- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-533-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05860-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-11664-1052/2019 pagal pareiškėjos Bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutuojančiai UAB „Domus altera“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune: pastatą/reagentų rezervuarą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą/reagentų rezervuarą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatą/išlyginimo rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statinį-įrenginį/kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja iš UAB „Domus altera“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį nupirko nekilnojamąjį turtą – nebaigtus statyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune: pastatas/reagentų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas/reagentų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas/išlyginimo rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinys-įrenginys/kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Statiniai perduoti pareiškėjai 2004 m. lapkričio 3 d. pagal priėmimo perdavimo aktą. Pareiškėja visą sutartyje sutartą kainą – 60000 Lt sumokėjo iki statinių perdavimo ir pardavėja 2004 m. lapkričio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. 00186. Pastatas/reagentų rezervuaras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas/reagentų rezervuaras, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas/išlyginimo rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - yra neregistruoti nekilnojamojo turto registre, o statinis-įrenginys/kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – įregistruotas, tačiau jokiam asmeniui nėra įregistruota nuosavybės teisė į jį. Kadangi nekilnojamųjų statinių pardavimo sutartis nebuvo notarinės formos, ji negalioja CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos konstatuoti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo BUAB „Domus altera“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji pareiškėjos mokėjimus už statinius yra gavusi, o iškėlus bankroto bylą šis turtas nėra apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, kaip priklausantis BUAB „Domus altera“, todėl prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja neįrodinėja statinių naudojimo fakto, taip pat neįrodinėja, kad statiniai – teisėtos statybos rezultatas. Kadangi neteisėti statiniai – negali būti privačios nuosavybės objektas, todėl nėra visų sąlygų nuosavybei pagal įgyjamąją senatį įgyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja prašė teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, todėl tik nustačius minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja valdo, naudoja ginčo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Šias aplinkybes patvirtina ne tik pareiškėjos atstovų parodymai, bet ir į bylą pateiktos statinių nuotraukos.
8. Teismas taip pat nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo pardavimo sutartimi suinteresuotas asmuo UAB „Domus altera“ pardavė pareiškėjai UAB „Techninė instaliacija“ nebaigtos statybos ginčo statinius. Kad turtas buvo perduotas pirkėjui patvirtina PVM sąskaita faktūra 2004 m. lapkričio 2 d. PVM DAP Nr. 00186 bei daiktų priėmimo perdavimo aktas, nebaigtos statybos statinių kaina buvo sumokėta. BUAB „Domus altera“ jokių turtinių pretenzijų į minėtus nebaigtos statybos statinius neturi. Pagal pirkimo pardavimo sutartį, kadangi ji nebuvo notarinės formos, pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į statinius, tačiau valdymo teisę iš rašytinės sutarties ji įgijo.
9. Teismas pagal į bylą pateiktą 2002 m. liepos 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą nurodė, kad sandorio sudarymo metu nebaigtos statybos objektams buvo suteikti unikalūs numeriai, jie buvo registruoti nekilnojamojo turto registre kaip nebaigta statyba išrašo 2.17, 2.18, 2.19 ir 2.22 punktuose, tačiau kam priklauso nuosavybės teisė į šiuos 2.17, 2.18, 2.19, 2.22 punktuose parašytus nebaigtos statybos statinius nebuvo išviešinta (el. b. t. 2105-113). Byloje esantis 2019 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, jog minėti nebaigtos statybos statiniai aprašyti 2.15, 2.16, 2.17 ir 2.25 punktuose, ir į juos nuosavybės teisės niekam neįregistruotos.
10. Teismas darė išvadą, jog pareiškėja valdymo teisę į pastatus įgijo teisėtai, sąžiningai, ir turėjo pagrindą naudoti juos kaip savus ir manyti, jog niekas kitas neturi daugiau teisių į pastatus nei pareiškėja. Be to, pareiškėja buvo sąžininga daiktų valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiškėjos valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėja daiktą visą laikotarpį valdė kaip savą – tai patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjos atstovų nurodytos aplinkybės, pateiktos nuotraukos, kad daiktais buvo rūpinamasi, jie naudojami veiklai siekiant išsaugoti ir naudoti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad statiniai priklauso valstybei ar savivaldybei, jie įgyti iš privataus juridinio asmens. Statiniai įregistruoti viešame registre, jokių duomenų apie jų statybos neteisėtumą byloje nėra. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normas, surinktus įrodymus, darė išvadą, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos.
11. Teismas nurodė, kad pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Dėl nekilnojamojo daikto, sukurto statybos būdu, esančio ant valstybinės žemės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, esantį ant valstybinės žemės. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kad statiniai, kuriuos pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, būtų pastatyti teisėtai. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o neatitinkant šių reikalavimų, darytina išvada, jog ginčo statiniai nėra privačios nuosavybės teisės objektai.
12.2. Dėl valstybinės žemės. Pagal teisinį reguliavimą pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijusi ginčo statinius įgytų teisę į valstybinės žemės sklypo dalį reikalingą ginčo statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės naudojimas yra susijęs su viešuoju interesu, teismui nenustačius, kad ginčo statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nėra galimybės įgyti įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kad statiniai priklauso valstybei ar savivaldybei, jie įgyti iš privataus juridinio asmens. Statiniai įregistruoti viešame registre, jokių duomenų apie jų statybos neteisėtumą byloje nėra.
13.2. Teismas nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises, nes nors statiniai yra ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės, jie viešame registre yra registruoti, tik neišviešinta nuosavybės teisė į juos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012;kt.).
6. Apeliantės skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė faktą, kad bendra Lietuvos ir Olandijos uždaroji akcinė bendrovė „Techninė instaliacija“, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), Kaune, esančius pastatą/reagentų rezervuarą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą /reagentų rezervuarą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą/ išlyginimo rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statinį- įrenginį/ kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, kad apylinkės teismas nustatė pareiškėjai nuosavybės teisę, įgyjamosios senaties pagrindu į nebaigtos statybos statinius, kurie sukurti statybos būdu. Norint įteisinti statinius, statiniai turi būti sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o valstybinę priežiūrą, ar pastatai pastatyti teisėtai, vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Minėtai institucijai nedalyvaujant nagrinėjamoje byloje ir nesuteikiant jai galimybės pasisakyti dėl pareiškėjos prašomo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal senatį fakto į statinius, būtų pažeista viešoji teisė. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti pažeidimai šalintini. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011ir kt.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.