Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. A. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu D. A. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su R. C., K. A., R. S., R. Š., turėdamas tikslą gauti turtinės naudos 2005 m. sausio - 2006 m. kovo mėn. Lietuvoje ir Latvijoje verbavo merginas ir moteris, gabeno jas į Angliją, Olandiją, Airiją ir panaudodamas apgaulę, žadėdamas įdarbinti, surasti būstą, žinodamas, kad faktiškai nukentėjusios merginos ir moterys bus įtrauktos į prostituciją pardavė jas paminėtose užsienio šalyse albanų ir kitų tautybių asmenims. Nustatytos tokios D. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės:

1. 2005 m. sausio mėn. Tauragės rajono Žygaičių kaime asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai (S. K.), veikdamas organizuota grupe su D. A., vykdydamas savo vaidmenį, susipažino su nepilnamete mergina, kurią Didžiosios Britanijos teisėsaugos organai įslaptino, suteikdami kodinį pavadinimą nukentėjusioji „Nr. 2“. Pasinaudodamas nepilnametės pažeidžiamumu, kurį sąlygojo jos nepakankama socialinė branda, panaudodamas apgaulę: melagingai žadėdamas įdarbinti kavinėje, įkalbino ją vykti į užsienį. Gavęs iš nerūpestingų nepilnametės tėvų notarinį sutikimą jos išvykai į užsienį, atvežė ją į Vilnių. Perduodamas nukentėjusiąją savo bendrininkui D. A., laikinai apgyvendino jo nuomojamame bute. D. A., vykdydamas savo užduoties dalį, 2005 m. sausio 30 d. iš Vilniaus oro uosto kartu su bendrininku, paminėtu nuteistu asmeniu, veikdami organizuota grupe, žinodami, kad mergina bus įtraukta į prostituciją, lėktuvu nugabeno ją į Londoną o iš ten į Birmingemo miestą kur D. A. pardavė merginą albanų tautybės asmeniui, įtraukusiam nukentėjusiąją „Nr. 2“ į prostituciją.

2. Kitoje baudžiamojoje byloje nuteistas asmuo (S. K.), veikdamas organizuota grupe su K. A., siekdami turtinės naudos, 2005 m. vasario mėn. Tauragės mieste susipažino su G. M.. Panaudodamas apgaulę: žadėdamas surasti užsienyje normalų gerai apmokamą darbą, apmokėti kelionę, įkalbinėjo ją vykti į Angliją. Nukentėjusiajai patikėjus melagingais pažadais ir sutikus vykti į užsienį, automobiliu atgabeno ją į Vilnių, apgyvendino pas K. A.. S. K. 2005 m. vasario 8 d. nupirko lėktuvo bilietą į Londoną. Į Vilniaus oro uostą ir skrydžio metu nukentėjusiąją lydėjo (gabeno) K. A., kuri ir toliau klaidindama (apgaudinėdama) nukentėjusiąją tvirtino, kad ji (nukentėjusioji) Londone gyvensianti pas jos pažįstamą Vaidą. Lėktuvui atskridus į Londoną K. A., žinodama, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją bet šį faktą nuslėpusi nuo jos, pardavė ją albanų tautybės asmeniui.

3. 2006 m. kovo mėn. D. A., veikdamas organizuota grupe su neidentifikuotu albanų tautybės asmeniu, Raseinių rajone, Skaudvilės kaime, susipažino su G. M. įkalbėjo ją vykti dirbti į Airiją. Užverbavęs merginą 2006 m. kovo 17 d. D. A. atvežė ją į Vilniaus oro uostą, nupirko bilietą į lėktuvo reisą, ir, žinodamas, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, nuslėpęs šį faktą, paaiškino jai, kad Dublino oro uoste ją pasitiks jo pažįstamas Darius. Faktiškai Dublino oro uoste nukentėjusiąją pasitiko albanų tautybės asmuo, kuris ją nusipirkęs iš D. A., įtraukė į prostituciją.

4. 2005 m. kovo mėn. R. Š. ir R. S., veikdami organizuota grupe tarpusavyje ir su kitais bendrininkais, siekdami turtinės naudos, prie Gariūnų turgavietės susipažino su D. B.. Panaudodami apgaulę: melagingai žadėdami surasti gerai apmokamą darbą, įkalbėjo ją vykti į Airiją. 2005 m. gegužės 5 d. R. S. ir R. C. atvežė merginą į Kauną, suvedė su D. A. ir K. A., kurie automobiliu atgabenę į Vilnių laikinai apgyvendino ją savo išnuomotame bute. 2005 m. gegužės 6 d. K. A. mašina nuvežė nukentėjusiąją į Vilniaus oro uostą, o D. A., lydėdamas kelionėje lėktuvu iš Vilniaus, nugabeno ją į Londoną kur oro uoste pardavė specialiai tam tikslui čia atvykusiems trims albanų tautybės asmenims, ketinusiems įtraukti ją į prostituciją.

Nukentėjusiajai D. B. kategoriškai atsisakius užsiimti prostitucija, jai buvo leista grįžti į Vilnių, tačiau organizuotos grupės nariai R. Š., R. S., R. C. ir asmuo, kurie atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai (S. K.), tęsdami nusikalstamą veiką psichologiniu spaudimu ir apgaule, pasireiškusiais sistemingais pokalbiais, kad dėl tokio jos savavališko poelgio tarp gaujos narių kilęs didelis nepasitenkinimas, nes jiems teksią atlyginti albanams patirtus nuostolius, tvirtindami, kad jai pakartotinai grįžus į užsienį ir prabuvus ten ne daugiau kai dvi dienas, kol jie atsiimsią iš albanų pinigus ir juos su ja pasidalinsią palaužę nukentėjusiąją, privertė ją pakartotinai vykti į užsienį. 2005 m. gegužės 12 d. asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai (S. K.), lėktuvu iš Vilniaus vėl nugabeno ją į Londoną ir perdavė albanų tautybės asmenims, kurie įtraukė ją į prostituciją.

5. 2005 m. balandžio mėn. R. Š., veikdamas organizuota grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai (S. K.), siekdamas turtinės naudos, kavinėje „Euro“ (Viršuliškių g. 40, Vilnius) susipažino su A. P.. Žinodamas, kad nukentėjusioji bus įtraukta į prostituciją, apgaudinėdamas siūlė merginai pailsėti Olandijoje, žadėjo apmokėt kelionės išlaidas, apgaule ir pažadais įkalbino nukentėjusiąją išvykti į užsienį. 2005 m. gegužės 14 d. R. Š. iš namų atvežė ją į Zanavykų g. 8-1, Vilniuje, ir perdavė jos laukiančiam S. K., kurio lydima tarptautinių reisų autobusu ji buvo nugabenta į Olandiją ir perduota dviem albanų tautybės asmenims, ketinusiems įtraukti nukentėjusiąją į prostituciją.

6. 2005 m. gegužės mėn. R. C. ir R. S., veikdami organizuota grupe tarpusavyje ir su kitais bendrininkais, susipažino su L. B.. 2005 m. gegužės mėn. pabaigoje R. S., panaudodamas apgaulę: melagingai žadėdamas apgyvendinti ją užsienyje, įdarbinti kavinėje, įkalbėjo merginą vykti į Angliją. Nukentėjusioji, susiviliojusi apgaulingais pažadais, pasiryžo vykti į užsienį; nuteistiesiems žinant, kad ji bus įtraukta į prostituciją R. C. nuvežė merginą į Vilniaus oro uostą perdavė ją savo bendrininkui D. A., kuris nupirko jai bilietą lėktuvu ir pats lydėdamas kelionėje nugabeno ją į Londoną, kur čia pat, oro uoste, pardavė ją albanų tautybės asmenims.

7. D. A., K. A. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėti atskirai (S. K.), veikdami organizuota grupe tarpusavyje ir su kitais bendrininkais, siekdami turtinės naudos, 2005 m. birželio mėn. Latvijos Respublikos Rygos mieste susipažino su J. Z.. Siekdami nukentėjusiąją parduoti įtraukimui į prostituciją, panaudodami apgaulę, pakvietė ją neva pasisvečiuoti pas juos Vilniuje. 2005 m. liepos 9 d. iš Rygos atvežę nukentėjusiąją į Vilnių, D. A., K. A., R. C. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai (S. K.), bendromis pastangomis įkalbėjo nukentėjusiąją vykti į A. U. moterį, žinodami, kad nukentėjusioji užsienyje bus įtraukta į prostituciją, 2005 m. liepos 12 d. R. C., lydėdamas lėktuve, nugabeno J. Z. į Londoną ir čia pat pardavė ją albanų tautybės asmenims, kurie įtraukė nukentėjusiąją į prostituciją.

8. Nenustatytiems organizuotos grupės nariams, pasivadinusiems Donatu, Žygiu, Dariumi 2005 m. birželio-liepos mėn. užverbavus V. S. vykti gyventi ir dirbti padorų darbą užsienyje, 2005 m. liepos 25 d. jiems perdavus nukentėjusiąją bendrininkui R. C., šis žinodamas, kad užverbuota mergina užsienyje bus įtraukta į prostituciją, lydėdamas lėktuve, atgabeno ją į Londono oro uostą ir čia pat pardavė Vaidai ir dviem nenustatytiems albanų tautybės asmenims, kurie įtraukė nukentėjusiąją į prostituciją.

9. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 147 straipsnio 2 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), ir nuteistas:

1) pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios „Nr. 2“ atžvilgiu, laisvės atėmimu šešeriems metams;

2) pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos G. M. atžvilgiu, laisvės atėmimu devyneriems metams;

3) pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos D. B. atžvilgiu, laisvės atėmimu šešeriems metams;

4) pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos L. B. atžvilgiu, laisvės atėmimu devyneriems metams;

5) pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos J. Z. atžvilgiu, laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11d. nuosprendį D. A. atžvilgiu pakeitė:

1) D. A., R. C., R. S. nusikalstamą veiką padarytą nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu, iš BK 147 straipsnio 2 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) perkvalifikavo į BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija);

2) D. A. pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu, paskyrė laisvės atėmimo bausmę penkeriems (5) metams.

3) 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. A. nuteistas pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos įslaptintos nukentėjusiosios Nr. 2 atžvilgiu, panaikino ir priėmė naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas);

4) D. A. pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos įslaptintos nukentėjusiosios „Nr. 2“ atžvilgiu, išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

5) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11d. nuosprendžio dalį, kuria D. A., R. C., R. Š., R. S. ir K. A. nuteisti pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu, panaikino ir priėmė naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas);

6) D. A. R. C., R. Š., R. S. ir K. A. pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios D. B. atžvilgiu, išteisino neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

7) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11d. nuosprendžio dalį, kuria D. A.. R. C. ir K. A. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios J. Z. atžvilgiu, panaikino ir priėmė naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas);

8) D. A. R. C. ir K. A. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m, birželio 23 d. įstatymo redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios J. Z. atžvilgiu, išteisino neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

9) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria R. C. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios V. S. atžvilgiu, panaikino ir priėmė naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 punktas);

10) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. A. pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d įstatymo redakcija) paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas nukentėjusiai: G. M. ir L. B. atžvilgiu, subendrino jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrinta bausmę D. A. paskyrė laisvės atėmimą dešimčiai (10) metų.

Kita Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11d. nuosprendžio dalis D. A. palikta nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendis kasacine tvarka dėl D. A. skundžiamas nebuvo. Kasacinio apskundimo terminai pasibaigę.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) 2012 m. spalio 31 d. gautas nuteistojo D. A. prašymas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66/2011, nuodugniai ištirti tikrovės neatitinkančius baudžiamosios bylos įrodymus ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Generalinis prokuroras 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu D. A. prašymą atmetė motyvuodamas tuo, jog prašyme nėra nei vienos aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąjį procesą.

Nesutikdamas su minėtu Generalinio prokuroro nutarimu, D. A. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui. Nuteistasis skunde nurodė, jog baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas, nesurinkta jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjęs teisėjas V. Gaidelis ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras R. Matevičius nusikalstamai piktnaudžiavo, todėl buvo priimtas neteisėtas apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistojo D. A. skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad nei D. A. prašyme, adresuotame Generalinei prokuratūrai, nei skunde nėra nei vienos aplinkybės, numatytos BPK 444 straipsnyje. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad visi D. A. skundo argumentai buvo žinomi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl šios aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis.

Nuteistasis D. A. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 18 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Tokį savo prašymą nuteistasis grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti ir Vilniaus apygardos teismui adresuotame skunde – nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2011 m. spalio 27 d. nuosprendį, neturėjo teisėto pagrindo remtis liudytojų E. J. ir S. G. parodymais, taip pat tai, kad šioje baudžiamojoje byloje procesinius veiksmus atlikę policijos pareigūnai ir prokuroras R. Matevičius nusikalstamai piktnaudžiavo.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas D. A. skunde nurodytas aplinkybes bei jas motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, tai yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Pagrindinis argumentas, kuriuo remdamasis nuteistasis prašo atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, yra tas, kad šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šios aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis, kadangi iš esmės analogiškais argumentais nuteistasis D. A. grindė ir savo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio. Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas 2011 m. spalio 27 d. nuosprendyje išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis teisėtumo ir patikimumo aspektais, atsakė į D. A. ir kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kuriuos iš dalies pripažino pagrįstais bei dėl trijų nusikalstamų veikų D. A. išteisino. Tuo tarpu kitus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, tame tarpe ir dėl šiame skunde minimų liudytojų parodymų apie konkrečius D. A. nusikalstamus veiksmus patikimumo bei teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir atmetė kaip nepagrįstus. Taigi visi nuteistojo D. A. skunde minimi argumentai buvo žinomi baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui. Aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su tais žemesnės instancijos teismo argumentais, jog nuteistojo teiginiai apie ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir prokuroro R. Matevičiaus neteisėtus veiksmus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl negali būti pagrindas baudžiamojo proceso atnaujinimui. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad ir šiuos argumentus jis buvo išdėstęs savo apeliaciniame skunde.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. A. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.