- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- 1-246-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-01-04269-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- A. S., E. R.
- Nukentėjusysis
- J. A., D. A., V. M., A. R., E. R.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis, Ana Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. R. ( E. R. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – vokietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskutinė faktinė gyvenamoji vieta Vokietija, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbo Vokietijos įmonėje (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2002-01-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2002-02-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 42 str. 4 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2002 m. sausio 7 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
3) 2002-12-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 42 str. 4 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2002 m. vasario 21 d. nuosprendį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., paskirta bausmė sumažinta 1/6, t. y. 2 mėnesiais 20 dienų, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 10 dienų; 2003 m. spalio 27 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš BK (galiojusio iki 2003-05-01) 278 str. 1 d. į BK 187 str. 1 d., iš BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2002 m. vasario 21 d. nuosprendį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., paskirta bausmė sumažinta 1/6;
4) 2003-02-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 str. 1 d. 2 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;
5) 2003-05-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 8 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2002 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., paskirta bausmė sumažinta 1/6, t. y. 2 mėnesiais 20 dienų, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 10 dienų;
6) 2003-09-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 42 str., bausmė subendrinta su bausme pagal 2003 m. gegužės 15 d. nuosprendį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 22 dienos) sumažinta 1/6, t. y. 2 mėnesiais 24 dienomis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui 6 dienoms;
7) 2005-05-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 2006 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas lygtinai neatlikus 5 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
8) 2007-04-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;
9) 2007-09-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;
10) 2008-10-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (5 veikos), 187 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
11) 2009-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmė subendrinta su bausme pagal 2008 m. spalio 22 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;
12) 2012-08-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 3 d. (2 veikos), 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams;
13) 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. 2016-12-09 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį,
A. S. ( A. S. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, teistas:
1) 2004-08-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 3 d. – paskirta 2 MGL (250 Lt) bauda;
2) 2004-10-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. – 90 parų arešto. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d.4 p., 5 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2006-05-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, subendrinus paskirtą bausmę visiškai sudedant su Vilniaus r. apylinkės teismo 2004-10-04 nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;
4) 2007-01-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d. paskirtą bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus r. apylinkės teismo 2006-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
5) 2008-06-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-02-19 iki 2008-06-19. 2009-02-19 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę;
6) 2010-12-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
7) 2011-07-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d., 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams;
8) 2013-05-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 aštuoniems mėnesiams;
9) 2015-09-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal 254 str. 1 d., 253 str. 1 d., 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 6 mėnesiams, taikant BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę atliko, paleistas 2016-12-13;
10) 2017-04-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 189 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015-09-11 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams,
11 ) 2018 -10 -15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018-03-19 iki 2018-10-15. Bausmę atlikęs. Kaltinamas pagal BK 284 straipsnį ( 2 veikos) ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. ir A. S. veikdami kartu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017-01-27 apie 21.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio E. R. (0,86 %), A. S. (0,79 ‰), nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), A. S. iššovė iš ikiteisminio tyrimo metu nesurasto ir nenustatyto ginklo, pataikydamas vieną kartą nukentėjusiajam D. A. į dešinę šlaunį ir vieną kartą pataikė nukentėjusiajam E. R. į kairę pusę tarp peties ir kaklo, o tuo metu E. R., pribėgęs prie E. R., vieną kartą kirvio kotu sudavė jam smūgį į pilvo sritį, po to jis, pribėgęs prie automobilio „CHRYSLER VOYAGER“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) per išdaužtą iš vairuotojo pusės lango stiklą kirvio kotu sudavė vieną kartą sėdinčiam minėtame automobilyje nukentėjusiajam D. A. į kairįjį antakį, vieną kartą į nosį bei kirvio buka dalimi vieną kartą sudavė pastarajam į krūtinės sritį, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarydami D. A. muštinę žaizdą antakio srityje, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldami šiam fizinį skausmą, o D. A. pradėjus važiuoti minėtu automobiliu iš įvykio vietos, išsigandęs E. R., jausdamas grėsmę savo sveikatai ir gyvybei turėjo gelbėdamasis šokti per išdaužtą lango stiklą į automobilio „CHRYSLER VOYAGER“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės vidų, kur buvo stiklo šukės, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip 25 trauminiais poveikiais padarydami nukentėjusiajam E. R. krūtines ląstos poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, dešines alkūnes poodinę kraujosruvą, kaires alkūnes poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, abiejų plaštakų odos nubrozdinimus, kurie išvardintos medicinos dokumentuose kaip paviršinės pjautinės žaizdos, dešines plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinės plaštakos I-o piršto, kairio kelio žaizdos, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldamas šiam fizinį skausmą, po to tęsdami nusikalstamą veiką tuo pačiu metu, toje pačioje viešoje vietoje, vandališkais veiksmais – pašalinių asmenų akivaizdoje, E. R. ir A. S. veikdami kartu tyčia kirviais daužė A. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais bendrais vandališkais veiksmais sudaužydami priekinį, galinį ir šoninius langų stiklus, kurių bendra vertė 200 eurų, dvejus priekinius žibintus ir vieną galinį žibintą, kurių bendra vertė 60 eurų, bei apibraižydami ir padarydami įlenkimus minėtame automobilyje, po to, veikdami kartu tyčia kirviais daužė J. A. priklausantį automobilį „CHRYSLER VOYAGER,“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais bendrais vandališkais veiksmais sudaužydami 150,84 eurų vertės veidrodėlį iš vairuotojo pusės; 226,26 eurų vertės priekinį žibintą; 282, 26 eurų vertės galinio lango stiklą; 3 vienetus šoninius langų stiklus dešinėje pusėje, kurių bendra vertė 280, 49 eurų; 3 vienetus šoninių langų stiklų kairėje pusėje, kurių bendra vertė 280, 49 eurų; įskeldami 344, 26 eurų vertės priekinį langą; įkirsdami 76,03 eurų vertės padangą priekinėje kairėje pusėje bei apibraižydami ir padarydami įlenkimus minėtame automobilyje, tokiais bendrais veiksmais sugadindami A. R. priklausantį turtą už 260 eurų bei sugadindami J. A. priklausantį turtą už 1640,63 eurų ir tokiu įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, piktybiškai tyčiodamiesi demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, A. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017-01-27 apie 20.00 val., nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, kitų žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyčia mėgino kaire ranka sugriebti E. R. už rūbų prie kaklo, po to smogė vieną kartą kumščiu pastarajam į veido sritį, pataikydamas į žandikaulį (kairėje pusėje) bei sukeldamas nukentėjusiajam E. R. fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis E. R. vadovaudamasis LR BPK 272 str. sutiko duoti parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų ir parodė, kad su kaltinimu sutinka iš dalies. Pripažįsta tik tai, kad buvo toje situacijoje. Susitiko su A. S., nuėjo į stotį, važiavo pas jį į namus, sulūžo autobusas, A. S. paskambino savo draugei, kad ji privažiuotu ir juos paimtų. Jie važiavo per laukus, viduryje kelio stovėjo mašina, visur buvo pilna sniego, apvažiuoti mašiną buvo neįmanoma. Pasignalizavo, mašina jų nepraleido, Andrejus išėjo iš mašinos, jis irgi išlipo, priėjus prie automobilio lango prasidėjo žodinis konfliktas. Šone sėdėjo mergina. A. S. pasakė pasitraukti ir paėmė žmogų už megztinio, ką jis norėjo padaryti, jis nežino. Jis tada A. S. iš už nugaros apkabino, paėmė už rankos ir vairuotojui pasakė važiuoti. Nuvažiavo pas A. namo, uždarė vartus, paėmė viskio ir išgėrė po 1 stikliuką. Po 20 min. atėjo A. motina ir pasakė, kad jo ieško kažkokie vaikinai, laukia kol A. išeis. A. į kiemą išėjo vienas, jis su A. S. mergina liko, po 10 min. išgirdo riksmus. Išėjęs į lauką ir pamatė muštynes ant keliuko. Jis pradėjo rėkti. Kiek buvo vaikinų, nežino. Jie pradėjo trauktis, jis padėjo A. S., visi pradėjo bėgti. A. S. gulėjo, buvo slidu, ten buvo ledas. Kažkas iš vaikinų jam bandė trenkti, jis išgirdo, atsisuko, smūgis praslydo, jam pataikė į ranką, buvo sužalota ranka. Mergina pribėgo ir pasakė, kad kvies policiją. Išėjo A. motina ir įjungė šviesas. Atvažiavo policija, greitoji, kelyje pamatė 2 mašinas, jį patį įsodino į greitąją ir nuvežė į ligoninę. Pjautinės žaizdos ant plaštakos atsirado po to kai jis paslydo, susipjaustė į sniegą. Kiek buvo vaikinų, pasakyti negali, nes buvo naktis tamsu. Šūvių negirdėjo. Prie automobilių nuėjo, tik kai pamatė pareigūnus, automobiliai stovėjo nuo A. S. kiemo į apačią. Kai A. S. buvo priėjęs prie merginos durelių nematė, kai jis išlipo, jis jau buvo prie vairuotojo. Jis per langą įkišo ranką, o jis jį iš už nugaros atitraukė ir pasakė vaikinui važiuoti namo.
Kaltinamasis A. S. vadovaudamasis LR BPK 272 str. sutiko duoti parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų ir parodė, kad važiavo su autobusu, kuris sulūžo. Po to paskambino draugei, ji atvažiavo, juos pavežė. Važiuojant prieš juos stovėjo VW Passat ir nedavė pravažiuoti, pasignalizavo. Jis išėjo į lauką paprašyti, kad E. R. pasitrauktu, E. R. kažką jam pasakė. Įvyko žodinis konfliktas ir jis pravažiavo. E. R. buvo atėjęs, E. R. jam pasakė važiuoti. Nežino, kodėl E. R. teigė, kad jis jį apkabino. Su VW Passsat vairuotoju prasidėjo apsižodžiavimas, jokių muštinių nebuvo. Po to jie išvažiavo pas jį namo, jis su E. R. išgėrinėjo, atbėgo jo motina ir pasakė, kad jo ieško vaikinai, nori aiškintis. Jis turėjo E. R. tėvo numerį, išėjęs į lauką, pradėjo jam skambinti, nes suprato, kad tai galėjo būti tik tas asmuo, su kurio buvo įvykis anksčiau. Jie užpuolė jį vieną, paskui tik atėjo E. R.. Kalbėjo su E. R. tėvu, nes suprato, kad atvažiavo pas jį aiškintis. Mano, jog E. R. nepatiko žodinis konfliktas, pasijautė pažemintas prieš savo draugę ir atvažiavo pas jį aiškintis. Jie jį puolė, pribėgo ir pradėjo mušti. Jam buvo ranka ir koja sudaužyta. Jis su jais irgi mušėsi, sudavė kažkam, nestovės kai patį muša. Ant jo bėgo 6-7 žmonės, buvo žiema, tamsu, jis sudavė kažkam smūgius ir jam sudavė. Kai E. atėjo, muštynės dar vyko, nežino, ar E. mušėsi. Vaikinai su kažkuo mosikavo, su kuo nežino, greičiausiai su kirviais. Jis šūvių negirdėjo. Dėl pirmo epizodo jis ėjo prie vairuotojo durelių, pasakė necenzūrinius žodžius, už drabužių negriebė. Vairuotojas buvo atidaręs langą. Jis vairuotoją pažįsta per jo tėvą. Pro langą nebuvo įkišęs rankos. Už rūbų nesugriebė. Ant kelio stovėjo automobilis, jis paklausė, kodėl jis nevažiuoja. Ginklo neturi, kirvių taip pat. Jis nežino kas sudaužė automobilius. Iki nukentėjusiųjų automobilių nuėjęs nebuvo. Kaltės nepripažįsta, nes pas jį vaikinai atvažiavo aiškintis.
Nukentėjusysis J. A. paaiškino, jog sudaužė jo mašiną Chrysler Voyager. Jis davė mašiną sūnui. Visi langai buvo sudaužyti, veidrodis, padangos, mašina sugadinta nepataisomai. Mašina buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu. Jis pats buvo reise, žmona paskambino ir pasakė, kad sugadino sūnui mašiną. Žalą vertina 1600 Eur. civilinį ieškinį palaiko 1400 Eur sumai. Sūnus sakė, kad važiavo sužinoti, kodėl E. R. mušė. Tada A. S. išbėgo ir pradėjo į juos šaudyti, su kirviais puolė. Sūnus buvo sumuštas, akis buvo patinusi. Matyti, kad mašina kirviu sudaužyta, stiklai visi išdaužyti kirviu. Girdėjo, kad E. R. automobilis VW Passat irgi buvo sudaužytas. Automobilį pirko 2017 metais. Automobilį pridavė į supirktuvę, gavo 200 Eur. Remonto kaina buvo paskaičiuota labai didelė. Mašinos neremontavo, nes buvo labai brangu. Mašiną pirko Lietuvoje už 1300 Eur.
Nukentėjusysis D. A. paaiškino, jog vakare buvo namie, paskambino draugė, paprašė ją pasiimti iš Liepkalnio. Pasiėmė draugę, važiavo į Rudaminą, paskambino E. R., sakė, kad jį kažkas su mašina sustabdė, sudaužė, reikės pagalbos išsiaiškinti, prašė pasiimti porą draugų. Jis sakė, kad žmonės, kurie jį sudaužė buvo agresyviai nusiteikę, girti. Jis atvažiavo atgal į Rudaminą, paskambino draugams: A. R., G., V. M., kartu dar buvo J. J.. Tada paskambino E. R., jis pasakė, kur yra, atvažiavo pas jį. Jis pasakė, kad žino, kur jie gyvena. Privažiavo pirmą kartą, Edvinas priėjo prie durų, pastukseno, kažkas jam pasakė, kad čia tokių žmonių nėra. Jie iš ten išvažiavo. Už 200 m jie stovėjo, laukė, gal kažkas atvažiuos. Po to pamatė, kad kieme kažkas yra. Jie penkiese pradėjo eiti, ėjo jis, E. R., A. G. A. R., V. M.. Iš karto į juos pradėjo šaudyti. Kai ėjo prie jų, vienas iš jų paskambino E. R. tėvui, pasakė pasiimti E. R., nes jam mažai nepasirodys. Pradėjo šaudyti, pradėjo į juos bėgti su kirviais. Jis atsisėdo į mašiną, dar atsisėdo A. G., V. M., A. R., mašinoje sėdėjo E. F., J. J.. E. nespėjo įlipti į mašiną. Jis užvedė mašiną, norėjo važiuoti, mašina pradėjo buksuoti, negalėjo išvažiuoti, tada vienas iš kaltinamųjų pribėgo prie mašinos, sudaužė priekinį stiklą, veidrodėlį, pradėjo jį daužyti, gavo 3 smūgius: į antakį, į nosį ir į krūtinę. Pradėjo važiuoti, tuo metu E. R. įšoko į mašiną. Jie išvažiavo, iškvietė policiją. Jie važiavo ten, nes norėjo išsiaiškinti, kas ten atsitiko, kodėl sudaužė E. R.. Važiavo su draugais, nes tie, kurie užpuolė E., buvo agresyviai nusiteikę ir jei jie pradės juos pulti, kad galėtų apsiginti. Jam buvo suduotas smūgis į antakį, į krūtinę, gal mėnesį sunku buvo kvėpuoti. Nematė kas sudavė smūgius, jo paties veidas buvo kraujuotas. Šūviai jam pataikė į dešinę šlaunį. Ėjo be merginų, po to bėgo į mašiną, buvo su dviem automobiliais atvažiavę, o sėdo visi į vieną automobilį Chrysler Voyager. Daužė abi mašinas. E. R. įšoko į mašiną per bagažinę, buvo sudaužytas stiklas, E. R. buvo sužalotas. Kas šaudė, nematė, šaudė vienas žmogus. Kiek žmonių kapojo mašiną nežino. Mašiną buvo pastatę už 100-200 m nuo to namo, šalikėlėje. Paskambino E. R., jis sakė, kad jie buvo trise, kažkas jį daužė. Kaltinamųjų anksčiau nepažinojo. Matė du užpuolikus. Juos užpuolė dviese. Kirvio siluetą pamatė, matė kaip kirviu daužė mašiną.
Nukentėjusysis V. M. paaiškino, jog ėjo į sporto salę, paskambino D. A., pasakė apie situaciją su E., kad buvo kažkoks įvykis su smurtu. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini), kad išsiaiškinti, kas ten buvo. Mašinoj buvo A. R., D. A., A. G., J. J. ir jis. Privažiavo prie to kaimo, šaligatvyje pastatė mašiną, priėjo prie namo. Juos vedė E. R., jis atpažino tuos žmones. Pamena, kad buvo žvyrkelyje, pamena tvorą, buvo du žmonės, priėjo prie kiemo, vienas vyras buvo stambokas, pas jį jis pamatė ginklą, revolverį, pamatė kibirkštį iš ginklo ir jie pradėjo bėgti, sėdo į mašiną, buvo slidu, mašina buksavo, negalėjo išvažiuoti. Pirmas smūgis buvo su kirviu į priekinį langą. Smūgių buvo labai daug, vienas smūgis buvo iš šono, pamatė kirvį prie savo galvos. Jiems pavyko išvažiuoti ir jie sužinojo, kad E. R. nėra mašinoje, gale buvo išdaužtas langas, jis įšoko į bagažinę. Jie iškvietė policiją. Jam buvo šokas, jis išsigando. Pagal sudėjimą tai galėjo būti A. S.. Iki įvykio tų žmonių nepažinojo. Policijoje pamatė A. S. ir E. R., pas E. R. buvo kraujuotos rankos. Kai atvažiavo greitoji ir policija, matė E. R. abi sužalotas rankas, jis pareigūnams sakė, kad tai jie sužalojo jam rankas su peiliu ar kažkuo kitu. Jis ten važiavo palaikyti kompaniją. Tai buvo (duomenys neskelbtini), žvirkelio kelias, stovėjo šalikėlėje. To konflikto metu matė žmonių siluetus, po konflikto pamatė E. R., po to policijos mašinoje pamatė A. S.. Konflikto metu jis matė tik siluetus, buvo tamsu. Jis pamatė ginklo siluetą, jis buvo panašus į revolverį.
Nukentėjusioji A. R. paaiškino, jog sudaužė jos mašiną VW Passat, kurią buvo davusi sūnui. Sūnus kažkur su savo drauge važinėjo. Sūnus paskambino ir pasakė kad (duomenys neskelbtini), prie S. namo sudaužytas automobilis. Jis sakė, kad važiavo namo ir jį užpuolė S. ir davė į veidą. Atvažiavęs namo tai pasakė. Kai mašiną sudaužė, jis paskambino ir pasakė, kad prie S. namo yra sudaužytas automobilis. Kai sūnus paskambino, ji nuvažiavo į vietą, matė savo mašiną sudaužytą, bet sūnaus nerado. Ji nuėjo į jų kiemą, norėdama pasižiūrėti, ar jie ten, ar ne, pastebėjo, kad nieko nėra. A. S. ir E. R. paklausė, ko ji atėjo, ji nieko neaiškino, pasakė, kad ne ten papuolė, nes matė, kad vyrai neblaivūs. Mašina buvo už kokių 400 m nuo kiemo. Kai ji atvažiavo, matė tik savo mašiną, ji buvo be langų. Negali atsakyti, ar kuris nors iš vyrų buvo sužalotas. Jie bendravo piktai, matėsi, kad jie neblaivūs. Ji A. S. nepažinojo, jie netoli gyvena, žino, kad toks žmogus gyvena. Atvažiavo policiją į vietą, kai atvažiavo policija, atvažiavo ir vaikai, tai yra jos sūnus su draugais. Sūnus sakė, kad jam pataikė į krūtinę su kirviu. Žalos jai niekas neatlygino. Nusprendė, kad tegul būna, kaip yra, žmonės nedirba, pagalvojo, kad nėra prasmės prašyti žalos atlyginimo. Jos vyras yra V. R., jį vadina V., jie tuo metu gyveno kartu. Vyrui paskambino A. S. ir pasakė pasiimti vaiką, o po to iš karto sūnus paskambino.
Nukentėjusysis E. R. paaiškino, jog važiavo link namų, pastebėjo automobilį, pravažiavo tiesiai, po to iš paskos pradėjo jį vytis tas automobilis, jis sustojo tarp pagrindinio ir šalutinio kelio, tuo metu iš automobilio išlipo 2 vyrai. Iš keleivio pusės atėjo vyras ir bandė atidaryti duris, nepavyko, tada priėjo prie jo durelių. Jis nuleido stiklą ir gavo smūgį. Tada jis parvažiavo namo, paskambino D. A., vėliau susitiko ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Privažiavo prie namo, jis vienas nuėjo pasiklausti, ar yra A. S.. Kadangi jie yra iš vieno kaimo, tai jis šitą žmogų žinojo. Norėjo išsiaiškinti, kodėl jam sudavė be jokios priežasties. Nuėjo paklausti, ar ten tikrai toks žmogus gyvena, jokio atsakymo negavo, grįžo prie automobilio. Kieme pamatė 2 vyrus, privažiavo prie žvyrkelio, pastatė mašinas, visi išlipo. Priėjus 10-20 m prie namo, girdėjo, kaip A. S. kalba su jo tėvu, tuo metu kai juos pamatė, pradėjo šaudyti. Jie visi pradėjo bėgti, o jis sustojo prie savo automobilio, galvodamas, kad atsisės ir išvažiuos. Kiti bėgo prie Chrysler automobilio. Jis pamatė kirvį, ir smūgį į mašiną, visi draugai buvo susėdę į mašiną, o jis liko lauke ir matė, kaip S. su kirviu daužė automobilį, po to du vyrai daužė automobilius, vienas buvo A. S., o kito veido tikrai neatsimena. S. pavardę žinojo, tik vėliau išsiaiškino, kad jis turi antrą brolį labai panašų į jį. Dėl pirmo epizodo jis matė, kas jam sudavė į veidą, todėl norėjo pasitikslinti, kodėl. Draugus kvietėsi, kad neužpultų daugiau. Jis nenorėjau jokių pasekmių, jie iš vieno kaimo, norėjau tik išsiaiškinti, kodėl užpuolė. Į veidą jam sudavė A. S.. Jis buvo už vairo, keleivio vietoje sėdėjo jo mergina - E. F.. Jam sudavė į kairės pusės veidą. Iš pradžių bandė atidaryti keleivio dureles, nepavyko, po to priėjo prie jo durelių, jis nuleido langą ir tada jam trenkė. Jam kažką sakė, bet nežino ką. Jam sudavė kumščiu. A. S. pažinojo tik iš veido. Matė, kad šaudė stambokas vyras. Juos vijosi du vyrai, rankose buvo kirviai. Pirmą smūgį kirviu matė į automobilį VW Passat, po to dviese daužė masiškai mašinas. Buvo smūgiai į langus ir smūgiai pro sudaužytus langus. Lauke jis dar gavo su kirvio kotu, tai buvo tikrai ne S., o antrasis. Kirviu jam sudavė į krūtinkaulį. Kai automobilis Chrysler pradėjo važiuoti, jis įšoko į vidų. Lauke buvo suduotas vienas smūgis. Plaštakos buvo sužeistos, kai šoko pro sudaužytą langą.
Liudytojas A. R. paaiškino, jog E. R. pasakė, kad jį užpuolė, paprašė nuvažiuoti, išsiaiškinti, kodėl užpuolė. Kas jį kvietė važiuoti, nepamena. Tuo metu buvo lauke su draugais. Tada jam buvo 18 ar 17 metų, važiavo su D. A., A. G., J. J.. Važiavo D. A. automobiliu. Važiavo link S. namų. Jam sakė, kad važiuos jų ieškoti, kas tai pasakė, nepamena. Jie išėjo iš mašinos ir juo užpuolė kirviais, pradėjo šaudyti, mašinas daužė. Nežino kas užpuolė, jie buvo dviese, veidų nematė. Jis buvo prie mašinos. jam nebuvo padaryta sužalojimų. Jis nematė, kiek žmonių kirviais daužė automobilį, jų buvo daugiau nei vienas. Jis buvo netoli mašinos, kai šaudė.
Liudytojas A. G. paaiškino, jog jam paskambino D. A. ir pasakė, kad su E. R. kažkas atsitiko, kad jis važiavo link namų, jį kažkas sustabdė ir ne už ką sudavė smūgį į veidą. Jie visi nuvažiavo, kad nebūtų sumušti. Jie stovėjo ant kelio ir pradėjo su pistoletu šaudyti, bėgti paskui juos su kirviais. Jie įšoko į mašiną, tada pradėjo daužyti mašiną. E. R. vijosi aplink mašiną. Nematė kaip šovė iš pistoleto. Kai jie stovėjo ant kelio, iš kiemo išbėgo 2 žmonės. Kai prasidėjo šūviai, vyrai buvo 20 m atstumu nuo jų, jie bėgo link mašinos, vyrai jiems iš paskos. vyrai bėgo su kirviais. Vienas vyras buvo žemesnis, kitas aukštesnis. Vienas šūvis buvo į jį, bet nepataikė, o kitas Denisui į koją, jam liko mėlynė nuo guminės kulkos. Kai vaikinai šaudė, jie buvo ant kelio, merginos sėdėjo mašinoje. Po šūvių įsėdo į vieną automobilį. Kai D. pradėjo važiuoti, pro sudaužyta stiklą gale įšoko E.. Įvykio metu buvo tamsu.
Liudytojas V. R. paaiškino, jog jis yra E. R. tėvas. Įvykio nematė. Sūnus grįžo namo vakare, buvo susijaudinęs nes 2 asmenys sudavė jam smūgį į veidą.
Sūnus pasakojo, kad nei iš šio, nei iš to, vyrai atidarė mašinos dureles ir sudavė jam smūgį.
Po to jis išvažiavo iš namų, buvo susijaudinęs. Kaip jis suprato, sūnus išvažiavo pas S.. Po kurio laiko jam paskambino kažkas ir pasakė: „Apramink savo sūnų.“ - ir staiga padėjo ragelį. Jis nesuprato kas skambino, ar A., ar T. S.. Jie broliai, labai panašus buvo į jų balsas, iš balso atpažino, kad galimai tai jie. Sakė sūnui nedaryti kvailysčių, nes jis dėl suduoto smūgio buvo susijaudinęs. Kuris iš S. jam sudavė, sūnus neminėjo. Sudavė sūnui į veidą, veidas buvo paraudęs. Sūnus išvažiavo mamos VW Passat automobiliu. Sūnaus veidas buvo raudonas po 1 įvykio. Sūnus nenurodė kiek žmonių jį užpuolė.
Liudytoja F. E. paaiškino, jog su E. R. važiavo šalutiniu keliu, prieš juos stovėjo mašina, kurią jie apvažiavo. Tas automobilis pradėjo važiuoti paskui juos, mirksėjo žibintais ir signalizavo. Jie sustojo sankryžoje ir iš tos mašinos išėjo 2 vyrai, vienas priėjo iš jos pusės, bandė atidaryti duris, prie to vyro, jį raminti atėjo kitas vyras. E. atidarė mašinos langą ir E. smogė į veidą. E. nuvažiavo namo, po to jie vėl susitiko su draugais. Kai susitiko su draugais, jie su J. buvo lauke, paskui atsisėdo į mašiną. Vaikinai kažkur nuėjo, išgirdo šūvius, vaikinai bėgo į mašiną, D. bandė išvažiuoti, vyrai kirviu pradėjo daužyti mašiną. Paskui ji su J. ir A. išėjo namo. Matė tik vyrų siluetus, buvo tamsu. Vienas vaikinas priėjo prie jo durelių, bandė jas atidaryti, asmuo buvo agresyvus. Kitas jį pradėjo raminti, ko jie norėjo, ji nesuprato. E. jai nesakė kas tai per vyrai. E. sudavė tarp kaklo ir žando, bandė jį ištraukti iš automobilio. Po šio įvykio E. nuėjo namo, po to jie važiavo susitikti su draugais. Jos su J. sėdėjo D. automobilyje, išgirdo šūvius, vaikinai bėgo iš tamsos, joms iš priekio. Kai vaikinai įsėdo į automobilį, ji nuleido galvą, skrido šukės, buvo baisu. Negali pasakyti kiek žmonių daužė automobilį kirviu. E. į automobilį įšoko per sudaužytą automobilio langą.
Liudytoja J. J. paaiškino, jog susitiko su draugais. Vaikinai kažkur nuėjo, o ji su dar viena mergina liko mašinoje. Jos sėdėjo mašinoje ir prasidėjo šūviai, atbėgo draugai, o vyriškiai atbėgo ir su kirviais sudaužė visą mašiną. Vaikinai bėgo nuo kalniuko. Vaikinai buvo išsigandę, jie sėdo į mašiną, vairuotojas buvo išsigandęs. Į automobilio galą atsisėdo visi, tik E. nespėjo įlipti į mašiną, jis įlipo vėliau į bagažinę per sudaužyta stiklą. E. buvo likęs lauke su vyriškiu ir gulėjo ant žemės, vyriškis stovėjo prie jo. Vienas vyras buvo žemesnis stambokas, kitas aukštesnis. Vyrų veidų nematė, nes buvo tamsu. Ką sakė vyriškiai, ji negirdėjo.
Vyrai turėjo kirvius rankose, daužė mašiną, vairuotojui D. sužalojo antakį. Nepastebėjo kaip E. atrodė po įvykio. Ji pati buvo šoke. Prieš parbėgant vaikinams iki mašinų ji girdėjo šūvius, po šūvių vaikinai atsirado gan greitai. Kai į mašiną atsisėdo vaikinai, tie vyrai greitai atsirado. Kirviais daužė 2 asmenys, jie vaikštinėjo aplink mašiną. E. gulintį matė per šoninį automobilio veidrodėlį, nes mašina buvo su įjungtomis šviesomis. Suprato, kad tai E., nes jis vienintelis neįsėdo į mašiną. Vienas vaikinas buvo žemas ir stambus, kitas aukštesnis.
Liudytoja I. A. paaiškino, jog važiavo iš darbo namo, paskambino A. ir paprašė pavežti jį iki namų, nes pas juos sugedo autobusas. Ji paėmė jį su draugu. Prieš juos stovėjo juodas VW Passat, jų nepraleisdavo, A. išlipo iš mašinos ir priėjo prie to automobilio, kažką pasakė ir grįžo į mašiną, tada juos praleido. Atvažiavo namo, įėjo į A. namus, vyrai atidarė alkoholio, jie išgėrė po taurelę. Po to atbėgo A. mama ir pasakė, kad atvažiavo vaikinai su A. aiškintis, reikalavo, kad jis ateitu. Kai A. išėjo su telefonu į lauką, jie su jo draugu liko namuose, tada prasidėjo šauksmai kieme. Jie išėjo į kiemą, ten pamatė muštynes. Kieme buvo daug vaikinų, A. draugas norėjo jam padėti apsiginti. Ji iškvietė policiją, atvažiavo policiją ir visi pabėgo. A. brolio namuose nebuvo.
Muštynės vyko kieme ant keliuko aptvertoje teritorijoje. Automobiliai stovėjo ant kelio. Šūvių garsų negirdėjo, A. ginklo neturi. Jokių kirvių nematė. Muštynės vyko pas A. kieme, mašinos stovėjo už kiemo, už tvoros. Vaikai atvažiavo pas A. aiškintis, jų buvo apie septynis. Po muštynių pas E. buvo ranka buvo sužalota, pas A. petys ir koja skaudėjo, jis laikėsi už peties. Atvažiavo 6-7 asmenys. Ji matė tik vaikinus, jie turėjo kažkokius pagalius.
Stiklo dužių negirdėjo, tik riksmus.
Liudytoja G. S. paaiškino, jog yra kaltinamojo mama. Buvo vakaras, atvažiavo 2 mašinos, išėjo vienas vaikinas, priėjo prie durų, paskui iš kitos mašinos išlipo visi vaikinai ir priėjo prie jos namo. R. pabeldė į duris ir paklausė, kur yra jos vyras. Ji atsakė, kad vyrui 70 metų ir jis po insulto guli lovoje. Ji kalbėjo per langą, jai sakė atidaryti duris. Ji paklausė ko jie atvažiavo, jie pasakė išsiaiškinti, rankoje kažkas buvo, bet kas, negali pasakyti Buvo tamsu ir durų ji neatidarė. Kai antrą kartą pasakė jai atidaryti duris, ji pasakė, jog kvies policiją. Pamatę, kad ji kviečia policiją, grįžo iki savo mašinos, atsisėdo į mašiną, apsisuko ir išvažiavo. Po 20 min. jie grįžo ir jau privažiavo prie tvoros, mašinas paliko ant kelio, o patys vėl priėjo prie vartelių. Girdėjosi šauksmai. Ji bijojo, vyresnio sūnaus namuose nebuvo. Pas A. buvo R.. Ji išėjo į lauką, kai jau buvo policija atvažiavusi, išėjo marti į lauką. Ji kitų vaikinų nepažįsta, pažįsta tik R.. Jie klausė kur yra jos vyras. Kai paėmė telefoną į rankas ir norėjo skambinti policijai, jai pasakė, kad ji išskrisu į orą. Ji nuėjo pas sūnų, ten buvo R. ir mergina, jiems viską papasakojo, jie dar pasijuokė. R. pažįsta, kitų asmenų nepažįsta, visi buvo jauni. Antrą kartą atvažiavus jų mašinos buvo ant kelio, jie įėjo į kiemą. Ji nematė kas ten vyko girdėjo tik riksmus, girdėjo kaip buvo daužomi langai kelyje kur stovėjo mašinos, girdėjo stiklo dūžius. Kai atėjo ji matė didelį daiktą rankoje pas R., jis stovėjo prie durų, kiti 7-8 vaikinai stovėjo atokiau. Kiti vaikinai rankose nieko neturėjo. Kad ji išskris į orą jai pasakė, kažkas iš tos kompanijos, ne R.. Po įvykio pas R. bėgo kraujas, ranką buvo sužalota.
Sūnus ir jo draugas jai nieko nepasakojo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2017-01-27 protokolo – pareiškimo matyti, jog E. R. nurodė, kad 2017-01-27 apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), du vyrai užpuolė jį bei jo draugus, šaudė, sudavė jam smūgius į krūtinę bei kirviais sukapojo jo motinos vardu registruota automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei draugo automobilį „Chrysler Voyger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą bei yra apgadintas automobilis. Žala nustatinėjama. ( 1 tomas, b. l. 4,)
Iš byloje esančio 2017-01-27 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-01-27 dirbant kartu su būrio specialistu B. J. ir vyriausiaisiais patruliais A. J. ir J. P. apie 21.10 val. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kirviu bei šaunamuoju ginklu buvo užpulti jaunuoliai. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi pil. E. R. bei D. A., kurie paaiškino bei nurodė piliečius E. R., gim. 1985 m., ir A. S., gim. 1984 m., (iš žodžių), kurie juos užpuolė, sumušė bei kirviu apgadino jų automobilius „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį „Chrysler" vairavo D. A., kuris buvo sužalotas, t. y. buvo prakirstas kairys antakis, ir GMP 5610 išvežė į Žalgirio ligoninę. Taip pat minėtame automobilyje buvo A. R. bei V. M.. Automobilį „VW Passat“ vairavo E. R.. E. R. buvo sulaikytas.i GMP 5610 jį su patrulio AP 1757 pagalba nuvežė į Lazdynų ligoninę, nes buvo sužalotos abi rankos. Taip pat buvo sulaikytas A. S.. Taip pat į įvykio vietą buvo iškviesta NVRS Venta 1001 darbuotoja. Įvykio vietoje kirvio bei šaunamojo ginklo nerado. Taip pat pro išdaužta automobilio „VW Passat“ langą, už vairuotojo sėdynės pastebėjo ant grindų mačetę su medine rankena. A. S. buvo pristatytas į 2 PK. ( 1 tomas, b. l. 61,)
Iš byloje esančio 2017-01-28 apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra namas ir aplink esanti teritorija. Nurodyta, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini), nepravažiavus 70 metrų yra sankryža. Kairėje pusėje stovi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Automobilio visi langai išdaužyti, taip pat priekiniai žibintai, kairys posūkis, priekinės grotelės, kairys galinis žibintas – salone ir ant žemės mėtosi stiklo šukės, automagnetola savo vietoje. Prie galinės sėdynes ant grindų guli daiktas, panašus į mačetę. Automobilis yra priekiu į namą. Gale automobilio prieš 5 metrus sniege mėtosi stiklo šukės. Už 15 metrų nuo šio automobilio, stovi automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio „VW Passat“ variklio dangčio matosi rankų antspaudai ir ant kairės pusės galinių durelių matosi raudona dėmė. Automobilis „Chrysler“ stovi priekiu nuo namo pusės. Automobilio „Chrysler“ visi stiklai išdaužyti, stiklo šukės tik salone. Automobilio kairės pusės priekinis žibintas išdaužtas, priekinio stiklo statramstis yra įkirstas kiaurai, sulinkusios dalys, taip pat įkirstas iš tos pačios dešinės pusės prie galinio bagažinės stiklo stogo dalis (statramstis). Automobilio salone ant vairo ant vairuotojo bei keleivio durelių yra matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kelias iki (duomenys neskelbtini) yra nusėtas stiklo šukėmis. Nuo automobilio „Chrysler“ 50 metrų į kalniuką yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. nuosavas namas. Namas yra aptvertas tvora, yra vienas įvažiavimas, vartai atidaryti bei vieni įėjimo varteliai. Prie įvažiavimo gatvėje matosi raudona dėmė panaši į kraują bei stiklo šukės. Užėjus į vidų, kiemą, pro vartelius yra įėjimas į namą. Iš kairės yra tujos. Namas užrakintas, į vidų, niekas neįleidžia, šviesa dega. Laiptai ir prie jų yra nušluoti. Pasukus į dešinę ir einant tiesiai, yra takelis link šulinio, nuo šio takelio link tvoros sniege yra įspaustos pėdos su avalynės raštu. Už namo kampo pasukus į kairę, per vidurį yra dar vienos durys į namą. Jos taip pat užrakintos. Ties tolimojo namo kampu ant takelio bei šalia jo yra matomas raudonos dėmės panašios į kraują. Priėjus tiesiai patenkama į didžiulį kiemą, kuriame yra trys metaliniai garažai, lauko tualetas, šuns voljerai, malkinės sandėliukai, krūvos malkų. Kieme stovi prie namo automobilis „Peugeot“ (duomenys neskelbtini) prieš jį taip pat automobilis „Peugeot 607“ be valstybinių numerių. Po automobilio „Peugeot 607“ be valstybinių numerių, dešinės pusės bagažine guli kirvis, kaltas, skudurai. Šalia jo stovi automobilis „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) MB (duomenys neskelbtini) Toliau einant prie sienos yra dar vienas įėjimas į namą. Jis taip pat užrakintas. Praėjus kiemą ir pasukus už kampo priėjus prie sienos ir vėl pasukus iš kairės pusės yra dar du įėjimai į namą. Jie taip pat užrakinti. Vidiniame atskirtame kiemelyje yra pavėsine, šašlykinė. Teritorija nėra stebima vaizdo kameromis. Nakties metu artimiausių kaimynų nesimato. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: DPL nuo automobilio „VW Passat“ variklio dangčio (vokas Nr.1) ; tepinys iš šio automobilio nuo kairės pusės galinių keleivio durelių su biologiniais pėdsakais (vokas Nr.2); tepinys iš automobilio „Chrysler“ nuo vairo su galimais biologiniais pėdsakais (vokas Nr.3); tepinys iš automobilio „Chrysler“ nuo vairuotojo durlių iš salono pusės su galimais biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 4); 3 tepiniai nuo sniego namo (duomenys neskelbtini) kieme su galimais biologiniais pėdsakais (vokai Nr. 5,6,7); daiktas, panašus į mačetę iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (paketas nr. 1); Kirvis, aptiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme po automobiliu „Peugeot" be valstybinių numerių. ( 1 tomas, b. l. 65-107, )
Iš byloje esančios 2017-02-01 specialisto išvados Nr. G 336/2017 (01) matyti, kad E. R. nustatyti šie sužalojimai: krūtinės ląstos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryta kietu, ribotą paviršių turinčių daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-27). Dešinės alkūnės poodinė kraujosruva, kairės alkūnės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-27). Abiejų plaštakų odos nubrozdinimai, kurie medicinos dokumentuose yra įvardinti kaip paviršutinės pjautinės žaizdos. Atsižvelgiant į medicinos dokumentus nurodytą sužalojimų makromorfologinę išvaizdą jų pirminės apžiūros gydymo įstaigoje metu, neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu, ribotą paviršių turinčių daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. (2017-01-27). Dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinės plaštakos I-o piršto, kairio kelio žaizdos, dėl kurių tikslesnio padarymo mechanizmo ir laiko nėra galimybės pasisakyti, kadangi jos gyjančios. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamojo papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 25 trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno vietas, padarant šio išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį objektą (objektus), neužfiksuota. (1 tomas, b. l. 143-144, )
Iš byloje esančios 2017-02-01 specialisto išvados Nr. G 334/2017 (01) matyti, kad D. A. padaryta muštinė žaizda antakio srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 tomas, b. l. 166-167)
Iš byloje esančio 2017-03-07 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjč asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelė Nr. 2017/7618 teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. P. nurodo, kad susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad E. R. 2017-01-27 RVUL nustatytos daugines pjautinės plaštakų žaizdos, kurios atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytos kietais, kontakto vietoje aštrią briauną ar ašmenys turinčių daiktų (-ais) prieš kreipiantis medicinines pagalbos. Žaizdų padarymo galimybė stiklų šukėmis neatmetama. (3 tomas, b. l. 15)
Iš byloje esančios 2017-12-04 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. 140-(3343)-IS1-7524 matyti, kad ant vokuose Nr. 6, Nr. 7 tirti pateiktų dviejų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 5, Nr. 6, su nuoplovomis, padarytomis 2017-01-28 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio gentipas sutampa su E. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 0000000000000000001 proc. Ant vokuose Nr. 2, Nr. 8 tirti pateiktų dviejų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 7, su nuoplovomis, padarytomis 2017-01-28 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio E. R., A. S.. Ant vokuose Nr. 3, Nr. 5 tirti pateiktų dviejų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 4, su nuoplovomis, padarytomis 2017-01-28 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio E. R., A. S. bei nepriklausančio vyrui, kurio kraujo rasta ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 7. Ant voke Nr. 4 tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova, padaryta 2017-01-28 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra ant tampono Nr. 3 rastas žmogaus kraujas. Ant tampono Nr. 3 rasti žmogaus biologiniai pėdsakais, iš jų ir žmogaus kraujas, nepriklauso E. R., A. S.. Ant tampono Nr. 3 rastų dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, genotipui sutampa su genotipais vyrų, kurių kraujo rasta ant tamponų Nr. 1, Nr. 7 ir Nr. 2, Nr. 4. Ant tirti pateikto kirvio, paimto 2017-01-28 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 8-10), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos mačetės, paimtos 2017-01-28 apžiūrint įvykio vietą pamiškės (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 11, Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (1 tomas, b. l. 118-121)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai .
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų E. R. ir A. S. kaltė, dėl jiems inkriminuojamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustų pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų parodymų įvykis vyko (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyti, jog mašinos buvo paliktos ant kelio, ne namo kieme. Prie šios vietos priėjimas yra laisvas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 str. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nagrinėjamu atveju E. R. ir A. S. teigė, jog jiems būnant namuose, atvyko keletas agresyviai nusiteikusių jaunuolių, kurie juos jų pačių kieme puolė. Tačiau teismas kritiškai vertina, tokius kaltinamųjų parodymus, kadangi iš nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų matyti, jog kaltinamieji atvykusius jaunuolius vijosi iš kiemo ir jau esant prie automobilių D. A. ir E. R. sudavė smūgius. Kitiems jaunuoliams spėjus įlipti į mašina, pradėjo daužyti mašinas. Nors kaltinamieji neigė, jog daužė mašinas, tokią jų versiją paneigia ne tik nukentėjusiųjų bei su jais kartu buvusių liudytojų parodymai, bet ir liudytoja apklaustos G. S. parodymai, kuri nurodė, jog girdėjo riksmus, girdėjo kaip buvo daužomi langai kelyje kur stovėjo mašinos, girdėjo stiklo dūžius. Nors A. S. neigė, jog buvo panaudotas ginklas, tačiau tokią jo versiją paneigia nukentėjusiųjų parodymai D. A. parydymai, jog į juos pradėjo šaudyti, V. M. parodymai, jog pamatė ginklo siluetą ir kibirkštį iš ginklo, E. R. parodymai, jog šaudė į juos, liudytojo A. R. parodymai, jog buvo šaudoma, liudytojos E. F. parodymai, jog išgirdo šūvius, liudytojos J. J. parodymai, jog prieš parbėgant vaikinams iki mašinų, girdėjo šūvius, po šūvių vaikinai atsirado gana greitai. Šie parodymai iš esmės yra vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl neturi pagrindo jais netikėti. Byloje nustatyta, jog be kaltinamųjų ir atvykusių jaunuolių kitų asmenų nebuvo. Byloje nustatytos aplinkybės, jog E. R. tą vakarą susižalojo rankas, rankos buvo kruvinos. Nors posėdžio metu E. R. teigė, jog rankas susižalojo į sniegą. Tačiau teismas kritiškai vertina šią aplinkybę, kadangi specialisto išvadoje medicinos ekspertas nurodo, kad E. R. nustatytos daugybinės pjautinės plaštakų žaizdos, kurios galėjo būti padarytos kietais, aštrią briauną ar ašmenis turinčiai daiktai, žaizdų padarymo galimybė stiklų šukėmis neatmetama ( 3 tomas, b.l. 15). Todėl teismas pagrįstai daro išvadą, jog būtent kaltinamieji E. R. ir A. S. daužė mašinas bei sudavė smūgius nukentėjusiesiems D. A. ir E. R.. Nors šiuo atveju nukentėjusieji patys atvyko pas kaltinamuosius į namus, aiškintis aplinkybių, kodėl prieš tai E. R. buvo užpultas. Tačiau pažymėtina, jog kaltinamųjų įžūlūs veiksmai tęsėsi, kai jau nukentėjusieji buvo išbėgę iš kiemo ir bėgo į mašinas. Apklausta liudytoja E. F. patvirtino, jog kaip prasidėjo stiklų dūžiai ji pasilenkė ir buvo išsigandusi. Todėl toks kaltinamųjų elgesys vertinamas kaip įžūlus agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ir nukreiptas viešajai tvarkai pažeisti.
Posėdžio metu kaltinamasis A. S. nurodė, jog vaikinai jį puolė ir pradėjo muštis, neneigė kažkam sudavęs kieme. Jo gynėja teigė, jog tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip būtinoji gintis, Tačiau teismas nagrinėjamu atveju nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nors tą vakarą jaunuoliai pas A. S. vyko aiškintis aplinkybių dėl E. R. sumušimo, ir kaip matyti iš jų pačių paaiškinimų, E. R. paprašius vykti kartu su juo aiškintis aplinkybes, jie buvo nusiteikė, jog gali kilti konfliktas, kaip patys nurodė, jog važiavo tam, jei būtų konfliktas, tai draugui būtų padėję. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, jog smurtiniai veiksmai vyko nukentėjusiesiems išbėgus iš kiemo ir pasislėpus vienoje mašinoje. E. R. buvo nukritęs prie mašinos ir po to spėjo įšokti tik per automobilio bagažinės langą. Todėl tokie kaltinamųjų veiksmai nelaikytini būtinąją gintimi.
LR BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai. Nagrinėjimu atveju nustatyti, jog vykusio konflikto metu smurtinius veiksmus atliko abu kaltinamieji. Todėl jie abu veikė kaip bendravykdytojai. Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamųjų kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. R. ir A. S. bendrais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Be to, kaltinamojo A. S. kaltė, jog jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017-01-27 apie 20.00 val. Vilniaus rajone kelio sankryžoje iš (duomenys neskelbtini), tyčia mėgino kaire ranka sugriebti E. R. už rūbų prie kaklo, po to smogė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Nors kaltinamasis A. S. neigė, jog sudavė E. R., teigdamas, jog įvyko tik žodinis konfliktas. Tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojos E. F. parodymai, kuri patvirtino, jog vienas iš vyriškių smogė E. R. į veidą, o kitas vyras jį ramino. Iš dalies ir E. R. parodymai, jog A. S. pasakė pasitraukti ir paėmė žmogų už megztinio, o jis tada A. S. iš už nugaros apkabino abiem rankomis ir vairuotojui pasakė važiuoti. Taip pat nukentėjusiojo E. R. tėvo V. R. parodymai, jog sūnaus veidas buvo paraudęs. Taigi nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog įvykis įvyko viešoje vietoje. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam E. R. važiuojant automobiliu ir sustojus praleisti automobilį, kuriame važiavo A. S. , E. R. ir I. A., A. S. nuėjo prie E. R. automobilio ir bandė atidaryti dureles, suėmė E. R. už megztinio, po to sudavė į veidą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog šios aplinkybės buvo kaip mažareikšmė dingstis, A. S. įžūliai elgtis ir ten buvusio nukentėjusiojo ir kartu su juo važiavusios liudytojos E. F. atžvilgiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė padarinius. Bylos duomenys patvirtina, jog kartu važiavusi liudytoja E. F. buvo išsigandusi, šoko būsenoje. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. S. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. viešoje vietoje įžūliai elgdamasi demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Todėl jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį. Tik šalintina iš kaltinimo ta aplinkybę, jog šios nusikalstamo veikos metu jo apsvaigimo laipsnis buvo 0,79 promilės. Kadangi iš pačių kaltinamųjų ir liudytojos I. A. parodymų matyti, jog A. S. ir E. R. alkoholį vartojo grįžę. Iš pristatyto asmens kortelės išrašo (2 tomas , b.l. 102) matyti, jog neblaivumas 0,79 promilės nustatytas 2017-01-28 00:33 val. Tai reiškia, jog A. S. neblaivumas buvo nustatytas jį sulaikius policijai po muštynių kelyje prie jo namų (duomenys neskelbtini). Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. R. nurodė, jog A. S. buvo neblaivus, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamųjų E. R. ir A. S. parodymų matyti, jog prieš važiuojant autobusu, buvo pas E. R. namuose Dzūkų gatvėje vartoję alkoholį. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog išvykus autobusu, autobusui sugedus, jie ėjo pėsčiomis ir tik vėliau atvyko jų paimti I. A.. Tai gi nuo alkoholio pavartojimo Dzūkų g. iki įvykio kelių sankryžoje (duomenys neskelbtini). buvo praėję laiko tarpas. Įvertinus tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja ir nesant jokių duomenų, jog pirmos nusikalstamos veikos metu A. S. buvo nustatinėjamas neblaivumas, koks buvo apsvaigimo laipsnis, todėl ši aplinkybė ir kaltinimo šalintina.
Bausmių individualizavimas ir skyrimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog įvykio vakarą E. R. pasikvietęs draugus vyko į A. S. namus aiškintis aplinkybių kodėl jis prieš tai buvo užpultas. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog jaunuoliai vyko nusiteikę galimam konfliktui. Iš liudytojos G. S. parodymų matyti, jog ir patys nukentėjusieji atvyko gan konfliktiškai nusiteikę.
Todėl teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Provokuojančiu elgesiu paprastai laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalsti prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais nukreiptais prieš kaltininką ar prie jam artimus asmenis. Rizikingu elgesiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalsti prieš jį. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Tai gi nagrinėjamu atveju E. R. dėl jo sumušimo pasikvietė dar keletą draugų ir tamsiu paros metu vyko pas A. S. aiškintis kodėl jis buvo užpultas. Kaip minėta iš liudytojos G. S. parodymų matyti, jog ir patys nukentėjusieji atvyko gan konfliktiškai nusiteikę. Be to ir pats A. S. skambino nukentėjusiojo tėvui, sakydamas pasiimti sūnų. Tai kad E. R. tėvui buvo skambinta patvirtino ir pats V. R., jog jam liepė pasiimti sūnų. Todėl teismo vertinimu toks santykių aiškinimasis ir iš nukentėjusiųjų pusės moralės atžvilgiu yra nepriimtinas.
Todėl E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis E. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), E. R. iki sulaikymo buvo dirbantis (nurodo, jog dirbo Vokietijoje), administracine tvarka baustas, teistas. Yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismo vertinimu nėra linkęs visiems priimtinų elgesio taisyklių. Todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina ir į pačių nukentėjusiųjų provokuojantį elgesį, jog jie važiavo pas kaltinamuosius aiškintis dėl prieš tai buvusių įvykių. Taip pat individualizuojant bausmę atsižvelgtina ir į tai, jog pirmojo įvykio metu jis bandė A. S. nuraminti atitraukti nuo E. R.. Todėl teismas įvertinęs visas šias aplinkybes daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus artimą sankcijos minimumui nustatytą bausmės trukmę.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo, ekstradicinio arešto ir suėmimo laikas.
A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pirmą nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, o antrą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu , apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.
A. S. padarė 2 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), A. S. yra dirbantis pagal verslo liudijimą ( 4 tomas, bl. 120), administracine tvarka baustas, teistas. Yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog A. S. nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio taisyklių. Todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Tačiau svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas sprendžia, jog turėtų būti atsižvelgtina ir į pačių nukentėjusiųjų elgesį, jog jie važiavo pas kaltinamuosius aiškintis dėl prieš tai buvusių įvykių. Yra dirbantis, turi mažametį vaiką ( 4 tomas, b.l. 120, 121) ir esant nedideliam pagrindui manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, siekį dirbti, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir parenkant ir paskiriant įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų pkaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (LR BPK 139 str.).
Vokas Nr. 1, kuriame yra 1 daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsakais ir vokas, kuriame yra E. R. daktiloskopinė kortelė ir A. S. daktiloskopinė kortelė, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, kirvis; mačetė; tepinys, ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 2); tepinys ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 3), tepinys, ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 4); tepinys ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 5); tepinys ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr 6); tepinys, ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuota į voką nr. 7); tepinys ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 8); vokas Nr. 9, kuriame yra A. S. seilių ėminio tamponas; vokas Nr. 10, kuriame yra E. R. seilių ėminio tamponas, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Civiliniai ieškiniai.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 122,34 eurų žalą už D. A. ir E. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( 1 tomas, b.l.171-173). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 174;175). Kaip nustatyta dėl kaltinamųjų E. R. ir A. S. veiksmų nukentėjusieji D. A. ir E. R. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomi ambulatoriškai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą solidariai iš E. R. ir A. S. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).
Nukentėjusysis J. A. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti 1640,63 eurų turtinę žalą. Nurodo, jog įvykio metu jam buvo sugadintas nuosavybės teise priklausantis automobilis Chrysler Voyager“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis taip buvo sugadintas, jog neapsimokėjo jo remontuoto. Prašo priteisti 1640,63 eurų turtinės žalos atlyginimo už automobilį ( 2 tomas, b.l. 33 ).
Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Posėdžio metu nurodė, jog automobilį buvo pirkęs Lietuvoje už 1300 aurų. Mašinos neremontavo, nes buvo per brangu. Remonto kaina buvo didelė, todėl neremontavo. Mašiną pardavė už 200 eurų. Turtinę žalą sumažino iki 1400
LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Byloje nustatyta, jog kaltinamieji E. R. ir A. S. sudaužydami automobilį nukentėjusiajam padarė turtinę žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė žalą. Posėdžio metu nukentėjusysis J. A. pateikė pirkimo pardavimo sutartį 2015 m. kur transporto priemonės vertė yra 200 eurų ( 4 tomas, b.l. 115. ) Posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog už transporto priemonę buvo mokėjęs 1300 eurų. Iš byloje pateiktos automobilio remonto darbų sąmatos matyti, jog automobilio remonto kaina sudaro 5144,29 (2 tomas, b.l. 1-7 ) Iš byloje esančių viešai prieinamų portalų išrašų matyti, jog automobilio kaina yra 1000-1050 eurų ( 2 tomas b.l. 16-20). Automobilio sąmatos ir vertės nustatymo darbai sudarė 140 eurų ( 2 tomas, b.l. 25-26). Iš byloje esančios transporto priemonės vertinimo santraukos matyti, jog šios transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo yra 1150 eurų ( 1 tomas, b.l. 193) Posėdžio metu nurodė, jog minėtą transporto priemonę pardavė už 200 eurų. Todėl įvertinus visas aplinkybes iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1090 eurų. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
2019-04-14 Policijos departamentas prie LR VRM pateikė prašymą dėl E. R. ekstradicijos išlaidų 1848,09 eurų sumai (4 tomas, b.l. 48-53) Šios kaltinamojo ekstradicijos metu patirtos išlaidos (kelionės išlaidos ir komandiruotpinigiai policijos pareigūnams, įtariamojo kelionės išlaidos) susidarė dėl jų baudžiamojo persekiojimo ir pagrįstos dokumentais, todėl pripažintinos baudžiamojo proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
E. R. ( E. R.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nubausti 4 ( keturių ) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 65 - 66 str., į E. R. į paskirtą bausmę –įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-01-27 23.06 val. iki 2017-01-28 18.43 val., sulaikymo laiką pagal išduotą Europos arešto orderį išbūtą ekstradiciniame arešte nuo 2019m. sausio 2 d. 17 d. iki 2019 m. vasario 14 d. bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2019 m. gegužės 10 d.
Laikyti atlikusiu bausmę, paleidžiant posėdžių salėje.
Kardomoji priemonė E. R. suėmimas panaikintinas atlikus bausmę.
A. S. ( A. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nubausti:
Pagal BK 284 straipsnį ( 1 epizodas) laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
Pagal BK 284 straipsnį ( 2 epizodas) laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 4,5,6,8,10 punktus, ir A. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 ( trims ) metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, išlaikyti juos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo J. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš solidariai iš E. R. ir A. S. 1090 eurų, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš solidariai iš E. R. ir A. S. 122,34 eurų Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d., E. R. ekstradicijos išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisti iš E. R. 1848,09 EUR ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 09 eurocentus ) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ( atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) šioms išlaidoms atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : Voką Nr. 1, kuriame yra 1 daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsakais ir voką, kuriame yra E. R. daktiloskopinė kortelė ir A. S. daktiloskopinė kortelė, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, kirvį; mačetė; tepinį, ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 2); tepinį ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 3), tepinį, ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 4); tepinį ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 5); tepinį ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr 6); tepinį, ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuota į voką nr. 7); tepinį ant kurio paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas (įpakuotas į voką Nr. 8); voką Nr. 9, kuriame yra A. S. seilių ėminio tamponas; voką Nr. 10, kuriame yra E. R. seilių ėminio tamponas, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.