Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės BUAB „Savynė“ ieškinį atsakovams: Ž. M., G. P., A. R., S. K., K. K., UAB „Artmotyvas“, trečiajam asmeniui E. G. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas yra nurodęs, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Ieškovės nuomone šioje byloje egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, šiais veiksmais BUAB „Savynė“ ir jos kreditoriams padaryta žala, priežastinis ryšys bei kaltė.

Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai teikiami nebuvo nuo 2013 m. Šiaulių apygardos teismo 2017-06-23 nutartyje dėl BUAB „Savynė“ bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad Valstybės įmonei Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė 2013 metais. Iš 2013 m. balanso matyti, kad įmonė turto turėjo už 23 805 Lt, iš jo ilgalaikis turtas – 4564 Lt, trumpalaikis – 19 241 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 133 000 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 776 Lt. Iš 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2012 metais patyrė 100 857 Lt nuostolių, o 2013 metais – 60 944 Lt nuostolių. Taigi akivaizdu, kad vėliausiai 2012 m. pabaigoje įmonė buvo faktiškai nemoki, buvo patyrusi didelius nuostolius, tačiau realiai jokio vertingesnio turto neturėjo.

Vadovaujantis VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis, UAB „Savynė“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transportų priemonių neturi. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjantį teismą, kad UAB „Savynė“ valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolinga 1047,06 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius teismą informavo, kad atsakovė nemoka privalomųjų įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, jos skola yra 3346,23 Eur. Taip pat buvo nustatyta, jog įmonės registracijos adresu dokumentų įteikti nepavyksta, pašto siunta grąžinta su įrašu „tokiu adresu įmonės nėra“, tai teismas nurodė, jog tai leidžia daryti prielaidą, jog įmonė veiklos nebevykdo.

Ieškovės nuomone nei vienas iš atsakovų, kaip buvusių įmonės vadovų bei akcininkų, matydami, kad bendrovė turi didelių finansinių įsipareigojimų, viršijančių jos turimą turtą, nesiėmė jokių veiksmų bendrovės finansinei padėčiai gerinti. Atsakovai supratę, jog bendrovė nebepajėgia atsiskaityti su kreditoriais ir mokėti privalomuosius mokesčius valstybės biudžetui, turėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Savynė“ iškėlimo.

Nėra jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad keičiantis vadovams ir akcininkams nuo 2013 metų, įmonės padėtis būtų pagerėjusi, ar kad būtų pradėta vykdyti pelningą jos veiklą, kad bent iš dalies būtų siekiama atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šių priežasčių administratorė vertina, jog bendrovė buvo perleista asmenims, visiškai nesuinteresuotiems įmonės veiklos vykdymu, ar juo labiau, finansinės padėties gerinimu. Šias išvadas pagrindžia ir tai, kad paskutinė finansinė įmonės ataskaita buvo pateikta VĮ Registrų centrui už 2013 metus ir daugiau teikiama nebuvo.

Ž. M., G. P., A. R., S. K., K. K. ir UAB „Artmotyvas“, įsigiję įmonę bei tapę jos vadovais, galėjo ir turėjo suprasti, kad būdami nemokios įmonės savininkais, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Savynė“ bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu atsakovų veiksmai perleidžiant bendrovę vis kitam asmeniui, nesiekiančiam nei jos valdyti, nei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, leidžia teigti, kad tokie atsakovų veiksmai yra nepateisinami ir pažeidžia bendrovės bei jos kreditorių interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ir advokatas Simonas Baltrušaitis palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį patenkinti pilnai.

Kai UAB “Savynė” direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas A. R. bankroto bylos neinicijavo nei įmonės darbuotojai, nei kreditoriai (tame tarpe VSDFV, VMI), kas tik patvirtina išvadą, jog ieškovas buvo aktyviai veikiantis juridinis asmuo, taigi jo partneriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, šio fakto nelaikė grėsme prarasti savo lėšas.

Atsakovas A. R. UAB “Savynė” vadovu - direktoriumi buvo trumpą laiką nepilnai 6 mėnesius nuo 2014-06-12 d. iki 2014-11-25, akcininku nuo 2014-11-28 iki 2014-12- 30 d. (vieną mėnesį). Būdamas įmonės direktoriumi neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai bandė stabilizuoti įmonės veiklą (apyvartą). Dirbant A. R. įmonės tiekėjams skolų nebuvo, buvo atliekami einamieji mokėjimai. Atsakovas A. R. nesutinka su tuo, jog nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui už 2014 metus, nes tuo metu kai šie dokumentai turėjo būti pateikti atsakovas nebuvo nei bendrovės direktoriumi, nei akcininku, todėl tai privalėjo padaryti tuo laikotarpiu buvęs įmonės direktorius. Atsakovui dirbant direktoriumi ir būnant įmonės akcininku įmonės apskaitą tvarkė samdoma įmonė UAB “Mūsų finansininkas” su kuria buvo sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. MF-032 2014-08-01, šioje įmonėje buvo apskaitos dokumentai. Atsakovas A. R. nurodo, jog , jam tapus įmonės direktoriumi laikinai įmonės padėtis buvo stabilizuota, didėjo apyvarta, buvo atsiskaitinėjama su tiekėjais, mokami atlyginimai darbuotojams, vykdomi įmonės įsipareigojimai, nebuvo ir bankroto byloje didžiosios dalies patvirtintų kreditorių reikalavimų, nes jiems mokėjimo terminai suėjo tik 2015 metais, taip pat įmonei dėl neatsiskaitymų nebuvo inicijuota jokių bylų iš kreditorių. A. R. bendrovės akcijas pardavė Ž. M., kuris toliau siekė plėtoti veiklą ir tai darė, nes sudarinėjo sutartis su tiekėjais, tam, kad įmonė teiktų paslaugas, todėl nesutiktina su ieškovo pozicija, kad įmonė buvo perleista asmenims visiškai nesuiteresuotiems įmonės veiklos vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl UAB “Savynė” bankroto bylos iškėlimo.

Pagal iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakciją, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei buvo nustatyta vadovui ir įmonės savininkui (savininkams), kuriais buvo laikomi įmonės dalyvis (dalyviai), t. y. akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikė ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualiosios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalis).

Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakomybė už nesikreipimą laiku dėl bankroto gali būti taikoma išimtiniu atveju, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais. Tik tokie veiksmai laikomi neatitinkančiais protingos verslo rizikos ir prieštaraujančiais geriems verslo standartams (LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-130/2011). Tokiais atvejais, kai bendrovė, nors formaliai ir būdama nemoki, vykdo veiklą bei atsiskaitinėja su kreditoriais, bendrovės vadovų delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laikomas pateisinamu.

Šiaulių apygardos teismas 2017-06-23 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-836-569/2017, iškėlė UAB „Savynė“ bankroto bylą ir įmonės administratore paskyrė UAB „Renavita”. Nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2017-07-04. Bankroto administratorei BUAB „Savynė” valdymo organai turėjo pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus bei turtą. BUAB „Savynė" buvo įregistruota 2011-06-30. Nuo bendrovės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo pasikeitė 6 vadovai ir 5 akcininkai. Ieškovės nuomone už žalą, kurią yra prašoma priteisti šiuo ieškiniu, yra solidariai atsakingi buvę įmonės akcininkai ir vadovai. Neteisėti ankstesnių bendrovės vadovų ir akcininkų veiksmai, nesavalaikis bankrotas ir bendrovės dokumentų bei turto neperdavimas BUAB „Savynė” ir jos kreditoriams padarė turtinę žalą, kurią administratorė prašo priteisti šiuo ieškiniu solidariai iš atsakovų Ž. M., G. P., A. R., S. K., K. K., UAB „Artmotyvas“.

Viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taip pat taikytina ne materialinė, o civilinė atsakomybė, kadangi tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga. Kasacinis teismas byloje dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą turtą, paskutiniam bankrutuojančios bendrovės vadovui neperdavus turto bankroto administratoriui, sprendė, kad vadovams, kurie skirtingais laikotarpiais vadovavo bendrovei ir nesudarė apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti kiekvieno jų vadovavimo laikotarpiu buvusio įmonėje turto vertę, neperdavė įmonės bankroto administratoriui turto ir lėšų, taip pat dokumentų, taikytina solidarioji civilinė atsakomybė. Sirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų.

Bankroto bylose, kai paskutinis bendrovei vadovavęs vadovas nevykdo ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatų ir neperduoda bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, kasacinis teismas sprendė, kad vadovui už turto ir dokumentų neperdavimą taikoma civilinė atsakomybė.

Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.

Iš bylos dokumentų ir atsakovo A. R. paaiškinimo, matyti jog tokią pareigą turėjo visi bendrovei vadovavę asmenys, tačiau pateikti finansinę atskaitomybę turėjo tie vadovai, kurie dirbo pasibaigus kalendoriniams metams ir pateikti finansinę atskaitomybę turėjo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Iš patikslintame ieškinyje nurodytų BUAB „Savynė“ bendrovės vadovų darbo laikotarpio, tokią pareigą turėjo S. K., G. P. ir K. K.. Paskutinė finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2014 m. ir tuo metu direktorės pareigas ėjo G. P.. Ji, pateikdama finansinę atskaitomybę matė ir žinojo apie įmonės nemokumą ir pradelstas skolas, todėl ji turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o kadangi to nepadarė, iš jos priteistinas žalos atlyginimas - 5762,08 Eur.

Ieškovas prašo iš visų atsakovų, ėjusių BUAB „Savynė“ vadovo pareigas solidariai priteisti 4426,27 Eur žalą už turto neišsaugojimą ir neperdavimą bankroto administratoriui.

Nemokios įmonės vadovo pareiga, įtvirtinta įstatyme - įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (LAT 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Pagal ieškovo su ieškiniu pateiktus dokumentus kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (2017-07-03) įmonės direktoriumi ir akcininku buvo K. K., tai jis ir privalėjo perduoti dokumentus ir turtą, todėl iš jo priteistina ieškovo prašoma 4426,27 Eur dydžio žala.

Dėl BUAB „Savynė“ akcininkų atsakomybės neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Iki 2016 metų sausio 1 dienos galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) reguliavimas gana aiškiai numatė, kad pareigą inicijuoti įmonės bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turi ir jos dalyviai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius, įmonės vadovas ir savininkas. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad BUAB „Savynė“ vieninteliais akcininkais buvo atsakovai UAB „Artmotyvas“, A. R., Ž. M. ir K. K..

Nors ieškovas ir nurodo, kad bendrovės akcininku A. R. buvo nuo 2014-11-28 iki 2015-05-06, byloje atsakovo pateiktos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina tai, kad vieninteliu bendrovės akcininku atsakovas A. R. buvo tik nuo 2014-11-28 iki 2014-12-30.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 išaiškino, kad skirtingi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentai gali priklausyti nuo to, ar konkretūs bendrovės akcininkai (ar jų grupė) turi akcijų kiekį, suteikiantį balsų daugumą, ar šie akcininkai bendradarbiaudami kartu priima kryptingus sprendimus dėl bendrovės valdymo, o jų išrinkti asmenys sudaro bendrovės valdymo organus, ar tai yra akcininkai, kurių turimų akcijų kiekis sudaro balsų mažumą ir jie bendrovės valdymui iš esmės neturi įtakos (žr. nutarties 21 punktą).

Pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

LAT nurodė, jog tuo atveju, jeigu tai yra daugumos akcininkas, laikoma, kad jis sužinojo apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko, eilinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už praėjusius metus, ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti bankroto bylą kilti, su sąlyga, kad akcininkas faktiškai nežinojo apie finansinę padėtį anksčiau.

Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla kildintina ir iš ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka šios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad akcininkas UAB „Artmotyvas“ bendrovės akcininku buvo labai trumpą laiką – apie 7 mėn., tuo tarpu padarytos žalos dydis 37,86 Eur vertintinas kaip neženklus, kur akcininkas negalėjo žinoti apie tokių finansinių įsipareigojimų neįvykdymą, todėl tai neužtraukia jam atsakomybės, kaip kad vadovui. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tik K. K. tuo momentu, kai bendrovės vadovas turėjo parengti bendrovės finansinę atskaitomybę ir ją tvirtinti buvo šios bendrovės akcininku bei vadovu.

Akcininkas A. R. akcininku buvo tik nuo 2014-11-28 iki 2014-12-30, taigi nenustatyta, kad jis faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, todėl nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

Civilinio kodekso 6.37 str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 str. 1 d., 2 d., iš atsakovų G. P., S. K., K. K. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies, išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Iš ieškovo BUAB „Savynė“ priteisti atsakovui A. R. 1200 eurų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. P. 130 Eur žyminio mokesčio ir 12,65 Eur pašto išlaidų valstybei.

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteisti iš K. K. 166 eurus žyminio mokesčio ir 24,90 Eur pašto išlaidų.

Priteisti iš S. K. 15 eurų žyminio mokesčio valstybei.

Jei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, siekdama padidinti savo turtą, patiria bylinėjimosi išlaidų, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl tuo atveju, kai išsprendus bankrutuojančio ieškovo pareikštus reikalavimus, jie yra netenkinami, ir teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda ieškovo prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Priešingu atveju bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus arba nepagrįstai nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, atsakovu įtraukė E. G., kurią patikslintu ieškinių prašė įtraukti byloje ne atsakove, o trečiuoju asmeniu. E. G. bylinėjimosi išlaidų patyrė todėl, kad ieškovas, kuriam iškelta bankroto byla, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį pats pakeitė poziciją E. G. atžvilgiu, prašydamas įtraukti ją trečiuoju asmeniu, tokiu būdu buvo jai pareiškęs nepagrįstą ieškinį, dėl ko ji patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios turi būti priteistinos išiš BUAB „Savynė“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Savynė“, į. k. 302643208, priteisti 37,86 Eur (trisdešimt septynių eurų, 86 centų) žalos už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą.

Iš atsakovės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Savynė“, į. k. 302643208, priteisti 5762,08 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus, 8 centus) žalos už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą.

Iš atsakovo K. K., a. k. 031192-11635, ieškovui BUAB „Savynė“, į. k. 302643208, priteisti 2934,60 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt keturių eurų, 60 centų) žalos už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą.

Iš atsakovo K. K., a. k. 031192-11635, ieškovui BUAB „Savynė“, į. k. 302643208, priteisti 4426,27 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt šešis eurus, 27 centus) žalos už turto neišsaugojimą ir neperdavimą bankroto administratoriui.

Priteisti iš atsakovo G. P., S. K., K. K. ieškovės BUAB „Savynė“ naudai 5 proc. metinių palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB „Savynė“, į. k. 302643208, 1200 (vieną tūkstantį du šimtus eurų) eurų atstovavimo išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB „Savynė“, į. k. 302643208 900 Eur (devynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, apmokant jas iš BUAB „Savynė“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų“.

Iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Iš atsakovės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 130 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų) žyminį mokestį ir 12,65 Eur (dvylika eurų, 65 centus) pašto išlaidų, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Iš atsakovo K. K., a. k. 031192-11635, valstybei priteisti 166 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 24,90 Eur (dvidešimt keturis eurus, 90 centų) pašto išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.