Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-134/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14925-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5; 2.4

2016 m. spalio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant:

gynėjams advokatams Raimundui Kurkliečiui, Ingai Radinienei,Vytautui Kupcikevičiui, išteisintiesiems D. S., D. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo išteisinti: M. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 224 str. 2 d., D. S. ir D. S. - dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 224 str. 2d., nesant jų veikoje šio nusikaltimo požymių

M. P., D. S., D. S. išteisinti iš kaltinimų, kad veikdami bendrininkų grupėje, D. S. ir D. S. organizavo ir parengė nusikalstamos veikos planą t.y. žinodami, kad Jungtinėje Karalystėje atsiskaitant parduotuvėse „Morrisons Supermarkets PLC“ už perkamas prekes galima panaudoti suklastotus lipdukus, 2015 m. vasario mėnesio pradžioje, susitikimų su M. P. metu, pateikė jam Jungtinėje Karalystėje veikiančios kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ oficialaus žymėjimo ženklo lipduko „Morrisons Saver Stamp ‘ pavyzdį, organizavo jų pagaminimą, nurodydami M. P. pagaminti tokių suklastotų lipdukų 15 000 vienetų kiekį ir žadėdami sumokėti po 0,13 Euro centų už kiekvieną suklastotą lipduką, ir M. P., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio pradžios iki 2015 m. kovo 13 d. 22.50 vai. Panevėžio mieste, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” (įm. k. 303254028) direktoriumi, bendrovės veiklos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, panaudodamas įrengimus ir klišes, žinodamas, kad nei jis, nei D. S. su D. S. neturi su Jungtinės Karalystėje veikiančios kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ (Gain Lane, Bradford, West Yorkshire BD3 7 DL) pasirašytos gaminimo sutarties, neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, jų užsakymu pagamino ir savo automobilyje “VW BORĄ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė didelį kiekį žinomai suklastotų Jungtinės Karalystės kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ oficialaus žymėjimo ženklų - lipdukų „Morrisons Saver Stamp“, viso 11 331 vienetą, kuriuos D. S. kartu su D. S. ketino paimti iš M. P. automobilio ir atsiskaityti, tačiau perdavimo metu Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) namu buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 224 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str.4 d., 224 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 21.00 vai. iki 6.00 vai.;

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str.4 d., 224 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei būti namuose nuo 21.00 vai. iki 6.00 val. Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 2 dalimi iš D. S. konfiskuoti 1770 eurų sumą kaip nusikaltimo priemonę nusikaltimui daryti.

Prokuroro skunde nurodyta, kad teismas, išteisindamas kaltinamuosius neteisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, t.y., kad Jungtinės Karalystėje veikiančios kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ lipdukai „Morrisons Saver Stamp“ nėra oficialaus žymėjimo ženklas ir LR BK 224 str. 2 d. numatyto nusikaltimo dalyku, o taip pat, kad šie lipdukai neatitinka Lietuvos Respublikos 2003 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 1 straipsnio reikalavimų.Skunde nurodyta, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių gauti oficialų JK veikiančios kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ patvirtinimą dėl šių ženklų registracijos ir apsaugos taikymo. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad šie oficialiais ženklais laikytini ir kitų užsienio šalių netikri ir suklastoti oficialūs žymėjimo ženklai, tačiau nebuvo išaiškinta ar tikrai šie ženklai neregistruoti JK ar kitoje ES valstybėje ir ar jiems netaikoma apsauga. Prokuroras nurodo, kad tokie duomenys yra užklausti ir bus pateikti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, be to, nurodo apeliantas, kad šias aplinkybes galima aiškintis ir iškviečiant Lietuvos metrologijos inspekcijos, teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriaus atstovą.Prokuroras skunde nurodo, kad kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC” atstovas nurodė, kad kompanija lipdukų gamybai samdo kompaniją „(duomenys neskelbtini) ”, kuri gali patvirtinti, kad jokia kita verslo įmonė neturi teisės ar įgaliojimo gaminti, kopijuoti, spausdinti ar platinti lipdukus, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar šie lipdukai nėra apsaugoti, nes jie turi žymėjimo ženklus, apsaugą, individualius požymius.Prokuroro skunde nurodyta, kad teismas priėmė 2016-06-09 nutartį, pranešdamas apie galimai kaltinamųjų padarytą kitą nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 ar 2 d., kuri neskundžiamą, tačiau nurodo, kad ši nutartis turi būti įvertina apeliacinio teismo, nes kaltinamųjų veika pasibaigė pasirengimo stadijoje, kuri numatyta BK 21 str., nors už pasirengimą asmenys atsako tik už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.Prokuroro nuomone, kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas, M. P. ir D. S. savo kaltę pripažino iš dalies, D. S. kaltę neigė, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstu laikomas toks nuosprendis,

kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto skunde pateiktu įrodymų vertinimu, nesuteikia pagrindo nuosprendį laikyti neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog išteisinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos vertindamas, apylinkės teismas laikėsi BPK 20 str. nuostatų reikalavimų, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo išteisintųjų kaltės klausimu daryti priešingas, negu padarė apylinkės teismas, išvadas. Nustačius, kad M. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 224 straipsnio 2 dalyje, o D. S., D. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 4 d., 224 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, naikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Prokuroro apeliacinio skundo motyvai susiję su įrodymų vertinimu, apelianto nuomone, apylinkės teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, jis ginčija apylinkės teismo nustatytus faktus, kurie skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti.Sprendimą išteisinti M. P., D. S. ir D. S. dėl kaltinimo pagal BK 24 str. 4d. ir BK 224 str. 2 d. pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad Jungtinėje karalystėje veikiančios kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ žymėjimo ženklo lipdukai „Morrisons saver Stamp“ nelaikytini oficialiu žymėjimo ženklu BK 224 straipsnio prasme, nes baudžiamasis įstatymas saugo ne bet kokius žymėjimo ženklus, o tik atitinkamų valstybės institucijų ar jų įgaliotų institucijų, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus, patvirtintus oficialius žymėjimo ženklus.Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nesiėmė priemonių gauti oficialų JK veikiančios kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ patvirtinimą dėl šių ženklų registracijos ir apsaugos taikymo, nebuvo išaiškinta ar tikrai šie ženklai registruoti JK ar kitoje ES valstybėje ir ar jiems netaikoma apsauga, nurodydamas, kad tokie duomenys yra užklausti ir bus pateikti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinio teismo posėdyje prokuroras pateikė minėtos kompanijos lankstinuką, kuriame yra reklaminio pobūdžio tekstas, raginantis pirkti taupymo lipdukus, priklijuojant lankstinuko vidinėje pusėje ir dalinai ar pilnai užkildžius lankstinukus, jie gali būti keičiami į prekes bet kurioje „Morrisons“ parduotuvėje. Kartu buvo pateikta ir kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ tyrėjo Philips A. B. raštiški paliudijimai, kuriame nurodyta, kad jų taupymo lipdukai yra unikalūs ir juos galima nusipirkti tik jų parduotuvėse. Šie lipdukai spausdinami pagal kontraktą kompanijoje “ (duomenys neskelbtini)“ ir jie yra vieninteliai gaminantys nurodytus lipdukus.Byloje nustatyta, kad išteisintieji buvo kaltinami dėl pagaminimo, laikymo ir ketinimo realizuoti didelį kiekį oficialių žymėjimo ženklo lipdukų prekybos kompanijos „Morrisons Saver Stamp“. BK 224 straipsnis, numatantis atsakomybę už oficialių žymėjimo ženklų pagaminimą, laikymą ar realizavimą yra blanketinė teisės norma, nes jame nėra nurodytas oficialaus žymėjimo ženklo apibrėžtis, todėl nusikaltimo sudėtis turi būti nustatoma atsižvelgiant į teisės aktų, į kuriuos norma nukreipia, reikalavimus. Ši norma nukreipia į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymą (toliau - Įstatymas, 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. IX-1601 redakcija), kurio 1 straipsnis nustato valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir Lietuvos Respublikos teisės aktais įgaliotų kitų juridinių asmenų, taip pat Europos Sąjungos institucijų nustatytų privalomai naudoti Lietuvos Respublikoje Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų priskyrimą saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos lygiui ir polygiui, saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos priemonių nustatymą, saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų leidybą bei gamybą ir gamybos reikalavimus. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad oficialusis žymėjimo ženklas tai numeruotas ženklas, kuriuo patvirtinama valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų atlikta patikra arba apžiūra, arba sumokėtas mokestis, tačiau tokių aplinkybių, kad Jungtinėje karalystėje veikiančios kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ žymėjimo ženklo lipdukai „Morrisons saver Stamp“ būtų registruoti valstybės ar savivaldybės institucijoje arba atliekama jų patikra ar apžiūra, ar sumokėtas mokestis, nenustatyta nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje. Naujai pateikti prokuroro duomenys apeliacinio posėdžio metu nepatvirtina, kad minėti lipdukai yra oficialus žymėjimo ženklas registruotas nustatyta tvarka Jungtinėje Karalystėje, kuriems gali būti taikoma apsauga, už kurios pažeidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad minėti lipdukai negali būti BK 224 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku nei nacionaliniu nei tarptautiniu lygiu.Baudžiamojoje byloje aptariami lipdukai yra privačios kompanijos - Jungtinės Karalystės kompanijos „Morrisons Supermarkets PLC“ užsakymu atspausdinta priemonė - nuolaidų akcija ir kad juos pripažinti oficialiais žymėjimo ženklais BK 224 str. prasme, trūksta įstatyme numatytų būtinų priemonių, t.y. valstybės nustatyta tvarka patvirtinto ir jų atitinkamame registre įregistruoto fakto. Naujai apeliacinio teismo posėdyje prokuroro pateikti duomenys nepaneigia apylinkės teismo nustatytų aplinkybių. Pagal įstatymą oficialiam žymėjimo ženklui turėtų būti suteikiamos technologinės apsaugos priemonės, oficialaus žymėjimo ženklo projektavimas, gamyba, tvirtinimas, o oficialaus ženklo blanko forma turi būti iš anksto suderinama su specialiai įkurta valstybės institucija. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo išvada dėl išteisinimo, nesant išteisintųjų veikoje nusikaltimo sudėties požymių, pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Tai, kad išteisintieji pripažino, kad kaltinime nurodytu būdu buvo pagaminti nurodyti lipdukai, negali būti pagrindu pripažinti juos kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą BK 224 str. 2 d. ir 24 str. 4d. ir 224 str.2 d.Prokuroras skunde prašo įvertinti teismo priimtą nutartį, kuria prokurorui pranešama, kad išteisintųjų veikoje gali būti kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Ši nutartis kaip teisingai nurodė prokuroras neskundžiamą, ir nėra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalyku, todėl nevertinama ir dėl jos nepasisakoma.Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad JK veikiančios kompanijos „Morrison Supermarkets PLC“ žymėjimo ženklo lipdukai „Morrisons Saver Stamp“ nelaikytini oficialiu žymėjimo ženklu BK 224 str. prasme, nes atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą atsiranda ne už bet kokių ženklus pagaminimą, o tik atitinkamų valstybės institucijų ar jų įgaliotų asmenų, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus ir patvirtintus oficialius žymėjimo ženklus. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė pažymas dėl advokatės E.Norkienės (gynusios išteisintąjį D. S.) ir advokatės I.Radinienės (gynusios išteisintąjį D. S.,) gynybos išlaidų priteisimo iš nurodytų išteisintųjų valstybės naudai. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus, numatytas išimtis, netaikytinas nagrinėjamam atvejui. Ši tvarka galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinėje instancijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015 ir kt.). Ši byla apeliacinio teismo posėdyje buvo nagrinėjama dėl paduoto prokuroro apeliacinio skundo išteisintųjų M. P., D. S., D. S. padėtį bloginančiais pagrindais. Be to, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo ar išteisintojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros skundą atmesti.