Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė D. J. (toliau ieškovė) ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo A. T. P. (toliau atsakovo) 750 EUR skolą ir 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškiniu ieškovė nurodo šias aplinkybes: Atsakovas iš Ieškovės šunų veisėjos D. J. įsigijo šuniuką už 1400 Eur, tačiau iki šios dienos nesumokėjo pilnos sumos ir Ieškovei liko skolingas 750 Eur. Pateikdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo Atsakovas nurodė, jog reikalavimas pateiktas neva netinkamam atsakovui. Atsižvelgiant į tai, Ieškovė teikia papildomus duomenis, patvirtinančius, kad Atsakovas yra tinkamas asmuo byloje, kuriam reiškiamas reikalavimas bei taip pat patvirtinančius, kad būtent šis asmuo - Atsakovas - yra įsigijęs šuniuką iš Ieškovės būtent Atsakovas atliko pavedimus Ieškovei kaip dalinį atsiskaitymą už šuniuko įsigijimą, šuniukas buvo perduotas Atsakovui. Susirašinėjama buvo su ieškove iš to paties telefono numerio, kuris ir nurodytas kaip Atsakovo kontaktinis telefono numeris Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Civilinių teisių gynimas apibūdinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti. Tam, kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymai nurodo tam tikrus gynimo būdus, kuriuos taikant gali būti pasiekti pirmiau išvardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita.CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakoma dėl būtinumo atskirti ieškinio reikalavimą įvykdyti pareigą natūra nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę, kaip atskirų civilinių teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3- 227/2011).