo tas žmogus, kuris paėmė striukę. N. J. kitą dieną atėjo į barą atsigerti alaus. Klientai jį atpažino. Jo (N. J.) paklausė, ar jis nerado striukės. Jis pasakė: „taip radau, kažkas man ją permetė per tvorą“. A. T. pasakė, kad parodytų, kur ta striukė. Nuėjo pas jį į namus. Jis parodė striukę. Paėmė tą striukę ir kartu su juo grįžo į barą. Grąžino tam žmogui striukę. Tada N. J. išėjo į kiemą ir jį ten sumušė kiti žmonės. Sumušė dėl paimtos striukės. Tas renginys vyko 2020 m. gruodžio mėnesį, 12 ar 13 dienomis, nes to žmogaus gimtadienis buvo 2020 m. gruodžio 15 d. Dėl to įvykio buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo kitas įtariamasis, ne jis, jis buvo nei prie ko.
Po savaitės laiko važiavo į parduotuvę su dviračiu. Pamatė kieme N. J.. Jo paklausė, ar gali prieiti. Jis pakvietė užeiti į vidų. Atėjo pas jį į vidų. Pasakė, kad grąžintų to žmogaus pinigus, kurie buvo striukėje kartu su pinigine ir dokumentais, banko kortele. Jam dėl striukės nukentėjęs E. sakė, kad striukėje buvo pinigų. N. J. pasakė, kad pinigų neėmė. Jis (A. T.) pasikarščiavęs du kartus trenkė delnu į veidą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nežino, kodėl taip vėlai - po mėnesio laiko. Iš pradžių jis (N. J.) niekam nesiskundė, kad jis jam trenkė. Nekvietė policijos pareigūnų, kai buvo sumuštas bare. Jis pas N. J. buvo du kartus. Kai sudavė per veidą, nukentėjusysis nenugriuvo, jam atgal netrenkė. O bare dar prieš Naujuosius metus jis nukentėjusiojo nelietė. Konfliktą matė, ramino draugus, kad nieko nedarytų N. J.. Matė, kad N. J. gavo į veidą nuo L. Buvo tamsu. Ką darė M., negali pasakyti. Be jo prie baro buvo daug žmonių, t. y. E. P., L. D., M. Smurtą vartojo L. Negali pasakyti, ar M. smurtavo. Jis nukentėjusiojo nelietė. Renginys buvo prieš Kalėdas. O pas N. J. jis atvyko jau po Kalėdų, t. y. 2019 m. gruodžio 27 d. ar 2019 m. gruodžio 28 d. Kai pas jį rado striukę, kišenėje buvo E. P. asmens tapatybės ir banko kortelė. Prieš įvykį nežinojo, kur gyvena nukentėjusysis. Negali pasakyti, kelintą valandą dingo striukė. Sekmadienį vakare, kitą dieną po renginio, apie 20 val. nukentėjusysis N. J. atėjo į barą ir pasakė, kad rado striukę. Jam E. sakė, kad striukėje rado dokumentus. N. atnešė ir grąžino E. striukę. N. nešė striukę, jis (A. T.) nežiūrėjo, kas yra striukėje, E. pats apžiūrėjo striukę. Netikrino, ar buvo piniginė. Sudavė dėl dingusios striukės, nes jis neprisipažino ir melavo. Dėl to gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nurodė, kad sausio 1 d. važiavo į Kauną, buvo suklydes dienas. Dėl ieškinio - sutinka sumokėti tik 500 Eur (3 t., b. l. 55-60).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. T. kaltę pripažino dėl N. J. sumušimo 2020 m. sausio 1 d. Pripažino sudavęs ranka du smūgius į veido sritį. Parodė, kad dėl įteikto įtarimo gali paaiškinti sekančiai: 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai datos nepamena, būnant alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 20 val. baro lankytojas E., kurio pavardės nežino, bare pasigedo savo odinės striukės. E. sakė, kad striukės kišenėje buvo jo pinigai, banko mokėjimo kortelė, tapatybės kortelė. Kiek buvo pinigų, tiksliai nežino. Tą vakarą jis pats E. striukę buvo nukabinęs nuo pakabos ir padėjęs ant stalo, esančio prie pat durų. Striukė buvo juodos spalvos, odinė, su kailio apykakle. Minėtame bare jis koncertavo. Koncertuodamas matė, kad striukė buvo ant stalo. Matė, kad prie to stalo sėdėjo du vyrai, bet jų neįsidėmėjo. Vienos koncerto dalies metu pastebėjo, kad striukės ant stalo nebėra. Pamanė, kad ją pasiėmė E. Taip pat tuo metu pamatė, kad prie stalo nebebuvo ir dviejų prie jo sėdėjusių vyrų. Dar koncertuojant, E. pradėjo ieškoti savo striukės, teiravosi jo, kur galėtų būti striukė. Tuo metu bare buvo daug žmonių. E. pasigedus ir ieškant striukės, vienas iš baro klientų pasakė, kad jis matė, kaip vienas iš baro lankytojų demonstruodamas, kad jam skauda širdį, susiėmęs už širdies išeidamas pasiėmė minėtą striukę. Lankytojas apibūdino kaip atrodė vyras, kuris paėmė striukę. Kadangi visus baro klientus pažįsta, todėl pagal apibūdinimą suprato, apie ką kalba baro lankytojas. Numanė, kad striukę galėjo paimti N., gyvenantis netoli jo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sekančią dieną į tą patį barą atėjo E., kiti baro lankytojai. Visi diskutavo apie striukės vagystę. Kaip tik tą patį vakarą į barą atėjo ir minėtas N. Klientas, kuris buvo nurodęs kaip vyras paėmė E. striukę, patvirtino, kad E. striukę paėmė N. Tuomet E. minėto N. paklausė, ar jis kartais nerado jo odinės striukės. N. atsakė, kad rado. Kažkas jam namuose permetė per tvorą. Tuomet jis N. pasiūlė eiti iki jo namų, kad jis parodytų rastą striukę. Iki N. namų ėjo tik dviese su N. E. nėjo. Kuomet nuėjo į N. namų kiemą, kieme ant šulinio pastebėjo numestą juodos spalvos odinę striukę. Atpažino, kad tai E. striukė. Striukę vietoje prie N. apžiūrėjo. Striukės kišenėje rado E. banko ir asmens tapatybės kortelę. Daugiau nieko nebuvo. N. pradėjo sakyti, kad striukę galėjo pavogti jo pusbrolis, gyvenantis kartu. N. jam parodė savo pusbrolį. Pamatęs jo pusbrolį, jį atpažino, nes žinojo jį iš matymo, jį vadina "(duomenys neskelbtini)". Jį pamatęs, iškart prisiminė, kad jis bare tikrai nei karto nėra buvęs ir bare nesilanko. Striukę padavė N. ir paliepė eiti kartu ir striukę grąžinti E. Abu su N. grįžo atgal į barą, ten N. atidavė striukę E. N. neigė ėmęs striukę. Jis teigė, kad E. striukę jam permetė kažkas per tvorą. Viskas tuo ir baigėsi. Visą jų aiškinimąsi girdėjo ir kiti baro lankytojai ir jie suprato, kad N. pavogė E. striukę. Paskui N. išėjo į kiemą. Jis ir E. bei kiti bare buvę asmenys – L. ir M. bei dar kiti baro lankytojai irgi išėjo į kiemą. Visi nuėjo į lauko terasą. Buvo prieš pat baro darbo pabaigą. Baras dirba iki 21 val., tai išeiti į terasą galėjo apie 20.30 val. Visi lauke pradėjo kalbėti. Vyrai buvo ant N. supykę. Labiausiai įsiaudrino baro lankytojai L. ir M. Jie pavartojo smurtą N. atžvilgiu. Kelis kartus sudavė N. rankos kumščiais. Greičiausiai galėjo suduoti į galvą, bet terasoje buvo tamsu, todėl gerai ir nematė. Jis N. atžvilgiu nieko nedarė, tik ramino vyrus, kad šie ramintųsi ir nieko N. atžvilgiu daugiau nedarytų. N. vijo lauk, kad jis daugiau nesirodytų bare, nes jie netoleruoja vagysčių, kadangi visi baro lankytojai vienas kitu pasitiki ir nėra buvę vagysčių. N. išėjo, o jie pasibaigus baro darbo laikui kiekvienas išsiskirstė namo. Praėjus dienai ar dviem, tiksliai nepamena, bet tai tikrai buvo prieš Naujuosius metus, praeidamas (duomenys neskelbtini) g. pro N. namus, pamatė jį stovint kieme. Pasikvietė jį ateiti arčiau tvoros. N. pakvietė užeiti į kiemą. Jis užėjo į kiemą. Čia pradėjo kalbėtis. N. vėl neigė paėmęs striukę. Jo paklausė ar jis grąžins E. pinigus, nes striukėje nebebuvo pinigų. N. pasakė, kad striukės jis neėmė ir dar pasakė, kad pinigų nebuvo. Tai sukėlė dar didesnį įtarimą, kad tikrai N. pavogė striukę. Supykęs, kad N. meluoja, vieną kartą nestipriai tekštelėjo rankos delnu N. per žandą. Sutinka, kad galėjo suduoti iš vienos ir iš kitos rankos. Tikrai jokių sužalojimų tekštelėdamas delnu N. nepadarė. Tekštelėjo supykęs, kad jis neigia pavogęs E. striukę, nors visi faktai buvo prieš jį ir buvo akivaizdu, kad būtent N. pavogė striukę. Kieme kartu buvo ir N. pusbrolis "(duomenys neskelbtini)". Jis buvo lauke, kieme viso pokalbio metu. Besiaiškinant su N., jam pasakė, kad kadangi jis pavogė striukę, pavogė striukėje buvusius pinigus, tai tegul juos ir grąžina E. Jokios sumos neįvardino, nes nežinojo kiek buvo striukėje pinigų. Jam pasakė, kad jei pavogei striukę, tai grąžink ir pinigus. "(duomenys neskelbtini)" į jų pokalbį nesikišo, tik klausėsi. Tik jis jį galėjo sudrausminti tuo atveju, kai jis tekštelėjo N. per žandą. Bet kadangi jis ne mušeika, todėl net negalvojo mušti N. "(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu jokio fizinio smurto nepanaudojo, jo net nelietė. Dar gali pasakyti, kad 2020 m. sausio 1 d. ryte, apie 7 val. išvyko į Kauną, kur tą vakarą dalyvavo kaip žiūrovas koncerte, kuris vyko (duomenys neskelbtini). Koncertavo net keli Lietuvos muzikos atlikėjai. Į koncertą vyko vienas. Koncertas prasidėjo apie 16 val., o baigėsi apie 19 val. Kaune pavaikščiojo po Kauną, lankėsi prie eglutės (2 t. b. l. 151-155, 173-176).
Iš nukentėjusiojo N. J. pareiškimo ir apklauos protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vienas, vartojo alkoholį. Apie 17 ar 18 val. išėjo į kiemą parūkyti ir susitiko kaimyną E., kurio pavardės nežino, kuris gyvena tuo pačiu adresu, tik ūkiniame pastate. Abu kieme rūkė. Staiga jiems stovint į kiemą atėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo A., kurį kartais matydavo alaus bare, esančiame prie (duomenys neskelbtini), ir pasakė jam, kad duotų 250 eurų. Paklausė už ką, jis atsakė, taip reikia. Tada jis pastūmė E., o priėjęs prie jo sudavė du kartus delnu per veidą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada jis išėjo link parduotuvės MAXIMA, esančios (duomenys neskelbtini). Nueidamas pasakė, kad kiek kartų jį sutiks, tiek kartų jį sumuš ir gali būti, kad turės reikalų su mirtim. Jis tai suprato, kaip grasinimą. Jis mano, kad grasinimas gali būti realus, nes iš kitų asmenų yra girdėjęs, kad jis yra sumušęs ne vieną žmogų. Jis to žmogaus nebijo. Jis mano, kad jis iš jo pinigų reikalavo todėl, kad šiuo metu neturi pajamų. O kodėl būtent iš jo, pasakyti negali. Nori pasakyti, kad jis su A. jokių konfliktų neturėjo, jokių finansinių reikalų taip pat neturėjo, jam nėra skolingas. Nori pasakyti, kad A. dar kartą yra buvęs jo namuose, tai buvo 2019 m gruodžio 29 d. jie kartu iš baro parėjo į jo namus, tačiau kieme pabuvęs A. išėjo, o jis grįžo į kambarį. A. yra apie 185 cm ūgio, 50 metų, kūdas, pečiai siauri, buvo su juoda striuke ir tamsiai mėlynais džinsais, buvo apsiavęs juodus batus ir juodos spalvos kepurę. Gali būti, kad jo vardas A., o ne A. (1 t., b. l. 27-28, 29, 41-43, 44).
Iš N. J. papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 29 d., vakare, tiksliai laiko nepasakys, bet galėjo būti apie 19 val., nuėjo iš namų į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės "(duomenys neskelbtini)". Nuėjo nusipirkti cigarečių, nes ten cigaretės pigiau. Be to dar kai kas pavaišina iš pažįstamų, t.y. duoda cigarečių. Nuėjęs į barą, apsidairė ar nėra kokio pažįstamo. Prie baro pamatė vieną iš matymo pažįstamą, kuris jį pavaišino cigarete. Už baro buvo barmenė. Bare buvo ir jam pažįstamas iš matymo L., kuris nieko nesakęs jam stovint prie baro, už kurio stovėjo barmenė, sudavė ranka vieną smūgį jam į veido sritį. Pataikė į nosį ir į lūpą, prakirto, bėgo kraujas. Taip pat pamėlo kairė akis, buvo kraujosruva. Visa tai matė barmenė ir jo pažįstamas, kuris pavaišino cigarete. L. jam sudavė smūgį be jokios priežasties. Prieš smūgio sudavimą L. jam paliepė rengtis striukę. Tuo metu buvo nusirengęs striukę. Dėl kokios priežasties ją turėjo rengtis, nieko nesakė. Tik pasakęs, kad rengtųsi iškart sudavė smūgį rankos kumščiu. Trenkė iš dešinės rankos. Apsivalė su servetėlėmis kraują. Tuo metu bare buvo ir jo paminėtas A., kuris matė, kad iš savo telefono kažkam skambino. Girdėjo kaip paskambinęs, jis pasakė, kad "jei tu esi namuose, ateik į barą, reikalinga pagalba, reikia patvarkyti vieną žmogų". Po to išėjo į lauką, kur prie baro pastato norėjo prisidegti cigaretę. Į lauką iš baro išėjo minėtas L., A. ir dar vienas vyriškis, kurio duomenų nežino, bet žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), priešais "(duomenys neskelbtini)" parduotuvę, raudonai nudažytame mediniame name. Šis vyras alaus bare buvo kartu su L. ir A. Būnant lauke, jis atsisėdo lauko terasoje prie pat išėjimo iš terasos, nes norėjo prisidegti cigaretę. Prie jo priėjo L. ir nieko nesakęs jam sudavė rankos kumščiu ne mažiau keturių smūgių. Pataikė į veido sritį, praktiškai į tą pačią vietą - lūpas ir nosį. L. nieko nesakė. Po to L. jam spyrė vieną kartą iš kojos, pataikė į veido sritį, lūpų srityje. Buvo šoke. Paskui girdėjo kaip A. pradėjo raminti L., kad šiam kartui užtenka, nebedaužyk. A. jo atžvilgiu nieko nedarė. Su jais buvęs vyras jo atžvilgiu taip pat jokių veiksmų neatliko. Tada jis pradėjo eiti lauk iš terasos ir tuo metu A. jam pasakė, "kad būtų 250 Eur". Dar jo paklausė "ar suprato". Jis nieko neatsakė. Dėl ko reikalavo 250 Eur, nieko jam neaiškino. Jis A. ir niekam kitam nėra skolingas nei vieno cento. Dėl kokios priežasties jis iš jo reikalavo 250 Eur, nesuprato, tam nėra jokios priežasties. L. jį sumušdamas sukėlė stiprų fizinį skausmą. Net 10 dienų po to negalėjo valgyti, nes negalėjo net maisto kramtyti ir jo įsidėti į burną. Greitu tempu ėjo link namų, tačiau pirmiausiai užėjo pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) g. Pas motiną nuėjo visas kruvinas. Labai smarkiai bėgo kraujas iš nosies ir lūpų. Kraują valėsi rankomis. Motinai papasakojo kas įvyko, kad jį bare sumušė L. Motina nei vieno iš paminėtų asmenų nepažįsta. Motina apvalė kraują. Pas medikus niekur nesikreipė. Girdėjo, kad motina paskambino telefonu jo tėvui ir papasakojo, kad jis sumuštas. Tą vakarą viskas tuo ir baigėsi. Dėl šio įvykio į policiją niekur nesikreipė. Po to jau 2020 m. sausio 1 d., apie 17-18 val. būdamas namuose, išėjo į kiemą parūkyti. Kieme sutiko E. Jam su juo bekalbant, į kiemą įėjo tas pats A., kurį pirmoje apklausoje buvo įvardijęs kaip A. A. įėjęs į kiemą atėjo prie jų. Jis iš karto pradėjo kalbėti apie pinigus. Pasakė, kad kuo greičiau būtų pinigai, įvardino 250 Eur. Jis pradėjo jo klausinėti už ką turi duoti 250 Eur ir dėl ko. Jis nieko jam nepaaiškino. Tada pradėjo artintis arčiau jo. Jis numanė, kad jo atžvilgiu bus panaudotas smurtas. Tokia buvo jo nuojauta. A. priėjęs prie jo, jam smūgiavo ranka į galvos sritį, tačiau nepataikė, nes jis pasilenkė. Tada E. įsiterpė tarp jo ir A., tarpe. E. taip pat "gavo" nuo A. Matė, kad A. jam sutrenkė tris smūgius į krūtinės ląstą. A. šiuos smūgius sudavė iš abiejų rankų. Po to A. pradėjo stumti E. link įėjimo durų, nes tuo metu buvo arti E. gyvenamosios vietos nuo durų, apie 0,5 metrų atstumu. Stūmė du kartus. E. negriuvo. Trečią kartą E. A. pastūmė iš abiejų rankų, gan stipriai. E. nuo pastūmimo pargriuvo ant žemės. Nugara trenkėsi ant lauke prie įėjimo durų stovėjusios kėdės ir sėdėjo ant žemės atsirėmęs į kėdę. Pastebėjo, kad E. pradėjo dūsti. Tada jis jam paspaudė krūtinės sritį, E. pradėjo ramiau kvėpuoti, atsiduso. Jį pasodino ant tos pačios kėdės. Tik spėjo E. pasodint, tik spėjo atitraukti nuo jo rankas, iškart A. jam sudavė du smūgius į žandus. Sudavė vieną smūgį vienos rankos delnu į žandą, paskui iš kart kitos rankos delnu sudavė smūgį į kitą žandą. Nuo A. suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą. Po to A. pradėjo eiti link vartelių iš kiemo. Nueidamas dar pasakė, kad "kiek kartų sutiks, tiek kartų ir gaus per galvą, o jei į tai nekreips dėmesio, galės būti užmuštas". Tai suprato kaip grasinimą dėl jo reikalaujamų 250 Eur. Pamanė, kad jo grasinimai gali būti realūs. Jis muš, muš, o po to gali su juo susidoroti. O kadangi A. yra agresyvaus būdo, tai jo išsakyti grasinimai jam dar pasirodė realesni. Bet A. jis nebijo, nes jis už jį jaučiasi fiziškai stipresnis. O dėl jo grasinimų, visko galima numanyti, net gi pastūmimas ir griuvimas gali pasibaigti mirtimi. O A. grasino, kad jį muš ir muš, o tie mušimai galėjo baigtis ir liūdnomis pasekmėmis. Net gi A. E. pastumtas galėjo griūdamas trenktis galva ir būtų buvę labai sunkios pasekmės. A. išėjo. Nuėjo į parduotuvės "Maxima" pusę. Kuomet išėjo A., E. parėjo namo, o jis nuėjo pas savo motiną, kuriai papasakojo, kad jį sumušė vėl tas pats asmuo. Niekur nesigydė. Tą pačią dieną dėl sumušimo kreipėsi ir į policiją. Po sausio 1 d. iki šiol nei L., nei A. sutikęs nebuvo. Tačiau pastoviai jaučia baimės jausmą, kad jų nesutiktų ir vėl nebūtų sumuštas. Dėl ko iš jo reikalauja 250 Eur, neturi supratimo, tam nėra jokios priežasties. Reikš civilinį ieškinį. A. jį sumušė tikrai sausio 1 d. Datą gerai pamena, nes jis veda kiekvienos dienos ataskaitą, žymisi užrašuose ir yra pasižymėjęs, kad A. jį sumušė sausio 1 d. Būtent sausio 1d. po sumušimo jis ir kvietėsi policiją. Jį A. sumušė sausio 1d., laikotarpiu nuo 17 iki 18 val. Dar jį sumušęs A. pasakė, kad apie 21 val. ateis pas jį pasiimti pinigų. A. įvardino reikalaujamą pinigų sumą - 250 Eur. A. iš jo pinigų reikalavo todėl, kad jis mano, jog jis pavogė striukę alaus bare. Taip pat A. pasakė, kad minėtos striukės dešinėje kišenėje buvo būtent tiek pinigų, kurių jau nebebuvo atsiradusios striukės kišenėje. A. tą striukę pas jį rado kieme, prie šulinio. Šią striukę jis matė jau nuo 2019 m. gruodžio 27 d. toje vietoje. Kada ir kokiomis aplinkybėmis minėtoje vietoje striukė atsirado, nežino, negali pasakyti. Tos striukės jis nevogė. Tos striukės jis net nelietė, jos neapžiūrėjo, net nežinojo kas tos striukės kišenėse. A. sausio 1 d. jam sudavė delnu du smūgius į veido sritį. Pirmą sudavė kairės rankos delnu į dešinį skruostą, po to sudavė smūgį dešinės rankos delnu į kairį skruostą. Pamena gerai, nes jam iš dešinės tuo metu stovėjo minėtas E. Suduoti smūgiai nebuvo labai stiprūs, bet nebuvo ir labai silpni. Tai buvo vidutiniai smūgiai. Jam skaudėjo, sužalojimai nebuvo padaryti, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Jo kaimynas E. žino, kad jis yra kviečiamas atvykti į policiją, yra gavęs šaukimus, dar jį apšaukė, kad jis su jo kvietimu į policiją susijęs. Jis vykti į policiją vengia piktybiškai. (1 t. b. l. 45-48, 49, 50-52, 53).
Nukentėjusysis N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo sufabrikuoti parodymai. Bylą tyrė tyrėja. Neatitinka datos. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus perskaitė neatidžiai, skubėdamas. Jam skirta priežiūra. Gyvena kol kas vienas. 2020 m. sausio 1 d. buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pareiškimas buvo rašomas 2020 m. sausio 1 d. Po smūgių sudavimo iškvietė policijos pareigūnus, parašė pareiškimą. Rūkė su kaimynu ir pamatė, kad atsidarė varteliai ir ateina A. Pareiškime vardą sumaišė ir nurodė „A.“. Renginyje nebuvo, tai patvirtino barmenė, kuri pasakė, kad bare kai vyko koncertas, jo nebuvo. 2020 m. sausio 1 d. buvo savo namo kieme. Buvo šviesu. Pamatė ateinantį A. Kieme šviesa nedega. Nebuvo visai tamsu, nes jis jį atpažino. Jis (A. T.) pareikalavo 250 Eur ir nurodė, jog tokia suma buvo striukės kišenėje. 2019 m. gruodžio 31 d. pamatė tą striukę prie tvoros darže. Jis striukės nelietė, nes ji ne jo.
Bare jį sumušė L. dėl striukės. Užėjo į barą 2019-12-29 nusipirkti cigarečių. Į barą atėjo nusipirkti cigarečių. Bare išgėrė 0,33 l. alaus Pradėjo L. kalbėti apie striukę. Striukė buvo ne L., o iš matymo žinomo asmens, kurio vardo nežino. Jam L. liepė nusirengti striukę. Nenusirengė. Tada jam smarkiai sudavė į veidą. Buvo iškelta byla prieš L., tačiau buvo nutraukta, nes pritrūko įrodymų. Buvo kraujo, buvo praskelta lūpa. Visą įvykį matė jaunesnė barmenė, kuri nurodė, kad kai vyko koncertas, jo bare nebuvo. Išėjus į terasą, L. sudavė rankos kumščiu ne mažiau keturių smūgių. Buvo dar keli vyrai. Jis (N. J.) pasakė, kad kažkokia striukė yra jo kieme. Negali pasakyti, ar tai pasakė prieš smūgių sudavimą, ar po. Su A. nuėjo į jo kiemą pažiūrėti tos striukės. Pažiūrėjęs, A. kišenėje rado to žmogaus dokumentus. A. pasakė, kad kitoje kišenėje turėjo būti 250 Eur. A. pasakė: „kad vis tiek išmuš tuos pinigus“. Striukėje nebuvo nei cento. Tai vyko 2020 m. sausio 1 d. Atėjo jo tėvas ir pasakė, kad jis kviestų policiją. Gavo siuntimą pas ekspertą. Buvo nuvykęs. Abdukcija buvo paimta dėl smūgių, kuriuos sudavė L. Kaltinamasis jo tą dieną nelietė, jį mušė L.
Po kaltinamojo smūgio sudavimo pas ekspertą nebevyko, nes smūgiai nebuvo stiprūs, nebuvo naujų sužalojimų. A. sudavė iš delnų porą kartų, truputi patino žandai ir skaudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sumaišė vietoje „A.“ nurodė „A.“. A. prašė 250 Eur (parodymuose blogai nurodyta, jog 520 Eur). Kieme rūkė su kaimynu E. E. pavardės, nežino. Jis neatvyko kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Jis nėra apklaustas. Jis jam sakė, kad su pareigūnais nenori turėti jokių reikalų. 2020 m. sausio 1 d,. kiti asmenys jo nemušė, tik A. Priėjęs kaltinamasis pasakė, kad būtų 250 Eur. Jis paklausė, už ką? Kaltinamasis pasakė, kad iš striukės kišenės dingo pinigai ir jis (N. J.) turi juos grąžinti. Kai rūkė su E., A. jam sudavė. Sudavė du kartus delnu į veidą po pinigų pareikalavimo. Jis striukės neėmė. Striukę pamatė anksti ryte. Prie striukės nepriėo, jos nelietė, nes skubėjo pas motiną. 2020 m. sausio 1 d. A., kai atėjo, paprašė 250 Eur, pastūmė E. į krūtinę ir jam sudavė porą kartų. E. nuo pastūmimo pargriuvo ant kėdės. A. E. pastūmė. E. nuo pastūmimo nugriuvo ant kėdės. Sėdėjo ant žemės prie kėdės. A. jam smūgius sudavė, kai pasodino E. Buvo pritūpęs, atsikėlė ir jis jam sudavė. Dar jautė skausmą nuo L. sudavimo, skausmą jaučia ir dabar. Jautė skausmą ir nuo A. suduotų smūgių. Po sudavimo kaltinamasis išėjo, jis jį palydėjo iki vartelių. Pagrasino, kad kiek kartų sutiks, tiek kartų jis (N. J.) gaus ir bus rimta kalba. L. jį mušė vieną kartą bare. L. pas jį į namus nebuvo atėjęs. Buvo šoke, neatsigavęs, gal todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sumušė tas pats asmuo. Buvo blaivus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo išgėręs mažą skardinę alaus. Jam patikrino girtumą ir nuvežė į policijos komisariatą. Jam buvo sukeltas skausmas, kraujo nebuvo (3 t., b. l. 55-60).
Iš akistatos protokolo matyti, kad N. J. ir A. T. kiekvienas patvirtino savo parodymus. A. T. pripažino rankos delnu sudavęs vieną kartą N. J. per žandą. Nesutiko dėl įvykio datos, nes teigė, kad įvyko ne sausio 1 d., o gruodžio 28 d. (1 t., b. l. 64-67).
Iš liudytojo V. J. J. apklausos protokolo matyti, kad N. J. yra jo sūnus. N. J. II grupės invalidas, negalią turi jau seniai dėl stiprios galvos traumos. Po minėtos traumos, sūnus nuolat vartoja vaistus, jo judesiai tapo lėtesni, kuomet susijaudinęs kalba nenuosekliai, nuolat kartojasi epilepsijos priepuoliai. N. J. gyvena vienas (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą, kurio anketinių duomenų nežino. Kiek žino, minėto namo ūkiniame pasate gyvena ir E., kurio kitų anketinių duomenų nežino. Jis su N. bendrauja kasdien. Jei nesusitinka, tai bendrauja telefonu. Pamena, kad 2019 m. gruodžio 29 d., vakare, tai galėtų būti apie 21 val., jam paskambino N. J. mama, t.y. jo buvusi sutuoktinė E. J., kuri jam pranešė, kad pas ją į namus Panevėžyje atėjo sumuštas sūnus N. J.. E. J. pasakė, kad jis atvyktų ir parvežtų į namus N. J.. Kuomet atvyko, pamatė, kad N. veidas ir visi rūbai buvo kruvini. N. kairė akis buvo užtinusi, nosis ir lūpos kruvinos. N. J. sakė, kad skauda visą kūną, nes jį spardė gulintį ant žemės. N. J. jam pasakojo, kad jį sumušė ir reikalavo iš jo pinigų - 250 eurų trys asmenys. Sūnus sakė, kad jis niekam nėra skoloj, todėl nesupranta dėl ko iš jo reikalaujama pinigų. Kiek pamena, N. J., sakė, kad iš jo reikalauja pinigų trys asmenys, vyrai vieno iš jų vardas A. Kuomet 2019 m. gruodžio 29 d., vakaro metu N. J. sumušė, visą įvykį matė alaus bare, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastate prie "(duomenys neskelbtini)”, barmenė. N. J. sakė, kad jį mušė ne tik alaus bare, bet ir prie baro kieme. Kuris iš minėtų trijų asmenų jį mušė, nežino, jis nesakė. Jis pasiūlė sūnui kreiptis į policiją, tačiau jis atsisakė, nes jis bijojo jį mušusių asmenų. Minėtą vakarą sūnų parvežė į namus. Po minėto įvykio sūnus juto didelę baimę, bijojo išeiti iš namų, vaikščioti po Panevėžio miestą. Pamena, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val., jam paskambino sūnus N. J. ir pasakė, kad jį "reketuoja" anksčiau minėti asmenys ir reikalauja iš jo pinigų. N. J. pasakė, kad pas jį į kiemą atėję trys asmenys vėl reikalavo iš jo pinigų bei sudavė smūgius į veidą. Visą minėtą konfliktą matė ir girdėjo E., kuris gyvena ūkiniame pastate, kuris įsikišo į jo sūnaus ir minėtų asmenų konfliktą. Kiek žino, policijos pareigūnus iškvietė jo buvusi sutuoktinė. Kiek žino, tai buvo du kartai, kuomet iš jo sūnaus buvo reikalaujama pinigų. Jis mano, kad minėti asmenys naudojasi jo sūnaus negalia, gąsdindami ir mušdami, bando iš sūnaus užsidirbti. Nori, kad minėti kalti asmenys būtų surasti ir nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t. b. l. 96-98, 99).
Liudytojas V. J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jo sūnus. Jam paskambimo sūnaus motina ir pasakė, kad pas ją atėjo kruvinas ir sumuštas N. P. jį parvežti namo, nes jis blogai jautėsi. Gyvena atskirai. Jis nuvažiavo, N. buvo visas kruvinas. Buvo sumušta lūpa, kruvina nosis. Jis jį parvežė namo. Tai galėjo būti 2019 m. gruodžio 29 d. ar 2020 m. sausio 1 d. N. buvo kruvinas veidas, sumušta nosis. Jis (N. J.) jam papasakojo, jog buvo bare (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten buvo A. ir jį pradėjo mušti. Tada jam barmenė davė servetėlių, jis nusivalė kraują ir išėjo į lauką. Vėliau A. jį vėl pradėjo mušti. Dar du vyrukai stovėjo ir stebėjo, jie jo nemušė. Vėliau jis pasakojo, kad A. buvo atėjęs į namus ir ranką pakėlė prieš jį. Jis (V. J. J.) pasakė, kad kreiptųsi į policijos pareigūnus. Tada sūnus į policijos pareigūnus nesikreipė, nes jis nepasitiki policijos pareigūnais. Kai sūnus buvo sumuštas alaus bare, nepamena, ar rašė pareiškimą. E. pavardės nežino. Dėl sūnaus sumušimo . jam nieko nepasakojo. Jo sūnus buvo sumuštas 2019 m. gruodžio 29 d. bare ir 2021 m. sausio 1 d. namuose. Jam sūnus pasakojo, kad 2021 m. sausio 1 d. jam „sušėrė“ A. Sūnus sakė, kad A. iš jo reikalavo pinigų dėl striukės. Jo sūnus sakė, kad striukės neėmė. Nežino, kada buvo parašytas pareiškimas dėl 2020 m. sausio 1 d. Jis patarė jam kreiptis į policijos pareigūnus. Jis dėl 2020 m. sausio 1 d. sumušimo į medikus nesikreipė. Nepamena, ar sūnus buvo blaivus. Kaltinamojo nepažįsta (3 t. b. l. 55-60).
Iš liudytojos N. S. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba alaus bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Darbo laikas nuo 07 val. iki 21 val. Alaus baro patalpose bei jo prieigose nefilmuojama. Alaus bare kartas nuo karto savo iniciatyva padainuoja A. T.. Kitus baro lankytojus žino iš matymo, kai kurių jų (kurie yra pastovūs lankytojai) žino vardus, kitus žino tik pagal pravardes, nes girdi kaip jie vienas kitą vadina. Bet tai jai nėra aktualu, nesidomi. Iš baro lankytojų kalbų žino, kad prieš Naujus metus, tiksliai datos nepamena, žino, kad tą dieną ji nedirbo, vienas iš baro lankytojų pasigedo bare striukės. Ji žino, kad tą vakarą bare koncertavo minėtas A. T.. Vyrą, kuris pasigedo striukės, vadina "(duomenys neskelbtini)", jo tikslesnių duomenų nežino. Baro lankytojai sakė, kad jie žino kas pavogė tą striukę, bet jai neįvardino, nes jai paminėjo, kad tas asmuo nėra dažnas baro lankytojas, gal net visai tame bare nesilanko. Ji nežino apie kurį asmenį buvo kalbama. Apie tai, kad galimai sekančią dieną ar dar po dienos, baro lauko terasoje buvo sumuštas vyras, nieko nežino. Kadangi bare dirba po keturias dienas, po to keturias dienas turi išeiginių, todėl tuo metu galėjo net nedirbti. O ir dirbant nemato kas darosi lauko terasoje. Nebent tik dalinai pro langą, kuris yra uždengtas žaliuzėmis, kurias labai mažai atitraukinėja, bei dar yra įmontuotos grotos. Be to tamsiu paros metu atskirai minėtoji baro terasa nėra apšviesta. Ji apšviečiama dalinai nuo stulpų šviesos. Daugiau nieko negali pasakyti, nes daugiau nieko nežino bei nieko nematė. Girdėjo tik kalbas (1 t. b. l. 102-104, 105).
Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, kodėl yra pakviesta liudyti. Dirba alaus bare (duomenys neskelbtini). Tą dieną nedirbo. Kaltinamasis dažnai lankydavosi bare, kartais koncertuodavo. Nukentėjusysis jai matytas. Jis taip pat baro lankytojas. Yra girdėjusi, kad baro lankytojai kalbėjo apie kažkokią vagystę. Nežino, ar buvo kalba apie striukę. Kalba buvo apie dingusius pinigus. Neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu Teismas pagarsino liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102 – 105).
Liudytoja N. S. tvirtina savo parodymus. Papildomai paaiškino, kad bare pasitaiko konfliktų, muštynių. A. T. taikus žmogus, jei kas pykstasi, jis prašo, kad nuramintų. Su nukentėjusiuoju konfliktų nebuvo. Dėl jo sumušimo nieko negali pasakyti (3 t., b. l. 55-60).
Iš liudytojo E. P. apklausos protokolo matyti, kad dažnai lankosi alaus bare adresu (duomenys neskelbtini). Vieno apsilankymo metu minėtame bare buvo pavogta jam priklausanti striukė. Jam atrodo, kad tai galėjo būti iškart po Naujų metų, bet nėra tikras, nes praėjo jau daug laiko. Tiksliau datos negali įvardinti, bet pamena, kad tą dieną bare vedė savo iniciatyva renginį A., kurio pavardės nežino. Dėl to ir nuėjo į barą. Pamena, kad tą vakarą, galėjo būti apie 19-20 val., kuomet nuėjo į barą, savo striukę pasikabino ant kabyklos, kuri buvo pritvirtinta prie sienos. Rūbų kabykla yra arčiau tualeto durų. Ta vieta yra toje vietoje, kur A. koncertavo. Prieš baro uždarymą, kuris užsidaro 21 val., pasigedo savo striukės, niekur jos nerado. Bare buvusių asmenų klausinėjo, kur dingo jo striukė, tačiau niekas nieko konkrečiai nepasakė. Parėjo į namus be striukės. Po kelių dienų vėl nuėjo į barą. Ten atėjo tas pats A. ir atnešė jo striukę. Pasigedęs striukės jis labai pergyveno, nes striukės kišenėje buvo įdėta jo Swedbanko mokėjimo kortelė, pinigų turėjo, sumos įvardinti negali, neįsivaizduoja, kiek galėjo būti pinigų. Taip pat buvo jo vardui išduota asmens tapatybės kortelė. Labiausiai pergyveno dėl banko kortelės. Jo striukė buvo juodos spalvos, odinė, su kailiu viduje, ne nauja. Ji bevertė. Visi paminėti daiktai, t.y. striukė ir pinigai jam nelabai rūpėjo. Labiausiai pergyveno dėl banko mokėjimo kortelės ir asmens tapatybės kortelės. Pasigedęs bare striukės, skambino į policiją. Skambino iš savo mobilaus telefono. Buvo atvykę pareigūnai, tačiau jis nerašė pareiškimo. Kada tiksliai skambino policijai, t.y. ar tą dieną kai pasigedo striukės, ar kiek vėliau, negali pasakyti. Kuomet nuėjus į barą A. atnešė jam priklausančią striukę, kuri buvo pavogta, pastebėjo, kad striukėje buvo visi dokumentai, tačiau nebuvo pinigų. Pinigų sumos, kiek buvo striukės kišenėje, negali pasakyti. A. sakė, kad striukę rado pas kaimyną, gyvenantį netoli jo namų. Smulkiau nieko neaiškino. Jis ir nesidomėjo, pas ką tiksliai rado jo striukę. Džiaugiasi, kad atsirado jo dokumentai, visa kita jam nebuvo svarbu. Kokiomis aplinkybės A. surado striukę, nežino. Pamena, kad alaus bare visi kalbėjo kas galėtų pavogti jo striukę, bet jis nesidomėjo. Jam žinoma, kad tame pačiame bare lankosi ir toks L., jo pavardės nežino. Toks asmuo kaip N. J. jam nieko nesako. Baro lankytojus žino tik iš matymo, kai kurių žino tik vardus. Su jais jokių santykių nepalaiko, tik tiek, kiek susitinka bare. Nei A., nei ko nors kito jis neprašė, kad jie ieškotų jo pavogtos striukės. O kuomet atsirado striukė, baro lankytojai kalbėjo apie striukės suradimą, kažką minėjo, bet jis nesidomėjo tuo, nesiklausė, jam buvo svarbiausia, kad atsirado dokumentai. Bare dažnai klientai susistumdo, bet jokių muštynių nėra matęs. Bare A. palaiko tvarką, jaučiasi kaip šeimininkas. Kad minėtas L. būtų ką nors mušęs bare, nematė. Jokių smarkių muštynių bare nėra matęs. Baro lankytojai tik pasiginčydavo. Kad dėl jam priklausančios striukės vagystės būtų buvęs sumuštas koks asmuo, nieko nežino, pats nieko nematė ir nieko neprašė, kad kas iš baro lankytojų kaip nors nubaustų ar sumuštų asmenį, kuris pavogė jo striukę. Jis net nežino iki šiol kas ir kokiomis aplinkybėmis pavogė jo striukę (1 t., b. l. 114-116, 117).
Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusįjį žino iš matymo, jį yra mates ,, (duomenys neskelbtini)” bare, jis ten lankosi. Jis ten užeidavo po darbo, bet ne kasdien. Bare jam buvo dingusi striukė. Vyko kažkokia šventė, pasikabino striukę, nes buvo su kostiumu. Buvo žiema ar ruduo, jis buvo su striuke. Kai norėjo eiti namo, striukės neberado. Striukės pasigedo po poros - trijų valandų. Striukę pakabino ant pakabos. Daugiau pakabintų drabužių nebuvo. Pakaba toje pačioje patalpoje, kur vyko koncertas. Tai kilnojama patalpa. Patalpa nėra didelė. Parėjo namo be striukės. Kažkam pasakė, kad dingo striukė. Gal pasakė kaltinamajam ir barmenei. Niekas nežinojo, kur striukė. Vienas žmogus kitą dieną tik užsiminė, kad nukentėjusysis tą striukę kilnojo kelis kartus. Jis pats nematė, kas paėmė striukę. Nukentėjusysis pasakė, kad striukė jo kieme. Jis jo paklausė, ar striukė juoda, odinė. A. kartu su nukentėjusiuoju nuėjo ir atnešė striukę. Striukėje buvo banko kortelė ir asmens dokumentai. Banko kortelę buvo užblokavęs. Pasiėmė viską ir išėjo namo. Nežino, ar buvo pinigų. Jam atrodo, nekalbėjo su A. apie tai, ar striukėje buvo pinigų. Pinigus gal buvo pasiėmęs pats, nepamena. Nukentėjusysis pasakė, kad striukę kilnojo. Jis jo paklausė, ar striukė odinė, su kailiu. Jis pasakė, kad pas ji guli kieme. Nukentėjusiajam nieko nesakė. Apie pinigus su niekuo nekalbėjo. Asmens, kuris pasakė, kad striukę kilnojo nukentėjusysis, nepažįsta, jį žino tik iš matymo. Būnant bare, tas asmuo parodė, kad nukentėjusysis kilnojo tą striukę. Neklausė, kaip ta striukė atsirado pas jį kieme. Tą dieną, kai dingo striukė, buvo išgėręs. Grįžo be striukės. Kitą dieną atėjo į barą. Į barą atėjo ir nukentėjusysis. Atėjęs kitą dieną prašė padėti užblokuoti kortelę, kvietė policijos pareigūnus. Apie pinigus su kaltinamuoju A. nekalbėjo (3 t., b. l. 70-74).
Iš liudytojos E. J. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai datos pasakyti negali, bet galėjo būti 29d., bet pamena, kad tai buvo sekmadienis, sūnus N. J. buvo pas ją namuose visą dieną. Ji tuo metu sirgo. Kažkur apie 15-16 val. N. J. išėjo iš jos namų, sakė, kad eina į namus. Nuo jos namų iki N. J. namų kažkur apie valanda kelio. Praėjus apie valandai laiko, ji visuomet N. J. paskambina pasiteiravimui, kaip jis sugrįžo namo. Tą vakarą, galėjo būti apie apie 19 val., paskambino N. J., jis pasakė, kad jau baigia pareiti į namus. Paskui jis jai "pamajakino" ir ji jam perskambino. Tuomet N. J. jai pasakė, kad jį sumušė. Iš pradžių nieko neaiškino, tačiau praėjus kokiam pusvalandžiui, jis jau paminėjo A. ir L., kad jie jį sumušė. Pagal jį suprato, kad viskas įvyko jo namų kieme. Ar jis tą dieną lankėsi aludėje, nieko nežino. Nieko nepasakojo. Kuomet N. J. atėjo pas ją į namus, pamatė, kad jis visas sumuštas, kruvinas veidas, rankos. Rūbai kruvini. Ji aptvarkė N. J.. Paskambino jo tėvui ir pasakė, kad N. J. reikia parvežti iki namų. Sausio 1 d. N. J. vėl visą dieną buvo pas ją namuose, po to išėjo į namus. Kelintą išėjo, negali pasakyti. Apie 17-18 val. sūnus jai vėl paskambino ir pasakė, kad vėl buvo pas jį atėję vyrai, kurių neįvardino ir sakė, kad tie patys vyrai ateis pas jį apie 21 val. atsiimti pinigų. N. J. pasakė, kad jis sugrįžo iš jos į namus, kur jo jau laukė vyras ar keli vyrai, tiksliau neįvardino. Jie sakė, kad N. J. turi atiduoti 250 ar 240 Eur, kuriuos turi atiduoti už kažkokią striukę. Ji jo pradėjo klausinėti už kokią striukę. N. J. jai pasakė, kad kieme rado įmestą striukę ir reikalaujami pinigai susiję su ta striuke. Smulkiau nepasakojo. Tuomet ji pranešė policijai. Ar buvo atėję tie asmenys pinigų, nežino, nieko jai N. J. nepasakojo. N. J. jai ir taip ne viską papasakoja. Tik N. J. jai sakė, kad striukę rado įmestą kieme, kas ją įmetė ir kokiomis aplinkybėmis, nežino. Sausio 1 d. ji paskambino ir pranešė 112 telefonu, kuomet pokalbio metu pasakė, kad N. J. ir jo draugas jau buvo sumuštas, o dabar sausio 1 d. galimai tie patys asmenys ateis iš N. J. pinigų (1 t., b. l. 120-122, 123).
Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Matosi su sūnumi kiekvieną dieną, jis kasdien ateina pas ją pasiimti maisto ir pavalgyti pietų. Datos nepamena, ji buvo grįžusi iš reanimacijos Vilniuje. Pasiskambino, kad neis niekur švęsti Naujųjų metų. Išgirdo skambinant į duris. Atidariusi duris išsigando, sūnus buvo visas kruvinas. Jis buvo šoko būsenoje, negalėjo su juo susikalbėti. Paguldė jį koridoriuje ant grindų. Po kokių 15-20 minučių, kai kraujas apkrešėjo, jį apvalė. Paskambino jo tėvui, nes jis gyvena šalia sūnaus, kad jį pasiimtų. Laiptinės sienos, laiptai, turėklai buvo kruvini, samdė žmogų, kad viską išvalytų.
Po dviejų dienų apie vakarą jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jį atakuoja vėl tie patys asmenys. Minėjo vardus L., A. Trečio vardo neatsimena. Sūnus pasakė, jog jie jo laukia prie namų, prašo kažkokių pinigų, minėjo 250 Eur sumą. Sūnus jai pasakė, kad jie apie 21 val. ateis su kažkokia gauja pasiimti pinigų. Telefonu kreipėsi į policijos pareigūnus, kad padėtų. Kiek žino, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Ataka nesibaigė iki balandžio mėnesio, kol jis vėl atėjo visas kruvinas, priėmime buvo susiūta žaizda. Jis grįžęs namo jai visada paskambindavo, sakydavo, kad pas jį kieme vis kažkas vaikšto. Pasakydavo jam palaukti, kol išeis. Sūnus jai sakė, kad jo prašo pinigų 250 Eur, nes jiems reikia pabaliavoti. Buvo kalba apie striukę. Rado striukę numestą kieme. Kažkokios bobutės kieme apie tai kalbėjo, kad kažkokia bobutė rado striukę ir įmetė į kiemą. Nežino, ar striukė susijusi su pinigų reikalavimu. Sūnus pas ją atėjo sekmadienį gruodžio 29 d. Sūnus buvo šoke, pragulėjo ant grindų apie 20 minučių. Iškvietė jo tėvą, jog jį pasiimtų. Sunku pasakyti, kas buvo sužalota, nes jis visas buvo kruvinas. Klausė jo, kas atsitiko. Jis pasakė, kad jį užpuolė. Jis buvo tik su maistu išėjęs iš jos ir vėl grįžo visas sumuštas. Balandžio mėnesį jam priėmime buvo siūta žaizda po akimi. Prisimena savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Sakė tą patį ką ir dabar. Paties įvykio nematė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu Teismas pagarsino liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120 – 121).
Liudytoja E. J. parodė, kad nežino, ar sūnus lankosi dažnai alaus bare. Nežino, kur buvo ta striukė. Sūnus apie striukę jai nieko nesakė, tik sakė, kad iš jo reikalavo pinigų. Ją apklausė kovo mėnesį, o viskas vyko gruodžio mėnesį. Striukė buvo įmesta į kiemą. Jai tai sakė ten gyvenančios bobutės. Kai sūnus buvo sumuštas ir atėjo pas ją, jis jai sakė, jog jo prašo 250 Eur už kažkokią striukę. Nežino, ar sūnus jai viską papasakoja. Po šios apklausos, sūnus dar buvo sumuštas balandžio mėnesį. Buvo prakirsta akis, vežė jį į priėmimą, žaizdą susiuvo. Jai apie tai pasakė sūnaus tėvas. Sūnus sakė, kad jį užpuolė prie namų. Negali pasakyti kada ir kokiomis aplinkybėmis. Sakė, kad jo laukė prie namų, sakė, kad tie patys. Po kelių dienų vežė su taksi sūnų, kad ištrauktų siūles. Jis pats neišsikvietė taksi, nes blogai jautėsi. Sūnus turi grupę, epileptikas. Po įvykio sūnus blogai jautėsi, skaudėjo galvą, kankino nemiga. Kreipėmės į medikus. (duomenys neskelbtini) klinikoje šeimos gydytoja išrašė vaistų. Šiuo metu sūnus jaučiasi patenkinamai. Iki įvykio sūnus miegojo gerai, po įvykio kankina nemiga, jis vartoja vaistus. Nežino, kad sūnus įvykio dieną lankėsi bare. Nežino, ar sūnus buvo išgėręs (3 t., b. l. 70-74).
Iš 2020 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), nes ten rastas E. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis gyvena nuodytu adresu, ūkiniame pastate, ir šiuo metu sirguliuoja. Jo pasiteiravus ar gavo šaukimus atvykti į policiją, nurodė, kad gavo, tačiau į policiją neatvyko, dėl kokių priežasčių nevyko, nurodyti negalėjo. Jis teigė, kad niekur nedirba, pastovaus darbo neturi, kartais uždarbiauja pas pavienius asmenis, renka pridavimui skirtas šiukšles. E. D. jo paklausus ar pažįsta asmenį, vardu N., pavardės nepasakė, paaiškino, kad pažįsta, nes N. gyvena name, tame pačiame kieme, o asmens vardu A. nepažįsta. Dėl striukės jis paaiškino, kad matė prie tvoros numestą striukę, tačiau pats jos nemetė, kas tai padarė, nežino ir kam striukė priklauso nurodyti negalėjo. E. D. paklausus dėl kieme buvusio konflikto ar muštynių, pasakė, kad jokių muštynių nematė, jo taip pat niekas nemušė. Daugiau jokios informacijos E. D. nepateikė (1 t., b. l. 155-156).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant patikrinti įtariamojo A. T. apklausos metu nurodytas aplinkybes, kad 2020 m. sausio 1 d. jis buvo išvykęs į koncertą, vykusį Kaune „(duomenys neskelbtini)“, buvo peržiūrėtas internetinis „(duomenys neskelbtini)“ puslapis ir nustatyta, kad 2020 m. sausio 1 d. arenoje jokie renginiai nevyko, paskutinis renginys buvo 2019 m. gruodžio 31 d., o sekantis tik 2020 m. sausio 2 d. – krepšinio varžybos (1 t., b. l. 167-168).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ten stovi dviejų aukštų mūrinis namas pilkos spalvos. Aplink namą aptverta metalinė tvora, raudonos spalvos. Įėjimas į kiemą yra iš rytinės pusės. Įėjus į kiemą pro vartelius po dešine puse yra šiltnamis. Už namo po kaire puse yra metalinis sandėliukas. Įvykio vieta yra namo kiemas (1 t. b. l. 35-38).
Teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtinta, ką pripažįsta ir pats kaltinamasis, kad jis, t.y. A. T. 2020 m. sausio 1 d., apie 19 val., Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto dėl alaus bare dingusios striukės metu, sudavė rankos delnu du smūgius N. J. į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam N. J. fizinį skausmą, todėl jo veika kaltinime teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. balandžio 6 d.)
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. T. parodė, kad šiame epizode kaltės visiškai nepripažįsta. Suvokia, kad prieš tai padarė nusikaltimą, dėl pirmo įvykio jam buvo uždrausta bendrauti su N. J., žino įstatymus ir to negalėjo padaryti. Tą dieną buvo namuose, nes jo kieme keitė šiluminės trasos vamzdžius. Jam reikėjo būti namuose. Tai patvirtinti gali jo krikšto mama. Nežino, kodėl nukentėjusysis jį kaltina. Po akistatos pas tyrėją jis jo daugiau nematė. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Nežino, ar jis tą dieną buvo sumuštas. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja (3 t., b. l. 55-60).
Iš A. T. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 19 val. buvo namuose, niekur išėjęs nebuvo. Tą gali patvirtinti ir jo krikšto mama J. P., su kuria kartu gyvena. Jis pastoviai būna namuose, nes karantinas, todėl visas dienas leidžia namuose. Nebent tenka nueiti iki parduotuvės. Į parduotuvę visuomet važiuoja su dviračiu. Važiuoja su dviračiu į netoliese esančią parduotuvę „Maxima“, kuri yra (duomenys neskelbtini), netoli jo namų, arba į parduotuvę IKI, esančią (duomenys neskelbtini) g. Į parduotuvę stengiasi važiuoti dienos metu iki 14-15 val. Vėliau nevažiuoja. Parduotuvėje apsiperka kelioms dienoms, o per kitas dienas niekur iš namų nevažiuoja, būna per karantiną namuose. Neneigia, kad būdamas namuose per karantiną kartais išgeria ir alkoholio, bet juo nepiktnaudžiauja, išgeria tik kokią skardinę alaus, tauriųjų gėrimų nevartoja. Alkoholį vartoja kartu su krikšto mama. Dar kartą tvirtina, kad nuo akistatos policijos komisariate (t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d.) iki šiol su N. J. nesimatė, su juo susitikęs nebuvo, todėl jo sumušti negalėjo ir net nebūtų to daręs (2 t., b. l., 165-167, 168)
Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos aplkausos protokolo matyti, kad jis visiškai nesutinka jog N. J. sumušė 2020 m. balandžio 6 d., kaltės nepripažįsta, nes tą dieną N. J. jis nesumušė, jo nebuvo sutikęs. Daugiau dėl šio įtarimo dalies nieko negali paaiškinti, nes pilnus ir išsamius parodymus dėl šio įvykio davė savo apklausos metu (2 t., b. l., 173-175, 176).
Iš nukentėjusiojo N. J. pareiškimo matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 19:00 val. Panevėžyje, netoli namų (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sumušė du iš matymo pažįstami asmenys – A. ir L. Mušė suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Sumušė dėl to, kad atsisakė atsiimti pareiškimą dėl ankstesnio sumušimo (2 t., b. l. 9)
Iš nukentėjusiojo N. J. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 19:00 val. jis išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) išnešti šiukšlių į konteinerius, esančius Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini). Išmetė šiukšles į konteinerius ir ėjo atgal link namų. Netoli jo gatvės yra akligatvis, kuriuo jis ir ėjo į namus. Priėjęs (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė link parduotuvės ,,MAXIMA", esančios (duomenys neskelbtini), einantį A., kurio pavardės nežino, jis gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pamatęs jį, A. priėjo prie jo. Tuo metu nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nekordinuoti jo judesiai. A. pakeltu tonu ir vartodamas necenzūrinius žodžius, iš pradžių nieko nesakęs, iš kumščio trenkė jam į dešinę akį bei į kairės pusės žandikaulį, o po to pasakė, kad ,,tai už pareiškimo rašymą". Jis jam (A.) tik palinkėjo sėkmės ir A. nuėjo link parduotuvės. Po A. suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą. Kai parėjo į namus, jam paskambino tėvukas V. ir jis jam viską papasakojo. Tą vakarą prabuvo namuose ir niekur nesikreipė. 2020 m. balandžio 7 d. ryte, priėjęs prie veidrodžio pamatė, kad jam yra pradėjusi kraujuoti žaizda, kuri atsirado nuo A. suduoto smūgio, yra ištinęs dešinės akies vokas bei po akimi ištinę, todėl išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Gydytojas apžiūrėjo, susiuvo žaizdą ir išleido į namus, sakydamas, kad siūlus dešimties dienų laikotarpyje išsiimtų šeimos klinikoje, kurioje prisirašęs, t.y. (duomenys neskelbtini) klinikoje. 2020 m. balandžio 15 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur jam išėmė siūlus (2 t., b. l. 19-22)
Iš nukentėjusiojo N. J. papildomos apklausos protokolo matyti, kad, jis nori paaiškinti, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 19 val. jį sumušė tik A. Jis rašydamas pareiškimą buvo susimaišęs tarp ankstesnių įvykių, iš kurių vieną kartą jį buvo sumušęs A., o kitą kartą – L. (2 t., b. l. 23-25).
Iš papildomo N. J. apklausos protokolo, kad kuomet buvo sumuštas balandžio 6 d., kreipėsi į ligoninės priimamąjį, kur jam buvo suteikta pagalba. Jam buvo susiūta dešinėje pusėje žande prakirsta žaizda. Randas matyti iki šiol. Kuomet jam ligoninėje suteikė pagalbą, jis nieko nebelaukė ir ėjo pėsčiomis link namų. Kuomet priėjo netoli namų, buvo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės Maxima taromato, kuomet jam paskambino tėvas. Jam tuomet ir papasakojo, kad buvo sumuštas. Tėvui įvardino, kad sumušė A. Sakė, kad jis buvo vienas. Tėvui pasakė, kad A. jį sumušė už tai, kad parašė pareiškimą policijoje. Dėl įvykio nori aiškiau paaiškinti, kad po to kuomet jį sumušė A., jis parėjo į namus. Dar kiek laiko pabuvo namuose, pagulėjo, pradėjo svaigti galva, pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad labai išsiplėtusi žaizda, todėl nakties metu pats nuėjo iki ligoninės, nes jam buvo paaiškinta, kad tuo metu nebuvo laisvų ekipažų, būtų tekę laukti, bijojo, kad nenukraujuotų, todėl nebelaukdamas pats pėsčiomis ėjo į ligoninę. Tai buvo ne balandžio 7 d. ryte, o tą pačią dieną, t.y. balandžio 6 d., kuomet ir buvo sumuštas, tamsiu paros metu. Kiek buvo valandų kai išėjo į ligoninę, negali pasakyti, bet buvo tamsu. Iš ligoninės į namus sugrįžo irgi tamsiu paros metu. Todėl gali teigti, kad į ligoninę kreipėsi balandžio 6 d. vėlų paros metą. Apie visus jo sumušimus pasakojo tiek tėvui, tiek motinai. Abiems įvykio aplinkybes nupasakojo vienodai, tik yra viena bėda, kad jo tėvo labai prasta klausa, jis labai daug ko nenugirsta, senyvo amžiaus, todėl jis labai daug ko nenugirsta, o ką nugirsta ir jei ne viską supranta, tai jis interpretuoja savaip. Po įvykių bendraudamas su tėvu, iš jo kalbos suprato, kad jis supratęs ir policijai papasakojęs, kad jį kieme sumušė keli asmenys, nors jam sakė, kad buvo ir mušė tik vienas A. Tėvukui apie įvykius pasakojo tokias pat aplinkybes kaip nurodo savo apklausose tyrėjai, bet kaip tėvukas supranta jo pasakojimus, kaip ir kiek jis nugirsta, jis negali paaiškinti. Jis visus įvykius sieja su tais pačiais asmenimis, nors A. jį sumušė būdamas vienas, L. kartu su juo nebuvo. L. jį sumušė tik bare, o ten A. jo nemušė. O tėvukui atrodo, kad visur dalyvauja tie patys asmenys. Jis turi neįgalumą, nes nuo (duomenys neskelbtini) m. serga epilepsija. Apie (duomenys neskelbtini) m. eidamas žiemos metu slidžiu keliu paslydo ir krisdamas susitrenkė galvą. Dėl to buvo atliktos dvi galvos operacijos. Jau apie 20 metų laiko vartoja vaistus nuo epilepsijos, bei panašiai vartoja gydytojo skirtus vaistus - klonezapamą, kuriuos vartoja dėl miego, nes turi dėl to problemų. Patirtos traumos bei vartojami vaistai jo psichikai jokios įtakos neturi, jis labai gerai supranta, suvokia kas vyksta ir turi gerą atmintį. Tyrimo metu sakė tiesą ir dar kartą nori užakcentuoti, kad sausio 1 d. ir balandžio 6 d. jį sumušė A. Jis gyvena vienas, pragyvena iš neįgalumo pašalpos. Taip pat finansiškai padeda tėvai (2 t., b. l. 26 -27, 28).
Nukentėjusysis N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ten ne (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) g. Buvo akistata. L. prisipažino. A. akistatos metu nurodė viską taip pat, kaip ir šiandien. Išnešė šiukšles į konteinerį ir ėjo namo. Pamatė iš priekio ateinantį A. Koją buvo padėjęs ant (duomenys neskelbtini) gatvės asfalto. A. priėjo prie jo ir be žodžių trenkė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausė - už ką jis jam trenkė. Jis pasakė, kad už pareiškimą. Jis jam trenkė į veidą. Buvo 5 siūlės. Suprato, kad sudavė už tai, jog 2020 m. sausio 1 d. parašė pareiškimą. Sudavė kumščiu į dešinę pusę veido po akimi. Smūgius sudavė dešine ranka. Buvo suduoti 2 smūgiai. Bandė gintis, tačiau neišėjo, o ir nenorėjo. 2020 m. sausio 1 d. buvo išgėręs alaus. Nuo smūgių nenugriuvo. Yra sumuštas pirmą kartą. Jis pasekė A. A. nuėjo į parduotuvę. Jis (N. J.) palaukė ir nuėjo pas motiną. Mamai pasakė, kad vėl sumušė tas pats asmuo. Jį sumušė A., L. tą dieną nematė. Mama paskambino tėvui, kad jį parvežtų namo. Buvo blaivas. Tėvas jį parvežė namo. Policijos nekvietė. Kitą dieną nuvažiavo į priėmimą, jam susiuvo žaizdą po akimi. Artimieji matė jo sužalojimus. Pareiškimą rašė tėvas (2 tomas, b. l. 9). Jis iš jo žodžių, gal ne taip suprato ir pareiškime nurodė, jog jį sumušė ir L. 2020 m. balandžio 6 d. jį sumušė A. Jokio pokalbio tarp jo ir A. nebuvo. Jam trenkė į dešinę veido pusę. Į kairė pusės žandikaulį smūgių nesudavė. Į dešinės pusės žandikaulį buvo suduoti du smūgiai kumščiu. Kitą dieną nuvyko pas medikus. Norėtų, kad jam butų priteista moralinė žala. Serga epilepsija. Vartoja vaistus. Alkoholio stengiasi nevartoti. Yta turėjęs galvos traumą, buvo išsiliejęs kraujas į smegenis. Tai turi kažkiek įtakos jo parodymams. Ieškinį palaiko (3 t., b. l. 55-60).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu N. J. ir A. T. kviekvienas patvirtino savo parodymus (2 t. b. l. 40-42, 43).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vadovaujantis generalinio prokuroro 2020 m. kovo 13 d. raštu „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir proceso veiksmų atlikimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su V. J. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jis apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje. Pasiūlius papasakoti kas jam žinoma apie sūnaus N. J. sumušimą, V. J. J. paaiškino, kad jam paskambino iš ligoninės priimamojo, jei įvykis buvo 6 d., tai skambino tą dieną po 24 val., apie 1 val. nakties. Jam pranešė, kad sūnus yra ligoninėje priimamajame ir jei yra galimybė jį reikia parsivežti namo. Susisiekė su sūnumi, jam liepė palaukti. Po kiek laiko su juo susisiekti nebepavyko. Tuomet paskambino į ligoninę tuo pačiu numeriu, iš kurio jam skambino ir atsiliepęs vyriškis pasakė, kad toks asmuo buvo pas juos, jis buvo sumuštas, suteikus med. pagalbą, buvo išleistas gydytis į namus. Su sūnumi nakties metu susisiekti nepavyko. Sulaukus ryto, susisiekė telefonu su sūnumi. Paklausus ką sūnus papasakojo, V. J. J. paaiškino, kad sūnus jam pasakė, kad netoli namų jį einantį apstojo anksčiau jį sumušę vyrukai. Uždavus klausimą - kelis sūnus įvardino vyrukus, V. J. J. paaiškino, kad jam sakė jog „sumušė tie patys kur anksčiau“. Konkrečiai daug nekalbėjo ir jis gerai nesuprato kas, kiek, kurie jį sumušė, nesigilino. Suprato, kad sumušė iš tų vyrukų ir tiek. Uždavus klausimą, ką sūnus dėl sumušimo dar pasakojo, V. J. J. paaiškino, kad daugiau nieko. Tik jis bendravo su policija, skambino 112. Paklausus, ar sūnus daugiau nieko neaiškino, V. J. J. paasakė, kad sūnus pasakė, jog kuomet susitiko su asmenimis, jam paliepė atsiimti pareiškimą. Sūnus pasakė, kad tiems asmenims pasakė jog dabar nebe tie laikai, pareiškimo niekas neatsiiminėja ir jis neatsiims, kad yra taip, kaip yra ir tuomet jį sumušė. Uždavus klausimą, ar sakė sūnus kur jis ėjo, V. J. J. atsakė, kad jis supratęs jog sūnus ėjo namo. Daugiau ta tema nekalbėjo. Po įvykio su N. susitikęs nebuvo. Įvykio dieną su sūnumi bendravo telefonu, jie dažnai susiskambina. Kelintą valandą bendravo, neprisimena. Susitikęs tą dieną nebuvo (2 t., b. l. 50-51).
Iš liudytojo V. J. J. papildomos apklausos protokolo matyti, kad po 2020 m. balandžio 6 d., kuomet sūnus buvo sumuštas, teko vėl bendrauti su sūnumi. Jis jam pasakė, kad tuokart jis ėjo namo iš motinos ir netoli namų jį pasitiko tas pats A., kuris jį anksčiau buvo sumušęs ir liepė jam atsiimti pareiškimą. Sūnus anam paaiškino, kad ne be tie laikai ir pareiškimo dabar atsiimti nebegalima. Tuomet tas pats asmuo jį ir sumušė. N. sakė, kad jam buvo suduoti smūgiai į veidą. Sūnus sakė, kad po sumušimo jis kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo susiūta žaizda. Kuomet jis po skambučio nuvyko N. pasiimti į ligoninę, ten jo jau neberado, nes jis jau buvo išėjęs į namus. Sūnų pamatė kitą dieną, matė, kad susiūta žaizda ant veido. Iki šiol toje vietoje yra likęs randas. Iki tol su sūnumi susitikdavo vos ne kasdien, pastoviai palaiko ryšį telefonu. Iki tol jis buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Pagal N. pasakojimą jis suprato, kad balandžio 6 d. jį sumušė tas pats A., liepdamas atsiimti pareiškimą. Jis pats A. nepažinojo iki to momento, kuomet atvykus į policiją, komisariato patalpose buvo asmuo, kurį jam parodė N. ir pasakė, kad tai tas pats A. Po visų šių sumušimų N. tapo labai jautrus, labai įsibaiminęs, pastoviai bijo, kad vėl kur nors nebūtų užpultas ir sumuštas. N. norėdamas grįžti į namus, bijo eiti pro tą vietą, kur gyvena A., bijo eiti (duomenys neskelbtini) gatve, nes ji yra netoli A. namų, todėl daro didžiausią ratą aplinkui, eina kitomis gatvėmis norėdamas patekti į namus, kad tik nesutiktų minėto A. ir jo draugų bei, kad vėl nebūtų sumuštas. Yra ne kartą po tų sumušimų skambinęs ir prašęs jį parvežti į namus, palydėti, nes jis bijo, arba eidavo aplinkui kitu keliu, kad tik nesutiktų jį sumušusių asmenų ar jų draugų. N. skambino ir sakė, kad ne kartą „tos pačios chebros žmonės“ stovėjo prie jo namų. N. dar tais laikais, kuomet buvo „(duomenys neskelbtini)“ laikai buvo verslininkas. Jis buvo pagrobtas, laikomas uždarytas bei labai stipriai sumuštas. Dėl patirtų sumušimų N. buvo darytos dvi galvos operacijos. Praėjus kuriam laikui, N. prasidėjo epilepsijos priepuoliai, kurie kartojasi ir dabar. Jam yra paskirti vaistai. Psichiatrų įskaitoje sūnus nėra įrašytas. Dėl patirtų galvos traumų sūnus turi neįgalumą. Sūnaus galvos dalis kraujagyslių yra „negyvos“. Neįgalumas sūnui išduotas „visam gyvenimui“. Sūnus dažnai vartoja alkoholį. Jis jam sakė, kad jis nusivylęs gyvenimu, nes nėra teisybės, kadangi jis pats nei prieš nieką smurto nenaudoja, o prieš jį kiti asmenys ne kartą yra pavartoję smurtą. Didžiulę psichologinę žalą sūnui padarė veiksmai „(duomenys neskelbtini) laikais“, taip pat jo nusivylimui labai įtakojo ir jo pastarieji sumušimai, kuomet buvo sumuštas A. N. mąsto ir elgiasi kaip ir visi normalūs žmonės, tik tiek, kad po patirtų operacijų jo reakcija, kalba lėtesnė. Jis nelinkęs meluoti, fantazuoti. Apie tris metus laiko, nors nėra tikras, gal ir daugiau, sūnus gyvena vienas adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena iš gaunamos pašalpos dėl neįgalumo, padeda finansiškai jis ir jo motina (2 t. b. l. 52-54, 55).
Liudytojas V. J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad vėliau (po 2020 m. sausio 1 d.) vėl viskas pasikartojo. N. jam pasakojo, jog jam einant namo, jį pasitiko A. ir liepė atsiimti pareiškimą. N. pasakė, kad neatsiims ir A. vėl jį pradėjo mušti. Tada kreipėsi į policijos pareigūnus. Buvo prakirsta kairė veido pusė. Yra randas. Jam paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad atėjo sumuštas sūnus, paklausė, ar gali jį parvežti. Jis nuvažiavo, tačiau jam pasakė, kad sūnus jau išėjo. Kai važiavo siūti žaizdos, sūnaus nematė ir negali pasakyti, ar jis buvo išgėręs. Sūnus buvo policijoje ir parašė pareiškimą. Jis nieko nerašė. Pareiškimą atspausdino kitas sūnus E. Žino, kad sūnus vartoja alkoholį. Jis yra antros grupės invalidas, du kartus operuota galva. Jis išgėrinėja. Atmintis jo nebloga. Nežino, kas jam atsitinka kai vaistus vartoja kartu su alkoholiu, nes gyvena ne su sūnumi (3 t. b. l. 55-60).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vadovaujantis Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 13 d. raštu „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimi ir proceso veiksmų atlikimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir ji buvo apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje. J. P. parodė, kad tokį asmenį, kaip A. T. pažįsta. Jis yra jos krikšto sūnus. Matosi kiekvieną dieną, nes šiuo metu jis pas ją gyvena. Į klausimą ar kuo nors išskirtina balandžio 6 d., atsakė, kad niekuo neišskirtina. Jis (A. T.) buvo namuose, tvarkė teritoriją, buvo atvykę „Šiluminiai tinklai“, pamena, kad buvo pirmadienis. Dirbo nuo 8 val. iki pat vakaro, iki 16.30 val. Paskui ji buvo namuose. A. buvo kartu. Niekur išėjęs nebuvo. Jis tą dieną alkoholio nevartojo. A. laikosi karantino sąlygų. Iš namų išeina, nes atvažiuoja žmogus, su juo barą tvarko. Išvažiuoja baro tvarkyti nuo 12 val. iki 17 val. Retkarčiais išeina į parduotuves. Važiuoja su dviračiu, bet jiems parduotuvė netoli. Ji žino, kad jis eina į Maxima parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) g. Ji arčiausiai. Į klausimą ar balandžio 6 d. A. T. galėjo eiti į parduotuvę, atsakė, kad ne. Pas juos jokių svečių vakare atėjusių nebuvo, nepriima svečių. Namuose buvo dviese. Niekur išėję nebuvo. Uždavus klausimą ar žinoma, kad balandžio 6 d., vakare (duomenys neskelbtini) g. buvo sumuštas pilietis N. J., atsakė, kad tokio nepažįsta, apie tai nieko negirdėjo (2 t. b. l. 46-47).
Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos krikšto sūnus. Jų nesieja giminystės ryšiai. Jos krikšto sūnus buvo apkaltintas, jog sumušė žmogų. Jai paskambino tardytoja ir ją apklausinėjo. Jos klausinėjo apie 2020 m. balandžio 6 d. Tą dieną A. tikrai buvo namuose, nes turėjo darbų, buvo baiginėjama šiluminė metražinė. Jis gyvena kartu su ja. Tą dieną nei ji, nei jis niekur nebuvo išėję. Jie tvarkė metražinę. Jai paskambino po poros dienų tyrėja. Nėra su krikšto sūnumi susitarusi dėl alibi. Namuose be jų abiejų, kitų asmenų nebuvo. Tyrėja paskambino ir norėjo paklausti, ar A. buvo namuose. Tyrėjos pavardės nepamena. Prieš tai A. buvo pas tardytoją (3 t., b. l. 55-60).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto vakarinėje dalyje. Į įvykio vietą vykstama iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę pasukama vakarų kryptimi ir pavažiavus apie 400 metrų po kaire puse matomas tarp (duomenys neskelbtini) namu praėjimo takelis.Takelis padengtas žvyru. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės takelis atitvertas stulpeliais. Praėjimo takelis apie 70 metrų ilgio, 7 metrų pločio, jis veda link (duomenys neskelbtini) gatvės. Takelyje jokių pėdsakų nesimato (2 t. b. l. 12-16).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. J. nustatyta: veido sumušimas, pasireiškęs dešinio skruosto srities muštine žaizda su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio į veido sritį kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2020 m. balandžio 7 d. 00:13 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir veidu atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių, tačiau sužalojimai visumoje nėra būdinti griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo justi fizinį skausmą. N. J. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 63).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Dėl nusikalstamos veikos 2020 m. sausio 1 d. A. T. buvo kaltinamas, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 17-18 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto dėl alaus bare dingusios striukės metu, sudavė ranka du smūgius N. J. į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam N. J. fizinį skausmą. 2021 m. gegužės 26 d. prokurorė G. V. pateikė teismui prašymą dėl kaltinimo pakeitimo ir vadovaujantis BPK 256 straipsniu pakeitė kaltinimą sekančiai: A. T. kaltinamas tuo, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 19 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto dėl alaus bare dingusios striukės metu, sudavė ranka du smūgius N. J. į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam N. J. fizinį skausmą t.y. patikslino nusikalstamos veikos padarymo laiką.
Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl nusikaltamos veikos 2020 m. sausio 1 d. ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. T. 2020 m. sausio 1 d., apie 19 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto dėl alaus bare dingusios striukės metu, sudavė rankos delnu du smūgius N. J. į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam N. J. fizinį skausmą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, A. T. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Byloje surinktų įrodymų visuma, paties kaltinamojo A. T. parodymai, nukentėjusiojo N. J., liudytojų N. S., E. P., E. J. parodymai, 2020 m. kovo 26 d. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad A. T. 2020 m. sausio 1 d., apie 19 val., tyčia, smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam N. J. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. balandžio 6 d.: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis nustato pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis teismai ir pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020). BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti visi būtini nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementų (požymių) negalima ir asmens atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą, tuo pačiu negalimas ir asmens baudžiamasis persekiojimas. Tokiu atveju baudžiamasis procesas asmens atžvilgiu turi būti nutraukiamas. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju buvo aiškinamasi, ar A. T. 2020 m. balandžio 6 d., apie 19 val., Panevėžio mieste, takelyje tarp (duomenys neskelbtini) namų, sudavė rankos kumščiu du smūgius N. J. į veidą, ir taip padarė veido sumušimą, pasireiškusį skruosto srities muštine žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. J. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, daro išvadą, jog įrodymų visetas nesudaro galimybės teismui neginčytinai spręsti, jog būtent kaltinamasis A. T. 2020 m. balandžio 6 d. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas priimdamas nuosprendį, privalo vadovautis teismo posėdžio metu ištirtų ir patikrintų įrodymu visetu. Nagrinėjamu atveju kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada. Visus šiuos įrodymus, kaip kaltinamojo kaltę pagrindžiančius, teismas vertina juos sugretindamas su kitais bylos duomenimis.
Kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo eigos laikotarpį ir teisme duodamas parodymus savo kaltę kategoriškai neigė.
O nukentėjusiojo parodymai kiekvienos apklausos metu vis kisdavo, prieštaraudavo vienas kitam esminiuose momentuose, taip pat neatitiko jo tėvo bei motinos parodymams.
Iš V. J. parodymų matyti, kad jis pareiškime nurodė, kad jį 2020 m. balandžio 6 d., vakare užpuolė ir primušė A. ir L. Vėliau apklausų metu patikslino, kad 2020 m. balandžio 6 d. apie 19 val. jį sumušė tik A. Jis rašydamas pareiškimą buvo susimaišęs tarp ankstesnių įvykių, iš kurių vieną kartą jį buvo sumušęs A., o kitą kartą – L. Iš jo apklausos protokolo matyti, kad užfiksuoti tokie parodymai: 2020 m. balandžio 6 d., apie 19:00 val. pamatęs jį, A. priėjo prie jo pakeltu tonu ir vartodamas necenzūrinius žodžius ir nieko nesakęs kumščiu trenkė jam į dešinę akį bei į kairės pusės žandikaulį, o po to pasakė, kad ,,tai už pareiškimo rašymą". Jis jam (A.) tik palinkėjo sėkmės ir A. nuėjo link parduotuvės. Po A. suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą. Kai parėjo į namus, jam paskambino tėvukas V. ir jis jam viską papasakojo. O iš tėvo V.J J. parodymų matyti, jog jam apie sūnaus sumušimą pranešė iš ligoninės priimamojo. N. J. parodymuose tvirtino, jog tą vakarą prabuvo namuose ir niekur nesikreipė, o tik 2020 m. balandžio 7 d. ryte, priėjęs prie veidrodžio pamatė, kad jam yra pradėjusi kraujuoti žaizda, kuri atsirado nuo A. suduoto smūgio, yra ištinęs dešinės akies vokas bei po akimi ištinę, todėl išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, nors kitoje apklausoje nurodė, jog po to, kuomet jį sumušė A., jis parėjo į namus. Dar kiek laiko pabuvo namuose, pagulėjo, pradėjo svaigti galva, pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad labai išsiplėtusi žaizda, todėl nakties metu pats nuėjo iki ligoninės, nes jam buvo paaiškinta, kad tuo metu nebuvo laisvų ekipažų, būtų tekę laukti, bijojo, kad nenukraujuotų, todėl nebelaukdamas pats pėsčiomis ėjo į ligoninę. Tai buvo ne balandžio 7 d. ryte, o tą pačią dieną, t.y. balandžio 6 d., kuomet ir buvo sumuštas, tamsiu paros metu. Kiek buvo valandų kai išėjo į ligoninę, negali pasakyti, bet buvo tamsu. Iš ligoninės į namus sugrįžo irgi tamsiu paros metu. Apie visus jo sumušimus pasakojo tiek tėvui, tiek motinai. N. J. tvirtina, kad abiem atvejais įvykio aplinkybes nupasakojo vienodai, tik yra viena bėda, kad jo tėvo labai prasta klausa, jis labai daug ko nenugirsta, o ką nugirsta ir jei ne viską supranta, tai jis interpretuoja savaip. Tačiau tėvas V.J. J. patvirtino, kad sūnus pats, padedamas savo brolio, rašė pareiškimą. Teismo posėdžio nukentėjusysis N. J. metu parodė, kad įvykio dieną išnešė šiukšles į konteinerį ir ėjo namo. Pamatė iš priekio ateinantį A. A. priėjo prie jo ir be žodžių trenkė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausė už ką jis jam trenkė. Jis pasakė, kad už pareiškimą. Jis jam trenkė į veidą. Jis vėliau pasekė A. A. nuėjo į parduotuvę. Jis (N. J.) palaukė ir nuėjo pas motiną, nors anksčiau buvo sakęs, kad po smūgio nuėjo namo. Mamai pasakė, kad vėl sumušė tas pats asmuo. Jį sumušė A., L. tą dieną nematė. Mama paskambino tėvui, kad jį parvežtų namo. O tėvas V. J. J. tvirtina, kad jam paskambino apie sūnų iš ligoninės. Kai nuvyko į ligoninės priimamąjį, sūnaus neberado, nes buvo pats išėjęs namo, nors E. J. tvirtino, kad sūnų namo parvežėm tėvas.
Nukentėjusysis tvirtina, kad serga epilepsija dėl to, kad seniai eidamas paslydo ir griuvo bei susitrenkė galvą, buvo darytos dvi operacijos. Jo tėvas tvirtina, kad sūnus buvo „(duomenys neskelbtini)“ gaujos pagrobtas, priavarta laikomas uždarytas, mušamas, dėl to buvo jam darytos dvi galvos operacijos, prasidėjo epilepsijos priepuoliai.
Teismo vertinimu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat neįrodo, kad A. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. N. J. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio į veido sritį kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2020 m. balandžio 7 d. 00:13 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ir veidu atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių, tačiau sužalojimai visumoje nėra būdinti griuvimui. Visi šie neaiškumai vadovautis in dubio pro reo principu, nesant galimybės jų pašalinti, yra aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Objektyvių įrodymų dėl šio kaltinimo nėra. Nėra liudytojų, mačiusių įvykį, nėra vaizdo įrašų, nėra reikšmingų įvykio vietos apžiūros duomenų. Kaltinamasis A. T. kaltę besąlygiškai neigia. Jo parodymus tvirtina ir liudytoja J. P., kuri tiek teisme tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad balandžio 6 d., jis (A. T.) buvo namuose, tvarkė teritoriją, buvo atvykę „Šiluminiai tinklai“, pamena, kad buvo pirmadienis. O nukentėjusiojo N. J. parodymai labai prieštaringi, prieštaraujantys vienas kitam bei jo artimų žmonių - motinos ir tėvo parodymams.
Sugretinus visus bylos duomenis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, ką pripažįsta ir nukentėjusysis, kad jis vartoja psichiką veikiančius vaistus dėl pasikartojančių epilepsijos priepolių, taip pat nevengia vartoti alkoholį (nors jis pats tvirtina, kad nepiktnaudžiauja, tačiau tą patvirtina ir nukentėjusiojo mama bei tėtis, nurodydami, kad jų žiniomis sūnus vartoja alkoholį). Pats nukentėjusysis pripažino, kad sumaišė įvykius 2019 m. gruodžio 29 d., kai jį sumušė L., 2020 m. sausio 1 d., kai jį sumušė A., ir 2020 m. balandžio 6 d. įvykį, nurodydamas, kad jis rašydamas pareiškimą buvo susimaišęs tarp ankstesnių įvykių. Tačiau teismas pažymi, kad nuo tada, kai N. J. pirmą kartą 2019 m. gruodžio 29 d. buvo sumuštas kito asmens (ne A. T.), paskui A. T. 2020 m. sausio 1 d., bei dėl 2020 m. balandžio 6 d. įvykio 2020 m. balandžio 7 d. pateikė pareiškimą policijai, jis negalėjo sumaišyti pakankamai nutolusių laike įvykių.
Esanto tokioms aplinkybėms, A. T. jis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. T., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis A. T. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas, jokie sužalojimai nebuvo padaryti, tačiau delnu suduodant du kartus per veidą, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Vertinant kaltinamojo A. T. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis laikomas neteistu (3 t., b. l. 101-103), penkerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių baudų nėra sumokėjęs (3 t., b. l. 97-100), nedirbantis (2 t., b. l. 98-100), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 101), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 104). Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti tikslinga A. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri savo trukme būtų švelnesnė, nei bausmės rūšies vidurkis. Kaltinamajam kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini atitinkami įpareigojimai bei draudimai.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis pareiškė 1500 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., 37-38 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip nurodo N. J. civiliniame ieškinyje, jis neturtinę žalą patyrė, nes po kaltinamojo smūgių 2020 m. sausio 1 d. jis juto fizinį skausmą, po 2020 m. balandžio 6 d. įvykio jam teko kreiptis į medikus, jam buvo siūta žaizda, kreipėsi ir į savo šeimos gydytoją. Antakio žaizdą gydėsi apie mėnesį laiko, iki dabar jam svaigsta galva, darosi silpna, jaučia skausmą, vartoja vaistus. Taip pat nurodo, kad patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, ilgalaikį nerimą, paaiškina, kad iki šiol jaučia baimę, kad bus netikėtai užpultas ir sumuštas.
Vadovaudamasis aukščiau nurodytu įstatymo reglamentavimu, daroma išvada, kad neturtinės žalos dydis, vadovaujantis padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos reikalavimas – 1500 eurų yra atitinkantis teismų praktikoje suformuotus preliminarius (rekomenduotinus priteisti) neturtinės žalos dydžius dėl smurtinių veiksmų pagal BK 140 str., tačiau dėl to, kad A. T. yra išteisintinas dėl žymiai pagal faktines aplinkybes sunkesnės nusikaltamos veikos 2020 m. balandžio 6 d., nesant pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo kaltę, teismas priteisia neturtinę žalą tik už pirmąjį epizodą, t.y. už nusikalstamą veiką, atliktą 2020 m. sausio 1 d., todėl mažina neturtinės žalos dydį iki 500 eurų.
Byloje taip pat yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma teismo priteisti iš kaltinamojo A. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 39,69 Eur žalą (2 t., b. l. 72-77).
CK 6.280 straipsnyje nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
Civilinio ieškovo pareiškime nurodyta, jog jis iš PSDF biudžeto sumokėjo Respublikinei Panevėžio ligoninei už nukentėjusiajam N. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 39,69 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa neturi teisės regreso tvarka pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, nes byloje neįrodyta, kad kaltinamasis A. T. padarė jam inkrimuotą nusikalstamą vaiką, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam 2020 m. sausio 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 177-179) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. gegužės 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad už nukentėjusiajam N. J.suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-749/2021 valstybė patyrė 700,44 Eur išlaidų (3 t. b. l. 78-79).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusįjį N. J. dėl jo sveikatos būsenos viso ikiteisminio ir teisminio proceso metu atstovavo valstybės paskirtas įgaliotasis atstovas – advokatas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. T. tenkinamas.
Taip pat, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, teismas pripažįsta proceso išlaidomis 24,70 Eur už procesinių dokumentų, šaukimų siuntimą bei jas priteisia iš kaltinamojo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 6 d. įvykis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 p., išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis A. T. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. T. pripažinti kaltu jam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2020 m. sausio 1 d. įvykis), ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros 8 (aštuonerių) mėnesių terminui bei nustatyti įpareigojimus:
- per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliasiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- per laisvės apribojimo laiką dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo centre prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. T. 2020-01-30 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Priteisti iš A. T. nukentėjusiajam N. J. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendžio nuorašus pateikti suinteresuotiems teismo nuosprendžiu asmenims.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.