- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2-1016-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01050-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2779-653/2022, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „iTree Lietuva“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų viešajame pirkime Nr. 558456 panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Asseco Lietuva“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ISense technologies“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „iTree Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė) prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2022 m. liepos 27 d. sprendimą UAB „Asseco Lietuva“ pripažinti laimėjusia atviro konkurso būdu pirkimo Nr. 558456 procedūras.
2. Nurodė, kad atsakovė vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimo ir diegimo tarptautinės vertės pirkimas“ (pirkimo Nr. 558456) (toliau – pirkimas). Ieškovė kartu su partneriu UAB „ISense technologies“, veikdami jungtinės veiklos pagrindu susivienijusių tiekėjų grupėje, pateikė pasiūlymą, tačiau atsakovė 2022 m. kovo 25 d. raštu informavo ieškovę apie pasiūlymų eilę ir tai, kad laimėjusiu pripažintas kito tiekėjo – UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymas. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymu, 2022 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, tačiau atsakovė pretenziją atmetė.
3. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu dėl trečiojo asmens UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-266-425/2022 bylą nutraukė nustatęs, kad atsakovė, ieškovės 2022 m. balandžio 12 d. pretenzijos pagrindu, kuri iki ieškinio pareiškimo nebuvo išnagrinėta, 2022 m. gegužės 9 d. panaikino pirkimo rezultatus ir nusprendė atlikti pakartotinį pasiūlymų vertinimą.
4. Nurodė, kad atsakovė 2022 m. liepos 27 d. sprendimu paskelbė pirkimo rezultatus ir pakartotinai pripažino UAB „Asseco Lietuva“ pirkimo laimėtoju. Ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo panaikinti 2022 m. liepos 27 d. sprendimą pripažinti UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą laimėjusiu ir atmesti šio tiekėjo pasiūlymą, tačiau atsakovė pretenziją atmetė.
5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
6. Nurodė, kad, nesustabdžius pirkimo procedūrų ar galbūt jau pasirašytos pirkimo sutarties vykdymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, kadangi atsakovė užbaigtų pirkimo procedūras, įsigytų pirkimo objektą ir ieškovės galimybė laimėti pirkimą ir pačiai patiekti pirkimo objektą taptų nebeįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė viešojo pirkimo „Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimo ir diegimo tarptautinės vertės pirkimas“ (pirkimo Nr. 558456) procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vykdomas pirkimas yra svarbus ir yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiuo konkrečiu atveju faktinė situacija yra išskirtinė. Teismas padarė išvadą, kad nėra paneigta, jog neigiamos pasekmės būtų didesnės, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ginčą išnagrinėjus iš esmės paaiškėtų, kad viešojo pirkimo procedūros vykdomos neteisėtai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių konkrečių motyvų, kodėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra efektyvios ir proporcingos.
9.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju, prioritetas dviejų viešųjų interesų sankirtoje turėtų būti suteiktas ne ieškovės siekiui sudaryti pirkimo sutartį bei gauti finansinę naudą, o racionaliam mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimui bei atsakovės veiklos operatyvumo, ekonomiškumo ir produktyvumo užtikrinimui.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali padaryti nepataisomą žalą visuomenės viešajam interesui, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali prarasti valstybės finansavimą ir neįgyvendinti šio pirkimo.
9.4. Ieškovė prašymą dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių pirkime buvo teikusi ir Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-266-425/2022 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-266-544/2022). Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-687-516/2022 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė konstatuodamas, jog ieškovės prašytos ir pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: 1) neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, 2) yra neproporcingos.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo UAB „Asseco Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Motyvuojamoji dalis
10.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, net nenagrinėjęs faktinių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo nepripažintina išskirtine. Atsakovė įrodė, kad laikinosios apsaugos yra neproporcingos ir visiškai nesuderinamos su ginčo šalių interesų pusiausvyros principu, kadangi pirkimo sustabdymas gali pakenkti pirkimo įgyvendinimui, o tiksliau 1,3 mln. avanso išmokėjimui, nes pirkimo sąlygų 7.2.1 papunktyje nurodytas 1,3 mln. Eur avansinis mokėjimas turi būti išmokamas atliekant valstybės biudžeto asignavimus (per 2022 m.). Jeigu biudžetinės lėšos nebus panaudotos šiais metais, šios lėšos nebus numatytos kitų metų atsakovės biudžete.
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Atsakovė nepaneigė ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, taip pat savo reikalavimą įrodinėja faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais.
11.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrina viešąjį interesą, nes šiuo atveju turi būti ginamas tas interesas, kuris patirs didžiausią žalą, jeigu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
11.3. Atsakovė nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą bando argumentuoti teisminio proceso trukme ir finansinių lėšų praradimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti.
11.4. Priešingai nei nurodo atsakovė, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-687-516/2022 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-266-425/2022, nes atsakovė pati panaikino savo priimtą sprendimą dėl pirkimo laimėtojo, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
16. Savo reikalavimus ieškovė grindžia įrodinėdama, kad ieškovė buvo pateikusi pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, tačiau atsakovė nepagrįstai 2022 m. liepos 27 d. sprendimu pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą.
17. Pažymėtina, kad pagal proceso teisės normas ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi.
18. Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas ieškovės ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirs bei vertins bylos faktus, atskleis bylos esmę ir spręs, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali padaryti nepataisomą žalą visuomenės viešajam interesui, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali prarasti valstybės finansavimą ir neįgyvendinti šio pirkimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
22. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
24. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo pirkimą, kurio objektu yra žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimo ir diegimo paslaugos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus, taip pat apeliantė nepateikia objektyvių duomenų, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog pirkimas nebus užbaigtas laiku ir dėl to apeliantė patirs nuostolių ar praras pirkimui skirtą finansavimą, jeigu pirkimo nepavyks įgyvendinti 2022 metais.
26. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovė prašymą dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių pirkime buvo teikusi ir Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-266-425/2022. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-687-516/2022 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį.
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė, gindama savo galbūt pažeistas teises dėl atsakovės atliktų veiksmų pirkimo procedūrose, 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti atsakovės sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą laimėjusiu pirkimą. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o, jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-266-425/2022 (ankstesnis bylos Nr. e2-266-544/2022) ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-687-516/2022 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė panaikino savo priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir priėmė sprendimą iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus. Taip pat pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-266-425/2022 nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka bylos dalį pagal ieškovės 2022 m. gegužės 6 d. ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą, taip pat nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka bylos dalį pagal ieškovės 2022 m. gegužės 16 d. patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju trečiojo asmens UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymą.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisingai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartyje nurodytus motyvus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones išimtinai dėl atsakovės veiksmų (nusprendus pasinaikinti priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo), o ne dėl to, jog jos buvo neproporcingos.
29. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad byla rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje bus nagrinėjama 2022 m. lapkričio 7 d. 9:00 val., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas lemtų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.