Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Šidlauskienei, ieškovo atstovei A. L., atsakovui E. Č., atsakovų atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. Č., E. Č., D. K., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. Č., dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri butą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-12-03 sprendimu Nr. 1-474 ir 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 patikėjimo teise perdavė naudoti ir valdyti Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, t.y. ieškovui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-03-06 sprendimu Nr. 1-1121 buvo nuspręsta butą (duomenys neskelbtini), kaip socialinį būstą išnuomoti L. Č. 3 asmenų šeimai – jai, E. Č. ir D. K. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2013-03-12 sudarė su L. Č. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo.

Ieškovas, kaip atsakovų iškeldinimo pagrindą nurodė atsakovės L. Č. ir jos šeimos netinkamą elgesį naudojantis socialiniu būstu, trukdymu ar net sudarymu neįmanomų sąlygų kitiems namo gyventojams. Taip pat prašė iškeldinti atsakovus ir dėl susidariusios skolos už nuomą bei paslaugas.

Ieškovo darbuotojai 2015-01-10, 2015-02-25, 2015-03-04, 2015-03-25 ir 2015-09-09 lankėsi atsakovams išnuomotame bute. Ieškovas nurodė, jog patikrinimų metu buvo nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), be atsakovų dar gyvena L. Č. vyriausiasis sūnus D. Č., nors bute nėra deklaruotas, taip pat D. Č. sugyventinė, jų 3 vaikai ir dar L. Č. sugyventinis. Ieškovo teigimu, socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nuomininkai girtauja, triukšmauja, leidžia bute lankytis pašalinimas asmenims. Atsakovei L. Č. buvo įteiktos Vilniaus miesto privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo, gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklės bei paaiškinta, jog nuolatos pažeidinėjant taisykles atsakovų šeima gali būti iškeldinta teismine tvarka. Taisyklių pažeidinėjimo aplinkybei patvirtinti ieškovas pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 PK viešosios policijos prevencijos poskyrio įvykių suvestinę apie pranešimus, susijusius su buto (duomenys neskelbtini), gyventojais. Nurodyta 13 įvykių, tačiau pagal patikrinimų rezultatus tik pagal 2015-05-10 pranešimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovui E. Č.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad patikrinus L. Č. šeimos aplinkos sąlygas nustatyta, jog specialistės apsilankymo metu bute buvo tvarkinga ir švaru. Kambaryje yra visi būtiniausi baldai. L. Č. paaiškino, jog jos pajamas sudaro 15 Eur per mėnesį, ji turi finansinių įsipareigojimų, iškeldinimo atveju neturėtų kitos gyvenamosios patalpos. Jei šeima būtų iškeldinta, pasirūpinti laikinu apgyvendinimu globos namuose turėtų Vaiko teisių apsaugos skyrius. Taip pat Skyrius nurodė, kad 2015-03-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A30-904 atsakovės L. Č. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą.

Ieškovo pateiktame elektroniniame susirašinėjime Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus darbuotojos yra nurodę, jog L. Č. bendrauja su socialine darbuotoja, reaguoja į pastabas, žadėjo lankyti psichologo konsultacijas, imtis priemonių, kad nebūtų kaimynų skundų dėl jos ir vaikų elgesio, žadėjo nuvykti į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kad suderinti skolos sumokėjimo klausimą. Tačiau socialiniai darbuotojai pasigedo realių L. Č. veiksmų. Dėl pašalinių asmenų bute (duomenys neskelbtini), socialiniai darbuotojai nurodė, kad pagal L. Č. ir jos vyriausiojo sūnaus D. Č. paaiškinimus jis nuolatos bute negyvena, atvažiuoja aplankyti mamos, nors socialiniame būste buvo rastas ne kartą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.576 str. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.611 str. jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsakovas E. Č. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaimynai, kurie rašė skundus dėl atsakovų elgesio ir patys ne visada elgiasi tinkamai, kai kurias aplinkybes apie Č. išsigalvojo. E. Č. ketina pradėti dirbti, kad prisidėtų savo lėšomis šeimai tenkinti bent minimalius poreikius. Atsakovė L. Č. turi mažametį sūnų, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p. numato, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Todėl pripažintina, kad L. Č. šeimos iškeldinimas iš socialinio būsto būtų neproporcinga priemonė, pažeistų šalių, iš kurių viena yra priskirtina socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, interesų pusiausvyrą. Nors prioritetinės vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo šiuo principu, nagrinėjant šį ginčą nenustatyta, kad L. Č. nesirūpina savo mažamečiu sūnumi D. K. Dėl kitų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundų pasisakytina, kad ne visos juose nurodytos aplinkybės yra patvirtintos įrodymais, kai kurie pranešimai galimai nesusiję su L. Č. ar E. Č., o pagal skundų turinį teigtina, kad dalyje skundų galimai nurodytas kitų asmenų, o ne L. Č. ar E. Č. netinkamas elgesys. Pripažintina, kad aplinkybių visuma nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nes tai pažeistų mažamečio D. K. interesus, vėl iškiltų klausimas dėl L. Č. šeimos apgyvendinimo, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl atsakovų iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), atmestinas.

Dėl skolos už nuomą ir paslaugas priteisimo.

Ieškovas nurodė atsakovų 225,97 Eur skolą už patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-10-31, taip pat apskaičiavo 14,59 Eur delspinigių. Be to nurodė susidariusią 606,21 Eur skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2015-10-31.

Atsakovai neneigė savo pareigos mokėti už buto nuomą ir teikiamas paslaugas. Pateikė įrodymą, kad 2016-05-05 sumokėjo ieškovui 250 Eur už karštą vandenį. Kaip paaiškino ieškovo atstovė, ši suma bus įskaityta kaip mokėjimas už einamas paslaugas, todėl ieškinio suma nesikeičia, t.y. už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-10-31 ieškovas reikalauja priteisti ieškinyje nurodytą sumą. Atsakovams neginčijant skolos iš jų priteistina 225,97 Eur skola už nuomą ir 606,21 Eur skola už šilumos energiją, iš viso – 832,18 Eur (CK 6.583, 6.584 str.). Pažymėtina, kad atsakovai skolos neginčijo ir nelaikytina, kad mokesčių nemokėjo piktybiškai. L. Č. pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, kas leidžia teigti, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki.

Šalių 2013-03-12 sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 35 p. numato, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos ar kitų mokesčių, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Tuo remiantis ieškovas apskaičiavo 14,59 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės ir 2015 m. spalio mėn. nuo nesumokėto nuomos mokesčio sumos, kurie priteistini iš atsakovų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str.). Iš viso iš atsakovų priteistina 846,77 Eur skola, kuri priteistina solidariai iš atsakovų L. Č. ir E. Č., nes abu atsakovai gyvena bute (duomenys neskelbtini), ir naudojasi paslaugomis. Taip pat iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteisimą sumą (CK 6.37, 6.210 str.).

Ieškinį tenkinant dalyje dėl skolos už nuomą ir suteiktas paslaugas iš atsakovų nepriteisiamas žyminis mokestis nuo patenkintos sumos, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2016-01-15 ir 2016-01-18 sprendimais jie yra pilnai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl tos priežasties iš atsakovų nepriteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 str. 2,4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 846,77 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (846,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į.k. 124568293, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.