Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Z. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. Z. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti pareiškėjos atžvilgiu įstatyme nustatytą praleistą terminą senelės M. S. palikimui priimti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėja yra palikėjos M. S. anūkė, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos seneliai V. S. ir M. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Turgelių parapijoje, Šalčininkų rajone, santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus (pareiškėjos tėvo) I. S.. Pareiškėjos tėvai I. S. ir F. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui I. S., pareiškėjos motinai Šalčininkų rajono pirmo notaro biure buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po sutuoktinio mirties, patvirtinantis, kad sutuoktinė po I. S. mirties priėmė visą jo palikimą. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis faktą, kad po motinos mirties visą jos palikimą priėmė jos dukra – pareiškėja. Pareiškėjos senelė M. S. nuolat iki mirties gyveno jai priklausančioje nuosavybėje – namų ūkyje adresu (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso gyvenamasis pastatas. Po senelės mirties, jos palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėja po palikėjos mirties į notaro biurą nesikreipė, kadangi buvo įsitikinusi, kad palikėjos palikimą priėmė jos tėvas. Pareiškėja tik 2023 m. sužinojo, kad po senelės mirties, jos palikimo klausimas nėra išspręstas, todėl iškart ėmėsi veiksmų reikalingų palikimui priimti, t. y. kreipiasi į teismą siekdama įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises prašydama atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, todėl prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos senelė M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (Šalčininkų rajono Akmenynės seniunijos Mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirties liudijimo duomenimis, pareiškėjos tėvas I. S. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). F. S. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas). Turgelių parapijos (duomenys neskelbtini) metų santuokos knygos duomenimis, (duomenys neskelbtini) M. V. ir V. S. sudarė santuoką Turgelių parapijos bažnyčioje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po M. S. mirties testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo atsisakymo faktų ir dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą duomenimis, po I. S. mirties, palikėjo turtą paveldėjo žmona F. S.. (duomenys neskelbtini) Liudijimo duomenimis, Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. liudijo faktą, kad pareiškėja padavė prašymą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą po motinos F. S. mirties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Akmenynės seniūnijos 2023 m. balandžio 13 d. Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti duomenys apie M. S. vardu registruotą namų ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso gyvenamasis pastatas (bendras plotas – 80,99 kv. m. ).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o M. S. mirė (duomenys neskelbtini), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo prėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 578 straispnio 3 d.). CK 588 straipsnio 1 dalis numatė, kad praleidus terminą, teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėja nurodė, kad po palikėjos M. S. mirties klaidingai manė, jog palikėjos turtą priėmė jos tėvas I. S.. Pareiškėja tik 2023 m. sužinojo, kad galimai egzistuoja paveldimas turtas ir po palikėjos mirties paveldėjimo klausimai nėra išspręsti, todėl iškart ėmėsi veiksmų reikalingų palikimui priimti. Vertinant pareiškėjos elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014;). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, klaidingai manė, jog palikimą priėmė jos tėvas, todėl nežinojo, kad galimai egzistuoja paveldimas turtas ir tokiu būdu praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo vertinimu, šios priežastys yra svarbios ir negali būti vertinamos kaip nerūpestingumas ar nesąžiningumas.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėja L. Z. įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės M. S. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos senelės M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Linas Baublys