Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotajam atstovui Tomui Pileckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. (toliau ir – pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį 375 Eur dydžio bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis 2025 m. rugsėjo 26 d. 11 val. 03 min. vairuojant transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą maksimalų leistiną 70 km/h greitį viršijo o 39 km/h, t. y., važiavo 113 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pat nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje 2021 m. liepos 20 d. įgijo teisę vairuoti transporto priemones Jungtinėje Karalystėje, tačiau gyvendamas Lietuvos Respublikoje per numatytą terminą nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotasis atstovas palaikė atsiliepimą į skundą jame nurodytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad Institucija, priimdama nutarimą, rėmėsi dviem aspektais – pareiškėjo nuolatine gyvenamąją vieta ir vairuotojo pažymėjimo atitiktimi tarptautiniams teisės aktams. Pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2014 m., duomenų apie išsideklaravimą nebuvo nei iki 2014 metų, nei po 2014 metų. Kartu su pareiškėjo skundu nebuvo pateikti duomenys, įrodantys, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo Lietuvoje, todėl Institucija vertino duomenų visumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. Be kita ko, pareiškėjo Jungtinėje Karalystėje įgytas vairuotojo pažymėjimas neatitinka 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo 6 priede pateikto vairuotojo pažymėjimo pavyzdžio, nes nėra privalomo įrašo prancūzų kalba „permis de conduire“, kas reiškia viruotojo pažymėjimą. Taigi, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, vis tiek jis negalėjo vairuoti transporto priemonės Lietuvoje, kadangi Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitinka minėtoje konvencijoje numatytų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. D. parodė, kad nutarimas buvo priimtas įvertinus visus byloje pateiktus duomenis (tarnybinį pranešimą, greičio matuoklio rodmenis, vaizdo įrašą, registrų duomenis dėl vairuotojo pažymėjimo). Sustabdžius pareiškėją pastarasis nurodė, jog manė, kad turi vairuotojo pažymėjimą. Pagal registrų duomenis nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo, gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje nuo 2014 m. Kadangi per šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo pareiškėjas nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo ir, be kita ko, ant jo vardu Jungtinėje Karalystė išduoto vairuotojo pažymėjimo nėra antraštės prancūzų kalba „permis de conduire“ (vairuotojo pažymėjimas), M. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. V. pateikė skundą, kuriuo prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, kadangi administracinių nusižengimų, numatytų 416 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, padarymo metu, tai yra 2025 m. rugsėjo 26 d. dar nebuvo pasibaigęs šešių mėnesių terminas vairuotojo pažymėjimo pasikeitimui, nes į Lietuvą grįžo tik 2025 m. balandžio mėnesį, buvo kelis kartus išvykęs į užsienį ir vėl į Lietuvą grįžo 2025 m. rugpjūčio 3 d.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Minėtų taisyklių 127 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Pareiškėjas M. V. tiek pateiktame skunde, tiek ir apklaustas teismo posėdžio metu kaltės dėl greičio viršijimo neginčijo, tačiau dėl jam inkriminuoto, ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto, administracinio nusižengimo nesutinka, kadangi, pareiškėjo teigimu, terminas pasikeisti Jungtinėje Karalystėje įgytą vairuotojo pažymėjimą administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2025 m. rugsėjo 26 d. nebuvo pasibaigęs.

Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pažymi, kad nagrinėjamu atveju, neteismine tvarka atliktas tyrimas yra neišsamus, jo metu visos bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos. Kaip teismo posėdyje patvirtino pati skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, jo priėmimo metu nebuvo įvertintos aplinkybės, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo deklaruota tuomet, kai jis dar buvo nepilnametis, t. y. 2014 m., kas reiškia, jog gyvenamosios vietos deklaravimą atliko vienas iš pareiškėjo tėvų, su kuriuo jis gyveno. Be to, nebuvo išsiaiškinta, ar pareiškėjas, sulaukęs pilnametystės, pats deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio mėnesį grįžęs trumpam į Lietuvą po kelių dienų išvyko į Ispaniją, o grįžęs iš Ispanijos už kelių savaičių išvažiavo dirbti į Nyderlandus pagal kontraktą ir į Lietuvą grįžo tik 2025 m. rugpjūčio 3 d.

M. V. Institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymas inkriminuotas remiantis vien aplinkybe, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje 2021 m. liepos 20 d. įgijo teisę vairuoti transporto priemones Jungtinėje Karalystėje, tačiau gyvendamas Lietuvos Respublikoje per numatytą terminą nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti Lietuvoje. Tačiau inkriminuojant minėtą administracinį nusižengimą nebuvo nustatyta, nuo kurio momento, t. y. ar nuo dienos, kuomet pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, ar nuo dienos, kuomet pareiškėjas grįžo į Lietuvą, ar kuomet Jungtinėje Karalystėje įgijo vairuotojo pažymėjimą, šis terminas turi būti skaičiuojamas, ką patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas ir skundžiamą Nutarimą surašiusi liudytoja. Štai dėl ko teismas, patikrinti Institucijos nutarimą apimtyje dėl pareiškėjo pagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėm pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, kitaip tariant, nustatyti ar buvo praleistas šešių mėnesių terminas, per kurį pareiškėjas turėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, neturi objektyvios galimybės, nes pareigūnai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėję visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes nenustatė minėto termino skaičiavimo pradžios ir to nenurodė skundžiamame nutarime aprašant jame nustatytas faktines aplinkybes dėl praleisto termino. Dėl nurodytos priežasties, nesant skundžiamu nutarimu neginčijamai nustatytos ir jame nurodytos dienos, nuo kurios turėtų būti pradedamas skaičiuoti terminas pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, negalima išsamiai išnagrinėti bylos ir visa apimtimi patikrinti pareiškėjo skundo argumentų.

Be kita ko, teismo posėdžio metu apklausta nutarimą surašiusi liudytoja nurodė, kad prieš inkriminuojant M. V. ANK 424 straipsnio 3 dalį nebuvo išsiaiškinta, kiek laiko pareiškėjas yra Lietuvoje, taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjas 2025 m. balandžio mėnesį grįžęs į Lietuvą iš jos buvo išvykęs į kitas užsienio valstybes du kartus ir į Lietuvą sugrįžo tik 2025 m. rugpjūčio 3 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas ir liudytoja nurodė nežinantys, ar laikotarpiais, kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos į Ispaniją ir Nyderlandus, šešių mėnesių terminas, per kurį pareiškėjas privalėjo pasikeisti viruotojo pažymėjimą, buvo skaičiuojamas nepertraukiamai ar šio termino skaičiavimas atsinaujindavo pareiškėjui sugrįžus į Lietuvą.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, dėl to, kad skundžiamas nutarimas priimtas skubotai – nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų jau aukščiau teismo aptartų aplinkybių, neištyrus ir neišanalizavus visų įrodymų tiek atskirai, tiek ir jų visumos, kas leistų padaryti pagrįstą ir teisingą išvadą dėl reikšmingų faktų buvimo ar nebuvimo, tuo pačiu pagrįstų ir skundžiamą nutarimą priėmusio neteismine tvarka tyrimą atlikusios institucijos pareigūno vidinį įsitikinimą dėl to, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, už kurį atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ar, kad tai patvirtinančių įrodymų nėra nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje 2014 m., t. y., tuomet, kai pareiškėjas tebuvo vaikas, nežinant tikslios termino, per kurį pareiškėjas turėjo pasikeisti Jungtinėje Karalystėje įgytą vairuotojo pažymėjimą, skaičiavimo pradžios savaime nereiškia, jog pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2025 m. rugsėjo 26 d. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje per numatytą terminą nepasikeitė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti Lietuvoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija prieš priimdama nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė M. V. inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, neištyrė ir nepatikrino visų aplinkybių bei priėmė nepagrįstą sprendimą už minėto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. Kadangi Institucijos priimtas nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, o būtent nebuvo išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (nenustatyta termino, per kurį pareiškėjas privalo pasikeisti Jungtinėje Karalystėje įgytą vairuotojo pažymėjimą, skaičiavimo pradžia), štai dėl ko, įvertinus tai, kad ištaisyti priimto nutarimo trūkumus gali tik pareigūnas, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, o ne teismas savo iniciatyva (ANK 618 straipsnio 1 dalis), todėl nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam bylos aplinkybių nustatymui ir tyrimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

M. V. skundą tenkinti iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.