Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės G. Š. ir jo gynėjui advokatui Romandui Gabaliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo

A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu 2008 m. lapkričio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta bausme – areštu 45 paroms ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.

G. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kaltinamajam pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis dėl padarytos veikos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 235 str., baudžiamoji byla nutraukta;

į bausmės laiką G. Š. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. sausio 7 d.;

pritaikius Lietuvos Respublikos BK 82 str., G. Š. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. Š. išaiškinta, kad vėl padarius nusikaltimą ar nusižengimą, gali atsirasti kitos teisinės pasekmės: jei būdamas teistas už nusikaltimo padarymą, vėl padarys naują nusikaltimą, nebus galimybės atleisti nuo baudžiamos atsakomybės. Nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to ne mažiau kaip du kartus įspėjus, remiantis šių priemonių kontroliuojančių institucijų teikimu, jos gali būti pakeistos kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir G. K., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su G. Š., G. K. ir mažamečiu M. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 5 d. apie 17 val. 20 min., pėsčiųjų take, esančiame (duomenys neskelbtini), pasivijo V. R., kur, siekiant atimti nukentėjusiosios rankinę, G. K. sudavė V. R. kumščiu vieną smūgį į veidą, G. Š. sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai į pilvą, dėl ko ji nukrito ant šaligatvio, po ko A. S. sudavė nukritusiai nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į veidą bei atimdamas galimybę jai priešintis, užspaudė burną ranka ir laikė ją prispaudęs, o G. Š. ir M. P. spardė nukentėjusiajai į pasmakrę, šonus ir šlaunis, tokiais bendrais smurtiniais veiksmais padarė V. R. kairio peties sąnario sumušimą, odos nubrozdinimą veide, kraujosruvą kelio sąnario srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir G. Š. išplėšus iš nukentėjusiosios rankų rankinę, pagrobė svetimą turtą: rankinę, kurios vertė 90 litų, mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ Z520, kurio vertė 300 litų, piniginę, kurios vertė 50 litų, ir joje buvusius dokumentus - asmens tapatybės kortelę, AB banko Hansabankas kreditinę „Ego“ kortelę, AB banko Hansabankas mokėjimo „Visa Electron“ kortelę, AB banko Hansabankas mokėjimo „Mastercard“ kortelę, bibliotekos skaitytojo bilietą, kurio vertė 6 litai, „Maxima“ nuolaidų kortelę „Ačiū“, kurios vertė 5 litai, pinigus - 24 litus ir 10 eurų, kurių vertė 34,50 litai, 2GB skaitmeninę laikmeną, kurios vertė 80 litų, moterišką skėtį 40 litų vertės, du butelius su kvepalais, kurių bendra vertė 80 litų, maisto produktų - 1 kepaliuką duonos, 1 litrą pieno, 1 kg grikių kruopų, kurių bendra vertė 10 litų, tuo padarydami nukentėjusiajai V. R. 719,50 litų turtinę žalą.

G. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendį dalyje dėl G. Š. panaikinti ir pastarojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti G. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 92, 82, 83, 87 straipsniais, atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemones: 1) įspėjimą; 2) elgesio apribojimą 1 metų laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 20 val., iki 6 val., tęsti mokslą. Į bausmės laiką G. Š. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. sausio 7 d. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Prokurorė prašo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnyje yra numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokurorė prašo atkreipti dėmesį į tai, jog teismas, taikydamas G. Š. atžvilgiu BK 93 str. atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog po šios veikos padarymo G. Š. yra padaręs naujų veikų, taip pat teismas nuosprendyje pažymėjo, kad svarstant klausimą, ar G. Š. nusikalto pirmą kartą, atsižvelgiama į tai, „jog ankstesnės nusikalstamos veikos padaryto faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarytą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str., pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str., pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Apeliantės manymu, teismas, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog „byloje esanti 2009-01-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas G. Š. grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti nepatvirtina tai, kad jis yra nusikaltęs ne pirmą kartą, nes byloje nėra jokio apkaltinamojo nuosprendžio ir jis teisiamas pirmą kartą“.

Prokurorės teigimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. Š. nusikalto nebe pirmą kartą – Mažeikių rajono apylinkės teismui 2009 m. balandžio 17 d. perduota baudžiamoji byla Nr. 73-1-00549-08, kurioje G. Š. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d. ir 180 str. l d., (dėl 2008-09-08 pasikėsinimo įvykdyti plėšimą), 180 str. l d., (dėl 2008-10-03 įvykdyto plėšimo mažamečio atžvilgiu), 180 str. l d. (dėl 2008-10-10 įvykdyto plėšimo mažamečio atžvilgiu), 178 str. 2 d. (dėl 2008-10-10 įvykdytos atvirtos svetimo turto vagystės), 180 str. l d. (dėl 2008-10-21 įvykdyto plėšimo mažamečio atžvilgiu), padarymu (b.l. 67-69). Esant minėtoms aplinkybėms, apeliantės manymu, teismas atleisdamas G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisingai pritaikė BK 93 straipsnio nuostatas ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris nusikalto nebe pirmą kartą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad BK 93 str. kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą.

Apeliantė prašo atsižvelgti ir į tai, jog plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (byla Nr. 2K-P-85/2008).

Prokurorės teigimu, iš baudžiamojoje byloje Nr. N1-43-215/2009 esančių duomenų matyti, kad G. Š. nusikalstamą veiką - V. R. turto plėšimą, įvykdė 2008 m. lapkričio 5 d., t. y. vėliau nei veikas, kurių padarymu jis yra kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00549-08 ir šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės, dėl ko teismas neturėjo teisinio pagrindo atleisti kaltinamąjį G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str. nuostatomis, kadangi nebuvo vienos iš būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažino to, kad nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis, kad yra suimtas ir kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo mažiausiai smurto. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nori baigti mokslus, šeimoje sunki materialinė padėtis, todėl mamai reikalinga jo pagalba.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė A. S. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuratūros skundą atmesti.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės G. Š. prašė prokuratūros skundą atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo A. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendis pakeistinas dėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. Š. į bausmės laiką įskaityto sulaikymo ir suėmimo laiko bei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyto sprendimo dėl procesinės prievartos priemonės G. Š. panaikinimo (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To savo apeliaciniuose skunduose neginčija ir apeliantai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatų taikymo G. Š.

Prokurorės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas G. Š. atžvilgiu neteisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 93 str. nuostatas, kolegijos nuomone yra nepagrįstas.

Sutinkamai su BK 93 str. 1 dalimi, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaip teisingai savo skunde pažymėjo prokurorė, viena iš būtinų sąlygų taikyti minėto straipsnio nuostatas yra ta, kad nepilnametis nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Tačiau prokurorė, teigdama, kad G. Š. nusikaltimą padarė ne pirmą kartą, nes pastarojo atžvilgiu Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas penkių nusikaltimų padarymu, neatsižvelgė į tai, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 str. 6 d.). Esant tokioms aplinkybėms, kolegijai nėra pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstyta teismo išvada, kad nesant duomenų apie ankstesnį G. Š. teistumą, jis laikytinas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad apysunkį tyčinį nusikaltimą G. Š. padarė būdamas nepilnametis, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi nusikaltęs, žala nukentėjusiajai atlyginta (t. 1, b. l. 32), kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas G. Š. pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė, t. y. teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 5 dalyje išvardintos aplinkybės, kurios turi būti nurodomos nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje: 1) atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vardas ir pavardė, 2) sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, 3) sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas, 4) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, atleidęs G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendimo dėl procesinės prievartos priemonės, t. y. 2009 m. sausio 7 d. nutartimi G. Š. paskirto namų arešto panaikinimo, nenurodė. Be to, apylinkės teismas, atleisdamas G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukdamas, į bausmės, kuri nuosprendžiu negalėjo būti ir nebuvo paskirta, laiką nepagrįstai G. Š. įskaitė sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis pakeistinas: nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytina, jog kardomoji priemonė – namų areštas G. Š. panaikintina, taip pat panaikintina nuosprendžio rezoliucinės dalies dalis, kuria G. Š. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 91 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. anksčiau buvo teistas (t.1, b. l. 114-115, 116-117, 118), naują nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nusikalstamos veikos darymo metu veikė aktyviais veiksmais, charakterizuojamas neigiamai (t.1, b. l. 128). Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad A. S. nusikalto būdamas nepilnametis, į tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus A. S. padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas A. S. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė savo dydžiu yra labai švelni – laisvės atėmimas 1 metams, kai šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis nepilnamečiui yra 3 metai 22 dienos.

Kadangi A. S. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu to paties teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi, paskirtos bausmės, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrįstai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su minėtu ankstesniu nuosprendžiu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas 1 mėnesį laisvės atėmimo, todėl mažinti galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo švelninti nuteistajam A. S. paskirtą bausmę ir kitais jo skunde nurodytais motyvais, t. y. kad jis suimtas, kad nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo mažiausiai smurto, labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nori baigti mokslus, jo šeimoje sunki materialinė padėtis, todėl mamai reikalinga jo pagalba. Kaip jau buvo minėta, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę atsižvelgė nustatydamas parinktos bausmės dydį. Duomenų, patvirtinančių, jog A. S. motinai būtų reikalinga kito asmens pagalba, byloje nėra. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantas nusikaltimą padarė veikdamas aktyviais veiksmais – suduodamas nukentėjusiajai smūgį kumščiu į veidą, užspausdamas ir laikydamas ranka užspaustą nukentėjusiosios burną, todėl jo skundo argumentas, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo mažiausiai smurto, yra nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad A. S. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 332 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistojo A. S. apeliacinius skundus atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti G. Š. kardomąją priemonę – namų areštą.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinės dalies dalį, kuria G. Š. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.