- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-1653-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20206-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- L. L., V. L.
- Atsakovas
- K. B., K. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. L. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių L. L. ir V. L. ieškinį atsakovams K. B. ir K. J., trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl nutarimo ir įsakymo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės L. L. ir V. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko K. B. 2015-06-04 nutarimą Nr. 1574-15-04 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko 2014-10-13 nutarimo Nr. 1563-14-69 punkto 1 panaikinimo ir pavedimo K. J. laikinai vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus funkcijas“; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu K. J. UAB (duomenys neskelbtini) vardu priimtą 2015-06-04 įsakymą Nr.V-25§1 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ekonomikos ir finansų direktoriaus nušalinimo nuo darbo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nes sprendė, kad reiškiamas ieškinys, vadovaujantis LR CPK 29 str., yra teismingas Trakų rajono apylinkės teismui arba Jonavos apylinkės teismui, t.y. pagal atsakovų gyvenamosios vietos adresą. Pažymėjo, kad iš ieškinio aiškiai matyti, jog ieškovės reikalavimus reiškia fiziniams asmenims, kurių priimtus sprendimus prašo pripažinti niekiniais ir panaikinti. Įstatymas nenumato išimtinio teismingumo taisyklės tokiais atvejais, jei fiziniai asmenys yra juridinio asmens dalyviai, kurių atžvilgiu nukreiptas reikalavimas. Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2223-983/2015, kuria ieškovėms išaiškinta kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nes reiškiami reikalavimai atsakovams kaip juridinio asmens dalyviams, skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog minėtos nutarties teisėtumas gali būti tikrinamas apeliacine tvarka.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovės L. L. ir V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-27621-595/2015 ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovių L. L. ir V. L. ieškinį. Apeliantės nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama nutartimi pažeidė LR CPK 2 str., 5 str. 1 d., 3 d. nuostatas, apribojo ieškovių teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos. Teigia, jog Lietuvos teismai skirtingai traktuoja tą pačią situaciją, ir žinodami apie kito tos pačios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti ieškinį, į jas neatsižvelgia, ieškinio nepriima. Vilniaus miesto apylinkės teismo atsisakymas priimti ieškinį, kuomet Trakų rajono apylinkės teismas 2015-06-09 nutartimi buvo nurodęs su ieškiniu kreiptis būtent į Vilniaus miesto apylinkės teismą, dėl ABĮ 19 str. 10 d. įtvirtinto sutrumpinto trisdešimties dienų senaties termino bendrovės valdymo organų sprendimams apskųsti teismine tvarka, ieškovėms sukelia neproporcingų neigiamų pasekmių. Kadangi šiuo metu yra praėję pusė minėto termino, o ieškinys nepriimtas, mano, jog sukeliama rizika, kad ieškovė apskritai neteks teisės ginčyti Koncerno valdybos narių dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje prašoma skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios turi užkirsti kelią žalai ir kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Taip pat nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismui 2015-06-09 nutartyje teismui išaiškinus, kad byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, šis teismas, atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatą, privalėjo šiuo išaiškinimu vadovautis ir ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliantės pateikė Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-09 nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovių L. L. ir V. L. ieškinį. Teismas šioje nutartyje padarė išvadą, kad ieškinys atsakovams reiškiamas ne kaip fiziniams asmenims, o kaip juridinio asmens dalyviams dėl veiksmų, atliktų juridinio asmens vardu ir susijusių su juridinio asmens valdymo organų veikla, todėl nurodė, jog ieškinys turi būti reiškiamas pagal juridinio asmens - UAB (duomenys neskelbtini) buveinės vietą, Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama 2015-06-11 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, išaiškindamas ieškovėms, kad ieškinys turi būti pareikštas Trakų rajono apylinkės teismui arba Jonavos rajono apylinkės teismui, t.y. pagal atsakovų gyvenamosios vietos adresą. Ieškovėms pakartotinai kreipusis į Trakų rajono apylinkės teismą, 2015-06-16 nutartimi ieškinį atsisakyta priimti, kaip neteismingą minėtam teismui, ir išaiškinta, kad ieškovės su ieškiniu gali kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Apeliantės ginčija būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutartį, skundą iš esmės grįsdamos tuo, kad esant Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-09 nutarčiai, kurioje nurodyta su ieškiniu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pastarasis teismas privalėjo vadovautis šiuo išaiškinimu ir ieškinį priimti, o to nepadarius buvo šiurkščiai pažeista ieškovių teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 str.), t.y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių - ar ieškinys teismingas tam teismui.
Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (LR CPK 29 str.).
LR CPK 111 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, (...), o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė (...). Taigi įstatymas pareigą nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis numato procesinį dokumentą teikiančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinyje atsakovais nurodė K. B. ir K. J., t.y. fizinius asmenis, o UAB (duomenys neskelbtini) įtraukė trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys (LR CPK 41 str. 1 d.), todėl pareiškus ieškinį fiziniams asmenims, nors ginčijami jų, kaip bendrovės valdymo organų, sprendimai, teismingumo taisyklės nesikeičia.
Pagal LR CPK 45 straipsnio nuostatas, teismas gali pakeisti netinkamą šalį tinkama, tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013).
Kaip minėta, šiuo atveju ieškovės atsakovais nurodė fizinius asmenis, o gavusios ginčijamą nutartį, dalyvaujančių asmenų procesinės padėties ieškovės netikslino, atskirajame skunde taip pat neteigia, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertinta atsakovų procesinė padėtis. Be to, pagal LR CPK 225 str. 5 p. nuostatas, teismas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama sprendžia ne bylos iškėlimo stadijoje, o tik priėmęs ieškinį, t.y. pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje.
Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2015-06-11 nutartyje teisingai nustatė, kad pagal ieškinyje nurodytus atsakovus, ieškovių ieškinys teismingas atsakovų – K. B. arba K. J., gyvenamosios vietos apylinkės teismui, t.y. Trakų rajono apylinkės teismui arba Jonavos rajono apylinkės teismui.
Ieškovės atskirajame skunde nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismui 2015-06-09 nutartyje teismui išaiškinus, jog byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, šis teismas, atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatą, privalėjo šiuo išaiškinimu vadovautis ir ieškinį priimti.
Pagal LR Teismų įstatymo 33 str. 4 d. - teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Šiuo atveju, teismai skirtingai traktavo tą pačią faktinę situaciją dėl ieškovių pasirinktų asmenų, kuriems reiškiamas reikalavimas (atsakovų), o ne teisės normų, reglamentuojančių teismingumo klausimus, taikymą, be to, ankstesnę nutartį priėmė ne aukštesnės instancijos teismas, todėl ieškovių argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo priimti ieškinį vien dėl to, kad Trakų rajono apylinkės teismas nutartimi buvo nurodęs kreiptis į šį teismą, laikytinas nepagrįstu.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į asmenis (atsakovus), kuriems ieškovės pareiškė reikalavimus, pagrįstai konstatavo, kad ieškinys šiuo konkrečiu atveju yra teismingas Trakų rajono apylinkės teismui arba Jonavos rajono apylinkės teismui, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi tiesioginės įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą, todėl jie nevertinami ir atskirai dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.