Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Bare jį sumušė L. dėl striukės. Užėjo į barą 2019-12-29 nusipirkti cigarečių. Į barą atėjo nusipirkti cigarečių. Bare išgėrė 0,33 l. alaus Pradėjo L. kalbėti apie striukę. Striukė buvo ne L., o iš matymo žinomo asmens, kurio vardo nežino. Jam L. liepė nusirengti striukę. Nenusirengė. Tada jam smarkiai sudavė į veidą. Buvo iškelta byla prieš L., tačiau buvo nutraukta, nes pritrūko įrodymų. Buvo kraujo, buvo praskelta lūpa. Visą įvykį matė jaunesnė barmenė, kuri nurodė, kad kai vyko koncertas, jo bare nebuvo. Išėjus į terasą, L. sudavė rankos kumščiu ne mažiau keturių smūgių. Buvo dar keli vyrai. Jis (N. J.) pasakė, kad kažkokia striukė yra jo kieme. Negali pasakyti, ar tai pasakė prieš smūgių sudavimą, ar po. Su A. nuėjo į jo kiemą pažiūrėti tos striukės. Pažiūrėjęs, A. kišenėje rado to žmogaus dokumentus. A. pasakė, kad kitoje kišenėje turėjo būti 250 Eur. A. pasakė: „kad vis tiek išmuš tuos pinigus“. Striukėje nebuvo nei cento. Tai vyko 2020 m. sausio 1 d. Atėjo jo tėvas ir pasakė, kad jis kviestų policiją. Gavo siuntimą pas ekspertą. Buvo nuvykęs. Abdukcija buvo paimta dėl smūgių, kuriuos sudavė L. Kaltinamasis jo tą dieną nelietė, jį mušė L.

Po kaltinamojo smūgio sudavimo pas ekspertą nebevyko, nes smūgiai nebuvo stiprūs, nebuvo naujų sužalojimų. A. sudavė iš delnų porą kartų, truputi patino žandai ir skaudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sumaišė vietoje „A.“ nurodė „A.“. A. prašė 250 Eur (parodymuose blogai nurodyta, jog 520 Eur). Kieme rūkė su kaimynu E. E. pavardės, nežino. Jis neatvyko kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Jis nėra apklaustas. Jis jam sakė, kad su pareigūnais nenori turėti jokių reikalų. 2020 m. sausio 1 d,. kiti asmenys jo nemušė, tik A. Priėjęs kaltinamasis pasakė, kad būtų 250 Eur. Jis paklausė, už ką? Kaltinamasis pasakė, kad iš striukės kišenės dingo pinigai ir jis (N. J.) turi juos grąžinti. Kai rūkė su E., A. jam sudavė. Sudavė du kartus delnu į veidą po pinigų pareikalavimo. Jis striukės neėmė. Striukę pamatė anksti ryte. Prie striukės nepriėo, jos nelietė, nes skubėjo pas motiną. 2020 m. sausio 1 d. A., kai atėjo, paprašė 250 Eur, pastūmė E. į krūtinę ir jam sudavė porą kartų. E. nuo pastūmimo pargriuvo ant kėdės. A. E. pastūmė. E. nuo pastūmimo nugriuvo ant kėdės. Sėdėjo ant žemės prie kėdės. A. jam smūgius sudavė, kai pasodino E. Buvo pritūpęs, atsikėlė ir jis jam sudavė. Dar jautė skausmą nuo L. sudavimo, skausmą jaučia ir dabar. Jautė skausmą ir nuo A. suduotų smūgių. Po sudavimo kaltinamasis išėjo, jis jį palydėjo iki vartelių. Pagrasino, kad kiek kartų sutiks, tiek kartų jis (N. J.) gaus ir bus rimta kalba. L. jį mušė vieną kartą bare. L. pas jį į namus nebuvo atėjęs. Buvo šoke, neatsigavęs, gal todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sumušė tas pats asmuo. Buvo blaivus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo išgėręs mažą skardinę alaus. Jam patikrino girtumą ir nuvežė į policijos komisariatą. Jam buvo sukeltas skausmas, kraujo nebuvo (3 t., b. l. 55-60).

Iš akistatos protokolo matyti, kad N. J. ir A. T. kiekvienas patvirtino savo parodymus. A. T. pripažino rankos delnu sudavęs vieną kartą N. J. per žandą. Nesutiko dėl įvykio datos, nes teigė, kad įvyko ne sausio 1 d., o gruodžio 28 d. (1 t., b. l. 64-67).

Iš liudytojo V. J. J. apklausos protokolo matyti, kad N. J. yra jo sūnus. N. J. II grupės invalidas, negalią turi jau seniai dėl stiprios galvos traumos. Po minėtos traumos, sūnus nuolat vartoja vaistus, jo judesiai tapo lėtesni, kuomet susijaudinęs kalba nenuosekliai, nuolat kartojasi epilepsijos priepuoliai. N. J. gyvena vienas (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą, kurio anketinių duomenų nežino. Kiek žino, minėto namo ūkiniame pasate gyvena ir E., kurio kitų anketinių duomenų nežino. Jis su N. bendrauja kasdien. Jei nesusitinka, tai bendrauja telefonu. Pamena, kad 2019 m. gruodžio 29 d., vakare, tai galėtų būti apie 21 val., jam paskambino N. J. mama, t.y. jo buvusi sutuoktinė E. J., kuri jam pranešė, kad pas ją į namus Panevėžyje atėjo sumuštas sūnus N. J.. E. J. pasakė, kad jis atvyktų ir parvežtų į namus N. J.. Kuomet atvyko, pamatė, kad N. veidas ir visi rūbai buvo kruvini. N. kairė akis buvo užtinusi, nosis ir lūpos kruvinos. N. J. sakė, kad skauda visą kūną, nes jį spardė gulintį ant žemės. N. J. jam pasakojo, kad jį sumušė ir reikalavo iš jo pinigų - 250 eurų trys asmenys. Sūnus sakė, kad jis niekam nėra skoloj, todėl nesupranta dėl ko iš jo reikalaujama pinigų. Kiek pamena, N. J., sakė, kad iš jo reikalauja pinigų trys asmenys, vyrai vieno iš jų vardas A. Kuomet 2019 m. gruodžio 29 d., vakaro metu N. J. sumušė, visą įvykį matė alaus bare, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastate prie "(duomenys neskelbtini)”, barmenė. N. J. sakė, kad jį mušė ne tik alaus bare, bet ir prie baro kieme. Kuris iš minėtų trijų asmenų jį mušė, nežino, jis nesakė. Jis pasiūlė sūnui kreiptis į policiją, tačiau jis atsisakė, nes jis bijojo jį mušusių asmenų. Minėtą vakarą sūnų parvežė į namus. Po minėto įvykio sūnus juto didelę baimę, bijojo išeiti iš namų, vaikščioti po Panevėžio miestą. Pamena, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val., jam paskambino sūnus N. J. ir pasakė, kad jį "reketuoja" anksčiau minėti asmenys ir reikalauja iš jo pinigų. N. J. pasakė, kad pas jį į kiemą atėję trys asmenys vėl reikalavo iš jo pinigų bei sudavė smūgius į veidą. Visą minėtą konfliktą matė ir girdėjo E., kuris gyvena ūkiniame pastate, kuris įsikišo į jo sūnaus ir minėtų asmenų konfliktą. Kiek žino, policijos pareigūnus iškvietė jo buvusi sutuoktinė. Kiek žino, tai buvo du kartai, kuomet iš jo sūnaus buvo reikalaujama pinigų. Jis mano, kad minėti asmenys naudojasi jo sūnaus negalia, gąsdindami ir mušdami, bando iš sūnaus užsidirbti. Nori, kad minėti kalti asmenys būtų surasti ir nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t. b. l. 96-98, 99).

Liudytojas V. J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jo sūnus. Jam paskambimo sūnaus motina ir pasakė, kad pas ją atėjo kruvinas ir sumuštas N. P. jį parvežti namo, nes jis blogai jautėsi. Gyvena atskirai. Jis nuvažiavo, N. buvo visas kruvinas. Buvo sumušta lūpa, kruvina nosis. Jis jį parvežė namo. Tai galėjo būti 2019 m. gruodžio 29 d. ar 2020 m. sausio 1 d. N. buvo kruvinas veidas, sumušta nosis. Jis (N. J.) jam papasakojo, jog buvo bare (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten buvo A. ir jį pradėjo mušti. Tada jam barmenė davė servetėlių, jis nusivalė kraują ir išėjo į lauką. Vėliau A. jį vėl pradėjo mušti. Dar du vyrukai stovėjo ir stebėjo, jie jo nemušė. Vėliau jis pasakojo, kad A. buvo atėjęs į namus ir ranką pakėlė prieš jį. Jis (V. J. J.) pasakė, kad kreiptųsi į policijos pareigūnus. Tada sūnus į policijos pareigūnus nesikreipė, nes jis nepasitiki policijos pareigūnais. Kai sūnus buvo sumuštas alaus bare, nepamena, ar rašė pareiškimą. E. pavardės nežino. Dėl sūnaus sumušimo . jam nieko nepasakojo. Jo sūnus buvo sumuštas 2019 m. gruodžio 29 d. bare ir 2021 m. sausio 1 d. namuose. Jam sūnus pasakojo, kad 2021 m. sausio 1 d. jam „sušėrė“ A. Sūnus sakė, kad A. iš jo reikalavo pinigų dėl striukės. Jo sūnus sakė, kad striukės neėmė. Nežino, kada buvo parašytas pareiškimas dėl 2020 m. sausio 1 d. Jis patarė jam kreiptis į policijos pareigūnus. Jis dėl 2020 m. sausio 1 d. sumušimo į medikus nesikreipė. Nepamena, ar sūnus buvo blaivus. Kaltinamojo nepažįsta (3 t. b. l. 55-60).

Iš liudytojos N. S. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba alaus bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Darbo laikas nuo 07 val. iki 21 val. Alaus baro patalpose bei jo prieigose nefilmuojama. Alaus bare kartas nuo karto savo iniciatyva padainuoja A. T.. Kitus baro lankytojus žino iš matymo, kai kurių jų (kurie yra pastovūs lankytojai) žino vardus, kitus žino tik pagal pravardes, nes girdi kaip jie vienas kitą vadina. Bet tai jai nėra aktualu, nesidomi. Iš baro lankytojų kalbų žino, kad prieš Naujus metus, tiksliai datos nepamena, žino, kad tą dieną ji nedirbo, vienas iš baro lankytojų pasigedo bare striukės. Ji žino, kad tą vakarą bare koncertavo minėtas A. T.. Vyrą, kuris pasigedo striukės, vadina "(duomenys neskelbtini)", jo tikslesnių duomenų nežino. Baro lankytojai sakė, kad jie žino kas pavogė tą striukę, bet jai neįvardino, nes jai paminėjo, kad tas asmuo nėra dažnas baro lankytojas, gal net visai tame bare nesilanko. Ji nežino apie kurį asmenį buvo kalbama. Apie tai, kad galimai sekančią dieną ar dar po dienos, baro lauko terasoje buvo sumuštas vyras, nieko nežino. Kadangi bare dirba po keturias dienas, po to keturias dienas turi išeiginių, todėl tuo metu galėjo net nedirbti. O ir dirbant nemato kas darosi lauko terasoje. Nebent tik dalinai pro langą, kuris yra uždengtas žaliuzėmis, kurias labai mažai atitraukinėja, bei dar yra įmontuotos grotos. Be to tamsiu paros metu atskirai minėtoji baro terasa nėra apšviesta. Ji apšviečiama dalinai nuo stulpų šviesos. Daugiau nieko negali pasakyti, nes daugiau nieko nežino bei nieko nematė. Girdėjo tik kalbas (1 t. b. l. 102-104, 105).

Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, kodėl yra pakviesta liudyti. Dirba alaus bare (duomenys neskelbtini). Tą dieną nedirbo. Kaltinamasis dažnai lankydavosi bare, kartais koncertuodavo. Nukentėjusysis jai matytas. Jis taip pat baro lankytojas. Yra girdėjusi, kad baro lankytojai kalbėjo apie kažkokią vagystę. Nežino, ar buvo kalba apie striukę. Kalba buvo apie dingusius pinigus. Neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu Teismas pagarsino liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102 – 105).

Liudytoja N. S. tvirtina savo parodymus. Papildomai paaiškino, kad bare pasitaiko konfliktų, muštynių. A. T. taikus žmogus, jei kas pykstasi, jis prašo, kad nuramintų. Su nukentėjusiuoju konfliktų nebuvo. Dėl jo sumušimo nieko negali pasakyti (3 t., b. l. 55-60).

Iš liudytojo E. P. apklausos protokolo matyti, kad dažnai lankosi alaus bare adresu (duomenys neskelbtini). Vieno apsilankymo metu minėtame bare buvo pavogta jam priklausanti striukė. Jam atrodo, kad tai galėjo būti iškart po Naujų metų, bet nėra tikras, nes praėjo jau daug laiko. Tiksliau datos negali įvardinti, bet pamena, kad tą dieną bare vedė savo iniciatyva renginį A., kurio pavardės nežino. Dėl to ir nuėjo į barą. Pamena, kad tą vakarą, galėjo būti apie 19-20 val., kuomet nuėjo į barą, savo striukę pasikabino ant kabyklos, kuri buvo pritvirtinta prie sienos. Rūbų kabykla yra arčiau tualeto durų. Ta vieta yra toje vietoje, kur A. koncertavo. Prieš baro uždarymą, kuris užsidaro 21 val., pasigedo savo striukės, niekur jos nerado. Bare buvusių asmenų klausinėjo, kur dingo jo striukė, tačiau niekas nieko konkrečiai nepasakė. Parėjo į namus be striukės. Po kelių dienų vėl nuėjo į barą. Ten atėjo tas pats A. ir atnešė jo striukę. Pasigedęs striukės jis labai pergyveno, nes striukės kišenėje buvo įdėta jo Swedbanko mokėjimo kortelė, pinigų turėjo, sumos įvardinti negali, neįsivaizduoja, kiek galėjo būti pinigų. Taip pat buvo jo vardui išduota asmens tapatybės kortelė. Labiausiai pergyveno dėl banko kortelės. Jo striukė buvo juodos spalvos, odinė, su kailiu viduje, ne nauja. Ji bevertė. Visi paminėti daiktai, t.y. striukė ir pinigai jam nelabai rūpėjo. Labiausiai pergyveno dėl banko mokėjimo kortelės ir asmens tapatybės kortelės. Pasigedęs bare striukės, skambino į policiją. Skambino iš savo mobilaus telefono. Buvo atvykę pareigūnai, tačiau jis nerašė pareiškimo. Kada tiksliai skambino policijai, t.y. ar tą dieną kai pasigedo striukės, ar kiek vėliau, negali pasakyti. Kuomet nuėjus į barą A. atnešė jam priklausančią striukę, kuri buvo pavogta, pastebėjo, kad striukėje buvo visi dokumentai, tačiau nebuvo pinigų. Pinigų sumos, kiek buvo striukės kišenėje, negali pasakyti. A. sakė, kad striukę rado pas kaimyną, gyvenantį netoli jo namų. Smulkiau nieko neaiškino. Jis ir nesidomėjo, pas ką tiksliai rado jo striukę. Džiaugiasi, kad atsirado jo dokumentai, visa kita jam nebuvo svarbu. Kokiomis aplinkybės A. surado striukę, nežino. Pamena, kad alaus bare visi kalbėjo kas galėtų pavogti jo striukę, bet jis nesidomėjo. Jam žinoma, kad tame pačiame bare lankosi ir toks L., jo pavardės nežino. Toks asmuo kaip N. J. jam nieko nesako. Baro lankytojus žino tik iš matymo, kai kurių žino tik vardus. Su jais jokių santykių nepalaiko, tik tiek, kiek susitinka bare. Nei A., nei ko nors kito jis neprašė, kad jie ieškotų jo pavogtos striukės. O kuomet atsirado striukė, baro lankytojai kalbėjo apie striukės suradimą, kažką minėjo, bet jis nesidomėjo tuo, nesiklausė, jam buvo svarbiausia, kad atsirado dokumentai. Bare dažnai klientai susistumdo, bet jokių muštynių nėra matęs. Bare A. palaiko tvarką, jaučiasi kaip šeimininkas. Kad minėtas L. būtų ką nors mušęs bare, nematė. Jokių smarkių muštynių bare nėra matęs. Baro lankytojai tik pasiginčydavo. Kad dėl jam priklausančios striukės vagystės būtų buvęs sumuštas koks asmuo, nieko nežino, pats nieko nematė ir nieko neprašė, kad kas iš baro lankytojų kaip nors nubaustų ar sumuštų asmenį, kuris pavogė jo striukę. Jis net nežino iki šiol kas ir kokiomis aplinkybėmis pavogė jo striukę (1 t., b. l. 114-116, 117).

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusįjį žino iš matymo, jį yra mates ,, (duomenys neskelbtini)” bare, jis ten lankosi. Jis ten užeidavo po darbo, bet ne kasdien. Bare jam buvo dingusi striukė. Vyko kažkokia šventė, pasikabino striukę, nes buvo su kostiumu. Buvo žiema ar ruduo, jis buvo su striuke. Kai norėjo eiti namo, striukės neberado. Striukės pasigedo po poros - trijų valandų. Striukę pakabino ant pakabos. Daugiau pakabintų drabužių nebuvo. Pakaba toje pačioje patalpoje, kur vyko koncertas. Tai kilnojama patalpa. Patalpa nėra didelė. Parėjo namo be striukės. Kažkam pasakė, kad dingo striukė. Gal pasakė kaltinamajam ir barmenei. Niekas nežinojo, kur striukė. Vienas žmogus kitą dieną tik užsiminė, kad nukentėjusysis tą striukę kilnojo kelis kartus. Jis pats nematė, kas paėmė striukę. Nukentėjusysis pasakė, kad striukė jo kieme. Jis jo paklausė, ar striukė juoda, odinė. A. kartu su nukentėjusiuoju nuėjo ir atnešė striukę. Striukėje buvo banko kortelė ir asmens dokumentai. Banko kortelę buvo užblokavęs. Pasiėmė viską ir išėjo namo. Nežino, ar buvo pinigų. Jam atrodo, nekalbėjo su A. apie tai, ar striukėje buvo pinigų. Pinigus gal buvo pasiėmęs pats, nepamena. Nukentėjusysis pasakė, kad striukę kilnojo. Jis jo paklausė, ar striukė odinė, su kailiu. Jis pasakė, kad pas ji guli kieme. Nukentėjusiajam nieko nesakė. Apie pinigus su niekuo nekalbėjo. Asmens, kuris pasakė, kad striukę kilnojo nukentėjusysis, nepažįsta, jį žino tik iš matymo. Būnant bare, tas asmuo parodė, kad nukentėjusysis kilnojo tą striukę. Neklausė, kaip ta striukė atsirado pas jį kieme. Tą dieną, kai dingo striukė, buvo išgėręs. Grįžo be striukės. Kitą dieną atėjo į barą. Į barą atėjo ir nukentėjusysis. Atėjęs kitą dieną prašė padėti užblokuoti kortelę, kvietė policijos pareigūnus. Apie pinigus su kaltinamuoju A. nekalbėjo (3 t., b. l. 70-74).

Iš liudytojos E. J. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksliai datos pasakyti negali, bet galėjo būti 29d., bet pamena, kad tai buvo sekmadienis, sūnus N. J. buvo pas ją namuose visą dieną. Ji tuo metu sirgo. Kažkur apie 15-16 val. N. J. išėjo iš jos namų, sakė, kad eina į namus. Nuo jos namų iki N. J. namų kažkur apie valanda kelio. Praėjus apie valandai laiko, ji visuomet N. J. paskambina pasiteiravimui, kaip jis sugrįžo namo. Tą vakarą, galėjo būti apie apie 19 val., paskambino N. J., jis pasakė, kad jau baigia pareiti į namus. Paskui jis jai "pamajakino" ir ji jam perskambino. Tuomet N. J. jai pasakė, kad jį sumušė. Iš pradžių nieko neaiškino, tačiau praėjus kokiam pusvalandžiui, jis jau paminėjo A. ir L., kad jie jį sumušė. Pagal jį suprato, kad viskas įvyko jo namų kieme. Ar jis tą dieną lankėsi aludėje, nieko nežino. Nieko nepasakojo. Kuomet N. J. atėjo pas ją į namus, pamatė, kad jis visas sumuštas, kruvinas veidas, rankos. Rūbai kruvini. Ji aptvarkė N. J.. Paskambino jo tėvui ir pasakė, kad N. J. reikia parvežti iki namų. Sausio 1 d. N. J. vėl visą dieną buvo pas ją namuose, po to išėjo į namus. Kelintą išėjo, negali pasakyti. Apie 17-18 val. sūnus jai vėl paskambino ir pasakė, kad vėl buvo pas jį atėję vyrai, kurių neįvardino ir sakė, kad tie patys vyrai ateis pas jį apie 21 val. atsiimti pinigų. N. J. pasakė, kad jis sugrįžo iš jos į namus, kur jo jau laukė vyras ar keli vyrai, tiksliau neįvardino. Jie sakė, kad N. J. turi atiduoti 250 ar 240 Eur, kuriuos turi atiduoti už kažkokią striukę. Ji jo pradėjo klausinėti už kokią striukę. N. J. jai pasakė, kad kieme rado įmestą striukę ir reikalaujami pinigai susiję su ta striuke. Smulkiau nepasakojo. Tuomet ji pranešė policijai. Ar buvo atėję tie asmenys pinigų, nežino, nieko jai N. J. nepasakojo. N. J. jai ir taip ne viską papasakoja. Tik N. J. jai sakė, kad striukę rado įmestą kieme, kas ją įmetė ir kokiomis aplinkybėmis, nežino. Sausio 1 d. ji paskambino ir pranešė 112 telefonu, kuomet pokalbio metu pasakė, kad N. J. ir jo draugas jau buvo sumuštas, o dabar sausio 1 d. galimai tie patys asmenys ateis iš N. J. pinigų (1 t., b. l. 120-122, 123).

Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Matosi su sūnumi kiekvieną dieną, jis kasdien ateina pas ją pasiimti maisto ir pavalgyti pietų. Datos nepamena, ji buvo grįžusi iš reanimacijos Vilniuje. Pasiskambino, kad neis niekur švęsti Naujųjų metų. Išgirdo skambinant į duris. Atidariusi duris išsigando, sūnus buvo visas kruvinas. Jis buvo šoko būsenoje, negalėjo su juo susikalbėti. Paguldė jį koridoriuje ant grindų. Po kokių 15-20 minučių, kai kraujas apkrešėjo, jį apvalė. Paskambino jo tėvui, nes jis gyvena šalia sūnaus, kad jį pasiimtų. Laiptinės sienos, laiptai, turėklai buvo kruvini, samdė žmogų, kad viską išvalytų.

Po dviejų dienų apie vakarą jai paskambino sūnus ir pasakė, kad jį atakuoja vėl tie patys asmenys. Minėjo vardus L., A. Trečio vardo neatsimena. Sūnus pasakė, jog jie jo laukia prie namų, prašo kažkokių pinigų, minėjo 250 Eur sumą. Sūnus jai pasakė, kad jie apie 21 val. ateis su kažkokia gauja pasiimti pinigų. Telefonu kreipėsi į policijos pareigūnus, kad padėtų. Kiek žino, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Ataka nesibaigė iki balandžio mėnesio, kol jis vėl atėjo visas kruvinas, priėmime buvo susiūta žaizda. Jis grįžęs namo jai visada paskambindavo, sakydavo, kad pas jį kieme vis kažkas vaikšto. Pasakydavo jam palaukti, kol išeis. Sūnus jai sakė, kad jo prašo pinigų 250 Eur, nes jiems reikia pabaliavoti. Buvo kalba apie striukę. Rado striukę numestą kieme. Kažkokios bobutės kieme apie tai kalbėjo, kad kažkokia bobutė rado striukę ir įmetė į kiemą. Nežino, ar striukė susijusi su pinigų reikalavimu. Sūnus pas ją atėjo sekmadienį gruodžio 29 d. Sūnus buvo šoke, pragulėjo ant grindų apie 20 minučių. Iškvietė jo tėvą, jog jį pasiimtų. Sunku pasakyti, kas buvo sužalota, nes jis visas buvo kruvinas. Klausė jo, kas atsitiko. Jis pasakė, kad jį užpuolė. Jis buvo tik su maistu išėjęs iš jos ir vėl grįžo visas sumuštas. Balandžio mėnesį jam priėmime buvo siūta žaizda po akimi. Prisimena savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Sakė tą patį ką ir dabar. Paties įvykio nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu Teismas pagarsino liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 120 – 121).

Liudytoja E. J. parodė, kad nežino, ar sūnus lankosi dažnai alaus bare. Nežino, kur buvo ta striukė. Sūnus apie striukę jai nieko nesakė, tik sakė, kad iš jo reikalavo pinigų. Ją apklausė kovo mėnesį, o viskas vyko gruodžio mėnesį. Striukė buvo įmesta į kiemą. Jai tai sakė ten gyvenančios bobutės. Kai sūnus buvo sumuštas ir atėjo pas ją, jis jai sakė, jog jo prašo 250 Eur už kažkokią striukę. Nežino, ar sūnus jai viską papasakoja. Po šios apklausos, sūnus dar buvo sumuštas balandžio mėnesį. Buvo prakirsta akis, vežė jį į priėmimą, žaizdą susiuvo. Jai apie tai pasakė sūnaus tėvas. Sūnus sakė, kad jį užpuolė prie namų. Negali pasakyti kada ir kokiomis aplinkybėmis. Sakė, kad jo laukė prie namų, sakė, kad tie patys. Po kelių dienų vežė su taksi sūnų, kad ištrauktų siūles. Jis pats neišsikvietė taksi, nes blogai jautėsi. Sūnus turi grupę, epileptikas. Po įvykio sūnus blogai jautėsi, skaudėjo galvą, kankino nemiga. Kreipėmės į medikus. (duomenys neskelbtini) klinikoje šeimos gydytoja išrašė vaistų. Šiuo metu sūnus jaučiasi patenkinamai. Iki įvykio sūnus miegojo gerai, po įvykio kankina nemiga, jis vartoja vaistus. Nežino, kad sūnus įvykio dieną lankėsi bare. Nežino, ar sūnus buvo išgėręs (3 t., b. l. 70-74).

Iš 2020 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), nes ten rastas E. D., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis gyvena nuodytu adresu, ūkiniame pastate, ir šiuo metu sirguliuoja. Jo pasiteiravus ar gavo šaukimus atvykti į policiją, nurodė, kad gavo, tačiau į policiją neatvyko, dėl kokių priežasčių nevyko, nurodyti negalėjo. Jis teigė, kad niekur nedirba, pastovaus darbo neturi, kartais uždarbiauja pas pavienius asmenis, renka pridavimui skirtas šiukšles. E. D. jo paklausus ar pažįsta asmenį, vardu N., pavardės nepasakė, paaiškino, kad pažįsta, nes N. gyvena name, tame pačiame kieme, o asmens vardu A. nepažįsta. Dėl striukės jis paaiškino, kad matė prie tvoros numestą striukę, tačiau pats jos nemetė, kas tai padarė, nežino ir kam striukė priklauso nurodyti negalėjo. E. D. paklausus dėl kieme buvusio konflikto ar muštynių, pasakė, kad jokių muštynių nematė, jo taip pat niekas nemušė. Daugiau jokios informacijos E. D. nepateikė (1 t., b. l. 155-156).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant patikrinti įtariamojo A. T. apklausos metu nurodytas aplinkybes, kad 2020 m. sausio 1 d. jis buvo išvykęs į koncertą, vykusį Kaune „(duomenys neskelbtini)“, buvo peržiūrėtas internetinis „(duomenys neskelbtini)“ puslapis ir nustatyta, kad 2020 m. sausio 1 d. arenoje jokie renginiai nevyko, paskutinis renginys buvo 2019 m. gruodžio 31 d., o sekantis tik 2020 m. sausio 2 d. – krepšinio varžybos (1 t., b. l. 167-168).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ten stovi dviejų aukštų mūrinis namas pilkos spalvos. Aplink namą aptverta metalinė tvora, raudonos spalvos. Įėjimas į kiemą yra iš rytinės pusės. Įėjus į kiemą pro vartelius po dešine puse yra šiltnamis. Už namo po kaire puse yra metalinis sandėliukas. Įvykio vieta yra namo kiemas (1 t. b. l. 35-38).

Teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtinta, ką pripažįsta ir pats kaltinamasis, kad jis, t.y. A. T. 2020 m. sausio 1 d., apie 19 val., Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto dėl alaus bare dingusios striukės metu, sudavė rankos delnu du smūgius N. J. į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam N. J. fizinį skausmą, todėl jo veika kaltinime teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. T. parodė, kad šiame epizode kaltės visiškai nepripažįsta. Suvokia, kad prieš tai padarė nusikaltimą, dėl pirmo įvykio jam buvo uždrausta bendrauti su N. J., žino įstatymus ir to negalėjo padaryti. Tą dieną buvo namuose, nes jo kieme keitė šiluminės trasos vamzdžius. Jam reikėjo būti namuose. Tai patvirtinti gali jo krikšto mama. Nežino, kodėl nukentėjusysis jį kaltina. Po akistatos pas tyrėją jis jo daugiau nematė. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Nežino, ar jis tą dieną buvo sumuštas. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja (3 t., b. l. 55-60).

Iš A. T. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 19 val. buvo namuose, niekur išėjęs nebuvo. Tą gali patvirtinti ir jo krikšto mama J. P., su kuria kartu gyvena. Jis pastoviai būna namuose, nes karantinas, todėl visas dienas leidžia namuose. Nebent tenka nueiti iki parduotuvės. Į parduotuvę visuomet važiuoja su dviračiu. Važiuoja su dviračiu į netoliese esančią parduotuvę „Maxima“, kuri yra (duomenys neskelbtini), netoli jo namų, arba į parduotuvę IKI, esančią (duomenys neskelbtini) g. Į parduotuvę stengiasi važiuoti dienos metu iki 14-15 val. Vėliau nevažiuoja. Parduotuvėje apsiperka kelioms dienoms, o per kitas dienas niekur iš namų nevažiuoja, būna per karantiną namuose. Neneigia, kad būdamas namuose per karantiną kartais išgeria ir alkoholio, bet juo nepiktnaudžiauja, išgeria tik kokią skardinę alaus, tauriųjų gėrimų nevartoja. Alkoholį vartoja kartu su krikšto mama. Dar kartą tvirtina, kad nuo akistatos policijos komisariate (t. y. nuo 2020 m. vasario 28 d.) iki šiol su N. J. nesimatė, su juo susitikęs nebuvo, todėl jo sumušti negalėjo ir net nebūtų to daręs (2 t., b. l., 165-167, 168)

Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos aplkausos protokolo matyti, kad jis visiškai nesutinka jog N. J. sumušė 2020 m. balandžio 6 d., kaltės nepripažįsta, nes tą dieną N. J. jis nesumušė, jo nebuvo sutikęs. Daugiau dėl šio įtarimo dalies nieko negali paaiškinti, nes pilnus ir išsamius parodymus dėl šio įvykio davė savo apklausos metu (2 t., b. l., 173-175, 176).

Iš nukentėjusiojo N. J. pareiškimo matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 19:00 val. Panevėžyje, netoli namų (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sumušė du iš matymo pažįstami asmenys – A. ir L. Mušė suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Sumušė dėl to, kad atsisakė atsiimti pareiškimą dėl ankstesnio sumušimo (2 t., b. l. 9)

Iš nukentėjusiojo N. J. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 19:00 val. jis išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) išnešti šiukšlių į konteinerius, esančius Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini). Išmetė šiukšles į konteinerius ir ėjo atgal link namų. Netoli jo gatvės yra akligatvis, kuriuo jis ir ėjo į namus. Priėjęs (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė link parduotuvės ,,MAXIMA", esančios (duomenys neskelbtini), einantį A., kurio pavardės nežino, jis gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pamatęs jį, A. priėjo prie jo. Tuo metu nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nekordinuoti jo judesiai. A. pakeltu tonu ir vartodamas necenzūrinius žodžius, iš pradžių nieko nesakęs, iš kumščio trenkė jam į dešinę akį bei į kairės pusės žandikaulį, o po to pasakė, kad ,,tai už pareiškimo rašymą". Jis jam (A.) tik palinkėjo sėkmės ir A. nuėjo link parduotuvės. Po A. suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą. Kai parėjo į namus, jam paskambino tėvukas V. ir jis jam viską papasakojo. Tą vakarą prabuvo namuose ir niekur nesikreipė. 2020 m. balandžio 7 d. ryte, priėjęs prie veidrodžio pamatė, kad jam yra pradėjusi kraujuoti žaizda, kuri atsirado nuo A. suduoto smūgio, yra ištinęs dešinės akies vokas bei po akimi ištinę, todėl išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Gydytojas apžiūrėjo, susiuvo žaizdą ir išleido į namus, sakydamas, kad siūlus dešimties dienų laikotarpyje išsiimtų šeimos klinikoje, kurioje prisirašęs, t.y. (duomenys neskelbtini) klinikoje. 2020 m. balandžio 15 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur jam išėmė siūlus (2 t., b. l. 19-22)

Iš nukentėjusiojo N. J. papildomos apklausos protokolo matyti, kad, jis nori paaiškinti, kad 2020 m. balandžio 6 d., apie 19 val. jį sumušė tik A. Jis rašydamas pareiškimą buvo susimaišęs tarp ankstesnių įvykių, iš kurių vieną kartą jį buvo sumušęs A., o kitą kartą – L. (2 t., b. l. 23-25).

Iš papildomo N. J. apklausos protokolo, kad kuomet buvo sumuštas balandžio 6 d., kreipėsi į ligoninės priimamąjį, kur jam buvo suteikta pagalba. Jam buvo susiūta dešinėje pusėje žande prakirsta žaizda. Randas matyti iki šiol. Kuomet jam ligoninėje suteikė pagalbą, jis nieko nebelaukė ir ėjo pėsčiomis link namų. Kuomet priėjo netoli namų, buvo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės Maxima taromato, kuomet jam paskambino tėvas. Jam tuomet ir papasakojo, kad buvo sumuštas. Tėvui įvardino, kad sumušė A. Sakė, kad jis buvo vienas. Tėvui pasakė, kad A. jį sumušė už tai, kad parašė pareiškimą policijoje. Dėl įvykio nori aiškiau paaiškinti, kad po to kuomet jį sumušė A., jis parėjo į namus. Dar kiek laiko pabuvo namuose, pagulėjo, pradėjo svaigti galva, pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad labai išsiplėtusi žaizda, todėl nakties metu pats nuėjo iki ligoninės, nes jam buvo paaiškinta, kad tuo metu nebuvo laisvų ekipažų, būtų tekę laukti, bijojo, kad nenukraujuotų, todėl nebelaukdamas pats pėsčiomis ėjo į ligoninę. Tai buvo ne balandžio 7 d. ryte, o tą pačią dieną, t.y. balandžio 6 d., kuomet ir buvo sumuštas, tamsiu paros metu. Kiek buvo valandų kai išėjo į ligoninę, negali pasakyti, bet buvo tamsu. Iš ligoninės į namus sugrįžo irgi tamsiu paros metu. Todėl gali teigti, kad į ligoninę kreipėsi balandžio 6 d. vėlų paros metą. Apie visus jo sumušimus pasakojo tiek tėvui, tiek motinai. Abiems įvykio aplinkybes nupasakojo vienodai, tik yra viena bėda, kad jo tėvo labai prasta klausa, jis labai daug ko nenugirsta, senyvo amžiaus, todėl jis labai daug ko nenugirsta, o ką nugirsta ir jei ne viską supranta, tai jis interpretuoja savaip. Po įvykių bendraudamas su tėvu, iš jo kalbos suprato, kad jis supratęs ir policijai papasakojęs, kad jį kieme sumušė keli asmenys, nors jam sakė, kad buvo ir mušė tik vienas A. Tėvukui apie įvykius pasakojo tokias pat aplinkybes kaip nurodo savo apklausose tyrėjai, bet kaip tėvukas supranta jo pasakojimus, kaip ir kiek jis nugirsta, jis negali paaiškinti. Jis visus įvykius sieja su tais pačiais asmenimis, nors A. jį sumušė būdamas vienas, L. kartu su juo nebuvo. L. jį sumušė tik bare, o ten A. jo nemušė. O tėvukui atrodo, kad visur dalyvauja tie patys asmenys. Jis turi neįgalumą, nes nuo (duomenys neskelbtini) m. serga epilepsija. Apie (duomenys neskelbtini) m. eidamas žiemos metu slidžiu keliu paslydo ir krisdamas susitrenkė galvą. Dėl to buvo atliktos dvi galvos operacijos. Jau apie 20 metų laiko vartoja vaistus nuo epilepsijos, bei panašiai vartoja gydytojo skirtus vaistus - klonezapamą, kuriuos vartoja dėl miego, nes turi dėl to problemų. Patirtos traumos bei vartojami vaistai jo psichikai jokios įtakos neturi, jis labai gerai supranta, suvokia kas vyksta ir turi gerą atmintį. Tyrimo metu sakė tiesą ir dar kartą nori užakcentuoti, kad sausio 1 d. ir balandžio 6 d. jį sumušė A. Jis gyvena vienas, pragyvena iš neįgalumo pašalpos. Taip pat finansiškai padeda tėvai (2 t., b. l. 26 -27, 28).

Nukentėjusysis N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ten ne (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) g. Buvo akistata. L. prisipažino. A. akistatos metu nurodė viską taip pat, kaip ir šiandien. Išnešė šiukšles į konteinerį ir ėjo namo. Pamatė iš priekio ateinantį A. Koją buvo padėjęs ant (duomenys neskelbtini) gatvės asfalto. A. priėjo prie jo ir be žodžių trenkė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausė - už ką jis jam trenkė. Jis pasakė, kad už pareiškimą. Jis jam trenkė į veidą. Buvo 5 siūlės. Suprato, kad sudavė už tai, jog 2020 m. sausio 1 d. parašė pareiškimą. Sudavė kumščiu į dešinę pusę veido po akimi. Smūgius sudavė dešine ranka. Buvo suduoti 2 smūgiai. Bandė gintis, tačiau neišėjo, o ir nenorėjo. 2020 m. sausio 1 d. buvo išgėręs alaus. Nuo smūgių nenugriuvo. Yra sumuštas pirmą kartą. Jis pasekė A. A. nuėjo į parduotuvę. Jis (N. J.) palaukė ir nuėjo pas motiną. Mamai pasakė, kad vėl sumušė tas pats asmuo. Jį sumušė A., L. tą dieną nematė. Mama paskambino tėvui, kad jį parvežtų namo. Buvo blaivas. Tėvas jį parvežė namo. Policijos nekvietė. Kitą dieną nuvažiavo į priėmimą, jam susiuvo žaizdą po akimi. Artimieji matė jo sužalojimus. Pareiškimą rašė tėvas (2 tomas, b. l. 9). Jis iš jo žodžių, gal ne taip suprato ir pareiškime nurodė, jog jį sumušė ir L. 2020 m. balandžio 6 d. jį sumušė A. Jokio pokalbio tarp jo ir A. nebuvo. Jam trenkė į dešinę veido pusę. Į kairė pusės žandikaulį smūgių nesudavė. Į dešinės pusės žandikaulį buvo suduoti du smūgiai kumščiu. Kitą dieną nuvyko pas medikus. Norėtų, kad jam butų priteista moralinė žala. Serga epilepsija. Vartoja vaistus. Alkoholio stengiasi nevartoti. Yta turėjęs galvos traumą, buvo išsiliejęs kraujas į smegenis. Tai turi kažkiek įtakos jo parodymams. Ieškinį palaiko (3 t., b. l. 55-60).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu N. J. ir A. T. kviekvienas patvirtino savo parodymus (2 t. b. l. 40-42, 43).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vadovaujantis generalinio prokuroro 2020 m. kovo 13 d. raštu „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir proceso veiksmų atlikimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su V. J. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jis apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje. Pasiūlius papasakoti kas jam žinoma apie sūnaus N. J. sumušimą, V. J. J. paaiškino, kad jam paskambino iš ligoninės priimamojo, jei įvykis buvo 6 d., tai skambino tą dieną po 24 val., apie 1 val. nakties. Jam pranešė, kad sūnus yra ligoninėje priimamajame ir jei yra galimybė jį reikia parsivežti namo. Susisiekė su sūnumi, jam liepė palaukti. Po kiek laiko su juo susisiekti nebepavyko. Tuomet paskambino į ligoninę tuo pačiu numeriu, iš kurio jam skambino ir atsiliepęs vyriškis pasakė, kad toks asmuo buvo pas juos, jis buvo sumuštas, suteikus med. pagalbą, buvo išleistas gydytis į namus. Su sūnumi nakties metu susisiekti nepavyko. Sulaukus ryto, susisiekė telefonu su sūnumi. Paklausus ką sūnus papasakojo, V. J. J. paaiškino, kad sūnus jam pasakė, kad netoli namų jį einantį apstojo anksčiau jį sumušę vyrukai. Uždavus klausimą - kelis sūnus įvardino vyrukus, V. J. J. paaiškino, kad jam sakė jog „sumušė tie patys kur anksčiau“. Konkrečiai daug nekalbėjo ir jis gerai nesuprato kas, kiek, kurie jį sumušė, nesigilino. Suprato, kad sumušė iš tų vyrukų ir tiek. Uždavus klausimą, ką sūnus dėl sumušimo dar pasakojo, V. J. J. paaiškino, kad daugiau nieko. Tik jis bendravo su policija, skambino 112. Paklausus, ar sūnus daugiau nieko neaiškino, V. J. J. paasakė, kad sūnus pasakė, jog kuomet susitiko su asmenimis, jam paliepė atsiimti pareiškimą. Sūnus pasakė, kad tiems asmenims pasakė jog dabar nebe tie laikai, pareiškimo niekas neatsiiminėja ir jis neatsiims, kad yra taip, kaip yra ir tuomet jį sumušė. Uždavus klausimą, ar sakė sūnus kur jis ėjo, V. J. J. atsakė, kad jis supratęs jog sūnus ėjo namo. Daugiau ta tema nekalbėjo. Po įvykio su N. susitikęs nebuvo. Įvykio dieną su sūnumi bendravo telefonu, jie dažnai susiskambina. Kelintą valandą bendravo, neprisimena. Susitikęs tą dieną nebuvo (2 t., b. l. 50-51).

Iš liudytojo V. J. J. papildomos apklausos protokolo matyti, kad po 2020 m. balandžio 6 d., kuomet sūnus buvo sumuštas, teko vėl bendrauti su sūnumi. Jis jam pasakė, kad tuokart jis ėjo namo iš motinos ir netoli namų jį pasitiko tas pats A., kuris jį anksčiau buvo sumušęs ir liepė jam atsiimti pareiškimą. Sūnus anam paaiškino, kad ne be tie laikai ir pareiškimo dabar atsiimti nebegalima. Tuomet tas pats asmuo jį ir sumušė. N. sakė, kad jam buvo suduoti smūgiai į veidą. Sūnus sakė, kad po sumušimo jis kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo susiūta žaizda. Kuomet jis po skambučio nuvyko N. pasiimti į ligoninę, ten jo jau neberado, nes jis jau buvo išėjęs į namus. Sūnų pamatė kitą dieną, matė, kad susiūta žaizda ant veido. Iki šiol toje vietoje yra likęs randas. Iki tol su sūnumi susitikdavo vos ne kasdien, pastoviai palaiko ryšį telefonu. Iki tol jis buvo sveikas, niekuo nesiskundė. Pagal N. pasakojimą jis suprato, kad balandžio 6 d. jį sumušė tas pats A., liepdamas atsiimti pareiškimą. Jis pats A. nepažinojo iki to momento, kuomet atvykus į policiją, komisariato patalpose buvo asmuo, kurį jam parodė N. ir pasakė, kad tai tas pats A. Po visų šių sumušimų N. tapo labai jautrus, labai įsibaiminęs, pastoviai bijo, kad vėl kur nors nebūtų užpultas ir sumuštas. N. norėdamas grįžti į namus, bijo eiti pro tą vietą, kur gyvena A., bijo eiti (duomenys neskelbtini) gatve, nes ji yra netoli A. namų, todėl daro didžiausią ratą aplinkui, eina kitomis gatvėmis norėdamas patekti į namus, kad tik nesutiktų minėto A. ir jo draugų bei, kad vėl nebūtų sumuštas. Yra ne kartą po tų sumušimų skambinęs ir prašęs jį parvežti į namus, palydėti, nes jis bijo, arba eidavo aplinkui kitu keliu, kad tik nesutiktų jį sumušusių asmenų ar jų draugų. N. skambino ir sakė, kad ne kartą „tos pačios chebros žmonės“ stovėjo prie jo namų. N. dar tais laikais, kuomet buvo „(duomenys neskelbtini)“ laikai buvo verslininkas. Jis buvo pagrobtas, laikomas uždarytas bei labai stipriai sumuštas. Dėl patirtų sumušimų N. buvo darytos dvi galvos operacijos. Praėjus kuriam laikui, N. prasidėjo epilepsijos priepuoliai, kurie kartojasi ir dabar. Jam yra paskirti vaistai. Psichiatrų įskaitoje sūnus nėra įrašytas. Dėl patirtų galvos traumų sūnus turi neįgalumą. Sūnaus galvos dalis kraujagyslių yra „negyvos“. Neįgalumas sūnui išduotas „visam gyvenimui“. Sūnus dažnai vartoja alkoholį. Jis jam sakė, kad jis nusivylęs gyvenimu, nes nėra teisybės, kadangi jis pats nei prieš nieką smurto nenaudoja, o prieš jį kiti asmenys ne kartą yra pavartoję smurtą. Didžiulę psichologinę žalą sūnui padarė veiksmai „(duomenys neskelbtini) laikais“, taip pat jo nusivylimui labai įtakojo ir jo pastarieji sumušimai, kuomet buvo sumuštas A. N. mąsto ir elgiasi kaip ir visi normalūs žmonės, tik tiek, kad po patirtų operacijų jo reakcija, kalba lėtesnė. Jis nelinkęs meluoti, fantazuoti. Apie tris metus laiko, nors nėra tikras, gal ir daugiau, sūnus gyvena vienas adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena iš gaunamos pašalpos dėl neįgalumo, padeda finansiškai jis ir jo motina (2 t. b. l. 52-54, 55).

Liudytojas V. J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad vėliau (po 2020 m. sausio 1 d.) vėl viskas pasikartojo. N. jam pasakojo, jog jam einant namo, jį pasitiko A. ir liepė atsiimti pareiškimą. N. pasakė, kad neatsiims ir A. vėl jį pradėjo mušti. Tada kreipėsi į policijos pareigūnus. Buvo prakirsta kairė veido pusė. Yra randas. Jam paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad atėjo sumuštas sūnus, paklausė, ar gali jį parvežti. Jis nuvažiavo, tačiau jam pasakė, kad sūnus jau išėjo. Kai važiavo siūti žaizdos, sūnaus nematė ir negali pasakyti, ar jis buvo išgėręs. Sūnus buvo policijoje ir parašė pareiškimą. Jis nieko nerašė. Pareiškimą atspausdino kitas sūnus E. Žino, kad sūnus vartoja alkoholį. Jis yra antros grupės invalidas, du kartus operuota galva. Jis išgėrinėja. Atmintis jo nebloga. Nežino, kas jam atsitinka kai vaistus vartoja kartu su alkoholiu, nes gyvena ne su sūnumi (3 t. b. l. 55-60).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad vadovaujantis Generalinio prokuroro 2020 m. kovo 13 d. raštu „Dėl ikiteisminio tyrimo organizavimi ir proceso veiksmų atlikimo valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir ji buvo apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje. J. P. parodė, kad tokį asmenį, kaip A. T. pažįsta. Jis yra jos krikšto sūnus. Matosi kiekvieną dieną, nes šiuo metu jis pas ją gyvena. Į klausimą ar kuo nors išskirtina balandžio 6 d., atsakė, kad niekuo neišskirtina. Jis (A. T.) buvo namuose, tvarkė teritoriją, buvo atvykę „Šiluminiai tinklai“, pamena, kad buvo pirmadienis. Dirbo nuo 8 val. iki pat vakaro, iki 16.30 val. Paskui ji buvo namuose. A. buvo kartu. Niekur išėjęs nebuvo. Jis tą dieną alkoholio nevartojo. A. laikosi karantino sąlygų. Iš namų išeina, nes atvažiuoja žmogus, su juo barą tvarko. Išvažiuoja baro tvarkyti nuo 12 val. iki 17 val. Retkarčiais išeina į parduotuves. Važiuoja su dviračiu, bet jiems parduotuvė netoli. Ji žino, kad jis eina į Maxima parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) g. Ji arčiausiai. Į klausimą ar balandžio 6 d. A. T. galėjo eiti į parduotuvę, atsakė, kad ne. Pas juos jokių svečių vakare atėjusių nebuvo, nepriima svečių. Namuose buvo dviese. Niekur išėję nebuvo. Uždavus klausimą ar žinoma, kad balandžio 6 d., vakare (duomenys neskelbtini) g. buvo sumuštas pilietis N. J., atsakė, kad tokio nepažįsta, apie tai nieko negirdėjo (2 t. b. l. 46-47).

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos krikšto sūnus. Jų nesieja giminystės ryšiai. Jos krikšto sūnus buvo apkaltintas, jog sumušė žmogų. Jai paskambino tardytoja ir ją apklausinėjo. Jos klausinėjo apie 2020 m. balandžio 6 d. Tą dieną A. tikrai buvo namuose, nes turėjo darbų, buvo baiginėjama šiluminė metražinė. Jis gyvena kartu su ja. Tą dieną nei ji, nei jis niekur nebuvo išėję. Jie tvarkė metražinę. Jai paskambino po poros dienų tyrėja. Nėra su krikšto sūnumi susitarusi dėl alibi. Namuose be jų abiejų, kitų asmenų nebuvo. Tyrėja paskambino ir norėjo paklausti, ar A. buvo namuose. Tyrėjos pavardės nepamena. Prieš tai A. buvo pas tardytoją (3 t., b. l. 55-60).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo eigos laikotarpį ir teisme duodamas parodymus savo kaltę kategoriškai neigė.

O nukentėjusiojo parodymai kiekvienos apklausos metu vis kisdavo, prieštaraudavo vienas kitam esminiuose momentuose, taip pat neatitiko jo tėvo bei motinos parodymams.

Iš V. J. parodymų matyti, kad jis pareiškime nurodė, kad jį 2020 m. balandžio 6 d., vakare užpuolė ir primušė A. ir L. Vėliau apklausų metu patikslino, kad 2020 m. balandžio 6 d. apie 19 val. jį sumušė tik A. Jis rašydamas pareiškimą buvo susimaišęs tarp ankstesnių įvykių, iš kurių vieną kartą jį buvo sumušęs A., o kitą kartą – L. Iš jo apklausos protokolo matyti, kad užfiksuoti tokie parodymai: 2020 m. balandžio 6 d., apie 19:00 val. pamatęs jį, A. priėjo prie jo pakeltu tonu ir vartodamas necenzūrinius žodžius ir nieko nesakęs kumščiu trenkė jam į dešinę akį bei į kairės pusės žandikaulį, o po to pasakė, kad ,,tai už pareiškimo rašymą". Jis jam (A.) tik palinkėjo sėkmės ir A. nuėjo link parduotuvės. Po A. suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą. Kai parėjo į namus, jam paskambino tėvukas V. ir jis jam viską papasakojo. O iš tėvo V.J J. parodymų matyti, jog jam apie sūnaus sumušimą pranešė iš ligoninės priimamojo. N. J. parodymuose tvirtino, jog tą vakarą prabuvo namuose ir niekur nesikreipė, o tik 2020 m. balandžio 7 d. ryte, priėjęs prie veidrodžio pamatė, kad jam yra pradėjusi kraujuoti žaizda, kuri atsirado nuo A. suduoto smūgio, yra ištinęs dešinės akies vokas bei po akimi ištinę, todėl išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, nors kitoje apklausoje nurodė, jog po to, kuomet jį sumušė A., jis parėjo į namus. Dar kiek laiko pabuvo namuose, pagulėjo, pradėjo svaigti galva, pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad labai išsiplėtusi žaizda, todėl nakties metu pats nuėjo iki ligoninės, nes jam buvo paaiškinta, kad tuo metu nebuvo laisvų ekipažų, būtų tekę laukti, bijojo, kad nenukraujuotų, todėl nebelaukdamas pats pėsčiomis ėjo į ligoninę. Tai buvo ne balandžio 7 d. ryte, o tą pačią dieną, t.y. balandžio 6 d., kuomet ir buvo sumuštas, tamsiu paros metu. Kiek buvo valandų kai išėjo į ligoninę, negali pasakyti, bet buvo tamsu. Iš ligoninės į namus sugrįžo irgi tamsiu paros metu. Apie visus jo sumušimus pasakojo tiek tėvui, tiek motinai. N. J. tvirtina, kad abiem atvejais įvykio aplinkybes nupasakojo vienodai, tik yra viena bėda, kad jo tėvo labai prasta klausa, jis labai daug ko nenugirsta, o ką nugirsta ir jei ne viską supranta, tai jis interpretuoja savaip. Tačiau tėvas V.J. J. patvirtino, kad sūnus pats, padedamas savo brolio, rašė pareiškimą. Teismo posėdžio nukentėjusysis N. J. metu parodė, kad įvykio dieną išnešė šiukšles į konteinerį ir ėjo namo. Pamatė iš priekio ateinantį A. A. priėjo prie jo ir be žodžių trenkė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausė už ką jis jam trenkė. Jis pasakė, kad už pareiškimą. Jis jam trenkė į veidą. Jis vėliau pasekė A. A. nuėjo į parduotuvę. Jis (N. J.) palaukė ir nuėjo pas motiną, nors anksčiau buvo sakęs, kad po smūgio nuėjo namo. Mamai pasakė, kad vėl sumušė tas pats asmuo. Jį sumušė A., L. tą dieną nematė. Mama paskambino tėvui, kad jį parvežtų namo. O tėvas V. J. J. tvirtina, kad jam paskambino apie sūnų iš ligoninės. Kai nuvyko į ligoninės priimamąjį, sūnaus neberado, nes buvo pats išėjęs namo, nors E. J. tvirtino, kad sūnų namo parvežėm tėvas.