- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-527-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00251-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- M. K., E. S., R. V., A. Ž.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius, Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.3.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9Kiti apeliacinio proceso klausimai
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nuteistajam E. S., jo gynėjai advokatei M. V., nuteistajam R. V., jo gynėjui advokatui D. G., nuteistajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., E. S., R. V., A. Ž. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto A. P. turto pagrobimo) - terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto J. Š. ir A. P. turto sugadinimo) – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2011-05-13 įvykdyto R. Ž. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2012-07-13 įvykdyto A. P. turto pagrobimo – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-09-29 iki 2012-10-02 įvykdyto R. K. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto E. V. turto pagrobimo ) terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto V. T. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto A. P. turto pagrobimo) ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 J. Š. ir A. P. turto sugadinimo) subendrintos apimant, o ši bausmė su kitomis bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 3 dalį subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio pasiuntimo atlikti bausmę dienos.
Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir nustatyta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, A. Ž. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. kovo 21 d.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2013-06-23 įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo sutrikdant E. Ž. sveikatą) ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (dėl 2011-05-13 R. Ž. turto sugadinimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas:
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto A. P. turto pagrobimo) - terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2011-05-13 įvykdyto R. Ž. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2012-07-13 įvykdyto A. P. turto pagrobimo – terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-09-29 iki 2012-10-02 įvykdyto R. K. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto E. V. turto pagrobimo) - terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto V. T. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio pasiuntimo atlikti bausmę dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, R. V. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d.
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto J. Š. ir A. P. turto sugadinimo) ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (dėl 2011-05-13 R. Ž. turto sugadinimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas:
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto A. P. turto pagrobimo) - terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2011-05-13 įvykdyto R. Ž. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2012-07-13 įvykdyto A. P. turto pagrobimo – terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-09-29 iki 2012-10-02 įvykdyto R. K. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto E. V. turto pagrobimo) - terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto V. T. turto pagrobimo) – terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio pasiuntimo atlikti bausmę dienos.
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, E. S. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d.
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto J. Š. ir A. P. turto sugadinimo) ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (dėl 2011-05-13 R. Ž. turto sugadinimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Iš A. Ž. priteista 144,81 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 81 centas) (500 Lt) A. P. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš A. Ž., R. V., E. S. solidariai priteista: R. Ž. 6 277,51 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt septyni eurai 51 centas) (21 675 Lt), A. P. 1 242,47 Eur (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt du eurai 47 centai) (4 290 Lt), E. V. 1 754,12 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt keturi eurai 12 centų) (6 056,63 Lt) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš A. Ž., R. V., E. S., M. K. solidariai priteista: R. K. 67,48 Eur (šešiasdešimt septyni eurai 48 euro centai) (233 Lt) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Civiliam ieškiniui užtikrinti, 2014 m. balandžio 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo N. B. ir 2015 m. sausio 22 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimis taikytas dalinis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, apribojant A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, kanalizacijos šulinį, kiemo aikštelę, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; taip pat į nekilnojamąjį turtą – patalpą – butą Nr. 7 su 4,91 kv. m rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – 1/8 dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S., R. V. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad A. Ž. subūrus organizuotą grupę daryti keletui nusikalstamų veikų nuosavybei ir vadovaujant organizuotos grupės nariams – suradus E. S. ir R. V. turtui pagrobti, suradus sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus jo žinioje buvusį mikroautobusą ,,Fiat Ducato“ pagrobtam turtui gabenti, laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d., nakties metu, (duomenys neskelbtini), E. S. ir R. V. A. Ž. nurodymu į įvykio vietą atvarius mikroautobusą „Fiat Ducato“, A. Ž. nuo J. Š. priklausančio gyvenamojo namo nuplėšus devynis stogo skardos lakštus 289,62 Eur (1 000 Lt) vertės, suplėšius lauko sienų izoliacinę plėvelę 75,30 Eur (260 Lt) vertės, nuo sienos nuplėšus apšiltinimo vatą 579,24 Eur (2 000 Lt) vertės ir taip sugadinus nukentėjusiosios J. Š. 944,16 Eur (3 260 Lt) turtą, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, turint tikslą pagrobti A. P. turtą, A. Ž. išlaužus dvi lauko durų spynas 57,92 Eur (200 Lt) vertės, sugadinus lauko durų staktas 43,44 Eur (150 Lt) vertės, A. Ž., E. S. ir R. V., veikdami organizuota grupe, įsibrovė į A. P. priklausantį vasarnamį, kur, A. Ž., siekdamas pagrobti baro stalviršį, sugriovė 3 metrų ilgio plytinį barą 43,44 Eur (150 Lt) vertės, taip sugadinant 144,81 Eur (500 Lt) vertės turtą, ir pagrobė: židinio kapsulę „Kratki zuzia“ 457,60 Eur (1 580 Lt) vertės, 1,5 m ilgio dūmtraukio vamzdį 57,92 Eur (200 Lt) vertės, 30 litrų pirties krosnies talpą 289,62 Eur (1 000 Lt) vertės, saunos stiklines duris 202,73 Eur (700 Lt) vertės, du pušinius stalus ir 5 suolus 463,39 Eur (1 600 Lt) vertės, pusrutulio formos klijuotos medienos stalviršį 173,77 Eur (600 Lt) vertės, medinę trijų durų rankų darbo spintelę 115,85 Eur (400 Lt) vertės, muzikinį centrą „Panasonic SC-AK45“ 115,85 Eur (400 Lt) vertės, medinius laiptus 579,24 Eur (2 000 Lt) vertės, natūralios odos sofą ir fotelį 144,81 Eur (500 Lt) vertės, medinį lauko baldų komplektą - stalą ir du suolus 202,73 Eur (700 Lt) vertės, metalinę rankų darbo šašlykinę 43,44 Eur (150 Lt) vertės, dvi medines rankų gamybos pakabas 86,89 Eur (300 Lt) vertės, elektrinį virdulį 14,48 Eur (50 Lt) vertės, du aliuminio portretus 57,92 Eur (200 Lt) vertės, dienines užuolaidas 28,96 Eur (100 Lt) vertės, visus pagrobtus daiktus A. Ž., R. V. ir E. S. sukrovus į mikroautobusą „Fiat Ducato“, jį vairuojant A. Ž., o R. V. automobiliu ,,BMW“ važiuojant priekyje ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, pagrobtus daiktus nuvežus į sodybą (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 3 035,22 Eur (10 480 Lt) vertės turtą, o A. Ž. sugadino A. P. 144,81 Eur (500 Lt) vertės ir J. Š. 944,16 Eur (3 260 Lt) vertės turtą.
Be to, E. S., R. V. ir A. Ž., A. Ž. subūrus organizuotą grupę daryti keletui nusikalstamų veikų nuosavybei ir vadovaujant organizuotos grupės nariams – suradus E. S., R. V. bei kitus asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, turtui pagrobti, suradus sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus jo žinioje buvusį mikroautobusą ,,Fiat Ducato“, 2011 m. gegužės 13 d., nakties metu, E. S., R. V., A. Ž., veikdami organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, automobiliais „Audi A6“, vairuojamu R. V., ir „Fiat Ducato“, vairuojamu A. Ž., nuvyko į R. Ž. sodybą (duomenys neskelbtini), kur, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į sodybos pastatus ir pagrobė R. Ž. priklausantį turtą: 15 vnt. plastikinių langų 2 027,34 Eur (7 000 Lt) vertės, 19 vnt. laminuotos grindų dangos plokščių 260,66 Eur (900 Lt) vertės, 1 medžio drožlių plokštę grindims 20,27 Eur (70 Lt) vertės, ketaus krosnelę–židinį 188,25 Eur (650 Lt) vertės, tualeto klozetą „Cerzanit“ 75,30 Eur (260 Lt) vertės, 12 kub. m mineralinės vatos 295,41 Eur (1 020 Lt) vertės, hidroforą 220,11 Eur (760 Lt) vertės, šviestuvą 14,48 Eur (50 Lt) vertės, plastikinę dėžę su staliaus įrankiais 115,85 Eur (400 Lt) vertės, elektrinį diskinį pjūklą „Rebir“ 86,89 Eur (300 Lt) vertės, elektrinį šlifavimo aparatą 43,44 Eur (150 Lt) vertės, 17 kv. m sieninių plytelių 92,68 Eur (320 Lt) vertės, 8 kv. m grindų plytelių 52,13 Eur (180 Lt) vertės, betono maišyklę 202,73 Eur (700 Lt) vertės, žoliapjovę–traktoriuką 810,94 Eur (2 800 Lt) vertės, elektrinį suvirinimo aparatą 159,29 Eur (550 Lt) vertės, moterišką dviratį 57,92 Eur (200 Lt) vertės, dienines užuolaidas 14,48 Eur (50 Lt) vertės, jojimo balną 196,94 Eur (680 Lt) vertės, uosines lauko duris su stakta 202,73 Eur (700 Lt) vertės, dvi dėžes su įrankiais 43,44 Eur (150 Lt) vertės, dujų balioną 23,17 Eur (80 Lt) vertės, meškerę 43,44 Eur (150 Lt) vertės, kastuvą 5,79 Eur (20 Lt) vertės, semtuvą 5,79 Eur (20 Lt) vertės, du grėblius 14,48 Eur (50 Lt) vertės, tris laužtuvus 20,27 Eur (70 Lt) vertės, kanalizacijos siurblį 57,92 Eur (200 Lt) vertės, 60 m ilgio vandens žarną 23,17 Eur (80 Lt) vertės, medžio apdirbimo stakles 637,16 Eur (2 200 Lt) vertės, 20 m varinio kabelio 23,17 Eur (80 Lt) vertės, elektrinį grąžtą 17,38 Eur (60 Lt) vertės, 5 vnt. rankų darbo kėdučių 144,81 Eur (500 Lt) vertės, mikrobangų krosnelę 28,96 Eur (100 Lt) vertės, senovinę statinę 14,48 Eur (50 Lt) vertės, plastikinę statinę 5,79 Eur (20 Lt) vertės, televizorių „Sony“ 43,44 Lt (150 Lt) vertės, elektrinį vandens šildytuvą 37,65 Eur (130 Lt) vertės, elektrinį tepalinį radiatorių 23,17 Eur (80 Lt) vertės, veidrodį su stalčiumi 23,17 Eur (80 Lt) vertės, senovinę įrankių skrynelę 11,58 Eur (40 Lt) vertės, stalo įrankių komplektą 43,44 Eur (150 Lt) vertės, elektrinį virdulį 18,83 Eur (65 Lt) vertės, 4 patalynės užvalkalų komplektus 34,75 Eur (120 Lt) vertės, tris lovatieses 52,13 Eur (180 Lt) vertės, 8 vnt. antklodžių 115,85 Eur (400 Lt) vertės, 10 pagalvių 86,89 Eur (300 Lt) vertės, elnio ragus 8,69 Eur (30 Lt) vertės, šerno kailį 28,96 Eur (100 Lt) vertės, komplektą lėkščių 144,81 Eur (500 Lt) vertės, 11 alaus bokalų 31,86 Eur (110 Lt) vertės, 50 vnt. stikliukų 14,48 Eur (50 Lt) vertės, 50 vnt. taurių 57,92 Eur (200 Lt) vertės, miegmaišį 11,58 Eur (40 Lt) vertės, pripučiamą čiužinį 28,96 Eur (100 Lt) vertės, virtuvinio komplekto suoliuką 8,69 Eur (30 Lt) vertės, elektrinį grandininį pjūklą 28,96 Eur (100 Lt) vertės, 2 vnt. ilgintuvų 14,48 Eur (50 Lt) vertės, lygintuvą „Tefal“ 14,48 Eur (50 Lt) vertės, sulčiaspaudę 23,17 Eur (80 Lt) vertės, kampinį šlifuoklį 43,44 Eur (150 Lt) vertės, pagrobtus daiktus A. Ž., R. V., E. S. kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, sukrovus į mikroautobusą „Fiat Ducato“, jį vairuojant A. Ž., o R. V. automobiliu „Audi A6“ važiuojant priekyje ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, nuvežė į sodybą (duomenys neskelbtini), ir taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį 7 198,51 Eur (24 855 Lt) vertės turtą.
Be to, E. S., R. V. ir A. Ž., A. Ž. subūrus organizuotą grupę daryti keletui nusikalstamų veikų nuosavybei ir vadovaujant organizuotos grupės nariams – suradus E. S., R. V. ir kitą asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, turtui pagrobti, suradus sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus A. Ž. žinioje buvusį mikroautobusą ,,Fiat Ducato“, davus įrankį nusikalstamai veikai daryti - raktus tvoros segmentams atsukti, E. S., R. V. ir A. Ž. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2012 m. liepos 13 d., veikdami organizuota grupe, nakties metu, automobiliais ,,BMW“, vairuojamu R. V., ir „Fiat Ducato“, vairuojamu A. Ž., nuvyko į A. P. sodybą (duomenys neskelbtini), ir iš sodybos pavogė svetimą turtą – 30 vnt. A. P. priklausančios medinės tvoros segmentų 2 172,15 Eur (7 500 Lt) vertės ir hamaką 11,58 Eur (40 Lt) vertės, visus daiktus sukrovė į mikroautobusą „Fiat Ducato“, jį vairuojant A. Ž., o R. V. automobiliu ,,BMW“ važiuojant priekyje ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, pagrobtus daiktus nuvežė į sodybą (duomenys neskelbtini), ten iškrovė ir taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 2 183,73 Eur (7 540 Lt) vertės turtą.
Be to, M. K., E. S., R. V. ir A. Ž., A. Ž. subūrus organizuotą grupę daryti keletui nusikalstamų veikų nuosavybei ir vadovaujant organizuotos grupės nariams – suradus E. S., R. V., M. K. bei A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turtui pagrobti, suradus sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus A. Ž. žinioje buvusius mikroautobusą ,,Renault Espace“ ir ,,Opel Sintra“, M. K., E. S., R. V., A. Ž. ir A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 2 d., nakties metu, veikdami organizuota grupe, automobiliais „Opel Sintra“, vairuojamu A. Ž., bei „Renault Espace“, vairuojamu E. S., nuvyko į R. K. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), kur, turėdami tikslą pagrobti turtą, įsibrovė į ūkinį pastatą ir iš jo pagrobė dvi metalines kamino dureles 86,89 Eur (300 Lt) vertės, dvi metalines viršutines kamino dalis 104,26 Eur (360 Lt) vertės, hermetiką „Penosil“ 4,34 Eur (15 Lt) vertės, du metalinius tinkavimo kampus 2,90 Eur (10 Lt) vertės, du maišus cemento 8,11 Eur (28 Lt) vertės, 10 maišų armavimo mišinio „Knauf“ 55,03 Eur (190 Lt) vertės, tris armavimo tinklo ritinėlius 104,26 Eur (360 Lt) vertės, 18 vnt. armavimo kampų 20,85 Eur (72 Lt) vertės, 12 polistirolo pakų 185,36 Eur (640 Lt) vertės, daiktus sukrovė į automobilius „Opel Sintra“ ir „Renault Espace“, nuvežė į sodybą (duomenys neskelbtini), kur visi iškrovė ir taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiojo R. K. 572 Eur (1 975 Lt) vertės turtą.
Be to, E. S., R. V., A. Ž., A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Ž. subūrus organizuotą grupę daryti keletui nusikalstamų veikų nuosavybei ir vadovaujant organizuotos grupės nariams – suradus E. S., R. V., A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei kitą asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, turtui pagrobti, suradus sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus A. Ž. žinioje buvusį mikroautobusą ,,Fiat Ducato“, E. S., R. V., A. Ž., A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikdami organizuota grupe, laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d., nakties metu, automobiliais „Mercedes Benz ML“ ir „Fiat Ducato“ nuvyko prie statomo E. V. gyvenamojo namo, esančio Marijampolės r., Pietarių k., Liepų g. 2, kur iš antro namo aukšto nukėlė ir į mikroautobusą „Fiat Ducato“ pakrovė 400 vnt. šiferio lapų 1 681,72 Eur (5 806,63 Lt) vertės, po to, mikroautobusą vairuojant A. Ž., o E. S. automobiliu „Mercedes Benz ML“ važiuojant priekyje ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, pagrobtą turtą nuvežus į sodybą (duomenys neskelbtini), kur iškrovė ir taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai E. V. priklausantį turtą - šiferio lapus 1 681,72 Eur (5 806,63 Lt) vertės.
Be to, E. S., R. V., A. Ž., A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsnius, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Ž. subūrus organizuotą grupę daryti keletui nusikalstamų veikų nuosavybei ir vadovaujant organizuotos grupės nariams – suradus E. S., R. V., A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, turtui pagrobti, suradus sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus jo žinioje buvusį mikroautobusą ,,Fiat Ducato“, laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d., nakties metu, veikdami organizuota grupe, A. Ž. vairuojamu automobiliu „Fiat Ducato“ nuvyko prie V. T. sodybos (duomenys neskelbtini), kur A. Ž. liko automobilyje ir įvairavo į kiemą, o jo nurodymu R. V., E. S., A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš sodybos kiemo paėmė ir į automobilį „Fiat Ducato“ sukrovė vienuolika apšiltinimo vatos „Paroc“ pakų 165,66 Eur (572 Lt) vertės, mikroautobusą „Fiat Ducato“ vairuojant A. Ž., nuvežė į sodybą (duomenys neskelbtini), kur iškrovė ir taip bendrais veiksmais pagrobė V. T. priklausantį 165,66 Eur (572 Lt) vertės turtą.
Be to, E. S. ir R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinami, o pirmosios instancijos teismo išteisinti iš kaltinimo, kad veikdami organizuota grupe su A. Ž., laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d., nakties metu, (duomenys neskelbtini), nuo J. Š. priklausančio gyvenamojo namo nuplėšus devynis stogo skardos lakštus 289,62 Eur (1000 Lt) vertės, suplėšius lauko sienų izoliacinę plėvelę 75,30 Eur (260 Lt) vertės, nuo sienos nuplėšus apšiltinimo vatą 579,24 Eur (2000 Lt) vertės, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, turint tikslą pagrobti A. P. turtą, išlaužus dvi lauko durų spynas 57,92 Eur (200 Lt) vertės, sugadinus lauko durų staktas 43,44 Eur (150 Lt) vertės, sugriovus 3 metrų ilgio plytinį barą 43,44 Eur (150 Lt) vertės, taip sugadino 944,16 Eur (3260 Lt) J. Š. ir 144,81 Eur (500 Lt) vertės A. P. turtą.
Be to, A. Ž., R. V. ir E. S., ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinti tuo, kad 2011 m. gegužės 13 d. nakties metu, veikdami organizuota bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), siekdami pagrobti R. Ž. turtą, sulaužydami kriauklę 34,75 Eur (120 Lt) vertės, pirtelės langą su rėmu 43,44 Eur (150 Lt) vertės, gyvenamojo namo durų spyną 8,69 Eur (30 Lt) vertės, medžio drožlių plokštę 20,27 Eur (70 Lt) vertės sugadino R. Ž. priklausantį 107,16 Eur (370 Lt) vertės turtą. Dėl šio kaltinimo pirmosios instancijos teismas A. Ž., R. V. ir E. S. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Be to, A. Ž. pirmosios instancijos teisme buvo teisiamas ir už tai, kad 2013 m. birželio 23 d. apie 8.30 val., viešoje vietoje – prie UAB „R.“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis ypatingai įžūliai, ignoruodamas visuomenėje egzistuojančias moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias viešo elgesio taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra sudavė ne mažiau keturis smūgius kumščiais E. Ž. į galvą, padarydamas šiam dešinės ausies muštinę žaizdą, paviršines žaizdas kūne, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau apylinkės teismas nenustatęs, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iš šio kaltinimo A. Ž. taip pat išteisino.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį, pašalinant iš kaltinimo vagystes kvalifikuojančią aplinkybę – organizuota grupę – ir veikas perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis bei atitinkamai sušvelninant bausmę. Skunde nurodo, kad jis viso proceso metu nuoširdžiai pripažino kaltinime išvardinto turto neteisėto užvaldymo faktą, tai yra pripažino įvykdęs vagystę iš A. P., R. Ž., R. K., E. V., V. T. bei sugadinęs J. Š. ir A. P. turtą. Tačiau nuteistasis neigia subūręs organizuotą grupę ir vadovavęs organizuotos grupės nariams. Todėl esminis jo apeliacinio skundo motyvas yra dėl veiką kvalifikuojančio požymio – dalyvavimo organizuotoje grupėje – nepagrįsto inkriminavimo. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo pateikti motyvai (nusikalstamų veikų intensyvumas, nes įvykdytos šešios nusikalstamos veikos (dvi iš jų devynių dienų laikotarpyje, kitos keturios – per du su puse mėnesio); planavimas, nes A. Ž. surado sodybas, pasirūpino nusikaltimo priemonėmis; pastovumas, nes gerai pažinojo vienas kitą ir palaikė draugiškus santykius; vaidmenų pasiskirstymas konkliudentiniais veiksmais) nesudaro teisinio pagrindo elementaraus bendrininkavimo pripažinti sudėtinga bendrininkavimo forma – „organizuota grupe“ .Nuteistasis skunde akcentuoja, kad konkrečiu atveju, valstybinis kaltintojas pareikšto kaltinimo ribose nepateikė jokių neabejotinų ir patikimų įrodymų, kurių pakaktų organizuotos grupės požymiams konstatuoti ir, A. Ž. manymu, net gi nesiekė to įrodyti (klausimai kaltinamiesiems šiai aplinkybei pagrįsti net nebuvo pateikti). Apeliantas pripažįsta, kad jis, remontuodamas močiutei priklausantį gyvenamąjį namą, įvykdė keletą statybinių medžiagų vagysčių, pasitelkdamas epizodinius bendrininkus, tačiau šios vagystės pagal nustatytus kvalifikuojančius požymius atitinka BK 178 straipsnio l dalį bei 178 straipsnio 2 dalį.
Kita vertus, anot A. Ž., apkaltinamajame nuosprendyje kalbant apie sudėtinį bendrininkavimą, išskirtas jo, kaip organizatoriaus vaidmuo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad jis būtų subūręs asmenis nusikalstamoms veikoms daryti, paskirstęs jiems pareigas ir vaidmenis, koordinavęs jų veiksmus, kūręs nusikalstamos veikos planą, numatęs jos padarymo būdus, priemones ar pan. Nuteistojo teigimu, jis tik palenkė kitą asmenį daryti nusikaltimą, tai yra sukėlė pasiryžimą padaryti svetimo turto vagystę, o tai nesudaro pakankamo pagrindo jo veiksmus vertinti kaip organizatoriaus. Nepaisant to,, nuosprendyje visiškai neatskleistas ir organizuotos grupės turinys, o būtent: organizuotos grupės pastovumas, tvirtumas, veiklos planavimas tarp narių, bendros kasos buvimas ir nusikaltimų darymas, kaip pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Priešingai, buvo nustatyta, kad jis įvykdė statybinių medžiagų vagystes, kadangi turėjo tikslą greičiau suremontuoti močiutės sodybą, nes dėl Europos tarptautinio greitkelio, dar vadinamo „Via Baltica“, plėtros jo šeimos ir artimųjų gyvenamosios sodybos, esančios greta „Via Baltica“ kelio, nebeliks ir šeima privalės išsikelti į sodybą (duomenys neskelbtini). Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad visi kiti nusikalstamų veikų bendrininkai neturėjo jokios materialinės naudos iš dalyvavimo nusikalstamose veikose. Be to, asmenų nesiejo jokie bendri nusikalstami tikslai bei besitęsiantys ir tvirti ryšiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas vagystės kvalifikuojantį požymį – organizuotą grupę, subjektyviosios šio požymio analizės apskritai nepateikė, vaidmenų pasiskirstymą aptarė, vertindamas asmenų konkliudentinius veiksmus, o bendrą tikslą – tik preziumavo. Taigi, A. Ž. nuomone, šioje baudžiamojoje byloje, tarp nusikalstamos veikos bendrininkų nenustačius organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingų požymių ir šios formos turinio, iš nuosprendžio privalo būti pašalinta nusikalstamas veika kvalifikuojanti aplinkybė – organizuota grupė. O, pašalinęs šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas turėtų konstatuoti, jog jis padarė kelis nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, todėl, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis keičia gyvenimo būdą, yra sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką, jam turėtų būti skiriama bausmė, artima minimumui. Šiame kontekste nuteistasis atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas netinkamai išsprendė ir jam paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu klausimą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat reiškia abejones dėl liudytojo A. P. parodymų patikimumo bei jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti, iš kaltinimo pašalinti kvalifikuojančią aplinkybę – organizuotą grupę, nusikalstamas veikas perkvalifikuoti atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nurodo, jog Lazdijų rajono apylinkės teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgdamas ir nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, o jam palankius nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos metu duotus parodymus, pirmos instancijos teismas vertino netinkamai, t. y. jam nepalankiai. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik vieną po kito išdėstė surinktus įrodymus, tačiau nepateikė jokių išvadų ir motyvų, kuris iš įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą, nepateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. Skunde apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą teismui įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu jį nuteisė.
Nuteistasis nuoširdžiai pripažįsta įvykdęs vagystes, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tačiau jis nesutinka ir nepripažįsta jam inkriminuotų vagysčių kvalifikuojančio požymio – dalyvavimo organizuotoje grupėje. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, konstatuodamas šį kvalifikuojantį požymį, neatkreipė dėmesio į tai, kad nebuvo išankstinio susitarimo vykdyti nusikalstamas veikas, bendro tikslo, bei tai, kad jis neturėjo, jokios materialinės naudos iš nusikalstamos veikos. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta jokių faktinių duomenų, rodančių organizuotos grupės pastovumą ir tvirtumą, veiklos planavimą tarp narių, bendros kasos buvimą ir nusikaltimų darymą, kaip pagrindinį pajamų šaltinį. Netgi priešingai, buvo nustatyta, kad jis neturėjo jokios turtinės naudos iš dalyvavimo nusikalstamose veikose, o tai paneigia vieną iš pagrindinių požymių išskiriančių organizuotą grupę iš bendrininkų grupės. Taigi, anot apelianto, šioje baudžiamojoje byloje tarp nusikalstamos veikos bendrininkų nebuvo nustatyti organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingi požymiai ir šios formos turinys, todėl iš nuosprendžio privalo būti pašalinta veikas kvalifikuojanti aplinkybė – organizuota grupė. O, iš nuosprendžio pašalinus veikas kvalifikuojančią aplinkybę, jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos ir atsižvelgiant į tai, jog prisipažino, gailisi, bei tai, kad jokios naudos iš nusikalstamos veikos neturėjo, dirba, charakterizuojamas teigiamai, jam skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis bausmės atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015m. kovo 4 d. nuosprendį, t. y. iš kaltinimo pašalinti kvalifikuojančią aplinkybę – organizuota grupę – ir nusikalstamas veikas perkvalifikuoti atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis bei skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skunde nurodo, kad jis teisminio bylos nagrinėjimo metu nuoširdžiai pripažino įvykdęs A. P., R. Ž., R. K. ir E. V., V. T. turto vagystes. Tačiau nuteistasis nepripažįsta aplinkybės dėl kvalifikuojančio požymio – dalyvavimo organizuotoje grupėje. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį kvalifikuojantį požymį, nepateikė pakankamai įtikinamų ir pagrįstų motyvų, t. y. šį požymį teismas preziumavo. Anot apelianto, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nebuvo išankstinio susitarimo vykdyti nusikalstamas veikas, bendro tikslo, o taip pat, kad jis neturėjo jokios materialinės naudos iš nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras nepateikė jokių faktinių duomenų, rodančių organizuotos grupės pastovumą ir tvirtumą, veiklos planavimą tarp narių, bendros kasos buvimą ir nusikaltimų darymą, kaip pagrindinį pajamų šaltinį. Netgi priešingai buvo nustatyta, kad jis neturėjo jokios turtinės naudos iš dalyvavimo nusikalstamose veikose, o tai paneigia vieną iš pagrindinių požymių, skiriančių organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės. Todėl nagrinėjamu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes gal ir galima pagrįsti vieną iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupę, tačiau tikrai ne organizuotą grupę. Atsižvelgdamas į tai, E. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje, tarp nusikalstamos veikos bendrininkų nenustačius organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingų požymių ir šios formos turinio, iš nuosprendžio privalo būti pašalinta veikas kvalifikuojanti aplinkybė – organizuota grupė. Pašalinus šį vagystes kvalifikuojantį požymį iš kaltinimų, jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, o, atsižvelgus į egzistuojančią vieną lengvinančią aplinkybę bei tai, kad jis neturėjo jokios naudos iš nusikalstamos veikos, yra teisiamas pirmą kartą, jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų dydžiai skirtini atitinkamai mažesni nei BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatyti vidurkiai ir taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą.
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad jis kaltės, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nepripažįsta. Nors jis pripažįsta, kad nusikaltimo vietoje buvo, tačiau, jo teigimu, pagal aplinkybes net nesuprato, jog yra vykdoma nusikalstama veika. Pažymi, kad nuteistieji A. Ž., E. S., R. V. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, tačiau jo – M. K. – nusikalstamoje veikoje neidentifikavo, tik patvirtino faktą, jog jis buvo įvykio vietoje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tik vienintelis liudytojas, kurio atžvilgiu priimtas prokuroro sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodė, jog grobiamus daiktus į automobilį krovė ir M. K.. Tačiau subjektyviosios pusės savo parodymuose neatskleidė. Daugiau jokių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, valstybinis kaltintojas nepateikė. Akcentuoja, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojo A. P. parodymų teisingumu privertė suabejoti net ir pats nukentėjusysis, išsamiai apibūdindamas visiškai kitokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pagal įvykio vietoje asmeniškai nustatytus pėdsakus, turto gabenimo būdus ir kt. aplinkybes nei nurodytos kaltinime (protokolo duomenys). Kas verčia abejoti net ir kitų nuteistųjų, nors ir pripažįstančių įvykdžius nusikalstamą veiką, dalyvavimu šios nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje jo kaltė grindžiama tik liudytojo A. P. parodymais, nuteistojo vertinimu, nėra surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę, kadangi A. P. parodymai nepatikimi, ir negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Kita vertus, nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl prokuroro 2014 m. liepos 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą A. P. atžvilgiu vadovaujantis BK 39¹ straipsniu pagrįstumo. Nuteistojo nuomone, toks procesinis sprendimas pažeidžia rungtyniškumo principą ir yra nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Pažymi, kad įtariamasis, kurio atžvilgiu priimamas tokio pobūdžio sprendimas, o šiuo atveju netgi toje pačioje byloje, neabejotinai yra suinteresuotas duoti ne teisingus parodymus, bet palaikyti ikiteisminio tyrimo metu duotus sau naudingus parodymus, kadangi valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras taikė jam sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Dar atidesnio šio asmens parodymų vertinimo reikalauja aplinkybė, kad asmuo teisminio nagrinėjimo metu negalėjo tiesiogiai nurodyti nusikalstamos veikos aplinkybių, o tik reiškė prašymus prieš duodant parodymus apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką pagarsinti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Akivaizdu, kad asmens parodymai buvo saistomi priimtų sprendimų. Todėl, vertinant liudytojo A. P. parodymus, kaip nepatikimus, o kaltinamajam R. V. nepatvirtinus ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis, anot apelianto, turi būti išteisintas iš kaltinimo dėl R. K. turto pagrobimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistieji M. K., E. S., R. V. ir A. Ž. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, E. S. ir R. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o M. K. apeliacinis skundas atmestinas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nevisiškai laikėsi, t. y. skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ne visas šioje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, o taip pat suklydo taikydamas bausmių bendrinimo taisykles. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, kvalifikuodamas E. S., R. V. ir A. Ž. padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto grobimu, klaidingai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamus veiksmus atliko veikdami organizuotoje grupėje, ir dėl to netinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas bei paskyrė aiškiai neteisingas bausmes. Be to, apylinkės teismas, bendrindamas A. Ž. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai atliko aritmetinius veiksmus ir dėl to paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, o E. S. neteisingai įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Dėl šių priežasčių Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
Dėl nuteistųjų E. S., R. V. ir A. Ž. veiksmų vertinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį
BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, vienas iš šioje normoje numatytos vagystės kvalifikuojančių požymių – veikos padarymas organizuotoje grupėje. Nors nuteistieji E. S., R. V. ir A. Ž. neneigia vykdę jiems inkriminuotas vagystes, tačiau savo apeliaciniuose skunduose vieningai neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje ir jų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, inkriminuojant šį vagystes kvalifikuojantį požymį.
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje numatyta bendrininkų grupė kvalifikuojama tuomet, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti ir, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Palyginus šias bendrininkavimo formas, matyti, kad sutampa šių grupių subjektų skaičius ir susitarimo laikas, t. y. abi gali susiformuoti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, taip pat abiems grupėms pakanka bent dviejų asmenų dalyvavimo. Be to, nors organizuotai grupei, kitaip nei bendrininkų grupei, yra būtinas užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo požymis, šį požymį gali turėti ir bendrininkų grupė, nes abiem grupėms būdingos tos pačios bendrininkų rūšys. Tiek bendrininkų grupę, tiek organizuotą grupę gali sudaryti vien vykdytojai (paprastas bendrininkavimas) ar, be vykdytojo (vykdytojų), gali veikti organizatorius, kurstytojas, padėjėjas. Kita vertus, bendrininkų grupei, skirtingai nei organizuotai grupei, būtinas požymis – joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį).
Teisės mokslininkų nuomone, organizuotos grupės didesnį pavojingumą nuo bendrininkų grupės lemia tik skirtingi tikslai, t. y. kokio pavojingumo ir kiek nusikaltimų susitariama daryti. Tuo tarpu teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama ne tik į tikslus, bet ir į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-27/2014 ir kt.). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikoma, kad organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingas išankstinis susitarimas, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o pastovaus pobūdžio, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotos grupės požymiu pripažįstama ir tai, jog šiai grupei būdinga savita struktūra, visi tokio nusikalstamo sambūrio nariai siekia bendro tikslo, o pastangų bendrumą rodo apsirūpinimas nusikaltimo padarymo įrankiais, taip pat bendrininkų veikų suderinamumo pobūdis, pasireiškiantis veiklos planavimu, vaidmenų ir užduočių pasidalijimu ir kt. Organizuotos grupės narių vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Nustatant organizuotos grupės buvimą, atsižvelgtina ir į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvienos užduoties ir vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės ir panašiai.
Šiuo atveju pripažintina, kad nuteistieji E. S., R. V. ir A. Ž. gerai pažinojo vienas kitą, be to, E. S., M. K. ir A. Ž. sieja ir giminystės ryšiai, visų jų tarpusavio ryšiai buvo glaudūs, jie palaikė draugiškus santykius, visi jie, siekdami pagrobti svetimą turtą, veikė bendrai ir laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. spalio 8 d. bendrininkaudami padarė šešias nusikalstamas veikas. Tačiau, aukštesnysis teismas pastebi, kad padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir laikotarpis neleidžia vertinti jų kaip itin intensyvių – 6 vagystės padarytos beveik per pusantrų metų laikotarpį. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp nuteistųjų buvo išankstinis susitarimas daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Apskritai byloje ši aplinkybė net nebuvo įrodinėjama. Priešingai, tiek iš nuteistųjų, tiek iš liudytojo A. P. parodymų spręstina, kad kiekvieną iš jiems inkriminuotų vagysčių jie susitarė daryti atskirai, A. Ž. suradus vagystės objektą. Pažymėtina ir tai, kad šių vagysčių mechanizmai nėra sudėtingi, vagysčių tikslas – grobti statybines, interjero, apdailos medžiagas, kurias A. Ž. ketino panaudoti sodybos renovavimui. Vien tik analogiško iš dalies tos pačios bendrininkų grupės nusikaltimo padarymas negali būti pripažįstamas kaip patvirtinantis organizuotos grupės požymį. Be to, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012), o šiuo atveju įrodymų, jog nuteistieji suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra. Nors nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo jokio išankstinio aptarto ir suderinto plano. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų veiksmai darant nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju, nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, koks yra būdingas veikiant organizuotoje grupėje. Šią nuomonę pagrindžia ir tai, jog nėra įrodymų, kad grupėje egzistavo hierarchija. Nagrinėjamu atveju, padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės, laikotarpis, per kurį buvo daromos nusikalstamos veikos, nuteistųjų veiksmai bendrai ir kiekvieno iš jų atskirai leidžia pagrįstai jų veiksmus vertinti kaip padarytus veikiant bendrininkų grupe, tačiau ne kaip organizuotoje grupėje.
Kaltinimas nusikaltimą padarius organizuotoje grupėje buvo E. S., R. V. ir A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojantis požymis. Byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus organizuotos grupės požymio, nuteistųjų nusikalstamos veikos negali būti kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, ir, pašalinus iš kaltinimo organizuotos grupės požymį, E. S., R. V. ir A. Ž. veikos perkvalifikuotinos į BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį veikiant bendrininkų grupėje. Šie kaltinimai savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių kaltinimų, nesuvaržo nuteistųjų teisių į gynybą, kadangi jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal lengvesnius BK straipsnius. Be to, jie turėjo pakankamai procesinių priemonių gintis.
BPK 320 straipsnio 4 dalis draudžia pabloginti nuteistojo padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Šiuo atveju BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatytos nusikalstamos veikos užtraukia švelnesnę atsakomybę, todėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimas į švelnesnę atsakomybę numatantį baudžiamąjį įstatymą nelaikytinas apeliacinių skundų ribų peržengimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei įvertinus tai, jog A. P. turto pagrobimas laikotarpiu nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06, R. Ž. turto pagrobimas bei R. K. turto pagrobimas buvo padaryti įsibraunant į patalpas, nuteistųjų E. S., R. V. ir A. Ž. nusikalstami veiksmai vykdant šias vagystes kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. A. P. turto pagrobimo, įvykdyto 2012-07-13, bei E. V. turto pagrobimo epizoduose nuteistųjų E. S., R. V. ir A. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip paprastosios vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. V. T. turto pagrobimo epizode, įvertinus pagrobto turto vertę (165,66 Eur), kuri pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) vertintina kaip nedidelė, nuteistųjų E. S., R. V. ir A. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas.
Dėl bausmių
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Perkvalifikavus nuteistųjų E. S., R. V. ir A. Ž. nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, keistinos ir nuteistiesiems paskirtos bausmės.
Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Šiame kontekste pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. To paties straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad šioje dalyje numatyti nusikalstami veiksmai užtraukia baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Nuteistieji E. S. ir R. V. apeliaciniuose skunduose prašo paskirti jiems su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o A. Ž. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę, atitinkamai perkvalifikavus jam inkriminuotas nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis.
A. Ž. padarė septynias tyčines nusikalstamas veikas, buvo aktyvus šių nusikaltimų vykdytojas, kitų nuteistųjų veiksmų, darant šešias iš jų, koordinatorius, anksčiau baustas administracine tvarka, teistas šešis kartus, jam buvo taikyta amnestija, lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai pakankamo poveikio nedarė, neprivertė nuteistojo atsisakyti nusikalstamo gyvenimo būdo. Pažymėtina, kad šias tyčines nusikalstamas veikas jis padarė teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, todėl, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jo atžvilgiu 2013 m. liepos 29 d., t. y. po šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, jam paskirtas oficialus perspėjimas (T. 5, b. l. 178). Be to, šioje byloje yra nustatyta viena A. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, taip pat yra ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantys duomenys (T. 5, b. l. 136, T. 6, b. l. 71) taip pat patvirtina, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus, yra vedęs, nuo 2013 m. birželio 19 d. dirbo UAB „A.“ (T. 5, b. l. 169), tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad tik realiu laisvės atėmimu, kurio dydis parinktinas artimas sankcijos vidurkiui, galima pasiekti bausmės tikslus, spręstina, kad tik tokios rūšies bausmė bus proporcinga įvykdytiems nusikaltimams (išskyrus baudžiamąjį nusižengimą) ir atitiks teisingumo principą. Savo ruožtu, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio dydis parinktinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės vidurkis. Be to, šios bausmės bei skundžiamu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 J. Š. ir A. P. turto sugadinimo) paskirta bausmė subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi.
Šiuo nuosprendžiu A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat turi būti subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme, tačiau vadovaujantis ne BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaip kad buvo subendrinęs pirmosios instancijos teismas, bet vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis. Toks bendrinimo pagrindas taikytinas atsižvelgiant į tai, kad minėtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendis, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įsiteisėjo 2013 m. vasario 27 d., o A. Ž. nusikalstami veiksmai, už kuriuos jis teisiamas šioje byloje, padaryti laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. spalio 8 d., t. y. iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje. Taigi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės pridėtina dalis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nors nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas A. Ž. paskirtų bausmių bendrinimo klausimus išsprendė iš naujo, tačiau atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje subendrindamas bausmes, teismas nepagrįstai prie paskirtos bausmės pridėjo 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių neatliktos bausmės dalį, kai tuo tarpu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu A. Ž. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo motyvais skiriant bausmės rūšį R. V., t. y. kad jis dvi nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau keturias nusikalstamas veikas (A. P., R. K., E. V., V. T. turto pagrobimas) padarė būdamas baustas administracine tvarka, teistas, bausmės atlikimo metu (T. 5, b. l. 5-16). Dėl šių aplinkybių konstatuotinas nusikaltimų recidyvas ir šio nuteistojo atžvilgiu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad R. V. yra recidyvistas, teistumui neišnykus ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam, vėl padarė tyčines nusikalstamas veikas, kurios yra sunkesnės nei toji, už kurią nuteistas, akivaizdu, kad teismo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nepadarė įtakos jo elgesiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto padaryti nusikaltimai ne atsitiktinio pobūdžio, o besiformuojantis dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti apeliantą nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis 2 dalis), jam skirtina BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, o už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, – areštas. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į dvi R. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat – kad 2015 m. gegužės 14 d. pagal galimybes atlygino dalį (iš viso šiek tiek daugiau nei 3000 Eur) nukentėjusiesiems priteistos žalos (T. 8, b. l. 102-105). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius, pats jokios naudos neturėjo, vykdė A. Ž. nurodymus, todėl jam skirtinos artimos sankcijos vidurkiui, tačiau mažesnės, nei A. Ž., bausmės. Be to, šios bausmės subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Parenkant bausmės rūšį ir dydį E. S. atsižvelgtina į tai, kad, nors jis teisiamas pirmą kartą, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, padarė šešias tyčines turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kuriomis padarytos turtinės žalos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas iki šiol būtų atlyginęs bent dalį nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamus veiksmus jis padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvina jo prisipažinimas ir deklaruojamas nuoširdus gailėjimasis. Sprendžiant bausmės paskyrimo E. S. klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius, pats jokios naudos neturėjo, vykdė A. Ž. nurodymus. Išvardintų aplinkybių pagrindu, jam skirtina BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, o už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, – areštas. Bausmių dydžiai parinktini artimi sankcijų vidurkiams, tačiau mažesni, nei A. Ž.. Be to, šios bausmės subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų šio apelianto atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, E. S. į bausmės laiką įskaitydamas BK 66 straipsnio pagrindu laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė klaidą, nurodydamas, jog šis laikotarpis yra nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d. Bylos duomenimis (T. 4, b. l. 150, 151), E. S., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013 m. spalio 24 d., suimtas buvo nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d., todėl į bausmės laiką turi būti įskaitytas būtent šis laikotarpis, šis rašymo apsirikimas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisytinas.
Dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo parodymų teisėtumo
Nuteistieji A. Ž. ir M. K. apeliaciniuose skunduose kelia A. P., kuris, remiantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo bei šio liudytojo parodymų patikimumo klausimus. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. liepos 24 d. nutarimas „Dėl A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jam aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu“, patvirtintas Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. liepos 28 d. rezoliucija, yra įsiteisėjęs, todėl nekvestionuotinas (T. 3, b. l. 144-146).
Kita vertus, vertinant liudytojo A. P. parodymus jų patikimumo aspektu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėto liudytojo parodymus įrodymais ir jais rėmėsi. Pažymėtina, kad šis liudytojas parodymus davė ne tik apie kitų, bet ir apie savo padarytas nusikalstamas veikas, žinodamas, kad visi faktai tyrimo metu bus patikrinti. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šis liudytojas buvo tiesiogiai apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, o jo parodymai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti tiek atskirai, tiek kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Todėl, vien tai, kad šis asmuo, kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnis), nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dar nereiškia, kad jo parodymai melagingi. Kolegija sutinka su apelianto M. K. teiginiais, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. P. vienaip ar kitaip gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Tačiau ja gali būti suinteresuoti tiek nuteistieji, tiek ir kiti proceso dalyviai. Normalu, kad visi proceso dalyviai turi savų interesų ir tikslų. Vieni tikisi, kad bus išaiškintos nusikalstamos veikos ir nuteisti jas padarę asmenys, kiti (nuteistieji, liudytojai, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės) siekia arba išvengti atsakomybės, arba kiek įmanoma labiau ją sušvelninti. Tačiau tai savaime nėra pagrindas atmesti šių asmenų parodymų. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai vertinami remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tik jo parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui teismų praktikoje yra skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Tai yra, toks aptartas proceso dalyvio padėties specifiškumas įpareigoja teismą jo parodymų patikimumą ir įrodomąją reikšmę vertinti atsižvelgiant į jų turinio vidinį nuoseklumą, atitikimą kitiems savarankiškiems įrodymų šaltiniams. Be to, tokio liudytojo parodymai, prieš juos vertinant, turi būti kruopščiai patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, kas šioje baudžiamojoje byloje ir buvo padaryta.
Šiame kontekste pažymėtina, kad M. K. visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog buvo pažeista jo teisė užduoti šiam liudytojui klausimus, t. y. neva nebuvo užtikrinta galimybė ginčyti prieš jį liudijančių asmenų parodymus. Kaip jau minėta, A. P. parodymus davė ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ikiteisminio tyrimo teisėjai, bet ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 26 d. teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo visi nuteistieji bei jų gynėjai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti (T. 7, b. l. 138-140), kad buvo sudaryta reali galimybė užduoti klausimus liudytojui A. P., ir tokia teise pasinaudojo ne tik prokuroras, bet ir nuteistųjų gynėjai, pats nuteistasis A. Ž.. O tai, kad liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme kai kurių aplinkybių neprisiminė ir daugeliu atveju tvirtino pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo jais netikėti. Pažymėtina, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų skaičių ir vykdymo periodą, daugybę su tuo susijusių faktų, praėjus ilgam laiko tarpui (nuo nusikalstamų veikų padarymo iki A. P. apklausos pirmosios instancijos teisme praėjo daugiau kaip trys metai), liudytojas objektyviai galėjo neprisiminti kai kurių detalių. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų, perskaitydamas ir vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus A. P. parodymus, šiam duodant parodymus teisme.
Dėl M. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje
Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Jo teigimu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai jo kaltę konstatavo remdamasis tik liudytojo A. P. ir nuteistojo R. V. parodymais. Apelianto nuomone, A. P. parodymai vertintini kaip nepatikimi, o R. V. teismo posėdyje nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais M. K. argumentais nesutinka.
Pirmiausia, šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino liudytojo A. P. parodymus įrodymais ir jais rėmėsi. Pažymėtina, kad šis liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus apie tai, jog R. K. turto grobimo epizode be kitų asmenų dalyvavo ir M. K.. Antra, nors apeliantas teigia, jog R. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nepatvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, tačiau iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. V. patvirtino, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi (t. 7, b. l. 150). Ikiteisminiame tyrime R. V., be kita ko, taip pat teigė, jog visi, tame tarpe ir M. K., iš ūkinio pastato ėmė polistirolą, „kažkokius“ vamzdžius, kelis maišus su statybinėmis medžiagomis ir viską krovė į automobilius. A. Ž., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, taip pat nurodė, kad darant vagystę iš R. K. priklausančios sodybos, dalyvavo ir M. K. (T. 7, b. l. 148), tokias pačias aplinkybes nurodė ir E. S. (T. 7, b. l. 151). Nepaisant to, pats M. K. taip pat neneigia, jog šios vagystės metu buvo kartu su kitais nuteistaisiais bei A. P., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytais pagrindais. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai nelogiška, jog visiems nešant statybines medžiagas iš R. K. ūkinio pastato į automobilius, o po to, juos nuvežus į sodybą, esančią Vilkaviškio raj., Ramoniškių k., Alksnyno g. 2, šiuos daiktus iškraunant, M. K. nieko nedarė, nematė ar nesuvokė, kad daroma nusikalstama veika. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. taip pat dalyvavo grobiant R. K. turtą. Nėra pagrindo abejoti nei A. P., nei R. V. parodymais. O M. K. versija, kad jis tik buvo kartu vagystės metu, tačiau nieko nenešė, vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (nuo 2015 m. liepos 1 d. – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius) pažymos, patvirtinančios, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam M. K., išlaidas iki 2015 m. gegužės 20 d. sudaro 23,16 Eur, nuteistajam E. S. – 113,83 Eur, o patikslinus E. S. teikiamos pagalbos išlaidas 2015 m. birželio 9 d. – 127,38 Eur (T. 8, b. l. 97, 99, 119). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Atsižvelgiant į tai, kad paduodami apeliacinius skundus tiek M. K., tiek E. S. įgyvendino savo teises į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistųjų gali būti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų M. K. ir E. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 330 straipsniu,
nusprendė:
Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistųjų A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti visiškai, E. S. ir R. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad A. Ž., E. S. ir R. V. A. P., R. Ž., R. K., E. V., V. T. turto vagystes (šešias nusikalstamas veikas) padarė organizuotoje grupėje. Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria A. Ž., R. V. ir E. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (po 6 veikas kiekvienam nuteistajam), už šias nusikalstamas veikas jiems paskirtos bausmės bei išspręsti bausmių bendrinimo klausimai.
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (viena veika), perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies (6 veikos), ir skirti bausmes:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto A. P. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-05-13 įvykdyto R. Ž. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-07-13 įvykdyto A. P. turto pagrobimo – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-09-29 iki 2012-10-02 įvykdyto R. K. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpyje 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto E. V. turto pagrobimo ) terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto V. T. turto pagrobimo) – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes bei skundžiamu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 J. Š. ir A. P. turto sugadinimo) paskirtą bausmę subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskiriant subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir A. Ž. paskirti galutinę 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (viena veika), perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies (6 veikos), ir skirti bausmes:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto A. P. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-05-13 įvykdyto R. Ž. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-07-13 įvykdyto A. P. turto pagrobimo – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-09-29 iki 2012-10-02 įvykdyto R. K. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpyje 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto E. V. turto pagrobimo ) terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto V. T. turto pagrobimo) – 25 (dvidešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (viena veika), perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies (6 veikos), ir skirti bausmes:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2011-05-04 iki 2011-05-06 įvykdyto A. P. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-05-13 įvykdyto R. Ž. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-07-13 įvykdyto A. P. turto pagrobimo – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-09-29 iki 2012-10-02 įvykdyto R. K. turto pagrobimo) – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl laikotarpyje 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto E. V. turto pagrobimo ) terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl laikotarpyje nuo 2012-10-07 iki 2012-10-08 įvykdyto V. T. turto pagrobimo) – 25 (dvidešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 24 d.
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.