Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. N. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas gynėjo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1803 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Š. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Š. N. skirtos bausmės pradžia – 2022 m. rugsėjo 15 d., pabaiga – 2026 m. rugsėjo 14 d. Vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės Š. N. atliks 2024 m. sausio 14 d. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi gynėjo skundą atmetė.

4.1. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Š. N. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kaip to reikalauja BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, taigi Š. N. elgesys atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Tačiau nuteistasis turi atitikti ir kitą nustatytą sąlygą, t. y. jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas teigiamai įvertino Š. N. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, bet konstatavo, kad nuteistojo elgesiui neatitikus formaliųjų BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam netaikytas pagrįstai.

4.2. Nutartyje pažymima, kad Š. N. pripažintas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą įstatymų leidėjas įtvirtino švelniausią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau minėtu nuosprendžiu Š. N. buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra 2,5 karto trumpesnė už švelniausią bausmę, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Jam skirtą bausmę Š. N. pradėjo atlikti 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. šiuo metu nuteistasis yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei dešimt mėnesių jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Jam skirtą bausmę Š. N. atlieka atvirojoje kolonijoje. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms Š. N. paleidimas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintos bausmės paskirties - paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (tai, kad nėra pasiekti šie tikslai, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai Š. N. nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai) bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistojo gynėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą komisijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. RV- 25-1803 ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra nuteistajam Š. N.;

5.1. Skunde gynėjas pažymi, kad teismas vertindamas nuteistąjį nutartyje nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi atsižvelgti į BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Minėtas įstatymas aiškiai įtvirtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis atitinka bent vieną iš dviejų sąlygų, o ne abi, t. y. minėtoje normoje išskiriant sąlygas nurodytas žodis „arba“, o ne „ir“, kas suponuoja išvadą, jog nuteistajam pakanka atitikti vieną iš įstatyme numatytų sąlygų. Teismas nutartyje pripažino, jog Š. N. atitinka pirmąją BVK 82 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nurodė, kad neatitinka antrosios, t. y. nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo skundo netenkino. Teismo sprendimas atmesti nuteistojo gynėjo skundą, nes nuteistasis neva atitinka tik vieną iš minėtų nuostatų, turi būti pripažintas neteisingu ir neteisėtu.

5.2. Gynėjas skunde pažymi, kad atvykus vykdyti bausmę (2022 m. rugsėjo mėnesį) su Š. N. bendravo pareigūnas (specialistas), kuris po pokalbio naudodamas OASys metodiką ir nustatė žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 2023 m. gegužės 8 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-1483, kuria rėmėsi komisija konstatuodama, kad Š. N. nepadarė akivaizdžios pažangos, buvo parengta nebendravus su nuteistuoju, t. y. dauguma teiginių ir išvadų buvo perrašytos iš 2022 m. rugsėjo mėnesį daryto pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimo. Toks konstatavimas nuteistojo nuostatų pakitimo neatlikus su juo pokalbio, kaip tai aprašyta OASys metodikoje, nėra objektyvus ir teisingas. Tokiu būdu buvo suklaidintas teismas, kuris remdamasis komisijos sprendimu, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga nepakankama.

5.3. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neobjektyviai vertino aplinkybes, ar nuteistasis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o tik formaliai atkartojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes. Nors minėtoje išvadoje nurodyta, kad nuteistasis teigiamai vertina turimus įsiskolinimus, narkotinių medžiagų vartojimą, savo nusikalstamo elgesio pavojingumą, t. y. jį minimalizuoja, minėtos išvados neatitinka realios situacijos. Nuteistasis minėtų aplinkybių nevertina teigiamai, o kaip tik mano, kad elgėsi netinkamai, ir siekia savo elgesį keisti. Nuteistasis supranta, kad turi finansinių įsiskolinimų, jų neminimalizuoja, o atvirkščiai, mano, kad būdamas darbingo amžiaus, geros sveikatos, gali juos padengti. Taip pat neteisingai teigiama, kad nuteistasis palankiai vertina narkotinių medžiagų vartojimą ar minimalizuoja savo nusikalstamo elgesio pavojingumą. Nuteistasis supranta narkotinių medžiagų žalą, savo atliktų veiksmų pavojingumą, būtent todėl nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, rodo iniciatyvą įvairiose veiklose, paklūsta taisyklėms ir tvarkai. Teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, ar minėtoje išvadoje pateiktus faktus, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

5.4. Gynėjas skunde pažymi, kad teismas išskyrė ir tokias aplinkybes, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje drausmine tvarka baustas nebuvo; nuteistojo adaptacijos sunkumai stebėti nebuvo; nuteistasis savanoriškai dirba; nuteistajam savaitgaliais suteikiamos trumpalaikės išvykos (išvykų metu pažeidimų nenustatyta); nuteistasis įsitraukė į neatlygintinų darbų atlikimą; nuteistasis dalyvavo turnyre, VU studentų vykdomoje veikloje; nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos programose. Minėtos veiklos įrodo nuteistojo siekį ir pažangą keičiant savo vertybes, elgesį. Teismo nurodymas, kad nuteistajam tęsiant mokymąsi socialinės reabilitacijos programose, galima padaryti išties didelių pokyčių, kurie ateityje leistų daryti išvadą apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra deklaratyvus ir neapibrėžtas. Sąlyga, jog nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, yra vertinamoji vidiniu teismo įsitikinimu. Šiuo atveju yra ne vienas įrodymas, jog nuteistasis ne tik siekia pakeisti savo elgesį, bet ir jį sparčiai keičia (dirba, savanoriauja ir t. t.). Teismas nutartyje nenurodo, koks nuteistojo elgesys būtų laikomas išties dideliais ir pakankamais pokyčiais, kurie ateityje leistų daryti išvadą apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

5.5. Gynėjas skunde teigia, kad teismas atmesdamas skundą tik deklaratyviai išdėstė aplinkybes, neįsigilino į BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir jų taikymą. Taikant BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistasis turi atitikti bent vieną iš numatytų sąlygų. Teismų praktika įtvirtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagristai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant (2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. TS-22-319/2020). Teismo pripažinta, kad nuteistasis visiškai atitinka vieną sąlygą, kuri numato, jog nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema. Skunde nurodyti argumentai bei teikime surinkta charakterizuojanti medžiaga, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, aktyvus dalyvavimas resocializacijos programose leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra padaręs ir akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu egzistuoja lygtinio paleidimo sąlygos, todėl teismas be pagrindo atmetė gynėjo skundą, netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo ir taip galimai pažeidė teisingumo bei proporcingumo principus.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Š. N. gynėjo skundas atmestinas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki 9 mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

7. Aukštesnysis teismas sutinka su gynėjo skundo argumentu, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto sąlygas. Iš anksčiau aptartų teisės normų seka, kad lygtinis paleidimas nuteistiesiems gali būti taikomas jei jų (1) nusikalstamo elgesio rizika yra žema; ir (2) jie yra atlikę atitinkamame BVK 82 straipsnio 1 dalies punkte numatytą jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotė suponuoja išvadą, kad akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti nustatyta tik tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika nėra žema.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis Š. N. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1483 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistajam Š. N. yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis sutinka su intensyvia priežiūra ir devynių mėnesių laikotarpyje jis atliks vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo išvada dėl pastarosios aplinkybės sudaro materialiąją lygtinio paleidimo sąlygą. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

10. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje nors ir netinkamai aiškindamas lygtinio paleidimo formaliųjų sąlygų turinį, vis dėl to tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog Š. N. pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau nuteistojo elgesį keisti galima jo neizoliuojant nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Gynėjas skunde teigia, kad apylinkės teismas neobjektyviai vertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o tik formaliai atkartojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes. Aukštesnysis teismas su šiais skundo teiginiais nesutinka.

12. Visų pirma pažymėtina, kad BVK 85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo komisija nutarimą dėl lytinio paleidimo nuteistajam taikymo priima apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją. Ši įstatymo nuostata iš esmės suponuoja ir teismo, nagrinėjančio pareiškėjo skundą, pareigą vadovautis socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija. Pastebėtina ir tam tikra prasme prieštaringa gynėjo pozicija aptariamu klausimu. Viena vertus, gynėjas pažymi, jog teismas formaliai atkartojo Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, kita vertus, skunde reiškiama kritika, jog teismas visiškai neatsižvelgė į minėtoje išvadoje pateiktus faktus, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas įvertino aplinkybes, jog Š. N. drausmine tvarka baustas nebuvo, jo adaptacijos sunkumai stebėti nebuvo; nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones dalyvavo „Nuteistųjų naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos programoje“, 2022 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Resocializacijos skyriaus specialistų užsiėmime nusikalstamo elgesio rizikos valdymo tematika, 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą leisti jam tęsti darbą UAB „Ž“, šiuo metu nuteistasis darbą tęsia, savaitgalių metu jam yra suteikiamos trumpalaikės išvykos. 2023 m. balandžio 23 d. Š. N. įsitraukė į neatlygintinų darbų atlikimą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse – tinklinio turnyre, 2023 m. kovo 27 d. dalyvavo praktiką atliekančių Vilniaus universiteto studenčių vykdomame užsiėmime. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra nurodomos ir Socialinio tyrimo išvadoje. Šias aplinkybes savo skunde (šios nutarties 5.4. punktas) akcentuoja ir gynėjas. Taigi negalima sutikti su gynėjo skundo teiginiu, jog teismas visiškai neatsižvelgė į faktus, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra pakankamos konstatuoti, kad paleistas lygtinai Š. N. pakartotinai nenusikals. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

15. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje dėl Š. N. yra nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie negali būti ignoruojami sprendžiant, ar nuteistasis gali toliau taisytis būdamas laisvėje. Nustatyta palankios nuostatos narkotinių medžiagų (kanapių) vartojimo atžvilgiu, savo nusikalstamo elgesio pavojingumo lygmens minimizavimas, tam tikros neteisėtą elgesį palaikančios nuostatos, tam tikros visuomenės interesams bei teisei priešingos nuostatos ir kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie, vertinant kartu su Š. N. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu (turėdamas tikslą pagaminti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (kanapių), įrengė patalpas joms auginti, augino, dalį pradėjo gaminti) neleidžia aukštesniajam teismui daryti išvados, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir jį toliau galima taisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Nustatyti apsauginiai veiksniai – tai, kad Š. N. dirba, palaiko ryšius su šeima, išgyvena dėl neigiamų pasekmių šeimai, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankami, nes tos pačios aplinkybės (šeima ir darbas) egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo jos Š. N. nesulaikė.

17. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, vertinant nuteistojo taisymosi progresą bei pažangą, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas taip pat yra vertinami ir turi įtakos. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

18. Š. N. atlieka bausmę už vieno apysunkio ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino ir tai, kad Š. N. buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra ženkliai trumpesnė už švelniausią bausmę, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Šiuo metu Š. N. yra atlikęs tik 11 mėnesių jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Šias aplinkybes vertindamas kartu su nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Š. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo Š. N. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.