- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-1504-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00525-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1807-657/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai krepšinio sporto klubui ,,Prienai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) krepšinio sporto klubui ,,Prienai“ bankroto bylą.
2. Ieškovė nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, perėmusi reikalavimo teisę iš pirminės kreditorės UAB „New agency“. Atsakovės skola sudaro 4 363,43 Eur. Atsakovės skoliniai įsipareigojimai yra grindžiami PVM sąskaitomis faktūromis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė iškelti VšĮ krepšinio sporto klubui ,,Prienai“ bankroto bylą ir priteisė iš ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atsakovės naudai 880 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad 2018 metais atsakovės turto vertė sudarė 150 284 Eur (ilgalaikis materialusis turtas: transporto priemonės – 2 800 Eur, trumpalaikis turtas – 147 484 Eur), finansiniai įsipareigojimai sudarė 150 284 Eur (trumpalaikiai įsipareigojimai, iš kurių su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 681 Eur). Pagal 2019 m. liepos 16 d. balanso duomenis, atsakovės turto vertė sudarė 890 000 Eur (ilgalaikis turtas – 650 000 Eur, iš kurio kitas nematerialusis turtas – 40 000 Eur, finansinis turtas, t. y. po vienerių metų gautinos sumos – 250 000 Eur, ir trumpalaikis turtas – 240 000 Eur, iš kurio per vienerius metus gautinos sumos – 240 000 Eur, kitos gautinos sumos – 240 000 Eur), o finansiniai įsipareigojimai sudarė 143 093 Eur. Pagal 2019 m. liepos 16 d. atsakovės kreditorių sąrašą, pradelsti įsipareigojimai sudarė 55 836,64 Eur, o pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės kreditorių sąrašą pradelstų įsiskolinimų suma sudarė 22 600,48 Eur.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės 4 363,43 Eur skola negali būti įskaičiuotina į bendrą pradelstų atsakovės įsiskolinimų sumą, nes ieškovės reikalavimas dėl skolos nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi 2019 m. kovo 28 d. teismo įsakymą panaikino, o ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ pareiškimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo laikė nepaduotu, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovei ginčijant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, minėta skola negali būti įskaičiuotina į bendrą pradelstų atsakovės įsiskolinimų sumą.
6. Pagal atsakovės pateiktą 2019 m. liepos 16 d. Gautinos paramos ir finansavimo sąrašą, teismas nustatė, kad atsakovės gautinų lėšų suma sudaro 490 000 Eur. Šios aplinkybės grindžiamos Prienų rajono savivaldybės 2019 m. liepos 4 d. pranešimu apie priimtą sprendimą dėl 250 000 Eur paramos 2019-2020 m. čempionatui bei klubo susitarimai dėl paramos su rėmėjais (2019 m. liepos 4 d. susitarimas su UAB ,,Tete-A-Tete Kazino“ dėl 100 000 Eur paramos nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d.; 2019 m. liepos 8 d. susitarimas su UAB ,,VV Group“ dėl 20 000 Eur paramos 2019 m. čempionatui; 2019 m. liepos 5 d. susitarimas su UAB „Rivatra“ dėl 50 000 Eur paramos 2019 m. čempionatui; 2019 m. liepos 8 d. susitarimai su UAB ,,Bidfood Lietuva“ dėl 10 000 Eur paramos, su UAB „East Europe Pharmacy Group“ – dėl 30 000 Eur paramos, su UAB „Egliana ir Ko“ – dėl 20 000 Eur paramos bei su UAB ,,Kalinera“ – dėl 10 000 Eur paramos 2019 m. čempionatui).
7. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, bet atsakovei priklauso transporto priemonė VW Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė įsiskolinimų Valstybinės mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) neturi. Pagal teismų informacinės sistemos duomenis atsakovės atžvilgiu buvo iškeltos civilinės bylos, tačiau dauguma bylų yra baigtos.
8. Taigi teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovės pateiktų dokumentų patikimumu.
9. Atsakovė yra specifinės paskirties, ne pelno siekianti įstaiga, turinti paramos gavėjo statusą, jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ji iš esmės yra išlaikoma iš rėmėjų lėšų, jos gaunamos lėšos susijusios su krepšinio sezono metu gaunamomis pajamomis, todėl susidaro laikino pobūdžio finansiniai sunkumai. Atsakovė neturi mokestinių įsiskolinimų valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams, o jos pradelsti įsiskolinimai nuo 2019 m. liepos 16 d. yra sumažėję nuo 55 836,64 Eur iki 22 600,48 Eur. 2019 m. liepos 16 d. Gautinos paramos ir finansavimo sąrašas, Prienų rajono savivaldybės įsipareigojimas bei sudaryti susitarimai su rėmėjais dėl paramos gavimo teismui leido daryti išvadą, apie atsakovės veiklos perspektyvas, jos galimybes tęsti veiklą ir atsiskaitymą su kreditoriais ateityje.
10. Kadangi atsakovė patyrė 880 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita KA Nr. 20/2019 bei Swedbank, AB mokėjimo nurodymas Nr. 136), teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, atsižvelgęs į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendė, kad netenkinus pareiškimo, yra pagrindas šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės atsakovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ prašo:
11.1. panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ krepšinio sporto klubui „Prienai“ tenkinti;
11.2. jeigu skundžiama nutartis liks nepakeista, panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atsakovės naudai priteisimo;
11.3. priteisti iš atsakovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
12. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą, pažeidė ieškovės kaip kreditorės interesus ir nepagrįstai suabejojo jos turtinio reikalavimo atsakovei pagrįstumu. Ieškovė savo reikalavimą grindė PVM sąskaitos faktūromis, pagal kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi.
12.2. Atsakovė siekia išvengti skolos mokėjimo, nes neturi pinigų skolai apmokėti. Aplinkybę, kad atsakovė vengia atsiskaityti su kreditoriais dėl sunkios finansinės padėties įrodo jos atžvilgiu inicijuotos 8 civilinės bylos. Atsakovei yra sudėtinga vykdyti veiklą, todėl nukenčia kreditorių interesai, yra inicijuojami nauji teisminiai procesai.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės nemokumą bei pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykį, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pateiktus į bylą įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės mokumo.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turto balansą, įvertino iš esmės ateityje galimai gautinas pajamas. Sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą, tokios pajamos neturėtų būti vertinamos, nes šios pajamos nėra realios, nėra aišku ar atsakovė iš tiesų gaus planuojamas pajamas.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš jos atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė nėra sąžininga proceso šalis, negrąžina skolos, todėl priteisus iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei bus pažeidžiamas teisingumo principas.
Atsiliepimas
13. Atsakovė VšĮ krepšinio sporto klubas ,,Prienai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Apeliantė savo reikalavimą grindžia reikalavimo perleidimo sutartimi ir gautomis PVM sąskaitomis faktūromis. Tačiau šių sąskaitų faktūrų pradinis kreditorius nebuvo pateikęs atsakovei ir apie tokį reikalavimą bei atliktus darbus atsakovė sužinojo tik 2019 m. vasario 12 d. el. paštu gavusi pranešimą, kuriuo reikalaujam sumokėti skolą arba bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
13.2. Apeliantė buvo kreipusis į Alytaus apylinkes teismo Prienų rūmus dėl skolos priteisimo ir buvo išduotas teismo įsakymas, tačiau atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto reikalavimo. Apeliantė nepasinaudojo teise per 20 dienų terminą pateikti ieškinį teismui kaip tai numato CPK. Alytaus apylinkes teismas 2019 m. gegužes 6 d. nutartimi 2019 m. kovo 28 d. teismo įsakymą panaikino ir apeliantės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ pareiškimą dėl skolos iš atsakoves priteisimo laikė nepaduotu, taigi akivaizdu, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl reikalavimo pagrįstumo.
13.3. Atsakovei 2019 m. buvo iškeltos 8 bylos, tačiau dauguma teisminių procesų buvo užbaigti.
13.4. Atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. į savo atsiskaitomąją sąskaitą gavo 36 000 Eur lėšų. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamų ir yra moki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą viešajai įstaigai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Atsakovė VšĮ krepšinio sporto klubas ,,Prienai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė elektroninį susirašinėjimą su ieškove dėl skolos, banko sąskaitos išrašus, atsakovės pranešimą ieškovei, kuriuo prašoma pagrįsti ieškovės reikalavimą. Šiais įrodymais atsakovė grindžia atsiliepimo argumentus, kad apeliantės reikalavimas yra nepagrįstas, o pradinis reikalavimo turėtojas niekada nesikreipė į atsakovę dėl susidarius skolos. Taip pat aplinkybę, kad atsakovė į savo atsiskaitomąją sąskaitą gauna pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti duomenys gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
17. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas).
18. Atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytą teisinį reglamentavimą bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
19. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei VšĮ krepšinio sporto klubui ,,Prienai“ bankroto bylą, nes nenustatė, kad atsakovė yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
21. Apeliantė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamento“ atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą atsakovei, pažeidė, ieškovės kaip kreditorės interesus ir nepagrįstai suabejojo jos turtinio reikalavimo atsakovei pagrįstumu. Atsakovė vengia atsiskaityti su kreditoriais dėl sunkios finansinės padėties, ką patvirtina jos atžvilgiu inicijuotos 8 civilinės bylos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turto balansą, įvertino iš esmės ateityje galimai gautinas pajamas (parama), nors šios pajamos nėra realios. Be to, apeliantė nesutinka su atsakovės naudai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes atsakovė nėra sąžininga proceso šalis, negrąžina skolos, todėl priteisus iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei bus pažeistas teisingumo principas.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2018 m. balansą atsakovės turto vertė sudarė 150 284 Eur (ilgalaikis – 2 800 Eur, trumpalaikis – 147 484 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 143 656 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 150 284 Eur (finansinės skolos – 137 567 Eur, skolos tiekėjams – 12 036 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 681 Eur). Pagal 2019 m. liepos 16 d. balansą atsakovės turto vertė sudarė 890 000 Eur (ilgalaikis – 650 000 Eur, trumpalaikis – 240 000 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 240 000 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 143 093 Eur (finansinės skolos – 143 093 Eur).
23. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1284-381/2018).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2019 m. liepos 16 d. kreditorių sąrašą atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 143 093,47 Eur, iš kurių 55 836,64 Eur sumą sudaro pradelsti įsipareigojimai. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovės pradelsti finansiniai reikalavimai sumažėjo iki 22 600,48 Eur. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.
25. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų neturi būti priskaičiuojama skola apeliantei (4 363,43 Eur). Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-2701-1060/2019 panaikino 2019 m. kovo 28 d. teismo įsakymą ir ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ pareiškimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo laikė nepaduotu, nes atsakovei pateikus prieštaravimus, ieškovė per įstatyme nustatytą terminą teismui nepateikė ieškinio. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto procesas neužtikrina teisinio stabilumo rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, taigi bankroto bylos inicijavimas laikytinas kraštutine priemone įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nėra išnaudojusi visų savo galimai pažeistų teisės gynybos būdų ir jai yra išlikusi teisė dėl savo turimo reikalavimo reikšti ieškinį CPK nustatyta tvarka.
26. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip pagrįstų atskirojo skundo argumentų, kad atsakovė vengia atsiskaityti su kreditoriais dėl sunkios finansinės padėties ir tai patvirtina jos atžvilgiu inicijuotos 8 civilinės bylos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės atžvilgiu buvo iškeltos civilinės bylos, tačiau dauguma bylų yra baigtos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis, nes šios nutarties priėmimo dieną patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, atsakovės atžvilgiu iškeltų civilinių bylų nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad antstoliai būtų grąžinę kreditoriams vykdomuosius raštus, nesant galimybės išieškoti įsiskolinimus.
27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turto balansą, nepagrįstai įvertino ateityje galimai gautinas pajamas (paramą), nes tokios pajamos nėra realios. Su šiais teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti.
28. Byloje nustatyta, kad 2019 m. – 2020 m. krepšinio sezonui atsakovei gaus 490 000 Eur paramą iš rėmėjų (Prienų rajono savivaldybė – 250 000 Eur; UAB „Tete-A-Tete Kazino“ – 100 000 Eur; UAB „VV Group“ – 20 000 Eur; UAB „Rivatra“ – 50 000 Eur; UAB „Bidfood Lietuva“ – 10 000 Eur; UAB „East Europe Pharmacy Group“ – dėl 30 000 Eur; UAB „Egliana ir Ko“ – dėl 20 000 Eur; UAB „Kalinera“ – 10 000 Eur). Šią aplinkybę pagrindžia byloje pateikti rėmėjų sutikimai bei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti atsakovės banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. į atsakovės sąskaitoje jau buvo gauta 36 000 Eur paramos suma.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės veiklos specifiką, t. y. aplinkybę, kad atsakovė nėra verslo subjektas, kurio veikla organizuojama iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų, o viešoji įstaiga, kurios pagrindinės pajamos yra rėmėjų lėšos, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė iš esmės yra išlaikoma iš rėmėjų lėšų, todėl jos gaunamos lėšos yra tiesiogiai susijusios su krepšinio sezono metu gaunamomis pajamomis.
Dėl procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog atsakovė yra moki. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atsakovei iškelti bankroto bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliantės argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme
31. Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovei iš ieškovės buvo priteista 880 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad atsakovė yra nesąžininga proceso šalis, negrąžina skolos, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas pažeidžia teisingumo principą.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės (ieškovės) inicijuoto teisminio proceso, taigi pirmosios instancijos teismui kilo pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles.
34. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).
35. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės pareikšimo dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos apimtį, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė pateikė 2019 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą KA Nr. 20/2019, kurioje nurodyta, kad advokato padėjėjas K. Ž. suteikė atsakovei šias teisines paslaugas: teismo atsiųsto pranešimo ir pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisinė analizė; teismo nutartyje nurodytų dokumentų rengimas, derinimas ir pateikimas; nuomonės dėl pareikšto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo rengimas, derinimas ir pateikimas; papildomų dokumentų rengimas, derinimas ir pateikimas. Atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 880 Eur bylinėjimosi išlaidų. Remiantis Rekomendacijų 5, 8.2, 8.17 ir 8.20 punktais, maksimalus atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis sudarytų 2 828,45 Eur.
37. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, prieinama išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė buvo priversta gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, teikiant atsiliepimą į pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus, juolab, kad, kaip jau buvo minėta, priteista bylinėjimosi išlaidų sumą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
38. Netenkinus apeliantės (ieškovės) UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau atsakovė VšĮ krepšinio sporto klubas „Prienai“, atmetus ieškovės atskirąjį skundą, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
39. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 704 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismui pateikti dokumentai (2019 m. rugsėjo 25 d. sąskaita Nr. KA 24/2019 už teisines paslaugas, 2019 m. rugsėjo 25 d. banko mokėjimo nurodymas Nr. 183) įrodo, kad atsakovė VšĮ krepšinio sporto klubas „Prienai“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 704 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, todėl priteisiamos iš apeliantės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (juridinio asmens kodas 304861942) atsakovei viešajai įstaigai krepšinio sporto klubui „Prienai“ (juridinio asmens kodas 193300288) 704 (septynis šimtus keturis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.