Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. (toliau – R. L.) gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus (toliau – V. Paltanavičius) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Kybartų pataisos namų prašymą atleisti nuteistąjį R. L. nuo tolimesnio bausmės atlikimo dėl ligos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo, pirmus 7 metus atliekant kalėjime, likusius pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir paskirta 200 MGL (7532 eurų) bauda, pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, 65 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 7 metai 10 mėnesių 27 dienos laisvės atėmimo bausmė bei 200 MGL (7532 eurų) bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. balandžio 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 9 d.

3. Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, R. Č. 2019 m. kovo 1 d. Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis, atleisti nuteistąjį R. L. nuo bausmės atlikimo, nes jis susirgo sunkia, nepagydoma liga.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi Kybartų pataisos namų teikimo netenkino. Teismas priimdamas tokį sprendimą atsižvelgęs į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, atliktos bausmės laiką, nuteistojo būklės naujumą, konstatavo, jog negalima padaryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas R. L. dėl diagnozuotos ligos būtų neįmanomas ir kad jam nustatytas aklumas yra pagrindas šiuo metu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

5. Skunde nuteistojo R. L. gynėjas advokatas V. Paltanavičius prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir patenkinti Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo paskirtos 7 metų 10 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmės tolimesnio atleidimo dėl jo nepagydomos ligos.

5.1. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis, kuria nebuvo tenkinamas Kybartų pataisos namų teikimas, yra grindžiama formaliais motyvais ir iš esmės niekuo nepagrįsta. R. L. viena akimi mato 20 cm, o kita tik šviesą. Jis yra tik 10 procentų darbingas, nustatytas specialios nuolatinės priežiūros poreikis. Laisvės atėmimo vietoje esant tokiam regėjimui nuteistajam nėra sudarytos tinkamos sąlygos, nes nėra ir negali būti paskirtas asmuo, kuris galėtų R. L. pasirūpinti. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kai asmeniui reikalinga speciali pagalba ir rūpyba, tačiau jam ji nesuteikiama, priskiriama prie akivaizdaus asmens kankinimo.

5.2. Nuteistojo gynėjo nuomone, Marijampolės apylinkės teismas neatsižvelgė ir nepasisakė apie tai, kad Sveikatos būklės patikrinimo 2019 m. sausio 7 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini), gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodyta, kad R. L. būklė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „sunkių nepagydomų ligų sąrašo IV skyriaus 18 punktą“. Be to, pagal EŽTT praktikoje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai nacionalinės institucijos nusprendžia atimti laisvę neįgaliam asmeniui, jos privalo itin griežtai kontroliuoti, jog laisvės atėmimo sąlygos atitiktų specifinius poreikius, susijusius su jo negalia. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, regėjimo negalią turinčio asmens laisvės atėmimas tokiomis sąlygomis, kai jis negali savarankiškai vaikščioti, jam neteikiama reikalinga profesionali priežiūra ar pagalba kasdieniame gyvenime, gali viršyti laisvės atėmimui neišvengiamai būdingą kančios lygį ir prilyginti žeminančiam elgesiui.

5.3. Skundo autorius pažymi, kad R. L. per visą bausmės atlikimo laikotarpį stengėsi besąlygiškai laikytis bausmės atlikimo režimo reikalavimų, nepriekaištingu elgesiu įrodinėjo, kad yra pasitaisęs. Nuteistajam bausmės atlikimas yra tikras išbandymas ir labai didelė pamoka. Jis yra 7 kartus skatintas, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, tačiau kai kurių programų jis pilnai neužbaigė dėl regėjimo negalios.

5.4. Nuteistojo gynėjas advokatas V. Paltanavičius atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės apylinkės teismas motyvuojamoje nutarties dalyje nurodė, kad „pagal tai teismas sprendžia, kad teikimas pagrįstas, todėl tenkinamas“, o rezoliucinėje dalyje jau nurodyta, kad teikimas netenkintinas.

6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. L. gynėjo skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti galioti ir nuteistojo gynėjo skundą atmesti.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo R. L. asmenybę matyti, kad jis yra linkęs nesilaikyti nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų. Be to, atsiliepime pažymima, kad nuteistasis R. L. atlieka bausmę už padarytą sunkų nusikaltimą, kuriame jis dalyvavo kaip kurstytojas, t.y. kaip asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai apie tam tikrą susiformavusį nuteistojo požiūrį į vyraujančias taisykles, jų laikymąsi bei kelia abejonę dėl laisvės atėmimo bausmės tikslų pasiekimo, nuteistąjį atleidus nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

6.2. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis R. L. paskutiniu metu ilgesnį laiko tarpą nebesigydė ir nesigydo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, taip pat nustatyta, kad nuo pirmojo sveikatos būklės patikrinimo akto surašymo R. L. atžvilgiu iki pat šiol jo regėjimo aštrumas liko praktiškai tas pats, koks buvo pirmojo teikimo metu. Taip pat iš gydytojų komisijos narės D. K. parodymų matyti, kad R. L. gali pats pasiimti maistą, valgyti ir apsirengti. Taip pat komisijos narė teigia, kad nuteistasis pažįstamoje aplinkoje gali laisvai vaikščioti ir vienas, todėl atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, kurios jis atliko daugiau nei pusę, galima teigti, kad pataisos namų aplinka nuteistajam yra pažįstama ir tolimesnis bausmės atlikimas nesukels nuteistajam kančių, kurias būtų galima prilyginti žeminančiam elgesiui ar jo kankinimui. Vertinama ir ta aplinkybė, kad nuteistojo sunki, nepagydoma liga kitų, kartu kalinčių, nuteistųjų sveikatai poveikio neturi, kadangi nėra užkrečiama, todėl atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, atsižvelgiant į kitų nuteistųjų interesus, nėra pagrindo.

6.3. Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo R. L. gynėjo skunde nurodytas argumentas, kad teismas priimdamas nutartį nepasisakė ir neatsižvelgė į sveikatos būklės patikrinimo akte gydytojų konsultacinės komisijos pateiktas išvadas apie nuteistojo būklę, bei darbingumo lygio nustatymo pažymą, tačiau nutartyje nurodyta, kad būtent dėl to, jog teismas įvertino pateiktas išvadas ir pažymą, kurių pagrindu daro išvadą, kad iš esmės, nuo pirmojo sveikatos būklės patikrinimo akto surašymo R. L. ir Kybartų pataisos namų administracijos teikimo dėl jo atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos iki šio teikimo, labai žymių, esminių pokyčių R. L. ligos atžvilgiu neįvyko, jo regėjimo aštrumas liko praktiškai toks pats, todėl skunde nurodytas argumentas dėl minėtų išvadų ir pažymos nevertinimo nutarties priėmimo metu laikytinas nepagrįstu.

6.4. Be to, prokurorė atsiliepime nurodo, kad teismų praktikoje nurodyta, jog tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, kadangi šios aplinkybės yra nustatinėjamos kiekvienu atveju atskirai. Šiuo atveju nuteistojo tolimesnis laisvės bausmės atlikimas, nėra nei kankinimas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dėl ligos atlikti yra per sunku, kadangi nuteistojo asmens byloje yra duomenys, kad bausmės atlikimo metu liga nesutrukdė jam aktyviai dalyvauti domino turnyre, individualioje darbinėje augalų auginimo veikloje, įgyti apdailininko statybininko specialybę, gerai atlikti gerbūvio darbus ir dalyvauti jogos užsiėmime. Pažymėtina, jog nuteistojo R. L. advokato skunde teigiama, jog R. L. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, kas tik patvirtina, jog bausmės atlikimo metu R. L. geba atlikti įprastus, nuteistiesiems privalomus atlikti veiksmus, nėra varžomas dėl savo ligos.

6.5. Prokurorė akcentuoja, kad 2018 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teisme, posėdžio metu, kuomet buvo nagrinėjamas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundas dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria tenkintinas Kybartų pataisos namų teikimas ir nuteistasis R. L. atleistas nuo likusios paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, Kybartų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus vedėja A. B. paaiškino, kad nuteistais R. L. ateina pas ją savarankiškai, pats asmeniškai perskaito ir pasirašo dokumentus, jai nereikia dokumentų perskaityti, kad asmuo būtų supažindintas su dokumentų turiniu. Taip pat paaiškino, kad nuteistajam yra patiekiamas maistas, patalynė, suteikiama pagalba, jis gauna socialinę pagalbą. Pataisos namuose nėra paskirtas atskiras asmuo, kuris nuteistąjį lydėtų, prižiūrėtų, rūpintųsi juo, kadangi pats nuteistasis dėl to nesikreipė. Nuteistasis nusiskundimų, kad jam per sunku apsitarnauti, nusiprausti, pavalgyti dėl savo ligos nėra pareiškęs. Minėto teismo posėdžio metu A. B. nurodytas aplinkybes patvirtino ir Kybartų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas D. P. bei pridūrė, kad nuteistasis užsiima individualia darbine veikla - daržininkyste, jokių problemų vykdant adaptacijos programą nekilo, jam yra tekę matyti nuteistąjį R. L. sportuojant. Šie paaiškinimai patvirtina, kad nuteistasis R. L. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam nėra reikalinga papildoma kitų asmenų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad esminių pokyčių R. L. ligos atžvilgiu po praeito teikimo dėl atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, neįvyko, jo regėjimo aštrumas liko praktiškai toks pats.

6.6. Atsiliepime prokurorė pritaria nuteistojo R. L. gynėjo skunde nurodyta aplinkybe, jog motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje yra nurodyta, kad „pagal tai teismas sprendžia, kad teikimas pagrįstas, todėl tenkintinas“, o rezoliucinėje dalyje jau nurodyta, kad teikimas netenkintinas. Išanalizavus visą skundžiamos nutarties turinį, galima daryti išvadą, jog minėtoje teismo nutartyje įsivėlusi techninė klaida, tačiau iš esmės tai nekeičia teismo nutartyje išdėstytų argumentų, jų pagrįstumo.

7. Nuteistojo R. L. gynėjo advokato V. Paltanavičiaus skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 177 straipsnis numato, jog susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Analogiška nuostata įtvirtina ir BK 76 straipsnio 2 dalyje, kur pasakyta, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla (BVK 177 straipsnio 2 dalis).

9. Nors nuteistojo R. L. gynėjas nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BK 76 straipsnio 2 dalies bei BVK 177 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti straipsniai suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą atleisti asmenį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, kai asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. Tokiais atvejais, sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo bausmės, teismui nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į BVK nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

10. Nagrinėjamoje byloje Marijampolės apylinkės teismas, įvertino byloje esantį R. L. 2019 m. sausio 7 d. sveikatos būklės tikrinimo aktą (64 b.l.), kuriuo įvertinta nuteistojo sveikatos būklė ir nurodyta, jog nuteistajam R. L. nustatytas „Aklumas 4“ (viena akimi 20 cm atstumu mato pirštų judesius, kita akimi tik šviesą). Jo būklė patenka į 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1R-308/V-124 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priede numatytą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą (toliau - Sunkių nepagydomų ligų sąrašas). Sunkių nepagydomų ligų sąrašo 18 punkte įvardintas aklumas.

11. Marijampolės apylinkės teismo posėdžio metu buvo apklausta Laisvės atėmimo vietų ligoninės įgaliota Vidaus ligų skyriaus gydytoja D. K., kuri parodė, kad objektyvių priežasčių regėjimo blogėjimui nestebima, po praėjusio teikimo regėjimo aštrumas liko praktiškai toks pats, žymių pokyčių neįvyko, nuteistasis R. L. sugeba pats pasiimti maistą, valgyti ir apsirengti. Taip pat D. K. teigia, kad nuteistasis pažįstamoje aplinkoje gali laisvai vaikščioti ir vienas, todėl sutinkamai su prokurorės atsiliepime išdėstyta nuomone, kad atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, kurios jis atliko daugiau nei pusę, galima teigti, kad pataisos namų aplinka nuteistajam yra pažįstama ir tolimesnis bausmės atlikimas nesukels nuteistajam kančių, kurias būtų galima prilyginti žeminančiam elgesiui ar jo kankinimui.

12. Iš nuteistojo gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad R. L. vaikšto, skaito knygas ir spaudą, žiūri televizorių, sportuoja, bendrauja su artimaisiais telefonu bei laiškais, dalyvauja jogos užsiėmimuose, socialiniuose projektuose, mokosi ir tą daryti jam nėra sunku. Nustatyta, kad nuteistasis R. L. pats savimi gali pasirūpinti, jam nereikalinga pašalinio žmogaus pagalba, priežiūra kasdieninėje buityje, jis pats gali apsitarnauti, gali judėti be kitų asmenų pagalbos, orientuojasi erdvėje. Nustatyta, kad jis nėra absoliučiai aklas, o regėjimo aštrumas nėra lygus nuliui. Teismas neturi pagrindo manyti, kad R. L. atlikinėti laisvės atėmimo bausmę ir gyventi pataisos namuose dėl ligos yra sunkiau, nei gyventi laisvėje. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. bausmę atlieka už kelių, tame tarpe labai sunkių, sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymą, jam dar liko atlikti daugiau nei ketveri metai laisvės atėmimo bausmės, o lygtinis paleidimas dėl jo padarytų nusikalstamų veikų pataisos namuose negali būti taikomas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė naują nusikalstamą veiką, bausmės atlikimo metu baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo bausmės, įvertina ir šias aplinkybes, kurios rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuojančių R. L., tačiau tie duomenys neturi lemiamos įtakos teigiamam sprendimui priimti ir teikimui tenkinti. Tie duomenys nenusveria kitų aplinkybių, kurioms esant nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnį ir nuteistąjį atleisti nuo bausmės dėl ligos.

13. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis stiprių regos defektų turėjo tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos padarymo metu (Sveikatos būklės patikrinimo akte nurodyta, kad R. L. 1993 metais patyrė abiejų akių traumą sprogimo metu, 64 b.l.), todėl nuteistojo regėjimo problemos nėra nauja, pataisos namuose atsiradusi, sveikatos būklė.

14. Vertinama ir ta aplinkybė, kad nuteistojo sunki nepagydoma liga kitų kartu kalinčių nuteistųjų sveikatai poveikio neturi, kadangi nėra užkrečiama, todėl atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, atsižvelgiant į kitų nuteistųjų interesus, pagrindo taip pat nėra. Aukštesniojo teismo nuomone tai, kad tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, kadangi šios aplinkybės yra nustatinėjamos kiekvienu atveju atskirai. Šiuo atveju nuteistojo tolimesnis laisvės bausmės atlikimas, teismo vertinimu, nebus nei kankinamas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 76 straipsnio nuostatas neatleisdamas R. L. nuo bausmės dėl ligos taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dėl ligos atlikti yra per sunku.

15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo R. L. gynėjo advokato V. Paltanavičiaus pastebėta Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties motyvuojamoje dalyje padaryta technine klaida (nors Kybartų pataisos namų teikimas atmetamas, tačiau teismo nutarties motyvuojamoje dalyje pažymėta, kad „pagal tai teismas sprendžia, kad teikimas pagrįstas, todėl tenkinamas“), tačiau sutinkamai su prokurorės N. Urbonavičienės nuomone, minėta techninė klaida nekeičia nutarties esmės, joje išdėstytų išvadų ir argumentų.

16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti Kybartų pataisos namų teikimą dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti šią nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. L. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.