- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-7107-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01393-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Pareiškėjas
- S. D. C.
- Suinteresuotas asmuo
- R. C., Šilutės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, I. C., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rolandas Raudonius
mišria proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. C. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų (palikimo priėmimo ir nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise) nustatymo, suinteresuoti asmenys Šilutės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, R. C., R. C., R. C., I. C. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas S. D. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas tikslu įregistruoti nuosavybės teisę nustatyti juridinius faktus: 1) nustatyti, kad L. G. po tėvo M. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti; 2) nustatyti, kad J. G., miręs (duomenys neskelbtini), ir L. G., mirusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). Patikslintas pareiškimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Maždaug 1939 m. pareiškėjo sutuoktinės senelis M. B. pasistatė namą su priestatais, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame pastate gimė ir pareiškėjo sutuoktinė Z. A. C., tame name iki pat mirties gyveno jos tėvai J. G. bei L. G.. Ten gyveno ir pareiškėjas kartu su sutuoktine Z. A. C., tvarkė šį namą jį prižiūrėjo. Pareiškėjas negali pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių namo statybos teisėtumą, tačiau pastatas stovėjo daugiau nei šimtą metų, nes tikėtina namas buvo statytas dar anksčiau nei 1939 m., o jame gyveno ištisos kartos asmenų, jie ten būdavo deklaruojami, įtraukiami į namų knygas ir niekam niekados nekilo klausimų dėl šių pastatų nuosavybės.
1.2. M. B. (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini) k. savo name, buvo ūkininkas. M. B., iki iš jo nebuvo atimta žemė mokėjo žemės ūkio mokestį, nes laikė karvę, arklį, turėjo 5 ha žemės.
1.3. Pareiškėjo sutuoktinė Z. A. C. bandė namą įregistruoti savo vardu, tačiau tam neužteko dokumentų, nes kaip paaiškino Saugų seniūnijoje, kilus gaisrui, sudegė beveik visos namų knygos. Nors vienoje išlikusioje namų knygoje buvo įrašas, kad (duomenys neskelbtini) m. šį namą valdė pareiškėjo sutuoktinės tėvai J. G. ir L. G., tačiau to įrašo neužteko įregistruoti nuosavybei.
1.4. Z. A. C. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko palikimas, kurį visą priėmė pareiškėjas, tačiau pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), jis priimti negalėjo, nes šie pastatai nebuvo įregistruoti pareiškėjo sutuoktinės vardu. Pareiškėjas taip pat bandė pastatus registruoti su seniūno pažyma, tačiau Registrų centras atsisakė tai padaryti nurodydamas, kad trūksta duomenų, patvirtinančių valdymo faktą.
1.5. Šį namą valdė pareiškėjo žmonos tėvai J. G. ir L. G., o iki jų – namo statytojas M. B., tačiau nuosavybės dokumentų nebuvo, nors jų pastatų valdymas prasidėjo jau senai. Seniausi pareiškėjo rasti dokumentai patvirtina, kad J. G. ir L. G. apdraudė savo pastatus draudimo įstaigoje dar 1957 metais, o (duomenys neskelbtini) išduota pažyma patvirtina, kad J. G. jau tuo metu gyveno minimuose pastatuose. (duomenys neskelbtini) mirus J. G., o (duomenys neskelbtini) mirus L. G., jų palikimą priėmė pareiškėjo sutuoktinė Z. A. C.. Tai patvirtina Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1153/1996. Po Z. A. C. mirties, likusį palikimą priėmė pareiškėjas.
1.6. Pareiškėjas negalėjo įregistruoti savo nuosavybės remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297. Negalint savo nuosavybės įregistruoti neteismine tvarka, pareiškėjui neliko kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės valdymo fakto patvirtinimo. Kadangi teisiškai palikimas buvo priimtas tiek po J. G. ir L. G. mirties, tiek po Z. A. C. mirties, o pastatus faktiškai iki savo mirties nuosavybės teise valdė būtent J. G. bei L. G., iki jų M. B., todėl tikslinga būtent jų vardu ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pastatų valdymo.
1.7. L. G., kaip vienintelė dukra, tuo pačiu vienintelė paveldėtoja pagal įstatymą, iš karto po savo tėvo M. B. mirties pradėjo valdyti jo turtą, kuris nurodytas šiame pareiškime, juo rūpintis kaip savo turtu ir tai darė iki pat savo mirties, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys R. C., R. C., I. C. ir R. C. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad patvirtina, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, sutinka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl palikimo priėmimo, prašo pareiškimą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
3. Suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė atsiliepime nurodė, kad Savivaldybė nevaldo nei nuosavybės teise, nei patikėjimo teise ir neapskaito savo balanse pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto. Pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
4. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovas atsiliepimuose nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. G. ir L. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovas atsiliepime nurodė, kad Inspekcija neturi duomenų, jog pastatai būtų pastatyti savavališkai, tačiau tas faktas, jog per visą pastatų eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška pagal adresą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl pastatų buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Pareiškimas galėtų būti patenkintas tik pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodžius pastatų statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu egzistuoja visuma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtų sąlygų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui konstatuoti.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Rolandas Raudonius pareiškimo reikalavimus palaikė ir papildomai nurodė, kad šiame name gyveno trys kartos. Mano, kad nekilnojamąjį turtą buvo galima įteisinti 1991-1995 m. tačiau tai nebuvo padaryta. Duomenų, kad M. B. buvo sudaręs testamentą pareiškėjas neturi. L. G. nekilnojamąjį turtą paveldėjo iš M. B..
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad J. G. ir L. G. buvo jo žmonos tėvai. Tame name žmonos tėvai visada ir gyveno iki pat mirties. Nori šį turtą palikti savo vaikams. Nežino kas ir kada statė šį namą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo R. C. paaiškino, kad J. G. ir L. G. yra jo seneliai. Pas senelius namuose vaikystėje dažnai lankydavosi. Šiuo metu pastatus prižiūri suinteresuoti asmenys.
9. Liudytoja S. C. paaiškino, kad yra suinteresuoto asmens R. C. sutuoktinė. Susipažino su L. G. (duomenys neskelbtini) m., bet ji jau buvo sena ir ligota. Iš pasakojimų žino, kad sutuoktinis dažnai ten lankydavosi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos nustatytos faktinės aplinkybės
10. Bylos medžiaga nustatyta, kad Z. A. G. (C.), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra J. G., mirusio C., ir L. G., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Z. A. G. (C.) sudarė santuoką su pareiškėju (duomenys neskelbtini)
11. Suinteresuoti asmenys R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), I. C. ir R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo ir Z. A. C. vaikai.
12. Vilkyčių apylinkės tarybos sekretorius (duomenys neskelbtini) patvirtino Pažymėjimą, kad J. G. tikrai gyveno (duomenys neskelbtini). Pažymėjimas išduotas dėl paso gavimo. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) M. B. (Z. A. C. senelio, L. G. tėvo) prašymo, M. B. prašė leisti jam grįžti į jam priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini).
13. M. B. (duomenys neskelbtini) surašė palikimo aktą, kuriuo savo nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai L. G., tačiau jo nepasirašė.
14. Draudimo liudijimais nustatyta, kad J. G. ir L. G. apdraudė savo pastatus draudimo įstaigoje 1956 m. rugsėjo mėn. ir 1957 m. rugsėjo mėn. Be to, iš 1957 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutarties matyti, kad namo savininkas J. G. išnuomojo savo gyvenamosiose patalpose 54 m² plotą už 0,50 rublių kas mėnesį.
15. Atsiskaitymų knygelių duomenimis, J. G. vardu buvo mokėta už elektros energiją būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), 1995 m balandžio mėn., 1997 m. lapkričio mėn., 2002 m. balandžio mėn.
16. Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Z. A. C. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji po tėvo J. G., mirusio C., ir motinos L. G., mirusios (duomenys neskelbtini), 6 mėnesių laikotarpyje palikimą priėmė. Z. A. C. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal statymą liudijimas, kuriuo ji paveldėjo L. G. turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) 19,20 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Šilutės rajono savivaldybės Saugų seniūno 1997 m. balandžio 11 d. pažymoje nurodyta, kad J. G. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
18. Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1997 m. vasario 10 d. namų valdybos techninės apskaitos byla nustatyta, kad Z. C. priklausė žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), 1 aukšto 5 kambarių gyvenamasis namas pastatytas iki 1940 m.
19. VĮ Registrų centras 2025 m. vasario 2 d. pranešimu informavo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto registre. Šie duomenys bus pakeisti gavus žemės sklypo savininko (patikėtinio) ar jo teisės aktų nustatyta tvarka įgalioto asmens prašymą.
20. Notarė Selvina Daugėlienė (duomenys neskelbtini) priėmė I. C., R. C., R. C., atsisakymą nuo Z. A. C. palikimo. Notarė S. Daugėlienė (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
21. Pateikta kadastrinių matavimų byla nustatyta, kad pastatas (1 aukšto, 5 kambarių, iš viso 9 patalpų), gyvenamasis namas ir pastatas tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) yra pastatyti 1939 m. Jiems suteikti unikalūs numeriai: pastato - gyvenamoji namo, unikalus (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinerinio statinio šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Registrų centras 2025 m. birželio 30 d. nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą, kadangi pateikta Pažyma nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į prašomus registruoti nekilnojamuosius daiktus. Duomenų pagal įrašus ūkinėse knygose kam iki 1991 m. liepos 25 d. priklausė minėti statiniai Pažymoje nėra.
23. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos 2025 m. gegužės 21 d. pažyma dėl teisinės registracijos nustatyta, kad Seniūnija prašė Valstybės įmonės registrų centras leisti teisiškai įregistruoti nekilnojamąjį turtą, kurį nepertraukiamai iki mirties valdė L. G., t. y. gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su pažyma pateikė Saugų apylinkės LDT 1973 - 1975 m. ūkinės knygos Nr. 26, psl. 4-5, įrašo kopiją.
24. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos 2025 m. liepos 23 d. pažyma nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijos duomenimis J. G. ir L. G. nuo 1973 m. sausio 1 d. iki pat savo mirties valdė pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valdymo pagrindas Saugų apylinkės LTD 1973 m. - 1975 m. ūkinėje knygoje Nr. 26, psl. 4-5, 1973 m. sausio 1 d. padarytas įrašas.
25. VĮ Registrų centras 2025 m. liepos 28 d. nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimo. Pateikta Seniūno pažyma, kurioje pateikiami duomenys apie įrašus ūkinėse knygose tik už laikotarpį nuo 1973 m. iki 1975 m., nėra pakankamas juridinis pagrindas įregistruoti prašomas nuosavybės teises į statinius, kadangi nepateikti duomenys apie įrašus ūkinėse knygose už laikotarpį nuo 1976 m sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. (t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo), kas patvirtintų, kad statiniai šiuo laikotarpiu nebuvo perleisti.
26. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2025 m. rugsėjo 4 d. pažyma nustatyta, kad Šilutės rajono notarinės kontoros nuo 1952 m., Klaipėdos miesto II valstybinės notarinės kontoros nuo 1951 m., Klaipėdos miesto notarinės kontoros nuo 1945 m. saugomuose dokumentuose duomenų apie M. B. ir A. B. turto paveldėjimo bylas nerasta. Šilutės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyviniame fonde saugomose (duomenys neskelbtini) k. 1952-1954 m. ūkinėse knygose įrašų apie G. ir (ar) B. nerasta, ankstesnių metų (duomenys neskelbtini) k. ūkinės knygos Archyvui saugojimui neperduotos. Klaipėdos apskrities valsčių darbo žmonių deputatų tarybos vykdomųjų komitetų archyviniame fonde saugomuose Priekulės valsčiaus 1945-1950 m., Vilkyčių valsčiaus 1947 m. dokumentuose, Priekulės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1950-1959 m. dokumentuose duomenų susijusių su pastatais (duomenys neskelbtini) nerasta. Archyvui asmenų prašymai bei leidimai asmenims grįžti gyventi į savo namus saugojimui neperduoti. Archyvo pateiktais Šilutės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyviniame fonde saugomose (duomenys neskelbtini)k. 1950-1951, 1955-1957 m. ūkinėse knygose esančiais įrašais nustatyta, kad 1955 m. J. G. ir L. G., Z. G. ir M. B. gyveno (duomenys neskelbtini).
27. Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašu nustatyta, kad statiniai gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitas inžinerinis statinys šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įregistruoti.
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo
28. Paveldėjimo teisę 1955 m. reglamentavo 1922 m. Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (toliau – RTFSR) Civilinis kodeksas, kuris numatė, kad paveldėjimas galimas tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Pagal RTFSR Civilinį kodeksą paveldėtojai galėjo būti tik gyvi buvę palikėjo mirties momentu ir vaikai pradėti jam gyvam esant, tačiau dar negimę. Paveldėtojai galėjo būti vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, įvaikiai ir mirusįjį pergyvenęs sutuoktinis. Asmenys, kurie gyveno kartu su mirusiuoju, paveldėdavo ir namų apyvokos daiktus. Pagal vėliau nuo 1964 m. galiojusio Civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 587 straipsnio 2 dalį, ir pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.).
30. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. G. (M. B. dukra) dėl palikimo atsiradusio po M. B. mirties į notarą nesikreipė. Nors byloje nenustatyta dėl kokių priežasčių L. G. nesikreipė dėl po tėvo mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarą, tačiau rašytine bylos medžiaga, t. y. 1956 m. rugsėjo mėn. ir 1957 m. rugsėjo mėn. Draudimo liudijimais, 1957 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutartimi, Šilutės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūno 1997 m. balandžio 11 d. pažyma, Archyvo pateiktais Šilutės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyviniame fonde saugomose (duomenys neskelbtini) k. 1950-1951, 1955-1957 m. ūkinėse knygose esančiais įrašais ir kt., šalių paaiškinimais, atsiliepimais į pareiškimą nustatyta, kad mirus M. B., L. G. toliau nepertraukiamai valdė po M. B. mirties likusį nekilnojamąjį turtą ir niekas kitas po M. B. mirties atsiradusio palikimo, be jos, nepriėmė ir faktiškai valdyti nepradėjo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 5.51 straipsnis).
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. G. po tėvo M. B. (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti.
Dėl valdymo fakto nustatymo
32. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., miręs (duomenys neskelbtini) ir L. G., mirusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai juos paveldėdami, o būtent Pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitą inžinerinį statinį šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – pastatai).
33. CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktai bei CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teismui galimybę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
34. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad asmuo daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios sąlygos egzistavimą patvirtina šiuo sprendimu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. G. po tėvo M. B. jo palikimą priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog pastatų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nėra išlikę ir jų negalima gauti, atkurti neteismine tvarka (antroji ir trečioji sąlyga). Vertinant ketvirtąją sąlygą, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų ir teismas tokių neturi, kad šių pastatų statybos laikotarpiu buvo privalomas reikalavimas juos registruoti. Grąžinus pastatus M. B. nuosavybėn, tuometinės valstybinės/vietinės institucijos nekėlė abejonių pastatų statybos teisėtumu ir grąžino pastatus M. B.. Tiek pastatys valdant M. B., tiek ir po jo mirties pastatus valdant L. G. niekam nekilo abejonių dėl šių pastatų statybos teisėtumo. Todėl teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju pastatų statyba buvo teisėta ir atitiko to meto įstatymuose keliamus statybos reikalavimus (ketvirtoji sąlyga).
36. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja visos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos, todėl šiuo atveju nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. G., miręs (duomenys neskelbtini), ir L. G., mirusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki pat savo mirties nuosavybės teise valdė pastatus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalimi, 448 straipsniu, 445 straipsniu, 270 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po tėvo M. B., (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Tikslu įregistruoti nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registro įmonėje, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), nuo 1955 m. kovo 10 d. iki pat savo mirties nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: Pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitą inžinerinį statinį šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.