Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-18 · Administracinė byla Nr. I-4614-815/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-18
Bylos Nr.
I-4614-815/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02514-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
  • 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4614-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02514-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui A. G. (A. G.), viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2017 m. liepos 17 d. skundu, teisme gautu 2017 m. liepos 24 d., prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur žalai atlyginti (b. l. 1–7).

2. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, jam buvo priteistas 2 136 Eur žalos atlyginimas. Iš Lukiškių TI-K gavo 2016 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 96-1645 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta jog Lukiškių TI-K buvo gauta vykdymui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1108-143/2016. Šiame rašte Lukiškių TI-K pažymėjo, kad Teisingumo ministerija negali operatyviai atlyginti priteistos žalos pareiškėjams. Teisingumo ministerija galės išmokėti priteistą žalą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateiks rašytinį prašymą dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Prašymą pareiškėjas turi pateikti Lukiškių TI-K. Prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo rekvizitai (vardas, pavardė ir asmens kodas, įstaigos pavadinimas, adresas), jo asmeninės sąskaitos numeris į kurią turėtų būti pervesta teismo priteista pinigų suma. Rašte taip pat išaiškinta, kad gavęs pareiškėjo prašymą, Lukiškių TI-K tolimesniam vykdymui gautą prašymą ir įsiteisėjusį sprendimą persiųs Teisingumo ministerijai, kuri pagal pareiškėjo pateiktus duomenis išmokės priteistą pinigų sumą. Vykdydamas Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 96-1645 išdėstytus reikalavimus, surašė prašymą ir 2016 m. birželio 14 d. išsiuntė Lukiškių TI-K. Pradėjus domėtis, kaip vyksta sprendimo vykdymas, Lukiškių TI-K jam nurodė, jog visi dokumentai persiųsti Teisingumo ministerijai. Šią aplinkybę telefonu taip pat patvirtino Teisingumo ministerija.

2.2. Teisingumo ministerija teismo sprendimą turėjo įvykdyti iki 2017 m. rugsėjo 14 d., tačiau to nepadarė. Pradėjus domėtis, kodėl nevykdomas teismo sprendimas, Teisingumo ministerijos pareigūnė paaiškino, jog prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo pareiškėjas turi pateikti Teisingumo ministerijai. Taip pat jis turi pateikti Teisingumo ministerijai įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teisingumo ministerija keldavo vis naujus reikalavimus, o tai pareiškėjo vertinimu, yra klaidinimas. Teisingumo ministerija iš Lukiškių TI-K gavo jo prašymą su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apie tai patvirtino telefonu, bet negalėdami pagal įstatymą įvykdyti teismo sprendimo, vilkino procesą, keldami pareiškėjui vis naujus reikalavimus. Dėl šių aplinkybių jautė pažeminimą, jautėsi kvailai, turėjo papildomų pašto išlaidų, buvo suirzęs, negalėjo ramiai miegoti, bendrauti, kadangi turi finansinių įsipareigojimų šeimai ir antstoliams. Dėl laiku neįvykdytų prievolių atsirasdavo papildomų išlaidų, kurių nebūtų, jei Teisingumo ministerija laiku pervestų jam priklausančią sumą.

2.3. Teisingumo ministerija 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 3R-4056 informavo, jog 2016 m. lapkričio 2 d. gavo jo prašymą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą. Rašte nurodė, kad trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo prašymo su įsiteisėjusiu teismo sprendimu gavimo dienos, todėl teismo sprendimas bus įvykdytas iki 2017 m. vasario 2 d. Teisingumo ministerija nevertino tos aplinkybės, kad tai buvo jau trečias pareiškėjo prašymas, ir teismo sprendimą ji turėjo įvykdyti iki 2016 m. rugsėjo 14 d. Be to, įstatymas nenustato trijų mėnesių teismo sprendimo įvykdymo termino, todėl teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nustatytą 15 dienų terminą.

2.4. Dėl atsakovės veiksmų patyrė papildomas išlaidas, pablogėjo jo reputacija, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, todėl jam turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala.

II

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 55-56).

1. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija per Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme nustatytą terminą įvykdė pareiškėjo prašymą, kadangi paskutinis prašymas buvo gautas 2016 m. lapkričio 2 d., o teismo sprendimas įvykdytas 2016 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas, manydamas, kad praleistas trijų mėnesių teismo sprendimo įvykdymo terminas, galėjo kreiptis dėl priverstinio vykdymo. Šia galimybe jis nepasinaudojo, taigi, pripažino, kad jo teisės nebuvo pažeistos ir tokia teismo sprendimo vykdymo eiga jį tenkino.

2. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė buvus Teisingumo ministerijos neteisėtiems veiksmams, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 17–20).

1. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 12 raštu Nr. 96-1645 „Dėl informacijos pateikimo ir įsiteisėjusio sprendimo vykdymo“ tinkamai informavo pareiškėją apie įstaigoje gautą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui priteistas 2 136 Eur žalos atlyginimas. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informuotas apie žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo tvarką ir jam išaiškinta, kad pareiškėjo rašytinis prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti pateiktas Lukiškių TI-K, prašyme nurodant pareiškėjo asmeninės sąskaitos, į kurią turėtų būti pervesta teismo priteista pinigų suma numerį, bei pareiškėjo rekvizitus. Šiuo raštu taip pat išaiškinta, kad įstaiga, gavusi jo rašytinį prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tolimesniam vykdymui gautą prašymą ir įsiteisėjusį sprendimą persiųs Teisingumo ministerijai, kuri pagal pareiškėjo pateiktus duomenis išmokės priteistą pinigų sumą. Įstaigoje 2016 m. gegužės 26 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 29-1169) pervesti teismo priteistą sumą į pareiškėjo motinos D. G. asmeninę banko sąskaitą. 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 96-1888 „Dėl informacijos pateikimo ir įsiteisėjusio sprendimo vykdymo“ Lukiškių TI-K pakartotinai informavo pareiškėją, kokia tvarka yra atlyginama žala, padaryta valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, akcentuojant, kad piniginės lėšos pervedamos tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą, o tuo atveju, jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas arba atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 12 d., gavusi tinkamą pareiškėjo prašymą dėl priteistos pinigų sumos pervedimo į jo asmeninę sąskaitą (reg. Nr. 29-137), jį persiuntė Teisingumo ministerijai. Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė.

2. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus. Jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais, jis pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala, nepateikia faktinių aplinkybių ar kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

3. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

IV

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. (A. G.) prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad patyrė neturtinę žalą, labai nervinosi dėl Teisingumo ministerijos veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia, nustatyta:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4096-142/2015 priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 136 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 24–34).

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1108-143/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 35–46).

3. Nuteistųjų siunčiamų laiškų valstybės ir tarptautinėms institucijoms apskaitos žurnalo duomenimis, pareiškėjas siuntė šiuos uždarus laiškus: 2016 m. birželio 14 d. Lukiškių TI-K, 2016 m. rugsėjo 15 d. ir 2016 m. spalio 27 d. Teisingumo ministerijai (b. l. 8).

4. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 96-1645 „Dėl informacijos pateikimo dėl įsiteisėjusio sprendimo vykdymo“ informavo pareiškėją apie tai, kad Lukiškių TI-K gauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1108-143/2016. Rašte taip pat nurodyta, jog pareiškėjo rašytinis prašymas atlyginti žalą turėtų būti pateiktas Lukiškių TI-K. Prašymas turi būti pateiktas pareiškėjo vardu, jame turi būti nurodyta pareiškėjo asmeninis sąskaitos numeris, į kurią turėtų būti pervesta teismo priteista pinigų suma bei jo rekvizitai (varas, pavardė ir asmens kodas, įstaigos pavadinimas, adresas). Pareiškėjas informuotas apie tai, kad Lukiškių TI-K, gavęs jo rašytinį prašymą, tolimesniam vykdymui gautą prašymą ir įsiteisėjusį sprendimą persiųs Teisingumo ministerijai, kuri pagal pareiškėjo duomenis išmokės priteistą pinigų sumą (b. l. 9, 10, 50, 51).

5. Pareiškėjas su 2016 m. gegužės 19 d. prašymu (gautas 2016 m. gegužės 26 d., reg. Nr. 29-1169) kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas pervesti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu priteistą sumą į jo motinos sąskaitą (b. l. 49).

6. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 96-1888 „Dėl informacijos pateikimo dėl įsiteisėjusio sprendimo vykdymo“ informavo pareiškėją apie tai, kad Lukiškių TI-K buvo gautas pareiškėjo 2016 m. gegužės 19 d. prašymas pervesti teismo priteistą sumą į jo motinos D. G. asmeninę banko sąskaitą. Rašte pažymėjo, kad prašymas turi būti pateiktas Lukiškių TI-K. Prašymas turi būti pateiktas pareiškėjo vardu, jame turi būti nurodyta pareiškėjo asmeninis sąskaitos numeris, į kurią turėtų būti pervesta teismo priteista pinigų suma bei jo rekvizitai (vardas, pavardė ir asmens kodas, įstaigos pavadinimas, adresas). Pareiškėjas informuotas apie tai, kad Lukiškių TI-K, gavęs jo rašytinį prašymą, tolimesniam vykdymui gautą prašymą ir įsiteisėjusi sprendimą persiųs Teisingumo ministerijai, kuri pagal pareiškėjo duomenis išmokės priteistą pinigų sumą. Pareiškėjui pasiūlyta atsiųsti naują prašymą, nenurodant kitų asmenų, o būtent savo asmeninę sąskaitą (b. l. 47, 48).

7. Pareiškėjas su 2016 m. birželio 9 d. prašymu (gautas 2016 m. birželio 16 d., reg. Nr. 29-1371) kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas pervesti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu priteistą sumą į jo asmeninę sąskaitą, esančia Alytaus pataisos namuose (b. l. 22)

8. Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. 96-2229 „Dėl dokumentų pateikimo“ išsiuntė Teisingumo ministerijai pareiškėjo prašymą dėl 2016 m. birželio 9 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, teismų sprendimą bei nutartį (b. l. 21).

9. Pareiškėjas su 2016 m. spalio 25 d. prašymu (gautas 2016 m. lapkričio 2 d., reg. Nr. 3R-4058) kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas išmokėti jam priteistą pinigų sumą (b. l. 58).

10. Teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (1.23.)7R-9137 „Dėl priteistos žalos pervedimo“ informavo pareiškėją, kad Teisingumo ministerija 2016 m. lapkričio 2 d. gavo jo prašymą įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą administracinėje byloje. Šiuo raštu pareiškėjas informuotas apie tai, kad trijų mėnesių pradžia skaičiuojama nuo prašymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas gautas 2016 m. lapkričio 2 d., sprendimas bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 2 d. (b. l. 11, 67).

11. Teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24863 pervedė pareiškėjui į Alytaus pataiso namų sąskaitą 2 136 Eur sumą (b. l. 69).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur žalai atlyginti.

2. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K veiksmus šioje administracinėje byloje (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3-8 punktus), konstatuoja, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jokios žalos pareiškėjui Lukiškių TI-K veiksmais nebuvo padaryta.

4. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijai pirmą kartą uždarą laišką išsiuntė 2016 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 8), o Teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24863 pervedė pareiškėjui į Alytaus pataiso namų sąskaitą 2 136 Eur sumą (b. l. 69). Todėl teigti, kad Teisingumo ministerija pažeidė Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą nėra jokio pagrindo. Lukiškių TI-K ir Teisingumo ministerijos tarpusavio veiksmų nesuderinimas vertintinas kaip biurokratinis, neteisėtas, tačiau konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl piniginių lėšų pervedimo, nėra pakankamo pagrindo. Pareiškėjo nusiskundimai, kad jis itin jaudinosi dėl, pasak jo, laiku neatlikto pinigų pervedimo, neįtikinami, nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjas nepagrindė ir turtinės žalos kilimo.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo A. G. (A. G.) skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis