Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) E. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-596-374/2021 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui K. R., dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje

byloje Nr. e2-596-374/2021 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui E. P. (toliau – pareiškėjas, atsakovas), trečiajam asmeniui K. R. dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo. Teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo E. P. ieškovui E. P. išlaikymo įsiskolinimą – 1990,00 Eur už laikotarpį nuo 2017-12-13 iki 2018-10-08, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat sprendimu už akių priteista iš atsakovo E. P. 69,80 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

2021 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės apylinkės teisme gautas pareiškėjo E. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-596-374/2021.

2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo E. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-596-374/2021 priimtas. Nusiuntus dalyvaujantiems byloje asmenims prašymo dėl proceso atnaujinimo bei jo priedų kopijas, nustatytas terminas atsiliepimams pareikšti. 2021 m. rugsėjo 7 d. paskirto posėdžio metu nustačius, kad byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti skirtas terminas sueis 2021 m. rugsėjo 8 d., nutartimi posėdis perkeltas į 2021 m. rugsėjo 9 d. 15.30 val.

2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patenkinus atsakovo E. P. prašymą buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-596-374/2021 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui K. R. dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2021 m. balandžio 20 d. sprendimas už akių naikintinas, ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Pabrėžtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Ši teisės norma suponuoja, kad proceso atnaujinimo tikslas – patikrinti, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti. Kitaip tariant, atnaujinus procesą nauja byla nėra pradedama, o iš esmės yra pratęsiamas atnaujintos bylos nagrinėjimas.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau - Mediacijos įstatymas) nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje. Vertinant minėtą teisės normą akcentuotina, jog privaloma mediacija yra taikoma tik tuo atveju, kai nagrinėjama byla dėl šeimos teisinių santykių ginčo teisenos tvarka.

Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.

Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kitų subjektų (pvz., advokatų, mediatorių, kurie nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą) parengti dokumentai nelaikytini įrodymais, kad pasinaudota privalomąja mediacija.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 15 d. teisme priimtas ieškovo E. P. ieškinys atsakovui E. P., trečiajam asmeniui K. R., dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog ši byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir tokiai bylai privaloma ikiteisminė mediacija, tačiau šiuo atveju nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), duomenų, kad šalys būtų inicijavę privalomąją mediaciją dėl ginčo byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje privaloma mediacija nebuvo taikoma, todėl teismas įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybės konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju privaloma mediacija būtina.

Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

Taigi, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

Vadovaujantis naujausia teismų praktika pabrėžtina, kad, teismas neturi pagrindo nagrinėti bylą, jeigu ieškinys priimtas nepagrįstai. Šiuo atveju teisės aktai imperatyviai nustato išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką. Pasisakyta, kad ikiteisminės mediacijos ir šalių taikinimo civilinio proceso metu principai ir pasekmės skirtingi. Pvz., šalys ikiteisminėje mediacijoje, gali pasiekti ne tik teisinę taiką, bet ir socialinę taiką. Be to, negalima vertinti, kad šalims nepavykus pasiekti taikos sutarties teisminio ginčo metu, ikiteisminė mediacija irgi būtų buvusi nesėkminga. Taigi, neatlikus privalomosios ikiteisminės mediacijos, teismo procesas ir sprendimo priėmimas negalimas (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1304-896/2021).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas E. P. prieš kreipdamasis į teismą nepasinaudojo privalomąja mediacija sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, todėl laikytina, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Tuo atveju, jei ieškinys teismo priimtas, konstatavus, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nustatytų aplinkybių pagrindu priimtas sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas, 2021 m. balandžio 20 d. priimtas sprendimas už akių naikintinas (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis aktualia teismų praktika bei nustatytų aplinkybių pagrindu, jog šiuo atveju byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir tokiai bylai privaloma ikiteisminė mediacija, byloje šiuo atveju nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ieškovo E. P. ieškinys atsakovui E. P., trečiajam asmeniui K. R. dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo, paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nėra gauta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Nagrinėjamu atveju byloje susidarė 8,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo E. P. valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 371 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių.

Ieškovo E. P. ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui K. R. dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo, palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,76 Eur (aštuonis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti, kad prieš pateikiant teismui ieškinį ieškovas privalo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus paskyrimo šiam ginčui ne teismo tvarka išnagrinėti arba pats kreiptis į pasirinktą mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Pažymėtina, kad įrodymu, kad šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija turėtų būti laikoma atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija, kuris teismui pateikiamas su ieškiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.