- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- N1-97-531/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56093-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kaltinamasis
- T. S., D. D.
- Advokatai
- Saulius Kučys
- Kategorijos
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiojo nepilnamečio L. K. įstatyminei atstovei J. K.,
T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje;
D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 kl. išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. S. ir D. D. prievartavo turtą grasindami panaudoti fizinį smurtą, taip pat D. D. prievartavo turtą, panaudodamas fizinį smurtą, sekančiomis aplinkybėmis:
T. S. ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. lapkričio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 27 dienos, po to, kai 2016 m. lapkričio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, jie tariamai padėjo nukentėjusiajam L. K. išspręsti viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp paauglių kilusį konfliktą, žinodami bei suprasdami nepilnamečio L. K. pažeidžiamumą dėl jam būdingų psichologinių ypatumų bei turėdami psichologinę ir fizinę persvarą, T. S. vienas ir kartu su D. D., neturėdami teisėto pagrindo, vertė L. K. T. S. naudai perduoti pinigus, kaip užmokestį už tariamą apsaugą nuo konfliktų su nukentėjusiajam kokią nors žalą galinčiais padaryti paaugliais, grasindami nukentėjusiajam panaudoti fizinį smurtą ir panaudodami jo atžvilgiu kitokią psichinę prievartą, bei D. D. panaudojant fizinį smurtą, o būtent: tyrimo metu nenustatytą 2016 m. lapkričio mėnesio dieną, T. S. pagrasinus nukentėjusiajam ateityje panaudoti fizinį smurtą ir atvirai pareikalavus jam ir D. D. sumokėti po 5 eurus, D. D. prisidėjo prie T. S. pradėtų nusikalstamų veiksmų, ir reikalavimą mokėti pinigus, jis vienas ir kartu su T. S. išsakė dar keletą (ne mažiau, kaip dešimt) kartų į pamokas einančiam ar miesto maršrutiniu autobusu važiuojančiam nukentėjusiajam L. K., grasindami panaudoti prieš jį fizinį smurtą ir sukurdami nukentėjusįjį bauginančias situacijas, kai keletą kartų laukė nukentėjusiojo jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), prieigose, ieškojo nukentėjusiojo jo gyvenamojoje vietoje, kiekvieno susitikimo metu reikalaudami mokėti po 5 eurus. Po to, nukentėjusiajam neįvykdžius reikalavimo, D. D. panaudojo prieš L. K. fizinį smurtą, tai yra 2016 m. lapkričio 26 dieną, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g., miesto autobuso stotelėje „(duomenys neskelbtini) g.“, tęsdamas savo ir T. S. pradėtus turto prievartavimo veiksmus, siekdamas įbauginti L. K., atsitiktinio susitikimo metu, reikalaudamas pinigų sudavė L. K. smūgius rankomis ir spyrė, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Po to, 2016 m. lapkričio 27 dieną, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) namų, esančių (duomenys neskelbtini), D. D. kartu su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, spardė L. K. į įvairias kūno vietas, padarydami jam galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame skruoste ir viršugalvyje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo L. K. sveikatą.
Kaltinamieji T. S. ir D. D. dėl jiems pareikštų kaltinimų savo kaltę visiškai pripažino.
Teismo posėdyje T. S. paaiškino, kad pinigų, kaip atlygio iš L. K. pareikalavo jį su D. D. apgynę nuo kitų paauglių. Suprato, kad už tokią pagalbą gali gauti atlyginimą. Pripažįsta, jog apie tai L. K. sakė autobuse, rašė SMS žinutes, buvo nuėjęs į namus. Visai negalvojo, kad L. gali jų bijoti. Sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis jam pareikštame kaltinime. Labai gailisi dėl to, kas įvyko.
Šalies argumentai
D. D. paaiškino, kad apgynus L. K., jis prisidėjo prie T. reikalaujant pinigų, tačiau reikalavo tik 5 eurų. Kai L. pinigų nedavė, susiginčijo su juo ir jį mušė. Taip buvo keletą kartų. Sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis jam pareikštame kaltinime. Labai gailisi dėl to, ką padarė. L. K. bandė atsiprašyti, bet jis atsiprašymo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius nutrauktas, nes jie prisipažino kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamųjų gynėjai ir įstatyminiai atstovai bei nukentėjusiojo įstatyminė atstovė (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka teismo posėdyje buvo išvardinti šie įrodymai:
Nukentėjusiojo L. K. parodymai (1 t. b.l. 45-47, 59-62);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-12-22 specialisto išvada Nr. G-1347/2016 (05), kurioje nurodyta, jog L. K. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešiniame skruoste, viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų L. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 79);
Pažyma iš duomenų bazės apie policijos registruojamus įvykius, kuri patvirtina, jog 2016-11-26 19.06 val. policijoje registruotas L. K. telefoninis skambutis. Pranešėjo L. K. nurodytos aplinkybės - pažįstami asmenys sumušė pranešėją (lipant iš autobuso spyrė koja į nugarą), reikalauja pinigų. Vietos adresas - (duomenys neskelbtini) gatvė (1 t. b.l. 80-81).
Liudytojos G. V. parodymai (1 t. b.l. 83-84);
Liudytojo K. B. parodymai (2 t. b.l. 2-3);
Liudytojos T. V. parodymai (1 t. b.l. 89-91);
Liudytojos B. P. parodymai (1 t. b.l. 93-95);
Liudytojo M. K. parodymai (1 t. b.l. 112-113, 122-125);
2017-03-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas M. K. iš jam parodytų asmenų nuotraukų atpažįsta D. D. kaip asmenį, panašiausią į vaikiną, kurį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“. Tas „(duomenys neskelbtini)“ Rožyne autobuso stotelėje spyrė L., po to smogė jam (M. K.) du kartus iš kelio į veidą. Taip pat tą „(duomenys neskelbtini)“ jis - M. K., matė kartu su kitais vaikinais prie vaikų namų tuo metu, kai buvo sumuštas L.. Dar tas „(duomenys neskelbtini)“ atsiprašė jo (M. K.) už sumušimą autobuso stotelėje prie vaikų namų (1 t. b.l. 126-130).
Liudytojo D. A. parodymai (1 t. b.l. 143-145, 158-161).
2017-03-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas D. A. iš jam parodytų asmenų nuotraukų atpažįsta D. D. kaip apklausoje nurodytą asmenį, vardu D., kuris kartu su kitais vaikinais 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje prie vaikų namų sumušė L. K. (1 t. b.l. 162-166).
Liudytojo G. K. parodymai (1 t. b.l. 170-172);
Liudytojo M. B. parodymai (1 t. b.l. 182-184);
Liudytojo D. N. parodymai (1 t. b.l. 189-190);
2016-12-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad nepilnamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą J. K. pateikė savo sūnaus L. K. drabužius - striukę, sportines kelnes, ir mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI (2 t. b.l. 4-6);
2016-12-14 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ant L. K. striukės yra įplyšimas, pateiktos kelnės yra purvinos (2 t. b.l. 12-18);
Žemesnės instancijos teismas
2016-12-12 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefone HUAWEI, pateiktame J. K., yra SMS žinutės, išsiųstos 2016-11-24 07:03:46 val., 07:08:13 val. ir 2016-11-25 07:25:41 val. iš T. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į L. K. naudojamą telefoną. SMS žinučių tekstai: „Nu tai busi tu!“, „Kaip sakoma tik nebandyk nebut“, „Eik pasiimk ta savo kuprine pizdu nko nedarysiu pasilik tas saibas“(2 t. b.l. 7-11).
2017-01-06 Panevėžio apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-56093-16 dėl turto prievartavimo iš nepilnamečio L. K. buvo atlikta nukentėjusiojo L. K., T. S. ir D. D. naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentinių numerių buvusių telekomunikacinių įvykių analizė (2 t. b.l. 35-36);
2017-01-23 Panevėžio apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (2 t. b.l. 41-52).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, <...> grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, <...>, panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Tas, kas tokius veiksmus atliko panaudodamas fizinį smurtą, atsako pagal šio straipsnio 2 dalį.
Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., neturi reikšmės, ar nukentėjusiajam kaltininko išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011).
Kasacinio teismo praktikoje turto prievartavimo (BK 181 str.) baudžiamosiose bylose tęstiniu turto prievartavimu paprastai laikomi atvejai, jei esant kaltininko vieningai tyčiai, tas pats nukentėjusysis yra verčiamas per kelis kartus perduoti turtą, nepriklausomai nuo to, kad laikui bėgant gali keistis reikalaujama perduoti pinigų suma ar turtas, reikalaujami pinigai ar turtas perduodami dalimis arba keičiasi grasinimų pobūdis.
Šioje byloje kaltinamųjų padarytos veikos inkriminuotos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, nes sutinkamai su kaltinimu, tie patys neteisėti reikalavimai buvo reiškiami vienam ir tam pačiam asmeniui.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačių kaltinamųjų visiškų prisipažinimų ir jų duotų parodymų, visi paminėti įrodymai patvirtina, jog T. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d., o D. D. – pagal BK 181 str. 2 d. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad T. S. ir D. D. tarpusavyje iš anksto tarėsi dėl smurto vartojimo L. K. atžvilgiu, t.y. jie turėdami vieną tikslą, kartu atliko grasinimo ir psichologinio smurto veiksmus, o D. S., veikdamas tuo pačiu tikslu, veikė naudodamas fizinį smurtą.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra, jog jie visiškai prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, jog visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę ir iš dalies neturtinę žalą nukentėjusiajam (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.).
Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą atsižvelgiama į tai, kad T. S. ir D. D. nagrinėjamą veiką padarė būdami nepilnamečiai, todėl jų atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. T. S. padarė apysunkį nusikaltimą, o D. D. – sunkų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d. ir 5 d.). Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir būdami anksčiau neteisti. Byloje duomenų, kad kaltinamieji per laikotarpį po nagrinėjamo įvykio būtų padarę kitų teisės pažeidimų, nėra. Jie charakterizuojami kaip gerai besimokantys, iniciatyvūs, aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje ir sportinėje veikloje jaunuoliai. Gyvena su tėvais, kurie neigia turintys rūpesčių dėl vaikų elgesio. Taip pat, teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad kaltinamieji atlygino turtinę žalą, o D. D. sutinka atlyginti ir neturtinę.
Esant šių aplinkybių visetui daroma išvada, kad yra pagrindo manyti, kad T. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 93 straipsnio nuostatos ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.
D. D., kaip padariusiam sunkų nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu klausimas yra nesvarstytinas, ir skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė – laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ne tik į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tačiau ir šio kaltinamojo vaidmenį veikos padaryme, jo veiksmų apimtį, ir jam skirtina bausmė, savo dydžiu artima įstatymo sankcijos minimumui. Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. mažintina 1/3 dalimi.
Atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes, kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, tai pat ir į nukentėjusiojo L. K. įstatyminės atstovės pareikštą nuomonę ir patvirtinimą, jog kaltinamasis T. S. atlygino neturtinę žalą, o D. D. – turtinę, į D. D. įsipareigojimą atlyginti likusią neatlygintą neturtinę žalą, esant pagrindo manyti, kad ir šio kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai bus visiškai pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jam skiriamos bausmės vykdymas atidėtinas artimam minimaliam įstatymo nustatytam terminui taikant BK 92 straipsnio nuostatas.
J. K. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 318,72 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 35; 36). Nagrinėjant bylą teisme ji patvirtino, kad kaltinamasis T. S. atlygino 200 eurų neturtinės žalos ir jam jokių pretenzijų nebeturi, o D. D. atlygino 200 eurų turtinės žalos. Todėl jis savo pareikštą ieškinį keičia, reikalaudama iš D. D. atlyginti likusią neturtinę žalą – 500 eurų.
Teismas sprendžia, kad ši ieškinio dalis, kurią, beje, kaltinamasis D. D. pilnai pripažįsta, yra visiškai pagrįsta, įrodyta, atitinkanti jo nusikalstamų veiksmų apimtį, nepilnamečiui nukentėjusiajam L. K. sukeltas pasekmes, o taip pat teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkintina, priteisiant ją iš kaltinamojo, o jam neturint pakankamai lėšų ar pajamų – iš civilinių atsakovų – kaltinamojo tėvų K. D. ir R. D., pavedant įstatyminei atstovei J. K. šias lėšas iki L. K. pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 4.147 str.).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimai spręstini vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 87 str. 2 d. 2 p. ir 3 d. 5 p., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir skirti jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant T. S. tęsti mokslą arba dirbti, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo taikymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Taikant BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 83 str., 87 str. 2 d. 2 p. paskirtos bausmės vykdymą D. D. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;
J. K. patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, ir iš D. D. priteisti L. K. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimą, o šiam iki pilnametystės neturint pakankamai lėšų ar pajamų, išieškoti iš civilinių atsakovų - kaltinamojo tėvų K. D. ir R. D. solidariai, pavedant įstatyminei atstovei J. K. šias lėšas iki L. K. pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 4.147 str.).
Skirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti - garso įrašus, darytus pagal Panevėžio m. apylinkės teismo nutartį dėl procesinių prievartos priemonių, taikymo, laikotarpiu nuo 2016-12-07 iki 2017-01-07 atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą T. S. ir D. D. naudojamų abonentinio telefono numerių, laikomus 17 kompaktinių diskų (tyrimui reikšmės turintys duomenys ir garso įrašai laikomi bendroje laikmenoje su reikšmės neturinčiais duomenimis ir įrašais) ir perduotus kartu su bylos medžiaga, sunaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.