- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- II-7-1127/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00854-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. T.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-asis veiklos skyrius
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Aurelijus Gruodis, Aurelijaus Grduožis
- Kategorijos
- 7.3Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti (ANK 110 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
sekretoriaujant Lauritai Verbickienei, Živilei Gedvilaitei, Gabrielei Vaitkevičiūtei, Vidai Dambrauskienei,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato atstovei Anetai Laimutei Lazarevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. skundą dėl 2021 m. kovo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos Anetos Lazarevčiūtės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-402-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos 2021 m. kovo 25 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. 11 val. 55 min. adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) neįsileisdamas R. R. į nuosavybės teise priklausantį būstą, savavališkai vykdė savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą V. T. paskirta 30 Eur bauda.
Skundu Kauno apylinkės teismui pareiškėjo atstovas advokatas Aurelijus Gruodis prašo panaikinti 2021 m. kovo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-402-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skundą grindžia tuo, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal šį kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo nusižengimo požymių buvimą. Pareiškėjo atstovo vertinimu, šiuo atveju, nėra visų ANK numatytų nusižengimo sudėties požymių.
Pažymi, kad V. T. nelabai supranta, dėl ko jis buvo nubaustas. Visiškai neaišku, kodėl V. T. turėjo įsileisti R. R., kuris neturėdamas teismo sprendimo atvyko į atitinkamą gyvenamąją valdą įkeldinti kitą asmenį (kas atsispindi iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo). Šiuo atveju, R. R., ne T. T., ketindamas įsiveržti į kitam asmeniui panaudos teise perduotą naudotis būstą ketino įgyvendinti teisę ne įstatymų nustatyta tvarka. Nei skundžiamame nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kodėl V. T. turėjo įsileisti nesant teismo sprendimo dėl iškeldinimo ar įkeldinimo R. R..
Skundą taip pat grindžia tuo, kad buvo padaryti esminiai administracinių nusižengimų teisenos principai. Pareiškėjo atstovas cituoja ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad įstatymas reikalauja, jog būtų objektyviai ir visapusiškai ištirta ir nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar V. T. kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Iš skundžiamo nutarimo galima teigti, kad pareigūnai nei objektyviai, nei visapusiškai neišsiaiškino bei nepagrindė, už ką pareiškėjui paskirta bauda.
Taip pat pažymėjo, kad nutarimas buvo priimtas neinformavus V. T. apie nagrinėjimo datą. Tiksliau, buvo informuotas apie nagrinėjimo datą, kurią atstovas nurodė negalėsiantis atstovauti. Taip pat, data nebuvo pasibaigus terminui administraciniam nurodymui įvykdyti. Todėl V. T. nedalyvavo nagrinėjime ir neteikė jokių įrodymų. Apie 2021 m. kovo 25 d. vyksiantį nagrinėjimą pareiškėjas ir jo atstovas nebuvo informuoti.
2011 m. birželio 10 d. gyvenamosios valdos panaudos sutartis patvirtina, kad V. T. suteikta teisė naudotis šia gyvenamąja valda nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjas yra teisėtas šios valdos (būsto) valdytojas ir naudotojas nuo 2011 m. birželio 10 d. Pačioje panaudos sutartyje aiškiai nurodyta, kad likus ne daugiau kaip 6 mėnesiams iki šios sutarties termino pabaigos panaudos davėjas turi teisę aprodyti gyvenamąją valdą būsimiems naudotojams ar įgijėjams. Iki šioje dalyje nurodyto termino panaudos gavėjas turi teisę patekti į perduotą gyvenamąją valdą tik turint išankstinį rašytinį panaudos gavėjo sutikimą (8.1.1 punktas). Atitinkamame panaudos sutarties punkte yra pakartotos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog žmogaus būstas neliečiamas. Taigi, net Konstitucijoje įtvirtinta, kad į asmens būstą be sutikimo įeiti galima tik turint teismo sprendimą arba kitais aiškiai įstatymo nustatytais atvejais, į kuriuos nepateko R. R. veiksmai ir ketinimai. Šiuo atveju, būtent R. R. elgėsi ne įstatymo nustatyta tvarka, t. y. siekė be teismo sprendimo įkeldinti kitą asmenį. Nors, šiuo atveju, panaudos sutartis nebuvo registruota viešame registre, tačiau apie atitinkamą sutartį buvo žinoma R. R. įgaliotinei D. L., kuri sudarė 2018 m. rugsėjo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį pastarojo vardu, t. y. sutartį, kuria R. R. įsigijo gyvenamąją valdą. Šiems asmenims negalėjo būti nežinoma apie atitinkamą sutartį. Bet koks asmuo prieš įsigydamas valdą, būtų atvykęs ir įsitikinęs, kad joje gyvena V. T., o pasidomėjęs, kokius pagrindu jis čia gyvena, būtų negalėjęs nesužinoti apie panaudos sutartį. Pažymi, kad D. L. daug kartų lankėsi valdoje tiek iki, tiek ir po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kadangi kol neįvyko konfliktas dėl bendrų verslų, V. L. (V. T. partnerė) ir D. L. bendravo ir vykdė bendrus verslus. Be to, ir pats R. R. dirbo vienoje iš įmonių, kurios buvo kontroliuojamos V. L. šeimos, todėl šalys žinojo viską viena apie kitą. Tokiu būdu, panaudos sutartis yra privaloma ir R. R.. Jei R. R. mano, kad sutartis yra negaliojanti, jis turėtų ją ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ką šiuo metu daro civilinėje byloje, o ne įgyvendinti savo teisę prievarta. Pažymi, kad R. R. veiksmai, kai jis beveik dvejus metus nekėlė jokių klausimų dėl naudojimosi šia gyvenamąja valda, nesidomėjo nei sutarčių dėl komunalinių paslaugų perrašymu, patvirtina, kad jam buvo žinoma apie sudarytą panaudos sutartį. Net jei ir negaliotų panaudos sutartis, R. R. be teismo sprendimo neturėjo teisės įeiti į dabartinį pareiškėjo būstą. Pažymi, kad ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje R. R. yra nurodęs, kad V. T. leido gyventi atitinkamoje valdoje žodinės panaudos sutarties pagrindu. Šias aplinkybes jis buvo nurodęs ir pareiškime policijai. V. T. pagrįstai ir teisėtai gynė savo teisėtą valdymą ir neleido jos pažeisti nei R. R., nei pareigūnams, atvykusiems pagal pastarojo prašymą.
Skunde teigiama, kad V. T., neleisdamas R. R. pateikti į valdą, kuomet pastarasis norėjo į ją įkeldinti J. G., su kuriuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaręs panaudos sutartį, leido išvengti teisės į būsto neliečiamybę pažeidimo, atitinkamai ir privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja Aneta Lazarevičiūtė prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad 2011 m. birželio 6 d. panaudos sutartis neįregistruota viešajame registre. Registrų centro duomenimis, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, nuo 1997 m. spalio 2 d. iki 1998 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise priklausė V. T., nuo 1998 m. gruodžio 3 d. šio turto savininkais buvo kiti asmenys, nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. birželio 17 d. ½ dalis nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklausė V. L.. Nuo 2011 m. birželio 17 d. turtas nuosavybės teise priklausė kitiems asmenims. Akivaizdu, kad tiek V. T., tiek V. L. jau daug metų nėra nurodyto nekilnojamojo turto savininkai.
Panaudos sutartis V. T. valdyti nurodytą nekilnojamąjį turtą V. L. ir L. A. bei V. A. surašyta 2011 m. birželio 10 d., kai tuo tarpu V. L. savo turto dalį pardavė 2011 m. birželio 14 d. Andrianovams. Pastarieji 2015 m. spalio 21 d. pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 4 d. šį turtą įsigijo R. R.. Panaudos sutartis su naujais buto savininkais nebuvo sudaryta ir įregistruota viešajame registre. Todėl galima tvirtinti, kad panaudos sutartis yra negaliojanti ir V. T. neturėjo teisės valdyti nurodytą turtą. R. R. nesudarė su V. T. jokios panaudos sutarties, tik leido laikinai gyventi, kol, kaip turto savininkas, nepriėmė sprendimo šį turtą panaudos sutarties pagrindu perduoti valdyti kitam asmeniui J. G.. Tokiu būdu, V. T. visiškai nepagrįstai ir neteisėtai valdė nurodytą turtą, neteisėtai neleido patekti į nuosavybės teise priklausantį turtą nei R. R., nei policijos pareigūnams.
Pareiškėjas V. T. ir jo atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. V. T. paaiškino, kad šiai dienai jis gyvena tame name su atjungta elektra, kurią atjungė savininkas. Apie susidariusias skolas nežino, jokių raštų negavo, mokėjo pagal skaitiklio duomenis visus mokesčius kiekvieną mėnesį, jokių pretenzijų nebuvo, šiuo adresu pranešimai nebuvo atėję apie įsiskolinimus. Nesutinka, kad deklaruodavo mažesnius rodmenis. Vertina, kad be jo sutikimo R. R. negalėjo patekti į jo gyvenamąjį būstą. Panaudos sutartis buvo sudaryta prieš R. R. įsigyjant turtą. Galvojo, kad panaudos sutarties išviešinti nereikia, nes viskas buvo sutarta, galbūt tai buvo jų klaidą, kad neįregistravo, pasitikėjo. Nebuvo sutarta su R. R., atvažiavo grupė žmonių, jie neprisistatė, kodėl turi įleisti, pagal sutartį galėjo elgtis savo nuožiūra.
Nukentėjusiojo R. R. atstovė advokatė Diana Višinskienė skundžiamą nutarimą prašė palikti nepakeistą. Nurodė, kad niekas negalėtų paneigti, kad asmuo nuo 2018 m. įsigijęs nekilnojamąjį turtą, pageidauja juo naudotis, juolab, kad jis moka banko paskolą. R. R. dirbo ir gyveno Didžiojoje Britanijoje, dėl to susiklostė aplinkybės, kad tos problemos nebuvo sprendžiamos savalaikiai. Buvo gaunami įvairūs raštai dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, vykta patikrinti skaitiklių rodmenis, buvo iškilęs klausimas, kad galimai V. T. neteisingai deklaruoja rodmenis, nemoka komunalinių mokesčių. Savininko teisė yra patikrinti. Kai buvo atvykstama savanoriškai, V. T. neįsileisdavo, todėl buvo kreiptasi į antstolį, įteikta pretenzija per tris mėnesius išsikelti. Asmuo neišsikėlė, tačiau ir įvairiais būdais apsunkina patekimą į namą. Protokolas dėl administracinio nusižengimo yra surašytas pagrįstai. R. R. kaip savininkas turi teisę kiekvieną mėnesį patikrinti skaitiklių rodmenis.
Liudytoja apklausta L. K. paaiškino, kad buvo žinoma apie panaudos sutartį, kuri buvo neregistruota, todėl, Institucijos nuomone, tokia sutartis yra negaliojanti. Tokiomis aplinkybėmis vadovavosi surašydami protokolą. Papildomų aplinkybių teismui neturi pateikti, atsiliepime yra išdėstytos visos aplinkybės. Apie žodinę sutartį su R. R. ji nežino. R. R. buvo nurodęs, kad buvo leidęs gyventi laikinai, kol būstas jam bus reikalingas, tačiau mano, kad pagal civilinio proceso nuostatas žodinė sutartis yra negaliojanti. Negali surodyti teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė V. T.. Tai yra dėl privataus turto neliečiamybės, šiuo metu negali pasakyti Civilinio kodekso straipsnio.
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė nutarimą prašė palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu nutarimu V. T. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. 11 val. 55 min. adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), neįsileisdamas R. R. į nuosavybės teise priklausantį būstą, savavališkai vykdė savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. birželio 10 d. tarp V. L., L. A., V. A. bei V. T. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl gyvenamosios valdos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., ir jame esančių gyvenamojo namo, kitų inžinerinių pastatų, numatant, kad sutartis galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d. (administracinio nusižengimo b. l. 37-38). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančių duomenų nustatyta, kad nurodytu adresu esantis žemės sklypas su statiniais nuosavybės teise nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. priklauso R. R. (administracinio nusižengimo b. l. 67-74). Pareiškėjo teigimu, R. R. įsigijus aptariamą turtą, žodiniu sutarimu V. T. buvo leista gyventi šiose patalpose, iki pastarajam jos bus reikalingos.
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 31 d. V. T. pateikta pretenzija dėl išsiskėlimo iš gyvenamojo namo bei kitų žemės sklype esančių pastatų, (duomenys neskelbtini) Kauno r. (b. l. 11). Pareiškėjui iki nurodytos datos neišsikėlus iš gyvenamosios patalpos, R. R. ieškinių kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl V. T. iškeldinimo (b. l. 37-43). Iš tokių duomenų matyti, kad tarp V. T. ir R. R. yra kilęs civilinis ginčas dėl pareiškėjo iškeldinimo iš minėtos valdos, kas susiję ir su minima panaudos sutartimi. Iš bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktų papildomų duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu V. T. iškeldintas iš minimos gyvenamosios valdos (b.l. 43-48, 91-101).
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).
Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų duomenų spręstina, kad V. T. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku būste, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r., gyveno pagrįstai manydamas, kad tokią teisę jis turi - 2011 m. birželio 10 d. buvo sudaryta panaudos sutartis, be kita ko, tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusiojo R. R. atstovė nurodė, kad pastarasis davė žodinį sutikimą gyventi nurodytoje valdoje, nuo pat būsto savininko pasikeitimo 2018 m. metais, kaip teigė pareiškėjas, nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl pastarojo gyvenimo nurodytame būste. Tuo tarpu, tarp asmenų kilęs ginčas dėl šių patalpų, įskaitant ir pareiškėjo teisę šiose patalpose gyventi, buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka, sprendimas civilinėje byloje buvo priimtas 2021 m. gegužės 28 d., įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 11 d. Taigi, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nesant įsiteisėjusios teismo procesinio sprendimo dėl panaudos sutarties negaliojimo ar asmens iškeldinimo, nėra pagrindo išvadai, kad V. T. savavališkai vykdė savo tariamą teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Spręstina, kad V. T. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti R. R. teises bei interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu teismas,
nutaria:
pareiškėjo V. T. atstovo advokato Aurelijaus Grduožio skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Anetos Laimutės Lazarevičiūtės 2021 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-402-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.