- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1160-654/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kaltinamasis
- O. I.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui M. N., kaltinamojo gynėjui advokatui B. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 223 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. I. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. tuo, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, finansinės būklės bei įvertinti turto, o būtent :
jis, nuo 2008-05-26 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - LR BAI) (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostata ”už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, 21 str. 2 d. nuostata „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 4 d. nuostatą „apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“ (LR BAI 16 str. 4 d. redakcija, galiojusi iki 2013-01-01), buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuris turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. nuostata, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ (LR BAI 19 str. 2 d. redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) ir Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 d. įsakymo Nr. 13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” (galiojusio iki 2011-01-01), taip pat šiuo metu galiojančią LR BAI 19 str. 2 d. nuostatą (galiojanti nuo 2013-01-01), jog patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – LR DAĮ) nuostatomis, LR DAI 12 str. 2 d. nuostatą, kad „už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminu rodykles patvirtinimo“ įtvirtintą reikalavimą, kad „įmonės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų“, neatspausdindamas apskaitos registrų, nenustatydamas UAB „Baltic legion“ apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, tinkamai nesirūpindamas jų saugumu neišsaugojo įmonės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų : 1. 2008 m. kasos knygos (suvest. registras); 2. 2009-04-01 - 2010-12-31 avansinių apyskaitų; 3. 2010-12-30 kasos pajamų orderių BL 55, BL 56; 4. Didžiosios knygos (sąskaitų suvestinės, apskaitos registrai); 5. Materialinių vertybių pajamavimo ir nurašymo apskaitos registrų; 6. Materialinių vertybių, piniginių lėšų inventorizacijos aktų (pranešti jei nebuvo atliktos); 7. Pridėtinės vertės mokesčio suvestinės registro; 8. Gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų registro; 9. Paslaugų teikimo PVM sąskaitų-faktūrų (tyrimui pateiktos nevisos); 10. Pajamų sąnaudų apskaitos registrų, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti 2009-2010 m. UAB „Baltic legion“ veiklos rezultatų, finansinės būklės bei įvertinti turto.
Apklaustas teisme O. I. paaiškino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Buhalterinės apskaitos įmonė pati netvarkė, o buvo sudariusi sutartį su kita įmone, kuri ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Toje įmonėje su jo vadovaujamos įmonės buhalteriją dirbo I. K.. Jis nuveždavo visus dokumentus, o buhalterė juos tvarkydavo, sudarydavo registrus ir juos tvarkė. Jo nuomone, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal nustatytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja L. L. parodė, kad šiuo metu ji tiksliai neprisimena, kokius konkrečius tyrimo veiksmus atliko. Buvo vykdoma daug apklausų. Ekonominį tyrimą skyrė ji asmeniškai. Įmonei išsiuntė pranešimus dėl dokumentų pateikimo. Buvo gautas segtuvas, kuris išsiųstas kartu su užduotimi specialistui. Ji pati dokumentų aprašo nedarė ir dokumentų neapžiūrinėjo. Dokumentai buvo pateikti su bendrovės lydraščiu, protokolas surašytas nebuvo. Liudytojai pateikus dokumentą, esantį 2 bylos tome, bylos lapas 198, liudytoja paaiškino, kad ji tokio dokumento neatsimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja I. F. parodė, kad nuo 2012 m. vasario iki balandžio mėnesio ji tvarkė bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitą. Jai buvo pateikti dokumentai nuo 2011 m., priimant dokumentus nebuvo surašytas priėmimo aktas. Dokumentų jokios įstaigos jos pateikti neprašė ir į ją, kaip į įmonės buhalterę, jokios institucijos nesikreipė.
Teismo posėdyje specialistas M. B. paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato, kad visos įmonės įūkinės operacijos turi būti dokumentuojamos ir visi ūkinių operacijų duomenys turi būti suvesti į apskaitos registrus. Įmonė savo nuožiūra pati pasirenka apskaitos registrus. 2008 metų kasos knyga buvo pateikta. 2009-2010 metų kasos knygos nėra pateiktos, yra pateiktas tik kasos išlaidų – pajamų orderiai. Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką kasos knyga yra privaloma. Taip pat turi būti pildomas gaunamų ir išrašomų sąskaitų registras, pati įmonė pasirenka registrų formą, bet šios ūkinės operacijos turi būti apskaitytos. Dėl PVM sąskaitų – faktūrų, tai įstatyme yra nustatytas reikalavimas, kad kiekvienas PVM apmokestinamas pirkimas turi būti dokumentuojamas PVM sąskaita – faktūra. Turi būti vedamas gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų registras. Visiems kitiems registrams – dėl pardavimų, dėl savikainos, dėl turto įsigijimo ir dėl nurašymo, įmonė pasirenka formą ir jos turi būti užregistruotos, tai yra privaloma. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kažkokios suvestinės buvo pateiktos, tačiau nebuvo pateiktos sąskaitų aktyvumo ataskaitos. UAB (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta pateikti 2008-2010 metų apskaitos dokumentus ir visus turimus apskaitos registrus ir jeigu įmonė turėjo tos apkaistos registrus, kuriuose buvo fiksuojamos ūkinės operacijos, tai ir turėjo pateikti. Kadangi šie dokumentai pateikti nebuvo, tai ir buvo parašyta, kad dokumentai nėra pateikti. Dokumentų forma nebūtinai turi būti rašytinė, gali būti ir kompiuterinės programos forma, tačiau metams pasibaigus reikalaujama, kad jie būtų atspausdinti, kad būtų išsaugoti. Jeigu tyrimui būtų pateikti visi dokumentai, tai galbūt būtų galima įmonės veiklos ataskaitą patikslinti. Teikiant išvadą buvo vadovaujamasi tais duomenimis, kurie buvo pateikti. Tarp pateiktų deklaracijų, ataskaitų, nurodyta didesnė pajamų apimtis, nei pateikta dokumentuose. Nepateikus registro nebuvo galima patikrinti, kokių duomenų trūko, nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos rezultatų. Darant išvadą buvo padaryta prielaida, kadangi buvo parašytas prašymas dėl dokumentų pateikimo, tačiau dokumentai pateikti nebuvo. Iš ko buvo suprasta, kad daugiau dokumentų ir nėra. Keista tai, kad deklaracijos yra nurodytos didesnės sumos. Inventorizacijos aktai yra privalomi. Prielaida, kad tyrimui pateiktos ne visos PVM sąskaitos – faktūros, yra dėl susidariusio apie 100 tūkstančių litų skirtumo (daugiau nurodyta deklaracijoje). Kasos knyga buvo pildoma, tačiau trūksta dviejų kasos orderių. Dokumentai, kurie buvo pateikti, specialisto išvados nekeičia. Kai trūksta dokumentų formuluojama daugiau sąlyginė išvada.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą papildomai išreikalauti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai. Prašomi dokumentai pateikti ir saugomi kompaktiniame diske prie baudžiamosios bylos.
Apžiūrėjęs diską su dokumentais specialistas M. B. papildomai parodė, kad lyginat duomenis su kasos knyga viskas sutampa, 2009 m. pajamos sutapo, specialisto išvados priede nurodyti duomenys sutampa, išlaidos truputį skiriasi. Bendrovės (duomenys neskelbtini) pajamos, lyginat su pateiktomis ataskaitomis, sutampa su didžiosios knygos duomenimis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad trūksta konkrečių sąskaitų ir dėl to yra skirtumas. Iš esmės trūksta pirminių dokumentų, kurie yra registruose.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-03-29 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11-2861 (11) atsakant į klausimą: „ar pagal tirti pateiktus dokumentus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatus, finansinę būklę bei įvertinti turtą?“ nurodyta, kad tyrimui nepateikti apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitomos (registruojamos) bendrovės pajamos ir parodytos išlaidos, o pateiktų apskaitos dokumentų duomenys neatitinka bendrovės pateiktoms finansinės atskaitomybės ir metinės pelno mokesčio deklaracijų duomenims, todėl pagal tirti pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti 2009-2010 metų UAB (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatus, finansinę būklę bei įvertinti turtą. (t. 1, b.l. 80-94)
Paskyrus papildomą ekspertizę gautoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-11-05 specialisto išvadoje Nr. 11-1261 (15) atsakant į klausimą: “ar galima įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) 2009-2010 m. veiklos rezultatus, finansinę būklę ir įvertinti turtą?“ nurodyta, kad galima įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) 2009-2010 metų bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Be to, specialisto išvadoje atsakant į klausimą „jei negalima įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) 2009-2010 m. veiklos rezultatų, finansinės būklės ir įvertinti turto, kokie teisės aktų pažeidimą buvo padaryti?“ konstatuota, kad nustatyti buhalterinę apkaitą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo atvejai netrukdo įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (t. 2, b.l. 51-66)
Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. O. I. yra kaltinamas buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas. Teismų praktikoje aiškinant šių teisės sąvokų turinį laikomasi pozicijos, jog aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2012, 2K-426/2013).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl Lietuvos Respublikos BK 223 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-273/2014 ir kt.).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. T. parodė, kad buvo vedami bendrovės UAB „B. L.“ dokumentų registrai, kurie buvo saugomi kompiuterinėje programoje. Kai su įmone nutraukiama sutartis, programoje yra užrakinimo funkcija, kad niekas nepakeistų duomenų. Registrai išlieka programoje. Kaip nurodė liudytoja kompiuterinėje programoje yra išsaugoti: 2008 m. kasos knygos; nuo 2009 metų balandžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. avansinės apyskaitos; didžiosios knygos (sąskaitų suvestinės, apskaitos registrai); materialinių vertybių pajamavimo ir nurašymo apskaitos registrai; pridėtinės vertės mokesčio suvestinės registras; gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų registras; pajamų sąnaudų apskaitos registras (čia yra sutrumpinta didžioji knyga). Piniginės lėšos, taip vadinama kasa, saugoma pas direktorių. Paslaugų teikimo PVM sąskaitos - faktūros atvaizduojamos pačiose registruose. Registras yra suvestinė visų dokumentų. Teismo posėdyje apklaustas specialistas M. B. paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas nustato, kad visos įmonės ūkinės operacijos turi būti dokumentuojamos ir visi ūkinių operacijų duomenys turi būti suvesti į apskaitos registrus. Įmonė savo nuožiūra pati pasirenka apskaitos registrus. Teismui iš UAB (duomenys neskelbtini) išsireikalavus papildomus dokumentus ir siekiant nustatyti, ar papildomai gauti dokumentai keičia ankščiau atlikto tyrimo išvadas, ar UAB (duomenys neskelbtini) 2008-2010 metais tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, ar galima nustatyti bendrovės veiklą ir finansinę būklę, paskirtas papildomas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkos tyrimas. 2015-11-05 pateiktoje specialisto išvadoje nustatyta, kad galima įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) 2009-2010 metų bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įpareigojimų dydį ir struktūrą. Be to, nustatyta, kad šie buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymo atvejai netrukdo įvertinti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai yra išsaugoti, galima įvertinti bendrovės 2009-2010 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, teismas daro išvadą, kad O. I. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 str. požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. nuostatomis CD diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. baudžiamoji byla Nr. 01-1-07897-15 grąžintina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
O. I. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. nuostatomis CD diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. baudžiamąją bylą Nr. 01-1-07897-15 grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.