Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad Lukiškių TI-K jis buvo patalpinamas į kameras, kuriose trūko ploto normos, asmeniui nustatytos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintoje higienos normoje, t.y. asmeniui turi tekti 5 kv.m. ploto kameros.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kamerose jis buvo kalinamas nežmoniškose antisanitarinėse sąlygose – jose yra pelėsis, tarakonų, pelių ir drėgmė. Dėl to pareiškėjas patiria didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, jis dėl to kreipėsi į medikus. Nurodo, kad dėl tokio elgesio patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino po 140 Lt už parą (1 MGL už 1 parą), nurodo, kad taip buvo kalinamas 710 parų, todėl padaryta neturtinė žala yra 99400 Lt (pirminiame skunde).

Taip pat nurodo, kad buvo pažeisti ir Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv.m. ploto. Mano, kad šiuo atveju senaties terminas yra netaikomas.

Nurodo, kad dėl ploto trūkumo buvo pažeidžiami ir kiti higienos reikalavimai, nes kamerose dėl to trūksta oro.

Paaiškina, kad įstaigos administracija stengiasi kaip įmanoma mažinti neigiamą įtaką dėl laikymo sąlygų, sudaro galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įjungta kabeline televizija, socialinės reabiltacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Paaiškina, kad teisės aktais yra nustatytas leidžiamų laikyti įstaigoje didžiausias galimas asmenų skaičius. Nurodo, kad šis skaičius yra nuolat viršijamas, nes įstaiga negali atsisakyti priimti pagal teismų nutartis pristatomus asmenis. Nurodo, kad patalpinant asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Nurodo, kad dėl to įstaiga stengiasi atsiradus galimybei perkelti asmenis į laisvesnes kameras. Paaiškina, kad kiekvienam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas inventorius.

Paaiškina, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą atsakingi patys jose esantys nuteiustieji bei suimtieji. Tvarkymui reikalingas inventorius ir priemonės nuolat išduodamas į kameras. Už kamerų netvarkymą nuolat skiriamos nuobaudos. Siekiant palaikyti tvarką ir švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kas met yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų nakinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Paaiškina, kad įstaigoje pagal patvirtintą planą atliekamas kamerų remontas. Nurodo, kad kamerose laikomi asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą.

Dėl vėdinimo paaiškina, kad Lietuvos higienos norma (HN 76:2010), 24 punkte nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondencionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Dėl sanitarinio mazgo paaiškina, kad laikosi minėtos higienos normos 21 punkto reikalavimų, kadangi tualetas yra atskirtas nuo kameros sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Paaiškina, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K turi galimybę kiekvieną dieną bendrauti su jo kameras kuruojančiu Socialinės reabilitacijos būrio viršininku, žiūrėti televizijos laidas, gauti tiek nuosavą, tiek įstaigos išduodamą literatūrą ir periodinę spaudą. Kiekvieną dieną pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimą gryname ore, kur turi galimybę užsiimti fiziniu lavinimu ir sportu.

Nurodo, kad pareiškėjui būnant įstaigoje dalis kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikrais, gan nemažais laikotarpiais pareiškėjas nebuvo Lukiškių TI-K. Nukrypimas nuo laikymo sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl mano, kad pareiškėjas nepatyrė tokių pasekmių, kurios sudarytų pagrindą neturtinės žalos atlyginimui.

Nurodo, kad nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Žala gali būti atlyginama ir pripažinus teisės pažeidimą.

Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jam jokios išimtys, pabloginančios jo padėtį nebuvo taikomos.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama administracinių teismų praktika analogiškose bylose. Todėl mano, kad neturtinės žalos dydį privalo įrodyti pareiškėjas.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo asmens teisių.

Remiasi Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nurodo, kad valstybė ėmėsi priemonių ištaisyti esamą padėtį.

Taip pat atkartoja dalį Lukiškių TI-K pateiktų argumentų dėl to, kad Lukiškių TI-K vykdo įstatymus, nors įstaiga nuolat perpildyta, administracija tam negali daryti įtakos.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas aiškina, kad jam būnant Lukiškių TI-K buvo pažeista jo teisė į teisės aktais nustatytus minimaliojo gyvenamojo ploto reikalavimus. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų ploto normą vienam asmeniui nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Lukiškių TI-K kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., ir Lukiškių TI-K šie reikalavimai yra gerai žinomi. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam turėjo būti užtikrinama 5 kv. m. ploto norma, nes pareiškėjo nurodytas Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 461 neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d. (Žin., 2010, Nr. 41-1999).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, įtakojusių jo sveikatos sutrikimus, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi ir nesant tokio tikslo, įmanomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimas. EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikasgali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime lemia išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje V. prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė.

Pareiškėjas neteikė teismui duomenų, kada kokioje kameroje su kiek asmenų buvo laikomas, prašė šiuos duomenis išreikalauti iš Lukiškių TI-K. Todėl teismas vadovaujasi atsakovo atsiliepimuose pateiktais duomenimis. Pagal atsakovo pateiktus duomenis (t. I, b. l. 24-33, t. III, b.l. 20–31), pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010 m. birželio 4 d. ir periodiškai buvo iki pat 2015 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo nuo 2010 m. gruodžio 23 d., kai buvo paleistas į laisvę, iki 2011 m. gegužės 4 d., vėliau tarpais buvo perkeliamas į kitą įstaigą.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą nurodo, kokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo kalinamas 2010 metais, tačiau atsakovas prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas netaikytinas.

Tačiau pareiškėjo teiginys dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįstas. Pareiškėjas pats nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. Nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas buvo paleistas į laisvę. Po to, pareiškėjas į Lukiškių TI-K pateko tik 2011 m. gegužės 4 d., t.y. du skirtingi laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K. Skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2014 m. gegužės 30 d., išsiuntė 2014 m. gegužės 29 d. Taikant ieškinio senatį turi būti atskaičiuojami treji metai atgal, t.y. pareiškėjui ieškinio senatis netaikytina tik laikotarpiui nuo 2011 m. gegužės 29 d., tačiau teismas atsižvelgia, kad 2011 m. gegužės mėnesio (nuo gegužės 5 d.) pažeidimas laikytinas tęstiniu.

Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas nurodo, kad ginčui turi būti taikoma CK 1.127 straipsnio 5 dalis, kuria nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pareiškėjas nurodė ir bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas laisvės atėmimo vietoje tam tikrais laikotarpiais, atskirą laikotarpį sudaro 2010 m. kalinimas, o nuo 2011 m. gegužės 4 d., kai vėl buvo patalpintas į Lukiškių TI-K, pareiškėjas pradžioje buvo perkeltas iš vienos kameros į kitą kamerą (Nr. 341), kurioje nuo 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjas buvo iki pat 2011 m. liepos 11 d., tačiau būnant pareiškėjui kameroje Nr. 341 iki 2011 m. gegužės 29 d. pareiškėjui visą laiką trūko ploto normos – 3,6 kv. m. Todėl ieškinio senaties terminas taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl 2010 metų laikymo sąlygų ir dėl 2011 m. gegužės 4 d., o likęs laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. gegužės 29 d. iš tiesų laikytinas tęstiniu, todėl ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 5 d.

Nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 341, kurios plotas 7,95 kv.m., pareiškėjui nei karto nebuvo užtikrinta teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, t.y. 68 dienos.

Nuo 2011 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 334, kurios plotas 7,53 kv.m., iki 2011 m. liepos 17 d., nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. vasario 29 d. pareiškėjui nei karto nebuvo užtikrinta teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, t.y. 9 dienos.

2011 m. liepos 18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 302, kurios plotas 8,05 kv.m., gyvenamojo ploto norma neužtikrinta 1 dieną.

Nuo 2011 m. liepos 18 d. vakaro iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 324, kurios plotas 7,68 kv.m, pareiškėjui nei karto nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, viso 45 dienos.

Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 292, kurios plotas 7,80 kv.m, pareiškėjui tik du kartus po pusę dienos buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, likusį laiką šį norma nebuvo užtikrinta, viso 61 dieną ir du kartus po pusę dienos, todėl viso 62 dienas.

Nuo 2011 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 277, kurios plotas – 7,99 kv.m., čia pareiškėjas išbuvo iki 2011 m. gruodžio 11 d., pareiškėjui nei karto nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, viso 39 dienas.

Nuo 2011 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 328, kurios plotas 7,57 kv.m., čia pareiškėjas išbuvo iki 2012 m. sausio 31 d., pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta tik du kartus po pusę dienos, kitomis dienomis minimali norma neužtikrinta, viso 50 dienų (1 diena, t.y. 2 kartus po pusę dienos atmetama).

Nuo 2012 m. vasario 1 d. iki vasario 25 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 279, kurios plotas 7,77 kv.m (25 dienos), pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma neužtikrinta 25 dienas.

Nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 25 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 298, kurios plotas 8,03 kv.m, minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta pusę dienos, todėl ši norma neužtikrinta 24,5 dienos.

2012 m. kovo 26 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv.m, minimali ploto norma užtikrinta tik pusę dienos – 0,5 dienos.

2012 m. kovo 27 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv.m, čia pareiškėjas išbuvo iki 2012 m. kovo 28 d., minimali ploto norma buvo užtikrinta per dvi dienas po pusę dienos, todėl norma neužtikrinta – 1 dieną.

2012 m. kovo 29 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą, kurios Nr. 357, plotas 6,52 kv.m, joje pareiškėjas išbuvo iki 2012 m. balandžio 6 d. minimali ploto norma neužtikrinta 7,5 dienos.

2012 m. balandžio 7 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 366, kurios plotas 7,81 kv.m, čia pareiškėjas buvo iki 2012 m. balandžio 13 d. (7 dienas), minimali ploto norma neužtikrinta 7 dienas.

2012 m. balandžio 14 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 312, kurios plotas 7,67 kv.m, čia pareiškėjas buvo iki 2012 m. birželio 14 d. (62 dienas), minimali ploto norma neužtikrinta 60,5 dienos.

2012 m. birželio 15 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 357, kurios plotas 6,52 kv.m., čia išbuvo iki 2012 m. birželio 26 d. (12 dienų), 2 kart po pusę dienos ir 2 dienas minimali ploto norma užtikrinta, minimali ploto norma neužtikrinta 9 dienas.

2012 m. birželio 27 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 404, kurios plotas – 28,76 kv. m, pareiškėjas čia buvo iki 2012 m. liepos 19 d. (viso 23 dienos), gyvenamojo ploto minimali norma, 3,6 kv.m užtikrinta visą laiką.

2012 m. liepos 20 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas 7,77 kv.m, čia išbuvo iki 2012 m. spalio 11 d. (84 dienos), gyvenamojo ploto norma užtikrinta 1,5 dienos, minimali gyvenamojo ploto norma neužtikrinta 82,5 dienos.

2012 m. spalio 12 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 374, kurios plotas 7,23 kv.m. , išbuvo čia 0,5 dienos, gyvenamojo ploto norma neužtikrinta – 0,5 dienos.

2012 m. spalio 12 d. vakare pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv.m., pusę dienos gyvenamojo ploto norma užtikrinta. Kameroje Nr. 108 pareiškėjas buvo iki 2012 m. spalio 14 d., gyvenamojo ploto norma užtikrinta. Šioje kameroje pareiškėjas dar buvo 2015 m. kovo 27 d., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2012 m. spalio 15 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 365, kurios plotas 6,48 kv.m., joje buvo iki 2012 m. spalio 24 d. (10 dienų), 2,5 dienos gyvenamojo ploto norma užtikrinta, gyvenamojo ploto minimali norma neužtikrinta 7,5 dienos.

2012 m. spalio 25 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 389, kurios plotas 26,63 kv.m., kurioje buvo iki 2012 m. spalio 29 d. (5 dienos), gyvenamojo ploto minimali norma užtikrinta visą laiką.

2012 m. spalio 30 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 374, kurios plotas 7,23 kv.m., čia buvo iki 2012 m. lapkričio 13 d. (14 dienų), gyvenamojo ploto minimali norma neužtikrinta 14 dienų.

2012 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv.m., čia buvo vieną dieną, gyvenamojo ploto minimali norma neužtikrinta 0,5 dienos.

2012 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 386, kurios plotas 26,81 kv.m., čia išbuvo iki 2012 m. gruodžio 13 d. (29 dienos), gyvenamojo ploto norma užtikrinta visas dienas.

Pareiškėjas iki 2013 m. gegužės 22 d. buvo išvykęs į Pravieniškių pataisos namus-koloniją, 2013 m. gegužės 22 d. uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas 7,28 kv.m., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2013 m. gegužės 23 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą 386, kurios plotas 26,81 kv.m., čia buvo iki 2012 m. gegužės 26 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. (5 dienos), gyvenamojo ploto norma užtikrinta visą laiką.

2013 m. gegužės 27 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 kv.m., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2013 m. gegužės 29 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, 2013 m. spalio 23 d. atvyko į Lukiškių TI-K, uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv.m., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2013 m. spalio 24 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 268, kurios plotas 7,30 kv.m., čia išbuvo iki 2013 m. lapkričio 5 d. (13 dienų), 8 dienas gyvenamojo ploto norma užtikrinta, gyvenamojo ploto minimali norma neužtikrinta 5 dienas.

2013 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas išvyko, 2013 m. gruodžio 6 d. atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv.m., čia buvo iki 2013 m. gruodžio 8 d. (3 dienos), gyvenamojo ploto minimali norma neužtikrinta 2 dienas.

2013 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 389, kurios plotas 26,63 kv.m., kur išbuvo iki 2013 m. gruodžio 12 d., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2013 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 112 A, plotas 7,34 kv.m., minimali gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2013 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas išvyko, atvyko 2014 m. sausio 8 d., uždarytas į kamerą 119, kurios plotas 7,31 kv.m., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2013 m. sausio 9 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 398, kurios plotas 32,33 kv.m., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2014 m. sausio 10 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 386, kurios plotas 26,81 kv.m., vienai dienai, gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2014 m. sausio 11 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 390, kurios plotas 36,54 kv.m., čia buvo iki 2014 m. sausio 14 d., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2014 m. sausio 15 d. pareiškėjas išvyko, 2014 m. sausio 31 d. atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas 7,28 kv.m., išbuvo čia iki 2014 m. vasario 1 d., gyvenamojo ploto minimali norma užtikrinta.

2014 m. vasario 1 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas 7,76 kv.m., čia buvo iki 2014 m. vasario 7 d. (7 dienos), 2 dienas gyvenamojo ploto norma užtikrinta, 5 dienas gyvenamojo ploto minimali norma neužtikrinta.

2014 m. vasario 7 d. pareiškėjas išvyko, 2014 m. vasario 21 d. atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv.m., kur buvo iki 2014 m. vasario 23 d. (3 dienos), gyvenamojo ploto norma neužtikrinta 1 dieną.

2014 m. vasario 24 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas 7,76 kv.m., čia buvo iki 2014 m. vasario 26 d., gyvenamojo ploto norma neužtikrinta 1 dieną.

2014 m. vasario 26 d. pareiškėjas išvyko, atvyko į Lukiškių TI-K 2014 m. spalio 24 d., buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv.m., gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

2014 m. spalio 25 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 272, kurios plotas 7,75 kv.m., čia buvo iki 2014 m. spalio 30 d., gyvenamojo ploto minimali norma neužtikrinta 1 dieną.

2014 m. spalio 31 d. pareiškėjas išvyko, 2014 m. lapkričio 19 d. atvyko į Lukiškių TI-K, uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas 6,34 kv.m., gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

2014 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas 7,80 kv.m., 2014 m. lapkričio 21 d. išvyko, gyvenamojo ploto norma užtikrinta.

Per visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį iki 2015 m. balandžio 2 d. pareiškėjo teisė į nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo užtikrinta 534 dienas, o pareiškėjas dar pirminiame skunde nurodė už trumpesnį laikotarpį 710 parų, kai buvo pažeidžiamos laikymo sąlygos. Kadangi bus taikomas ieškinio senaties terminas, pareiškėjo pateiktas dienų skaičiavimas netinka. Be to, pareiškėjas ne visą laiką buvo Lukiškių TI-K, nemažais laikotarpiais buvo išvykęs į Pravieniškių pataisos namus, be to, jau nuo 2012 metų Lukiškių TI-K akivaizdžiai ėmėsi priemonių, kad kuo mažiau būtų pažeidžiami reikalavimai dėl minimalios ploto normos asmeniui. 2013-2015 metais tai jau buvo tik pavieniai atvejai.

Skunde taip pat nurodyta, kad kamerose yra antisanitarinės sąlygos: drėgmė, ventiliacijos nebuvimas, tarakonai ir pelės.

Ventiliacijos stoką pareiškėjas sieja su gyvenamojo ploto stoka, kas iš dalies yra teisinga, tačiau kamerose esantys asmenys gali imtis priemonių ir dažniau atidarinėti langus ir vėdinti patalpas. HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, kamerų patalpos gali būti vėdinamos per langus, kameras tinkamai vėdinant neturi kilti problemų.

Toje pačioje HN 76:2010 yra nustatyti leistini drėgmės dydžiai (26 punkte). Lukiškių TI-K ne kartą nurodytus klausimus tyrė Vilniaus visuomenės sveikatos centras (Patikrinimo aktai, t. I, b.l. 68-98). Buvo tirtos ir kameros, kuriose atskirais laikotarpiais buvo pareiškėjas (pvz., Nr. 106, t. I, b.l. 68-70, Nr. 112, b.l. 71 ir kt.). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-71 (t. III, b.l. 35-37) nustatyti smulkūs pažeidimai kamerose (apšvietos, nelygios grindys, nešvarūs unitazai), keliose jų gyveno ir pareiškėjas, tačiau jo skunde nurodomi pažeidimai (vėdinimas, drėgmė, pelėsis) nebuvo nustatyti. Kitame akte kiti smulkūs pažeidimai nustatyti kamerose, kuriose pareiškėjas negyveno (t. III, b.l. 48). Kita vertus, teismas į šias aplinkybes atsižvelgia apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį.

Nei karto Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė HN 76:2010 pažeidimų dėl drėgmės ir ventiliacijos (buvo nustatyti pažeidimai dėl apšvietimo), dėl pelėsio, kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, nors pareiškėjas teikė dėl šių klausimų skundą Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, jo skundas buvo detaliai tiriamas.

Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas teikė skundus dėl pareigūnų veiksmų, dėl laikymo su nerūkančiais, dėl parduotuvėje vykdomos veiklos, dėl kirpėjo paslaugų, dėl pasimatymo trukmės, dėl aliarminių mygtukų neveikimo, dėl teisės paskambinti ir kt. Iš bylos medžiagos daroma išvada, kad visi pareiškėjo skundai buvo nuodugniai ir detaliai tiriami, tačiau tuose skunduose keliami klausimai nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą dėl laikymo sąlygų vykdant HN 76:2010 reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą į jo skundą (t. III, b.l. 3-4), kuriame nurodė, kad tikrino kamerų, kuriose pareiškėjas buvo paskutinius 6 mėnesius, atitikimą HN 76:2010. Nustatė, kad ne visose kameros apšvietimas atitinka reikalavimus. Santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Taip pat tikrino triukšmo lygį, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus. Nustatė, kad kameroje Nr. 312 reikalingas paprastasis remontas. Nurodė, kad higienos norma pelėsio lygio nereglamentuoja, tačiau nurodė, kad tvarkos ir švaros palaikymu privalo rūpintis kamerose esantys asmenys patys. Nenustatė, kad yra galimybė užsikrėsti pavojinga užkrečiama liga.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 m. spalio 9 d. raštu Nr. 13-15-(2-1)-2-4234 (t. III, b.l. 5-6) pateikė pareiškėjui atsakymą, jog pagal jo prašymą buvo tirtos kameros Nr. 112, 357, 366, 312, 322, 334, 404, nustatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, jie vėdinimui pritaikyti, nurodytose kamerose atliktas remontas. Kamerose Nr. 322 ir 334 išmatuotas triukšmo lygis, kuris atitiko Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 reglamentuojamas vertes. Šiame rašte nurodyta, kad buvo matuojama ir santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 357 ir 366, ji atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Taip pat pareiškėjo prašymu eilėje kamerų matuotas dirbtinis naktinis apšvietimas, rasti neatitikimai. Buvo matuojama ir dulkių koncentracija kamerose Nr. 312, 322, 384, ji neviršijo Lietuvos higienos normos HN 35:2007 reglamentuojamų verčių.