- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-13
- Bylos Nr.
- e2-2172-1106/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01613-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
- Ieškovas
- A.P.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybe. Ieškinyje nurodyta, kad J. V. buvo ieškovo sutuoktinės M. R. P., mirusios (duomenys neskelbtini), brolis. J. V. vardu buvo registruota nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą. Ieškovo sutuoktinė savo lėšomis palaidojo mirusį brolį J. V., pastatė paminklą, kartu su ieškovu prižiūrėjo jo kapą bei likusią namų valdą. Ieškovas buvo pripažintas J. V. kapo prižiūrėtoju. Ieškovo sutuoktinė M. R. P. priėmė savo brolio palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas. Mirus sutuoktinei, ieškovas priėmė jos palikimą, kurio sudėtyje turi būti ir sutuoktinės paveldėta brolio namų valda. Tačiau notaras atsisakė išduoti mirusiai M. R. P. paveldėjimo teisės liudijimą į visą nekilnojamąjį turtą, nes šis buvo įgytas J. V. būnant santuokoje su M. V., todėl laikytinas jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mirus J. V., jo sutuoktinė M. V. net nepriėmė jo palikimo. M. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas su sutuoktine minėtoje namų valdoje leido gyventi M. V. sūnui, tačiau dėl šio netinkamo gyvenimo būdo name kilo gaisras, kuriame jis pats žuvo. Minėtą turtą J. V. buvo įgijęs iš savo asmeninių lėšų, pardavęs iki santuokos turėtą ir už asmenines lėšas išpirktą priklausiusį butą, kuris buvo įsigytas už valstybės skirtus investicinius čekius. Vėliau šis butas buvo išmainytas į kitą butą, kuris ir buvo parduotas, o gauti pinigai panaudoti namų valdos pirkimui. Nei vieno sandorio sudaryme J. V. sutuoktinė nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja, prašo nagrinėti jį teismo nuožiūra. Pranešimas apie galimą palikėjo J.V. palikimo perėjimą valstybei negautas.
Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad jis su žmona po santuokos gyveno kartu su žmonos tėvais ir žmonos dviem broliais, tarp jų J. V., name (duomenys neskelbtini) kaime. 1982 m. namas buvo paimtas visuomenės reikmėms, nes buvo tiesiamas (duomenys neskelbtini) plentas. Jie visi gavo butus, kuriuos vėliau privatizavo už investicinius čekius. J. V. tuo metu taip pat gavo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu jis nebuvo vedęs. Santuoką sudarė tik (duomenys neskelbtini) m. 1993 m. tą butą išmainė į butą (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pardavė. Visą laiką jis pats ir kiti laikė, kad butas buvo jo asmeninė nuosavybė. J. V. žmona vedė netinkamą gyvenimo būdą, niekur nedirbo, prie nieko neprisiėjo. Jie neturėjo bendrų vaikų. J. V. įpėdinių nėra.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje liudytoja D. G. nurodė esant J. V. pusseserė. Paaiškino, kad ji su savo tėvais ir seserimi gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Kitame name gyveno tetos šeima, kurią sudarė teta su savo vyru, pusseserė M. R. P. su savo vyru A. P., pusbrolis J. V.. 1981 m. buvo paimtas jų namas, nes nuspręsta tiesti (duomenys neskelbtini) plentą. 1982 m. paimtas ir tetos šeimos namas. Visiems buvo suteikti butai. J. V. buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po kelių metų butus leista išsipirkti investiciniais čekiais. J. V. nebuvo vedęs, kai gavo butą. Visada buvo laikoma, kad butas priklauso tik J. V.. Vėliau jis butą iškeitė, pardavė. Žmona M. V. prie nieko neprisidėjo, vedė netinkamą gyvenimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. P. ir M. R. V. (P.).
(Duomenys neskelbtini) mirė M. R. P.. Jos palikimą priėmė A. P. ir R. P., kuri paveldėjimo teises perleido A. P..
(Duomenys neskelbtini) liudijime Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas paliudijo, kad J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sesuo M. R. P.. J. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. Š. (V.). (Duomenys neskelbtini) mirė M.V..
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnija patvirtino, kad A. P. pateikus prašymą laidoti mirusį J. V. (duomenys neskelbtini) kapinėse, išduotas leidimas. Kapavietės prižiūrėtoju įrašytas A. P.. Kapavietė prižiūrima, tvarkoma.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. V. vardu registruota nuosavybės teisė į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuri įgyti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo gesinamas gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisro metu nudegė gyvenamojo namo stogas, perdengimas, išdegė kambariai.
Kadastro duomenų byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas sudegęs gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo techniniame pase savininkas nurodytas J.V..
Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. V. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mainų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmainytas į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio buto nuosavybės išregistravimo pagrindas buvo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) notarine sutartimi Kauno miesto valdyba pardavė J.V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 13 510 rublių, kuriuos pirkėjas sumokėjo grynais pinigais į Kauno miesto butų privatizavimo tarnybos sąskaitą pagal Lietuvos Respublikos komercinio banko Kauno skyriaus kvitą.
(Duomenys neskelbtini) sudaryta notarinė mainų sutartis tarp J. V. ir K. J., kuria K. J. iškeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), į J. V. teisę gyventi gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Keičiamas butas įkainotas 331 268 talonais.
(Duomenys neskelbtini) notarine sutartimi J. V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 7 800 Lt.
(Duomenys neskelbtini) notarine sutartimi J. M. pardavė J. V. medinį gyvenamąjį namą su priestatu ir tris medinius ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei kiemo įrenginius už 4 200 Lt.
Ginčo turtas buvo įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir ŠSK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis.
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe.
Taigi, byloje nustatytinos dvi aplinkybės: pirma, ar turtas J. V. buvo įgytas už asmenines lėšas, ir antra, ar buvo aiškiai išreikšta J. V. valia įgyti butą asmenine nuosavybe.
Pirminis butas, kurį vėliau išmainius ir pardavus, buvo įgytas galutinis ginčo turtas, įgytas nuosavybės teise, privatizuojant jį Butų privatizavimo įstatymo (toliau –BPĮ) 4 straipsnio pagrindu. 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymas įtvirtino Lietuvos gyventojų teisę įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose, nustatė jų įsigijimo tvarką. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad butus įsigyti turi teisę tie asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta gyvenamoji patalpa. BPĮ 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad gyvenamojo namo ar buto nuomininkas ir jo šeimos nariai (Butų kodekso 54 straipsnio 3 dalis sutuoktinį priskyrė šeimos nariams) prieš namo ar buto privatizavimą turėjo susitarti dėl jo pirkimo ir kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis bei kas taps perkamo turto savininku.
Atsižvelgiant į tai, kad J. V. suteikta teisė gyventi bute (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) orderiu, kai buvo nugriautas namas, kuriame gyveno, o santuoką su M. V. sudarė (duomenys neskelbtini) m., laikytina, kad J. V. buvo buto pagrindinis nuomininkas, o jo sutuoktinė M. V. – šeimos narė, įgijusi šį statusą (duomenys neskelbtini) m., kartu su visomis BPĮ bei Butų kodekse numatytomis šeimos nario teisėmis ir pareigomis. Šios išvados negali paneigti tai, kad M. V. nedalyvavo (duomenys neskelbtini) m. sudarant teisės naudotis gyvenamąja patalpa mainų sutartį ir jos nepasirašė.
Ta aplinkybė, jog J. V. net po mainų sutarties sudarymo sumokėjo už butą (duomenys neskelbtini) savo investiciniais čekiais, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad butas privatizuotas jo asmeninės nuosavybės teise. Nors investiciniai čekiai, įgyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-03-29 nutarimo Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ pagrindu, yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė, nežiūrint į tai, butas, įgytas už vieno sutuoktinio lėšas, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes abu sutuoktiniai turėjo lygias teises į nuomojamo buto privatizavimą (BK 54, 57 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-37-311/2002 ir kitose kasacinėse bylose, aiškinant Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį ir SŠK 21 straipsnio nuostatas, nurodė, jei ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas neabejotinai turi būti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Tokios praktikos sistemiškai laikosi visų instancijų Lietuvos Respublikos teismai.
Ieškovo ir liudytojos teiginiai, kad M. V. vedė netinkamą gyvenimo būdą, nedirbo ir finansiškai neprisidėjo prie būstų įgijimo bei tai, kad atsakovė neprieštarauja ieškiniui, patys savaime negali paneigti suformuotų nuostatų taikymo ir tuometinės šeimos būsto įgijimo politikos valstybėje. Tai, kad pats J. V. ir kiti asmenys vertino, kad tai asmeninis jo turtas, yra tik privačių asmenų nuomonė, neparemta teisinėmis žiniomis. Lygiai taip pat teisinės reikšmės neturi ir aplinkybė, kad M. V. po sutuoktinio J. V. mirties nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo.
Taigi, byloje nesant įrodymų, jog buvo aiškiai išreikšta J. V. ir M. V. valia jog pirminis turtas – butas (duomenys neskelbtini) privatizavimo būdu bus įgytas asmenine J. V. nuosavybe, pagal galiojusį teisinį reguliavimą, laikytina, kad butas buvo įgytas bendrąja jungtine nuosavybe. Iš to seka, kad perleidus šį turtą, kiti įgyti būstai – butas, (duomenys neskelbtini), bei namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įgyti kaip bendroji jungtinė J. V. ir M. V. nuosavybė. Mirusiajai M. V. priklausantis turtas paveldimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta tvarka.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kasacinės instancijos teismo praktika, neįrodžius būtinos sąlygos šios kategorijos bylose, nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Duomenys apie šalių patirtas atstovavimo išlaidas nebuvo pateikti, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
netenkinti ieškinio.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.