- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-652-928/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31192-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- V. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 54 (penkiasdešimt keturių) MGL, t. y. 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, V. Z. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 36 (trisdešimt šešių) MGL, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda.
V. Z. išaiškinta, kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis V. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:
- draudimas naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d.;
- konfiskuota transporto priemonė - automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugoma automobilių saugojimo aikštelėje, Z. B. įmonėje, (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės R. J. 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 17 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. Z. vardu registruotam automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo, po to – nuspręsta panaikinti.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. Z. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 21.11 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0331 nustatytas 2,29 promilių neblaivumas.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad paties kaltinamojo V. Z. prisipažinimas ir baudžiamojoje byloje pagal sutrumpintą įrodymų tyrimą ištirti rašytiniai įrodymai (neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinis pranešimas ir kt.) patvirtina, jog kaltinamasis vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad V. Z. padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, du kartus baustas administracine tvarka, dirba, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant artimą minimaliam bausmės dydžiui. Atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. Z. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 68 straipsniu, svarstydamas klausimą dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo laikotarpio, nagrinėjamu atveju įvertino, kad kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, tai, kad V. Z. iki pensijos yra likę mažai laiko, dėl ko, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negalės važinėti į darbą, praras darbo užmokestį, kas vėliau paveiks pensijos dydžio apskaičiavimą, tačiau konstatavo, kad visos šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos iki transporto vairavimo būnant neblaiviam, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos darymo. Šiame kontekste apylinkės teismas pažymėjo, kad V. Z. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, įvertinęs aplinkybes apibūdinančias V. Z. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, padarė išvadą, kad šiuo atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nustatant artimą vidutiniam draudimo naudotis teise vairuoti terminą, t. y. du metus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad be transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos priemonė. Atsižvelgiant į tai, konfiskavo V. Z. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendį, dalyje dėl draudimo naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones ir paskirti trumpesnį šios specialios teisės atėmimo terminą.
3.1. Skunde nurodo, kad jam paskirtas draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams yra per griežtas, kadangi apeliantas nėra piktybinis nusikaltėlis ar veltėdis, priešingai, visą gyvenimą dirba, moka mokesčius, yra neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojamas teigiamai, turi neįgalumą. Mano, kad teismas skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo jo asmenybės, nesigilino į ikiteisminio tyrimo trukmę ir jo eigą. Pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu ir jau tą pačią dieną įsakymas patvirtintas teisme, dėl trumpo laikotarpio nespėjo susirasti gynėjo, pateikti charakteristikos, duomenų apie neįgalumą, sveikatos būklę. Protokole prašė teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą sutrumpinti, tačiau šio prašymo niekas netyrė ir nesigilino.
3.2. Pabrėžė, kad nėra anksčiau teistas, nėra padaręs administracinių nusižengimų, šis įvykis yra pirmas ir paskutinis, padarytas spontaniškai ir neapgalvotai, labai dėl to išgyvena, jaučia gėdą, kad būdamas jau ne jauno amžiaus, taip neatsakingai pasielgė. Džiaugiasi, kad niekas nenukentėjo ir niekam nepadaryta žala. Atkreipė dėmesį, kad apeliantas neįgalus, jam yra pakeisti abiejų klubų sąnariai, jo judėjimas apsunkintas, todėl transporto priemonė yra labai reikalinga nuvykti į darbą (dirba ne toje pačioje vietovėje, kur gyvena), bei pas medikus į Kauno klinikas. Liko trumpas laiko tarpas iki senatvės pensijos, todėl šiuo metu netekus darbo labai nukentėtų senatvės pensijos dydis.
3.3. Prašo teismo išanalizuoti jo padėtį, visas aplinkybes, pateiktus duomenis ir rasti galimybę skirti trumpesnę baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti motorines kelių transporto priemones. Pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė R. J. prašo nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 metų terminas yra mažesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui. Pagrindo nustatyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės. Pažymėjo, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes. V. Z. iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Asmeniniai kaltininko poreikiai negali būti vertinami aukščiau valstybės ir visuomenės interesų. Nurodo, kad teismas paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatydamas jos terminą įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias V. Z. asmenybę bei padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą. Nors skunde nurodoma, kad niekas nenukentėjo, žala nepadaryta, tačiau V. Z. vairuodamas transporto priemonę neblaivus kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, paskirtos bausmės ir turto konfiskavimo klausimų, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra draudimą naudotis specialia teise, kadangi nustatė pernelyg ilgą teisės vairuoti motorines kelių transporto priemones terminą, todėl prašo šį terminą trumpinti. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad V. Z., naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad dėl šios priežasties nuteistam asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, 2 metų minėtosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju laikytinas neteisingu ir neproporcingu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia nuteistojo pozicija ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
8. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nėra abejonių, jog skiriamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sukeliamos tam tikro pobūdžio neigiamos pasekmės yra neišvengiamos, nes šios priemonės iš esmės yra susijusios su tam tikrų asmens teisių ir laisvių ribojimu arba atėmimu. Kaip ir bausmė, taip ir šios priemonės negali sukelti neproporcingų neigiamų pasekmių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tačiau teisingumo principui prieštarautų ir aiškiai per švelnios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas.
10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo atsižvelgė į apelianto nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į jį charakterizuojančias aplinkybes, tai kad apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, bei skyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos terminą parenkant artimą vidutiniam draudimo naudotis teise vairuoti terminą – 2 metams. Nors apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neįvertino visų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jo sveikatos būklę, padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo aplinkybes, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Visos šios aplinkybės išanalizuotos ir įvertintos skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija, sprendžia, kad pakartotinis šių aplinkybių sureikšminimas ir draudimo naudotis specialia teise termino sutrumpinimas neproporcingai gerintų nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė 2 metų uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, kai baudžiamasis įstatymas leidžia nustatyti terminą nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
11. Vertinant V. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu V. Z. nustatytas 2,29 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo – 2,45 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 23). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad apie po kelią besiblaškantį automobilį, kuris išvažinėja į priešingą eismo juostą policijos pareigūnams pranešė neprisistatęs pilietis, po ko, sistemoje patikrinus automobilio valstybinį numerį, nustatytas automobilio savininkas – V. Z., kuris ir buvo sulaikytas su minėtu automobiliu lėtai ir ne tiesia linija įvažinėjantis į daugiabučio kiemo aikštelę. Kadangi automobilis važiavo labai lėtai, policijos pareigūnai prie jo pribėgo, atidarė automobilio duris ir jį sustabdė, o vairuotojas užgesinus variklį buvo išlaipintas, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, eiti tiesia linija vairuotojas nepajėgė (1 t., b. l. 37). V. Z. aiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę) nuvykęs pas draugę į svečius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, po to važiavo į savo namus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste ir buvo sulaikytas pareigūnų prie pat savo gyvenamojo namo (1 t., b. l. 50, 117). Įvertinus tai, net sutinkant su apelianto argumentais, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nuo proceso pradžios savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra neteistas, už administracinius nusižengimus per paskutinius 5 metus baustas 2 kartus, baudos sumokėtos, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, konstatuotina, kad V. Z. padarė itin šiurkštų tyčinį KET pažeidimą, kuris, be kita ko, pasireiškė pavojingu elgesiu tiek pačiam transporto priemonės vairuotojui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame kontekste įvertinus viešai prieinamus GOOGLE žemėlapio duomenis, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki nuteistojo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste yra apytikriai 6 km., būtent tokį ženklų atstumą, vairuodamas transporto priemonę ne tik užmiestyje, tačiau ir miesto teritorijoje, kur eismas pakankamai intensyvus, apeliantas nuvažiavo būdamas neblaivus. Ta aplinkybė, kad jo veika nesukėlė pavojaus aplinkiniams, jokiu būdu neeliminuoja apelianto padarytos veikos pavojingumo ir niekaip nepateisina automobilio vairavimo būnant neblaiviam, kadangi tokios pasekmės nekilo tik atsitiktinumo dėka.
12. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teisė vairuoti V. Z. ypatingai svarbi nuvykti į darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, kuriam, jo teigimu, teisė vairuoti yra būtina vykimui į darbą, vairuodamas automobilį neblaivus, elgėsi ypač nerūpestingai, ignoruodamas dėl tokio elgesio galinčias kilti pasekmes. Apeliantas apie teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybę žinojo dar iki nusikalstamos veikos, todėl galėjo įvertinti galimus nuostolius ir pasirinkti elgesio variantą, neprieštaraujantį baudžiamajam įstatymui. Pažymėtina, kad netgi kaltininko darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo atsisakyti jam uždrausti naudotis specialia teise ar trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės maksimalų laikotarpį, net jeigu jos paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Gi nagrinėjamu atveju, iš darbdavio charakteristikos matyti, kad V. Z. darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, jis yra teritorijos, patalpų tvarkytojas, atsakingas už katilinės, džiovyklos darbą (1 t., b. l. 112). Tuo tarpu nuvykimo į darbo vietą klausimas šiuo atveju gali būti sprendžiamas kitomis priemonėmis, tai yra pašalinių asmenų pagalba, naudojantis viešuoju transportu, arba pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų pagalba.
13. Be to, V. Z. prašydamas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apeliuoja į savo sveikatos būklę, turimą neįgalumą, ribotą galimybę judėti be nuosavos transporto priemonės, pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 113, 115). Priešingai nuteistojo apeliacinio skundo teiginiams, visi šie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėti ir atitinkamai įvertinti, iš esmės konstatuojant, jog tai nėra priežastis švelninti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiam sprendimui. Natūralu, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas sukelia nepatogumų pačiam apeliantui, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims būnant neblaiviems, pavojingumą, tokio asmens patiriami sunkumai paprastai nelaikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą.
14. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, vykdydama dažną kontrolę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad už kelių transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 5, 6 dalys). Tuo tarpu V. Z. buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, tai yra ženkliai viršijant ribą, nuo kurios pradedama taikyti baudžiamoji atsakomybė.
15. Visų aptartų apeliacinio skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog apelianto išdėstytos aplinkybės tiek dėl darbinės veiklos, tiek dėl jo sveikatos būklės, neatsirado staiga ir egzistavo dar prieš padarant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad V. Z., suprasdamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ne tik jo darbinei veiklai, bet ir jo įprastiniam gyvenimui, todėl netekęs šios teisės gali susidurti su tam tikrais apribojimais, įskaitant finansinius nuostolius (darbo netekimą, pensijos sumažėjimą), visgi nusikalstamo elgesio neatsisakė, nors asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga įvairiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie gali lemti šios teisės netekimą. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino V. Z. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurių visumos pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą nustatyti artimą vidutiniam uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, be to, nevaržo nusikalstamą veiką padariusio asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. V. Z. nusikalstamą veiką padarė pasinaudodamas teise vairuoti transporto priemones ir taip sukėlė pavojų visiems eismo dalyviams, todėl tokio pobūdžio bylose skiriamas draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones užtikrina viešąjį interesą, taip pat ir visuomenės apsaugą nuo KET reikalavimus pažeidinėjančių vairuotojų.
16. Taigi, darytina išvada, kad teismas, nustatydamas šioje byloje V. Z. dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, teisinio pagrindo trumpinti šį terminą nėra. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.