Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-12 · Civilinė byla Nr. 2S-556-569/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-12
Bylos Nr.
2S-556-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01003-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-556-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01003-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.5; 3.3.1.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas į antstolę kreipėsi skundu, kuriuo prašė skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, jog pagal jo pateiktą 2016 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Rezultatas“ atliktą turto vertinimą jam priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 69 000 Eur, tuo tarpu antstolė remiasi VĮ Registrų centras atliktu turto vertinimu, pagal kurį minėto turto vertė yra 60 000 Eur. Antstolė elgėsi nesąžiningai, kadangi du kartus turtą vertinti paskyrė tą patį turto vertintoją. Pareiškėjui kyla abejonių dėl antstolės ir vertintojo nešališkumo. Kadangi pareiškėjo pateikta ir antstolės nurodyta turto vertė žymiai skiriasi, tikslinga skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Antstolė E. M. pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundo dėl antstolės E. M. veiksmų netenkino.

3. Teismas neteisėtų antstolės veiksmų, skiriant skolininkams V. D. ir S. R. priklausančio įkeisto turto vertės nustatymo ekspertizę ir nustatant turto vertę nenustatė. Teismas sprendė, kad pareiškėjas V. D. nesutikdamas su nustatyta turto verte jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras atlikto turto vertinimo teisingumą nepateikė. Teismas įvertinęs, kad įkeisto turto vertinimą atliko turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, VĮ Registrų centras atliktas turto vertinimas yra detalus bei kitas aplinkybes, sprendė, jog 2017 m. sausio 24 d. ekspertizės aktu nustatyta įkeisto turto vertė 60 000 Eur atitinka realias rinkos kainas, o pareiškėjo prieštaravimai yra nemotyvuoti, hipotetiniai ir nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti skundą iš esmės įpareigoti antstolę skirti pakartotinę nekilnojamo turto ekspertizę, esančio (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas neteisingai interpretavo pateiktus antstolės neteisingus teiginius. Turto vertinimą atliko vienas ir tas pats asmuo ir ta pati įstaiga, kuri siekia išlaikyti savo vienodą įkainavimą. Šiuo atveju kyla įtarimas dėl antstolės ir vertintojo galimo susitarimo ir nesamo nešališkumo. Kadangi pareiškėjo pateiktas turto vertinimas nurodo turto vertę daug didesnę ir atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamo turto vertė kyla, o ne mažėja, todėl būtų tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę paskiriant kitą nešališką turto vertinimą, o ne VĮ Registrų centro turto vertintoją J. U..

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė E. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių aiškių, esminių teisės normos taikymo klaidų ar įstatymo pažeidimų, kuriuos galimai padarė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais grindė ir savo skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirojo skundo argumentai yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. 2017-02-08 patvarkymu nustatant pareiškėjo įkeisto nekilnojamojo turto vertę 60 000 Eur kartu su ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vertinami ir visi kiti duomenys apie šito turto rinkos kainą, visi faktoriai, galintys įtakoti ar įtakojantys turto vertę, jo būklė ir visos kitos tinkamam turto vertės nustatymui reikšmingos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik atkartojo savo skundo dėl antstolės veiksmų teiginius, kurie jau buvo analizuojami pirmosios instancijos teisme.

Dėl naujų įrodymų

8. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus - UAB „Ober Haus“ lentelę, o suinteresuotas asmuo antstolė E. M. - UAB „Ober Haus“ gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos komentarą.

9. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, būtinybės šiuos įrodymus teikti tik apeliacinėje instancijoje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina pateiktų naujų įrodymų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą 2012 m. liepos 10 d. Telšių rajono apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu dėl priverstinio įkeisto, skolininkams V. D. ir S. R. priklausančio turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių.

11.Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, teigdamas, jog ji reikalinga, kadangi pagal jo pateiktą 2016 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Rezultatas“ atliktą turto vertinimą jam priklausančio turto vertė yra 69 000 Eur, tuo tarpu antstolė remiasi VĮ Registrų centras atliktu turto vertinimu, pagal kurį minėto turto vertė yra 60 000 Eur. Be to, apelianto nuomone, antstolė, du kartus turto vertinimui pasirinkdama tą patį turto vertintoją, elgiasi nesąžiningai, kyla abejonių dėl antstolės ir vertintojo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina nepagrįstais.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-28 VĮ Registrų centro vertintojas įvertino ginčo turtą – 55 500 Eur. 2015 m. rugpjūčio 4 d. surašytas patikslintas turto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė – 55 500 Eur. 2016 m. liepos 26 d. patvarkymu buvo paskelbtos skolininkams priklausančio turto varžytynės.

13. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

14. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis pareikštus prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

15. 2016 m. rugpjūčio 17 d. skolininkas V. D. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame pareiškė prieštaravimus dėl nustatytos turto 55 500 Eur vertės ir pateikė 2016 m. liepos 29 d. UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią įkeisto turto vertė 69 000 Eur. 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu antstolė paskyrė papildomą ekspertizę skolininkams priklausančio turto vidutinei rinkos vertei nustatyti. Šiuo patvarkymu ekspertizės įstaiga paskirta VĮ Registrų centras.

16. Pažymėtina, kad ekspertizės įstaigos ir eksperto pasirinkimas yra antstolio teisė. 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkyme, kuriuo buvo paskirta papildoma ekspertizė ir ekspertizės įstaiga paskirta VĮ „Registrų centras“, šalims išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui. Patvarkymas skolininkui V. D. įteiktas 2016 m. rugpjūčio 26 d. Nušalinimų ekspertui nei skolininkas V. D., nei kiti asmenys nepareiškė. 2017 m. sausio 24 d., dalyvaujant antstolės padėjėjai, skolininkui V. D. ir VĮ Registrų centras vertintojui J. U. buvo apžiūrėtas įkeistas turtas, pareiškėjas pretenzijų taip pat nereiškė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas sutiko su antstolės paskirta ekspertizės įstaiga, todėl nušalinimo ekspertui nereiškė, o deklaratyvius argumentus dėl eksperto šališkumo pareiškė tik tuomet, kai jam netiko 2017 m. sausio 24 d. turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto nustatyta vertė.

17. Įkeisto turto vidutinei turto rinkos vertei nustatyti buvo parinkta valstybinė ekspertizės staiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Abejoti šios ekspertizės įstaigos šališkumu ar suinteresuotumu antstolė neturėjo pagrindo.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas prieštaravimuose dėl turto vertės nepateikė jokių įrodymų, kad ekspertizė būtų atlikta netinkamai, kad ji prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams. VĮ Registrų centro eksperto atliktas turto vertinimas yra detalus, ekspertizės akte aprašyti visi vertinimo metodai, vertinamam turtui parinkta daugiau panašių lyginamųjų objektų, esančių N. A., todėl antstolė pagrįstai atsisakė dar kartą skirti pakartotinę ekspertizę.

19. Pažymėtina, kad antstolė 2015 m. balandžio 21 d. patvarkymu areštavusi skolininkams priklausantį turtą, priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto vidutinei vertei nustatyti. 2015 m. rugpjūčio 4 d. surašė patikslintą turto arešto aktą, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė – 55 500 Eur. Antstolė, 2016 m. rugpjūčio 17 d. gavusi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame buvo pareikšti motyvuoti prieštaravimai dėl nustatytos 55 500 Eur turto vertės, 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu skolininko skundą patenkino ir paskyrė papildomą ekspertizę skolininkams priklausančio turto vidutinei rinkos vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės įrodo, jog antstolė dėjo pastangas, kad apeliantui priklausantis turtas būtų įvertintas kuo objektyviau. Antstolė įvykdė savo pareigą, kad skolininko turto įkainojimas būtų įstatymo reikalavimus atitinkantis ir teisingas.

20. Apeliantas nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą teismui abejoti ekspertizės išvada nustatyta 60 000 Eur turto verte, nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad yra reikalinga papildoma ekspertizė.

21. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą, apeliantas neįrodė, jog turtas įvertintas per maža kaina ir/ar turto vertė nustatyta netinkamai, todėl konstatavo, kad nesant įrodymų dėl ekspertizės nepagrįstumo teisinio pagrindo dar kartą skirti pakartotinę ekspertizę nėra, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 681 straipsnis, 682 straipsnis), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė