Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2016-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-38-278/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-01
Bylos Nr.
2A-38-278/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-09048-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
V. P., D. P., V. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-38-278/2016

Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09048-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.5.2; 2.5.8.10; 2.5.10.5.1; 2.5.11.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ir atsakovų V. P., D. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-657-488/2015 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams V. K., D. P. dėl piniginių lėšų priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. K. nurodė, kad 2011-03-04 nupirkus iš atsakovų V. P., D. P. gyvenamąjį namą, paaiškėjo paslėpti jo trūkumai, kurie turi būti ištaisyti. Be to, nurodė, jog atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų ir jai pilnai sumokėjus už įsigytą turtą, neišdavė notarinio patvirtinimo apie sutarties įvykdymą.Teigia, jog trūkumų ištaisymo išlaidas apskaičiavo UAB „Skena“, kuri atliko statybinių defektų nustatymą ir reikalingo remonto kaštų paskaičiavimą. Prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų V. P., D. P. 7 118,03 Eur įgyto turto trūkumų ištaisymui, 6 777,11 Eur netesybų bei įpareigoti išduoti notarinį patvirtinimą apie sutarties įvykdymą. Atsakovams bylos eigoje išdavus notarinį patvirtinimą apie sutarties įvykdymą, ieškovė šio reikalavimo atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė. Nustatė, kad gyvenamasis namas turi trūkumų – stogas su bitumine danga atliktas nesilaikant statybos techninio reglamento bei techninio projekto reikalavimų, nestabili stogo konstrukcija, netinkamai apšiltintas cokolis, netikslus plastikinių gaminių sumontavimas, netinkamai įrengtos šildomos bei terasos grindys. Teismas darė išvadą, jog namo būklė iš esmės pasikeitė (pablogėjo) po 2011-03-04 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, išryškėjus paslėptiems namo statybos defektams. Pažymėjo, kad atsakovai neginčijo pardavę namą su trūkumais, tik nurodė, jog pirkėją įspėjo, kad namas statytas ne profesionalų ir pateikė sąmatą trūkumų taisymui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant ginčo tarp šalių dėl dalies daikto trūkumų buvimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Nustatė, kad trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo pirkėjai - namo statybos darbų atlikimo metu nesilaikant nustatytų statybos techninių reikalavimų ir techninio projekto. Teismas darė išvadą, jog sutarties punktas dėl daikto kokybės pretenzijų nebuvimo ir jų nereiškimo ateityje, negali būti aiškinamas plečiamai, nes sutartyje nėra išvardinti konkretūs statinio trūkumai, kurie buvo konstatuoti sutarties sudarymo metu, be to, šalys negalėjo susitarti dėl paslėptų trūkumų buvimo, nes objektyviai ieškovė jų nematė ir nėra jokių įrodymų, kad ji apie jų buvimą atsakovų buvo informuota. Teismas darė išvadą, jog turto pardavimą mažesne kaina, nei buvo skelbiama, lėmė rinkos pokyčiai, o ne abiem pusėms žinomi parduodamos prekės trūkumai, nes nėra jokių įrodymų, kad E. K. jie buvo nurodyti sudarant sutartį ir toje sutartyje detaliai aptarti. Sprendė byloje esant neįrodyta pardavėjų atsakomybė už akivaizdžius prekės trūkumus. Įvertinęs tai, kad namas buvo pastatytas ne profesionalaus statybininko, abiejų šalių interesų pusiausvyrą atitinkančia pripažino atsakovų pateiktą trūkumų ištaisymo sąmatą. Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų namo trūkumams esant ištaisytiems, o atsakovų trūkumų ištaisymo sąmata labiau atitinka esamas statybos darbų kainas ir darė išvadą esant pagrindui iš atsakovų solidariai priteisti išlaidas pagal jų pateiktą lokalinę sąmatą. Nustatė, kad atsakovai E. K. reikalavimą įpareigoti išduoti jai notarinį patvirtinimą apie atsiskaitymą įvykdė, ieškovė 2015-03-24 pareiškimu nuo šio reikalavimo atsisakė, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina. Konstatavo ieškovei nenurodžius, kad ji dėl sutartinio įsipareigojimo nevykdymo būtų patyrusi nuostolių. Pripažino ieškovę nevykdžius pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis bei konstatavo ieškovę nepatyrus nuostolių dėl nepateikto notarinio patvirtinimo apie atsiskaitymą pagal pirkimo-pardavimo sutarties 7.8 p. ir reikalavimą priteisti netesybas atmetė. Sprendė, kad ieškovei teisė į ieškinį atsirado 2014-08-06, gavus gyvenamojo namo konstruktyvų dalinės ekspertizės aktą. Konstatavo, jog, 2014-12-19 pareiškiant ieškinį dėl parduotų daiktų trūkumų, senaties terminas nebuvo praleistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-24 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 6 777,11 Eur netesybų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinti jos reikalavimą. Nurodo, kad nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę pagal sutarties 7.8. p.. Teigia, kad aplinkybė, jog pareiškus ieškinį atsakovai išdavė notarinį patvirtinimą apie visišką jos atsiskaitymą pagal sutartį, nepaneigia netesybų mokėjimo pareigos, nes kreditorius kartu gali reikalauti netesybų bei realaus prievolės įvykdymo, kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas. Nurodo, jog teismui atsisakius priteisti netesybas, buvo pažeisti sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principai. Be to, sprendimas realiai įtvirtina atsakovus tapus neatsakingais už netinkamą savo sutartinių įsipareigojimą vykdymą, o teismas tuo iš esmės įteisino atsakovų neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad įrodymų apie nuostolių patyrimą pateikimas nėra būtinoji netesybų priteisimo sąlyga. Teigia, jog teismas tinkamai neidentifikavo prievolę, už kurios neįvykdymą buvo nustatytas netesybų mokėjimas, kuri savo esme yra nepiniginė prievolė, kas sąlygoja, kad ir tokios prievolės tinkamo neįvykdymo pasekmės jos atžvilgiu gali būti ne tik piniginės, bet ir nepiniginės, t. y. ieškovė gali patirti ne tik turtinių netekimų, tačiau ir kitokio pobūdžio jos teisių suvaržymų. Nurodo, kad netesybos turėtų būti priteisiamos solidariai iš atsakovų, nes tiek sutarties sudarymo metu, tiek ieškinio pareiškimo metu atsakovai buvo ir tebėra sutuoktiniai, todėl jų nuosavybei yra taikomas sutuoktinių jungtinės nuosavybės režimas. Be to, abudu atsakovai išdavė 2015-01-19 rašytinį notarinį patvirtinimą pagal sutarties 7.8. p. dėl visiško atsiskaitymo pagal sutartį ir tokiu būdu aiškiai patvirtino savo supratimą, jog pagal sutartį buvo įsipareigoję abudu.

Apeliaciniu skundu atsakovai V. P., D. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, priimti šioje dalyje naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovei buvo žinomi ieškinyje nurodyti paslėpti trūkumai, nes prieš pirkdama namą, kelis kartus pati ir su pasikviestais specialistais, apžiūrėjo namą. Teigia, jog stogo dangos lapų uždėjimą ieškovė galėjo laisvai nustatyti, nes ši konstrukcija yra atvira. Be to, ieškovė tikrino šiltinimo medžiagos sluoksnį, esantį po dekoratyviniu tinku, ant cokolio ir byloje apklausti liudytojai tai patvirtino. Nurodo, jog stogo dangos trūkumai, nelygios plastikinės durų konstrukcijos nėra paslėpti trūkumais, nežinomi ieškovei ir jie lėmė mažesnės namo kainos nustatymą. Teigia, kad ieškovė realių nuostolių nėra patyrusi, be to, šalys individualiai susitarė dėl pretenzijų nereiškimo ateityje ir ši sąlyga atsakovams yra esminė, nes sutiko parduoti namą žemesne nei rinkos kaina su sąlyga, kad ieškovė nekels jokių pretenzijų dėl namo kokybės. Be to, nurodo, jog teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, nes nuo 2014-03-19, jiems atsakius į 2014-03-17 ieškovės pretenziją, prasidėjo ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl daikto trūkumų išlaidų atlyginimo. Tvirtina ieškovę jau 2014-03-17 žinojus visus trūkumus, tuos pačius trūkumus nurodė ir specialistams, todėl ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovė neprašė jo atnaujinti, ir teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų V. P., D. P. apeliacinį skundą ieškovė E. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog paslėpti trūkumai vizualiai nebuvo ir negalėjo būti matomi, nes jie paaiškėjo tik gyvenamojo namo eksploatavimo eigoje. Teigia, kad namo trūkumus pripažino paslėptais ne tik teismas, bet ir specialių žinių turintis asmuo, rengęs eksperto dokumentus, abejonių dėl paslėptų trūkumų nereiškė ir patys atsakovai, pateikę skaičiavimus dėl žalos įvertinimo, todėl jos reikalavimas dėl žalos priteisimo patenkintas pagrįstai. Tas faktas, kad gyvenamasis namas buvo statomas pačių atsakovų, pats savaime neeliminuoja jų atsakomybės ir neįgalina parduoti bet kokios kokybės daiktą. Be to, sutartimi atsakovai garantavo gyvenamajam namui neturint jokių paslėptų trūkumų. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, nes pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl net ir 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2011-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš V. P., D. P. ieškovė E. K. įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-18). 2014-03-17 E. K. pateikė V. P. pretenziją dėl gyvenamojo namo trūkumų, tačiau 2014-04-16 V. P. atsisakė tenkinti pretenziją - pašalinti nurodytus trūkumus ar sumokėti piniginę kompensaciją (1 t., b. l. 135-137). 2014-09-12 E. K. pateikė V. P. pakartotinę pretenziją dėl gyvenamojo namo trūkumų, pridėdama UAB „Skena“ pateiktą konstruktyvų dalinės ekspertizės aktą (1 t., b. l. 46). 2014-10-13 raštu V. P. nurodė, jog su pretenzija nesutinka (1 t., b. l. 47). 2015-01-19 V. P., D. P. notariškai patvirtino, jog E. K. yra visiškai atsiskaičiusi pagal 2011-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 91).

Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.333 straipsnis reglamentuoja pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminus (CK 6.338 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. K. 2011-03-04 iš atsakovų V. P., D. P. įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį (teisės akto redakcija, galiojusi 2010-11-29 statybos inspekcijos tarnybai išdavus pažymą apie namo tinkamumą naudoti), statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Duomenų, kokį garantinį terminą statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse atsakovai buvo nustatę, nėra. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo gyvenamojo namo garantinis terminas yra penkeri metai, kurio pradžia laikytina nuo šio statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos – 2010-11-29 (1 t., b. l. 21-23). Bylos duomenimis, ieškovė E. K. pirmą pretenziją dėl jai parduoto daikto trūkumų atsakovui V. P. pareiškė 2014-03-17 (1 t., b. l. 135-136). Kadangi gyvenamojo namo garantinio termino pabaiga yra 2015-11-28, pripažintina, jog ieškovė turėjo teisę reikšti 2014-03-17 pretenziją (CK 6.338 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašė taikyti ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų senatį. Ieškiniui, dalyje dėl parduoto daikto trūkumų, taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Šiuo atveju, nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą dėl reikalavimo kvalifikavimo žalos atlyginimu bei taikytino trejų metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pareikšdama ieškinį, reikalavimą priteisti 7 118,03 Eur E. K. grindė įsigijus iš atsakovų netinkamos kokybės gyvenamąjį namą bei jo trūkumų ištaisymo sąmata, kas iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pirkėjo teisę. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės reikalavimą priteisti 7 118,03 Eur sumą, kaip įsigyto gyvenamojo namo trūkumų taisymo išlaidas, todėl vertinti minėto reikalavimo kaip pareikštą dėl žalos atlyginimo, nėra jokio pagrindo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; 2015-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). 2014-03-17 pretenzijoje ieškovė nurodė, jog 2011-03-04 įsigytas gyvenamasis namas turi trūkumų: netinkamai apšiltintas kraigas, cokolis, netinkamai uždengtas stogas, dėl ko drėgsta namo lubos, netinkamai įdėtas vitrininis stiklas, įrengtos grindys, kanalizacijos sistema, vėjalentės, cokolio ir kiemo trinkelės (1 t., b. l. 135-136). Iš minėtos pretenzijos teksto matyti, jog nurodytus darbų trūkumus ieškovė grindė foto bei termovizinėmis nuotraukomis. Nustatyta, kad V. P. į 2014-03-17 ieškovės pretenziją atsakė 2014-04-16 ir šis atsakymas 2014-04-19 buvo įteiktas ieškovės sūnui (1 t., b. l. 137-141, 187-188). Atsakydamas į ieškovės 2014-04-16 pretenziją, atsakovas V. P. nesutiko su pretenzija ir reikalavimu pašalinti nurodytus trūkumus arba kompensuoti trūkumų šalinimo išlaidas pagal pridėtą UAB „Lausta“ sąmatą (1 t., b. l. 137). 2014-09-12 ieškovė pateikė atsakovui V. P. pakartotinę pretenziją dėl gyvenamojo namo trūkumų pašalinimo ar trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo (1 t., b. l. 46). Pakartotinę pretenziją ieškovė grindė UAB „Skena“ 2014-08-06 atliktu konstruktyvų dalinės ekspertizės aktu Nr. 14-08/02 (1 t., b. l. 29-45). Minėtame akte nustatyta, jog gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), stogas uždengtas bituminio šiferio danga nesilaikant statybos techninio reglamento, mediniai stogo konstrukcijos elementai neantiseptikuoti, netinkamai apšiltintas denginys, cokolis, sienos, netinkamai sumontuoti plastikiniai gaminiai, netinkamai paklota šildomų grindų danga, netinkamai įrengtos terasos grindys. 2014-10-13 atsakovas V. P., atsakydamas į 2014-09-12 pakartotinę ieškovės pretenziją, nesutiko tenkinti ir pakartotinės pretenzijos reikalavimų (1 t., b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų senaties termino pradžią susiejo su 2014-08-06 ekspertizės aktu, kuris, teismo manymu, leido ieškovei suprasti esant pažeistai jos teisei į tinkamos kokybės daiktą ir nuo šios datos prasideda ieškinio senaties termino pradžia (2 t., b. l. 47). Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino pradžios. Kaip nustatyta, ieškovė E. K. pirmąją pretenziją atsakovui V. P. datavo 2014-03-17. Minėtoje pretenzijoje nurodyti įsigyto gyvenamojo namo defektai, pagrįsti foto ir termovizinėmis nuotraukomis, defektų ištaisymo išlaidos apskaičiuotos UAB „Lausta“ sudarytoje sąmatoje. Įvertintina aplinkybė, jog pakartotinėje 2014-09-12 pretenzijoje nurodyti iš esmės tie patys pagrindiniai defektai: netinkamai uždėta stogo danga, netinkamai apšiltintas cokolis. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apie savo pažeistas teises ieškovė sužinojo 2014-04-19, gavus V. P. atsisakymą tenkinti 2014-03-17 pretenzijos reikalavimus ir nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 1 d.), nes 2014-08-06 ieškovės iniciatyva atlikta konstruktyvų dalinė ekspertizė tik detalizavo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), defektus. Be to, 2014-03-17 pretenzija parengta vadovaujantis ne tik ieškovės pastebėjimais, bet ir pasitelkus specialistus: darytos termovizinės nuotraukos, UAB „Lausta“ parengta gyvenamojo namo defektų šalinimo sąmata. Aplinkybę, jog teikiant 2014-03-17 pretenziją buvo vadovautasi specialistų pagalba, 2015-05-12 teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas V. V., paaiškinęs, kad po 2012-2013 m. žiemos pastebėję namo trūkumus (netinkamas namo apšiltinimas), pasikvietė specialistus (1 t., b. l. 190-193). Dėl paminėtų motyvų, konstatuotina, jog ieškovė, 2015-12-18 pareikšdama ieškinį dėl parduoto daikto trūkumų, praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2014-10-19 ir atnaujinti šio termino neprašė. Kritiškai vertintinas ir atsakovų teiginys, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2015-01-06, nes 2014-12-22 teismas nustatė ieškinio trūkumus, kurie per nustatytą terminą buvo ištaisyti, todėl ieškinys laikytinas paduotu 2014-12-18 (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškovė E. K. neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė svarbių priežasčių, turėjusių įtakos termino praleidimui. Sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą, teismas savo iniciatyva turi patikrinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013). Kaip jau minėta, ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų senaties terminas praleistas beveik du mėnesius. Gavusi atsakovo atsakymą 2014-04-19, t .y. praėjus 3 mėn., tik 2014-07-24 ieškovė kreipėsi į ekspertą dėl dalinės ekspertizės atlikimo ir 2014-09-12 teikė pakartotinę pretenziją atsakovui V. P. (1 t., b. l. 137-139). Pasibaigus ieškinio senaties terminui (2014-10-19) ieškovė 2014-10-22 sudarė atstovavimo su advokatu sutartį, kuris 2014-11-19 kreipėsi į UAB „Skena“ patikslinti informaciją, nurodytą 2014-08-06 konstruktyvų dalinės ekspertizės akte Nr. 14-08/02 (1 t., b. l. 9, 48-49). Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytos svarbios priežastys, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas. Byloje nenurodytos aplinkybės/priežastys, lėmusios konstruktyvų dalinės ekspertizės atlikimą praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po 2014-04-19 atsakovo V. P. atsakymo į pirminę ekspertizę gavimo, juo labiau nenustatytos ekspertizei atlikti specialiosios sąlygos, susijusios su oro sąlygomis (CPK 178 str.). be to, jau pirmąją, 2014-03-17, pretenziją ieškovė parengė pasitelkusi specialistus bei žinojo esminius įsigyto daikto trūkumus. Teisėjų kolegija nenustato ir objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Pripažinus esant praleistam ieškinio senaties terminui ir nenustačius priežasčių jį atnaujinti bei atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, byloje yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą dėl parduoto daikto trūkumų pašalinimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 7 118,03 Eur priteisimo atmestinas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

2011-03-04 pirkimo-pardavimo sutartyje ginčo šalys sutarė, jog atsakovui V. P., per dešimt darbo dienų notarine forma nepatvirtinus visiško atsiskaitymo pagal sutartį, už kiekvieną praleistą dieną bus skaičiuojami 0,04 procento delspinigiai nuo visos pardavimo kainos (Sutarties 7.8 p.; 1 t., b. l. 10-18). Bylos duomenimis, 2015-01-19 atsakovai V. P., D. P. notarine forma patvirtino ieškovei visiškai atsiskaičius pagal 2011-03-04 sutartį (1 t., b. l. 91). Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo, pripažino ieškovę nepatyrus nuostolių, pačiai nesilaikant bendradarbiavimo, kooperavimosi principų. Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Išankstinis susitarimas dėl netesybų skirtas tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Iš bylos duomenų matyti, jog už įsigytą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą E. K. pilnai atsiskaitė 2011-04-07 (1 t., b. l. 10-25). Byloje nepaneigta, jog tik gavus ieškinį, 2015-01-19, t. y., daugiau nei po trejų su puse metų, V. P. įvykdė 2011-03-04 sutarties 7.8 punkto reikalavimus, todėl ieškovė turėjo teisę apskaičiuoti ir reikalauti minėtame punkte nurodytų netesybų (CK 6.258 str., 1 t., b. l. 91). Minėtas sutarties punktas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl netesybų. Nustatyta, kad ieškovė V. K. prašė priteisti netesybas, paskaičiuotas už paskutinius šešis mėnesius (1 t., b. l. 3-7). Šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Bylos duomenimis, ieškovė E. K. apie neįvykdytą 2011-03-04 sutarties 7.8 punkto reikalavimą sužinojo 2014-10-29, gavusi VĮ Registrų centro sprendimą, kuriuo atsisakyta išregistruoti žymas registre (1 t., b. l. 54). Duomenų, jog iki 2014-10-29 ieškovė būtų reikalavusi V. P. pateikti notarinį patvirtinimą apie atsiskaitymą pagal sutartį, byloje nėra, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog už paskutinius šešis mėnesius paskaičiuotos netesybos yra pernelyg didelės, nes neatmestina, jog viešai skelbiami asmenų duomenys apie jų įsipareigojimų vykdymą galėjo ir gali turėti įtakos ieškovei ir ateityje, sudarant sandorius, t.y., ji gali patirti ne tik turtinius nuostolius, bet ir kitokio pobūdžio teisių suvaržymus. Be to, minėtą įsipareigojimą prisiėmė atsakovas V. P. laisva valia, kaip minėta, sutarties 7.8 punktas nėra nuginčytas, todėl šalių susitarimas negali būti ignoruojamas (CK 6.156 str.). Įvertintina aplinkybė, jog pirkimo pardavimo sutartimi pareigą apie E. K. atsiskaitymą už įsigytą turtą turėjo vykdyti V. P., o raginti vykdyti įsipareigojimus, šalys nesitarė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė privalėjo priminti atsakovo pareigą, reikšdama pretenzijas, nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą šioje dalyje. Ieškovė E. K. apeliaciniame skunde teigia, kad netesybos turi būti solidariai priteistos iš atsakovų V. P. ir D. P.. Kaip matyti iš 2011-03-04 sutarties 7.8 punkto formuluotės, atsakomybė už šio punkto savalaikį neįvykdymą tenka tik V. P., todėl netesybas solidariai priteisti iš abiejų atsakovų nėra pagrindo, nors jie turtą ir pardavė kaip sutuoktiniai (CK 6.6 str. 1 d.). Dėl paminėtų motyvų, 6 777,11 Eur (23 400 Lt) netesybos bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo priteistinos iš atsakovo V. P. (CPK 115 str. 3 d., CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Įvertinus paminėtus motyvus sprendimas iš dalies naikintinas ir dalyse dėl parduoto daikto (gyvenamojo namo) trūkumų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimtinas naujas sprendimas, ieškovės reikalavimas dėl daikto trūkumų priteisimo atmestinas, o reikalavimas dėl netesybų bei palūkanų priteisimo tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. K. patyrė 662,07 Eur žyminio mokesčio, 4 358,94 Eur atstovavimo ir 562 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 8, 55, 82, 120-125, 183-184; 2 t., b. l. 31-34, 55-57, 83-85). Atsakovai V. P., D. P. už apeliacinį skundą sumokėjo 151,20 Eur, patyrė 800 Eur atstovavimo bei 84,34 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 89, 185-187; 2 t., b. l. 6, 63-65). Tenkinant šalių apeliacinius skundus bei priimant naują sprendimą, kuriuo 49 proc. tenkinami ieškovės reikalavimai, E. K. naudai iš atsakovo V. P. priteistina 406 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei apeliacinį skundą, 2 404 Eur atstovavimo bei 63 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, viso 2 873 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovų naudai priteistinas 151,20 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 450 Eur atstovavimo bei 80 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, viso 681,20 Eur (CPK 93 str.). Valstybės naudai iš ieškovės priteistina 12 Eur, o iš atsakovo V. P. 11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį dėl daikto (gyvenamojo namo) trūkumų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą ir jį išdėstyti sekančiai:

Priteisti iš V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 6 777,11 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 11 euro centus) netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės E. K. reikalavimą dėl daikto trūkumų priteisimo ir netesybų priteisimo iš D. P. atmesti.

Priteisti iš V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 406 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, 2 404 Eur atstovavimo bei 63 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, viso 2 873 Eur bylinėjimosi išlaidų (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai solidariai 151,20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 450 Eur atstovavimo bei 80 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, viso 681,20 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų), o iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11 € (vienuolika eurų) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė