- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2-23374-1044/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17881-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui R. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo R. K. (toliau ir atsakovas) 2526,49 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2018-07-07 (duomenys neskelbtini) dėl D. A., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą 2526,49 Eur žalą. Ieškovas šią sumą kompensavo ir kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas nuostolių ieškovui iki šiol nėra atlyginęs.
Atsiliepimas
Atsakovui R. K. ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą“. Atsakovui 2020 m. liepos 17 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti bylos dokumentuose esančiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtinimas apie dokumentų gavimą nebuvo gautas. Atsakovui 2020 m. liepos 29 d. procesiniai dokumentai taip pat buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 29 d buvo gautas patvirtinimas, kad procesinius dokumentai gauti ir perduoti atsakovui R. K.
Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-07-07 (duomenys neskelbtini) dėl D. A., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), savininkas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. (duomenys neskelbtini) atlygino eismo įvykio metu padarytą 2526,49 Eur žalą ir pateikė reikalavimą Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, sumokėjęs (duomenys neskelbtini) reikalaujamą sumą, 2019-07-30, 2019-09-23, 2019-11-15, bei 2020-01-06 kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudamas išmokėtos sumos grąžinimo. Tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas 2526,49 Eur nuostolių ieškovui neatlygino. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas atlygino ieškovui minėtus nuostolius (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikos registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPCVAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybės narės bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (valdytojas) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo ir tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas tvarka, kuria vadovaujasi valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Kadangi įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) ir žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, (duomenys neskelbtini) atlygino 2526,49 Eur padarytą žalą ir pateikė reikalavimą Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, kuris sumokėjo nurodytą sumą (duomenys neskelbtini) (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis).
Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, atlyginęs padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui nuostolius būtų atlyginęs (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2526,49 Eur nuostolių atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, už termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2526,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 57,00 Eur žyminio mokesčio ir 104,27 Eur vertimo į lietuvių kalbą išlaidų, iš viso – 161,27 Eur. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 161,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalies 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) 2526,49 Eur (du tūkstančiai penki šimtai dvidešimt šeši eurai, 49 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2526,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 161,27 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt vienas euras, 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.