Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-173-1198/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-21
Bylos Nr.
1-173-1198/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40144-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Valdas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-173-1198/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40144-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.4.7 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSP R ENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 21 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajam D. K.,gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) L. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. K. 2023 m. spalio 18 d., apie 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) esančioje lauko pavėsinėje, veikdamas iš asmeninių paskatų, tyčia dešinės rankos delno apatine dalimi sudavė nukentėjusiajam L. Š. vieną smūgį į nosies sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą bei sutrikdydamas jo sveikatą ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. tokia savo veika padarė L. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Bylos įrodymai

2. Kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad L. Š. pažįsta nuo mokyklos laikų. Su juo susitarė, kad L. Š. išsimokėtinai iš jo už 900 Eur nupirks automobilį. L. Š. automobiliu naudojosi beveik tris mėnesius ir eksploatavimo metu stipriai jį apgadino. Iš nukentėjusiojo L. Š. atsiėmė automobilį be tepalo, jo variklio pagalvės buvo sugadintos, padangos – kiauros, galinis kablys – sulankstytas, automobilis buvo labai prastos būklės, nors jį perleido L. Š. techniškai tvarkingą. Su nukentėjusiuoju ne vieną kartą apie tai kalbėjo, bet nukentėjusysis nesutiko atlyginti žalos. Jam (kaltinamajam) netgi teko pačiam sumokėti už automobilio draudimą. Paskutinio pokalbio, kuris vyko 2023 m. spalio 18 d., metu L. Š. pradėjo jį žodžiais provokuoti, sakė, kad neatlygins žalos. Su juo sukonfliktavo ir sudavė vieną smūgį. Po nukentėjusiojo pasakytų žodžių „pats išsivalysi, važiuok iš čia“ smogė jam. Smūgiavo dešinės rankos delno apačios sritimi. Tuo metu jie stovėjo vienas prieš kitą. Po smūgio nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis paėmė metalinį vamzdį ir tris kartus sudavė jam (kaltinamajam) per padus. Galbūt tuo metu, kai nukentėjusysis bandė paimti vamzdį ir kai bandė jį atitraukti, buvo L. Š. apkabinimas. Sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį. Jis (kaltinamasis) pats iškvietė policiją, nes nenorėjo didesnio konflikto. Po smūgio sudavimo jam buvo ištinusi delno apačia. Žino, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Mano, kad tai galėjo atsitikti dėl jo (kaltinamojo) smūgio. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo L. Š. tęsėsi gana ilgai, finansiškai nukentėjo dėl to, kad davė L. Š. automobilį. Tuo metu pasielgė neadekvačiai, bet dabar turėjo laiko viską apgalvoti ir supranta, kad viską reikia spręsti sudarant sutartis ir kreipiantis į teisėsaugą. Atsiprašo, kad sudavė nukentėjusiajam L. Š.. Nukentėjusysis turi teisę reikalauti pinigų už moralinę ir kitą žalą, sutinka šią žalą atlyginti, tačiau neseniai pakeitė darbą, todėl iš karto visos sumos negalėtų sumokėti. Galisi dėl padaryto nusikaltimo, pažada, kad ateityje daugiau nenusižengs. Šiuo metu mokosi technologijų mokykloje, 3 kurse, šiemet baigs mokslus. Tvirtina, kad susitaikė su L. Š.. Pilnai prisipažįsta kaltu dėl nusikaltimo ir supranta, kad reikalus reikia spręsti kitaip, ne kumščiais.

3. Nukentėjusysis L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parašė D. K., jog jis atvažiuotų pasiimti automobilio. Kai jis atvyko, tarp jų kilo konfliktas, pasakė, kad pats kaltinamasis išsivalytų automobilį ir jis (kaltinamasis) jam smogė. Pasiimdamas automobilį iš kaltinamojo, sakė, kad per tris mėnesius sumokės už automobilį, bet jam kilo finansinės problemos. Automobilis buvo techniškai netvarkingas, bet jo nebepirko dėl savo finansinių problemų. Pavėsinėje valė stalą, kai įvyko konfliktas. Jam dešine ranka buvo suduoti keturi smūgiai kumščiu į veido sritį. Pirmas smūgis buvo į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. D. K. norėjo griebti vamzdį, bandė pabėgti ir griuvo. Jis (nukentėjusysis) pasilenkė, kad paimtų tą vamzdį, o D. K. tuo metu jam daužė į galvą, dešinę galvos sritį. Į galvos sritį buvo trys smūgiai – į šoną, į dešinę galvos sritį. D. K. išvažiavo, o jis skambino mamai, nes negalėjo sustabdyti kraujavimo. Vėliau D. K. atvažiavo su policija. D. K. metaliniu vamzdžiu nesudavė, buvo tik juo užsimojęs.

4. Teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad D. K. pasakė, jog jo prašomų 400 Eur už automobilį jam nemokės. Jis, tai išgirdęs, jam (nukentėjusiajam) būnant nusisukus ir valant stalą, staiga priėjęs prie jo arti, puolė jį mušti, jį apkabinęs iš už nugaros rankos kumščiais jam smūgiavo ne mažiau kaip keturis kartus į veido sritį ir į nosies sritį. Nuo suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, jam iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Bandydamas apsiginti, pagriebė lauko pavėsinėje stovėjusią metalinę „montiruotę“ . D. K. iš karto išbėgo iš pavėsinės į kiemą ir sėdo į savo kitą automobilį bei išvažiavo. <...> Nuvykus į Ukmergės ligoninės priėmimą, po medikų apžiūros jam nustatytas nosies kaulų lūžis, ištisai visą laiką kelias valandas iš nosies bėgo kraujas, jaučiasi blogai (b. l. 36-39)

5. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad smūgiai jam buvo suduoti kažkur šone, kaip ir į galvą, kaip ir į veido sritį.

Motyvuojamoji dalis

6. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti akistatos su D. K. metu, kad, jam būnant nusisukus, D. K. sudavė į nosies sritį tikrai ne vieną kartą, mano, kad kokius 2-3 smūgius ir tikrai ne delnu, o kumščiu. Jam pradėjo bėgti kraujas ir juto fizinį skausmą. Tuomet jis griebė vamzdį, stovėjusį pavėsinės kampe, ir tuo vamzdžiu pagąsdino, užsimojo, bet netrenkė. D. K. bėgo atbulomis, galimai jo kojos užkliuvo už laiptelio ir jis nukrito ant nugaros. Tuomet atsikėlęs jis pabėgo, sėdo į mašiną ir išvažiavo, vėliau atvyko su policijos pareigūnais (b. l. 106-110).

7. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad prašo vadovautis jo parodymais, duotais akistatos metu. Smūgių kiekio tiksliai nepamena. Jį policija nuvežė į ligoninę, ten buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Suduoti smūgiai buvo stiprūs. Tyrėja jam sakė, kad nosies operacija seniau kainuodavo apie 3 000 Eur. Paprašė iš kaltinamojo tokios sumos jei reikėtų operacijos, bet dabar nosies operacija nereikalinga. Po sumušimo jam pastoviai būna sloga. Kai praėjo skausmas, niekur nebuvo konsultuotis. Norėtų moralinės žalos atlyginimo už sukeltą skausmą. Kaip teismas nuspręs, tokia suma tenkins. Įvykio metu juto skausmą, bėgo kraujas, kurį sustabdė ligoninėje, bet namie jis vėl buvo pradėjęs bėgti. Tris dienas vartojo vaistus nuo skausmo. Buvo sumuštas, jam buvo stresas, todėl pareigūnams pasakė, kad visi smūgiai buvo suduoti į nosį. Priima D. K. atsiprašymą. Patvirtina, kad su D. K. susitaikė, gavo iš jo 200 Eur, pretenzijų jam nebeturi.

8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Kiemo kampe yra matoma medinė pavėsinė, kurioje šalia durų yra suolas, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šalia suolo, ant betoninių grindų, taip pat matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Dešiniau matomas stalas, ant kurio taip pat matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant durų rankenos, spynos taip pat matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant pavėsinės kairės pusės sienelės yra matomas pakabintas medžiaginis rankšluostis, ant kurio taip pat yra raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują (b. l. 16-27)

9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu PSS-20231018-115239UTC+0300 matyti, kaip D. K. nurodo, kad savo pažįstamam L. Š. davė automobilį Volkswagen Passat, kad jis šį automobilį per 3 mėnesius nupirktų išsimokėtinai, tačiau raštiškai susitarimas nebuvo užtvirtintas. L. Š. nei vienos įmokos nesumokėjo, todėl su juo sukonfliktavo ir gerai pliaukštelėjo L. Š. per žandą, po ko jis pradėjo jį (kaltinamąjį) daužyti vamzdžiu, tuo metu jam (kaltinamajam) esant pargriuvus, kliuvo per padus. Vaizdo įraše pavadinimu PSS-20231018-115559UTC+0300 matyti, kaip L. Š. nurodo, kad jį sumušė iš nugaros. Policijos pareigūnui paklausus, kodėl L. Š. negrąžina automobilio D. K., jis atsakė, kad automobilis yra grąžintas, neturi pinigų išmokėjimui už automobilį, todėl D. K. parašė žinutę, kad jis atvažiuotų pasiimti automobilio. D. K. atvykus pasiimti automobilį, abu sukonfliktavo dėl automobilio būklės ir D. K. jam gal 3-4 kartus kumščiu sudavė į nosies sritį (b. l. 28-33).

10. Iš VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo 2023 m. spalio 18 d. išrašo matyti, kad L. Š. į gydymo įstaigą atvyko 2023 m. spalio 18 d., 12 val. 39 min., bei nurodė, kad buvo sumuštas kito asmens; teigė, kad buvo smūgiuota į nosį, skundėsi nosies skausmu, kraujavimu iš dešinės nosies šnervės, pradžioje kraujavo iš abiejų šnervių; kitur nesmūgiuota (b. l. 45).

11. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su jam pateiktas medicininiais dokumentais ir nusikalstamos veikos aplinkybėmis, padarė išvadą, jog L. Š. padarytas nosies kaulų lūžimas, paveikus kietu buku daiktu, galimai ir vienu trauminiu poveikiu nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 49-50).

Įrodymų vertinimas

12. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

13. Šioje baudžiamojoje byloje D. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. spalio 18 d., apie 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) esančioje lauko pavėsinėje, iš asmeninių paskatų, priėjęs ir apkabinęs iš nugaros pusės L. Š., tyčia kumščiu sudavė jam ne mažiau keturių kartų į veido sritį ir šiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam L. Š. dėl nosies kaulų sulaužymo, sutrikdydamas sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

14. Tačiau teismas, išsamiai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei teisiamajame posėdyje pranešęs proceso dalyviams apie tai, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti keičiamos, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis D. K. 2023 m. spalio 18 d., apie 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) esančioje lauko pavėsinėje, dešinės rankos apatine delno dalimi sudavė nukentėjusiajam L. Š. vieną smūgį į nosies sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą bei sutrikdydamas jo sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, t. y. tokiu būdu jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. Š. sveikatą. Tuo tarpu kitos kaltinime D. K. inkriminuotos aplinkybės nepasitvirtino.

15. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad, kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą sudavė dešinės rankos apatine delno dalimi nukentėjusiajam į veido sritį. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito. Aptarti kaltinamojo parodymai esminėmis aplinkybėmis sutampa su specialisto R. Laurinavičiaus pateikta išvada, jog L. Š. padarytas nosies kaulų lūžimas, paveikus kietu buku daiktu, galimai ir vienu trauminiu poveikiu. Šiuos parodymus bei specialisto išvadą taip pat patvirtina VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo išraše fiksuoti duomenys, jog nukentėjusysis, atvykęs į gydymo įstaigą, teigė, kad jam buvo smūgiuota į nosį, kitur nesmūgiuota. Aptartus įrodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys, jog pavėsinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos raudonos spalvos dėmės, kurios, atsižvelgiant į prieš tai aptartus byloje surinktus įrodymus, neabejotinai yra L. Š. kraujo dėmės.

16. Šioje vietoje pažymėtina, kad kaip matyti iš policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolo, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams L. Š. nurodė, kad D. K. jį sumušė iš nugaros, gal 3-4 kartus kumščiu sudavė į nosies sritį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis aiškino, kad kaltinamasis jam dešine ranka sudavė 1 smūgį į nosį, po to, jam pasilenkus paimti vamzdžio, kaltinamasis jam sudavė dar 3 smūgius į dešinę galvos sritį, šoną. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad D. K., jį apkabinęs iš už nugaros, rankos kumščiais jam smūgiavo ne mažiau kaip keturis kartus į veido sritį ir į nosies sritį. Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad smūgiai jam buvo suduoti kažkur šone, kaip ir į galvą, kaip ir į veido sritį, po ko teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti L. Š. parodymai, duoti akistatos metu, kad D. K. sudavė į nosies sritį tikrai ne vieną kartą, o 2-3 smūgius kumščiu, po ko teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad tvirtina akistatos metu duotus parodymus. Iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir esmingai skiriasi. Šiuos parodymus byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina tik iš dalies, t. y. dėl vieno smūgio į nosies sritį. Atsižvelgiant į tai, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo parodymais remiasi tik iš dalies, t. y. tiek, kiek jie atitinka pirmiau aptartus esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje sutampančius byloje surinktus įrodymus. Kartu visa tai, kas aptarta, paneigia kaltinime D. K. inkriminuotas aplinkybes, kad jis, priėjęs ir apkabinęs iš nugaros pusės L. Š., kumščiu sudavė jam ne mažiau keturių kartų į veido sritį, kadangi akivaizdu, jog nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis apatine delno dalimi į nosies sritį.

17. Taigi, byloje neginčijamai neatstatyta, kad kaltinamasis dešinės rankos apatine delno dalimi sudavė nukentėjusiajam L. Š. vieną smūgį į nosies sritį, tokiu būdu padarydamas jam nosies kaulų lūžimą. Minėtas sužalojimas, kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžimo L. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

18. Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, D. K. parodymus ir jo pavartoto smurto pobūdį, daroma išvada, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti padariniai, t. y. L. Š. sveikatos sutrikdymas, bei jų norėjo, todėl konstatuojama, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

19. Taigi, esant visoms pirmiau aptartoms byloje nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad kaltinamojo veika atitinka visus BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo D. K. kaltė padarius šį nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimai

20. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, t. y. nukentėjusysis, nesutikdamas atlyginti žalos už padarytus kaltinamojo automobilio sugadinimus bei, kilus konfliktui, kaltinamajam nurodydamas pačiam išsivalyti automobilį, tokiu būdu skatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusiojo elgesys įvykio metu nebuvo tinkamas, prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ir iš dalies nulėmė tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikė teismui susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad jie susitaikė, kaltinamasis sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, o nukentėjusysis nebeturi pretenzijų kaltinamajam. D. K. ir L. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad yra susitaikę, prašo nutraukti baudžiamąją bylą.

22. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

23. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam dalį nusikaltimu padarytos žalos bei susitarė dėl likusio šios žalos atlyginimo. Taip pat D. K. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą, susitaikė su L. Š., kuris teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog priima D. K. atsiprašymą. Kadangi kaltinamojo atžvilgiu nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. K. įvykdytą nusikalstamą veiką vertina ypatingai kritiškai, praeityje jis neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkštaus pobūdžio administracinius nusižengimus, dirba, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms bei nesant BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, D. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutraukiama.

25. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras siūlė skirti D. K. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau teismas pažymi, kad pagal minėto straipsnio nuostatas, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, todėl nagrinėjamoje byloje nėra imperatyvių įstatyme numatytų sąlygų skirti kaltinamajam šią baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai, teismas nenustatė pagrindo jam skirti kitas baudžiamajame įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Kiti klausimai

26. Iš L. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, jog nusikaltimo metu jam buvo sulaužyta nosis, dėl ko dabar nuolatos yra tekanti sloga. Po įvykio dar naktį buvo pradėjęs bėgti kraujas, dvi dienas nuo skausmo gėrė vaistus, nes dėl skausmo nebuvo įmanoma miegoti. Kadangi nosies plastinės operacijos yra nepigios, be to, susidaro kelionės išlaidos važinėjant pas gydytojus, kurie jį konsultuos dėl operacijos, pirkti vaistai (čekių neturi), jam padarytą žalą vertina 5 000 Eur, prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu (b. l. 53-55). Posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad nosies plastinė operacija jam nėra reikalinga bei kad jį tenkina 400 Eur suma nusikaltimu padarytai moralinei žalai atlyginti. L. Š. ir kaltinamasis pateikė teismui susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad D. K. įsipareigojo gera valia atlyginti nukentėjusiajam L. Š. padarytą žalą, viso 400 Eur, o nukentėjusysis nurodė, kad jis daugiau pretenzijų kaltinamajam D. K. neturi ir ateityje neturės.

27. Kaltinamajam ir nukentėjusiajai geranoriškai susitarus dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, šis susitarimas tvirtinamas, išdėstant jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis), tačiau kaltinamajam ir nukentėjusiajam išaiškinama, kad jei D. K. nevykdys teismo nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, byloje gali būti išduotas vykdomasis dokumentas ir išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

28. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 110,85 Eur dydžio žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 62), tačiau šio civilinio ieškinio atsisakė, kadangi kaltinamasis atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad jam žinomos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės (b. l. 160). Atsižvelgiant į tai, teismas priima ieškinio atsisakymą, o procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas.

29. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

30. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. Š., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti tarp kaltinamojo D. K. ir nukentėjusiojo L. Š. 2024 m. vasario 7 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį:

„1. Kaltinamasis D. K. gera valia sutinka atlyginti nukentėjusiajam L. Š. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, viso 400 Eur (keturis šimtus eurų).

2. Nukentėjusysis L. Š. pareiškia, kad sutinka su kaltinamojo D. K. atlygintinos žalos 400 Eur (keturių šimtų eurų) sumoje dydžiu.

3. Šalys susitaria, kad kaltinamasis D. K. dalį žalos – 200 Eur (du šimtus eurų) atlygino susitarimo sudarymo dieną (2024 m. vasario 7 d.), pinigus grynaisiais perduodamas nukentėjusiajam L. Š., o likusią žalos dalį – 200 Eur (du šimtus eurų) kaltinamasis D. K. įsipareigoja atlyginti iki 2024 m. kovo 1 d., sumokant grynaisiais pinigaus. Gavęs likusį žalos atlyginimą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) sumoje, nukentėjusysis L. Š. įsipareigoja surašyti tai patvirtinantį pakvitavimą.

4. Šalys pareiškia, kad susitaikė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo ir nukentėjusysis L. Š. daugiau pretenzijų kaltinamajam D. K. neturi ir ateityje neturės bei prašo atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius.

5 Šiame susitarime nenumatytais atvejais šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais.

6. Šis susitarimas sudarytas 3 (trimis) egzemplioriais, po vieną egzempliorių kiekvienai iš šalių ir vieną egzempliorių pateikiant teismui į baudžiamąją bylą Nr. 1-173-1198/2024“.

Patvirtinus susitarimą dėl žalos atlyginimo, procesą dėl L. Š. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti, kad D. K. nevykdant teismo nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, L. Š. gali būti išduotas vykdomasis dokumentas ir išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 110,85 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo L. Š. gydymo, atsisakymą ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, įpakuotą į voką, palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per 1 (vienerius) metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Teisėja Žaneta Ladygaitė