- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- 2YT-2610-374/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00548-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., M. K., J. K., valstybės įmonei „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., M. K., J. K. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. K. teismo prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., mirties (duomenys neskelbtini)., atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė R. K., mirusi (duomenys neskelbtini)., pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
2. Nurodė, kad pareiškėja yra J. K., mirusio (duomenys neskelbtini)., ir R. K., mirusios (duomenys neskelbtini)., duktė. Mirus J. K. liko palikimas: žemės sklypas ir dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Iki mirties savo turėto turto J. K. nepaliko testamentu, todėl atsiradusį palikimą turėjo priimti įstatyminiai įpėdiniai, t. y. jo vaikai ir sutuoktinė. Tačiau po J. K. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą niekas nesikreipė. R. K. po savo sutuoktinio mirties ir toliau gyveno jų santuokos metu pirktame gyvenamajame name, prižiūrėjo aplinką, mokėjo mokesčius, organizavo remontus. Dėl palikimo priėmimo R. K. nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, nes manė, jog savo vyro palikimą yra paveldėjusi. Mirus R. K., pareiškėja, kaip vienintelė paveldėtoja negali įgyvendinti savo teisių, priimdama motinos palikimą. Palikėjas J. K. testamento sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuoti asmenys S. M., M. K. ir J. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
6. Pareiškėjos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – J. K. ir R. K. 1984 m. gegužės 12 d. santuokos liudijimu, J. K. 2008 m. kovo 19 d. mirties liudijimu, R. K. 2024 m sausio 18 d. medicininiu mirties liudijimu, 2024 m. sausio 24 d. notarės liudijimu dėl J. K. palikimo, 2024 m. sausio 24 d. notarės liudijimu dėl R. K. palikimo, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, 1998 m. rugpjūčio 11 d. turto prikimo – pardavimo sutartimi, komunalinių mokesčių mokėjimo kvitais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas konstatuoja, kad pareiškėja įrodė, jog jos motina R. K. priėmė palikimą po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą turtą R. K. nebuvo išduotas, palikimo nepriėmė, į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė.
7. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
8. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidarė 19,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos valstybei priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 87 straipsniu, 270 straipsniu, 293-295 straipsniais, 444 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)d.) mirties, jo palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinė R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini).), pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Iš pareiškėjos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 19,86 Eur (devyniolika eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752 sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.