Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-204-380/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
AN2-204-380/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00390-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
S. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-204-380/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00390-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. (S. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) specialistas 2021 m. sausio 26 d. surašė S. P. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 29 d., apie 13.07 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo eismo juosta, kuri skirta tik maršrutiniam transportui. Eismo juosta pažymėta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“. Tuo S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-2356-2021 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, S. P. paskirta administracinė nuobauda – 45 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos 2021 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-2356-2021 paliktas nepakeistas.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Apeliantas nurodo, kad 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos pašto skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jam buvo įteikta pašto siunta (vokas su turiniu), kurį atplėšęs sužinojo apie tai, kad Klaipėdos AVPK 2021 m. kovo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 21127945471) Nr. 30-ANR N-2639-2021 yra nubaustas už tai, kad 2020 m. gruodžio 1 d. pažeidė ANK 417 straipsnio 1 dalį, ir už tai administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nutarė skirti jam 40 Eur baudą. Kadangi iki pat anksčiau minėto nutarimo gavimo dienos jokia forma nebuvo informuotas apie tai, kad jam pradėta administracinio nusižengimo teisena / teisenos, bei suvokęs, kad dėl jo vykdomos veiklos pobūdžio tokių pažeidimų galėjo būti ir daugiau, savo iniciatyva nuvyko į Klaipėdos AVPK ir pradėjo savarankiškai aiškintis jam pritaikytos administracinės atsakomybės faktines aplinkybes bei domėtis, ar tokių pažeidimų, apie kuriuos nebuvo informuotas, buvo ir daugiau. 2021 m. kovo 25 d. Klaipėdos AVPK atsakingi pareigūnai iš Administracinių nusižengimų registro atspausdino ir jam įteikė dar 5 protokolus administracinių nusižengimų bylose su administraciniais nurodymais bei 4 nutarimus administracinių nusižengimų bylose, tarp kurių buvo ir skundžiamas 2021 m. kovo 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK Nr. 21127462212) Nr. 30-ANR_N-2356-2021. Visi procesiniai dokumentai buvo surašyti už ANK 417 straipsnio 1 dalies pažeidimus, padarytus 2020 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Kadangi apeliantas neturi specialių teisinių žinių, ir labai prastai supranta lietuviškai, pasikonsultavęs su teisininkais, suprato, kad dėl pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje Klaipėdos AVPK pirmiausia privalėjo surašyti, ir įstatyme nustatyta tvarka jam pateikti Administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, ir už šį pažeidimą, vadovaujantis ANK 610 straipsnio nuostatomis, skirtina bauda yra lygi pusei minimalios baudos, nustatytos šiame straipsnyje, t. y. 15 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu nebuvo gavęs, iki pat 2021 m. kovo 25 d. jokia forma nebuvo informuotas apie jam vykdomą (-as) administracinių nusižengimų teiseną (-as), nesutikdamas su paskirtosios administracinės baudos dydžiu (vietoje 15 Eur jam skirta 45 Eur dydžio bauda), siekdamas apginti savo teises, pasinaudodamas ANK 571 straipsniu jam suteikta teise, kreipėsi į teismą.

4.2. Apeliantas teigia, kad iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad už apelianto 2020 m. lapkričio 29 d. padarytą nusižengimą 2021 m. sausio 26 d. administraciniu nurodymu jam buvo skirta 15 Eur bauda, o dokumentas man išsiųstas naudojantis e. pristatymo sistema ir tai patvirtina elektroninės siuntos pristatymo gavėjui metu užfiksuoti elektroninės siuntos būsenos duomenys. Teismas sprendė, kad S. P. turi minėtą elektroninio pristatymo dėžutę, taigi yra Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis naudotojas. Todėl policija galėjo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu siųsti vienu iš nurodytu būdu, o būtent – elektroninių ryšių priemonėmis į elektroninių pristatymų dėžutę. Aplinkybė, jog jis nesinaudoja e. sistema ar netikrina jam išsiųstų pranešimų, teismo vertinimu, nešalina pareigos tinkamai vykdyti prievoles valstybei, kylančias iš padarytų administracinių nusižengimų.

4.3. Apeliantas kategoriškai nesutinka su skundžiama nutartimi, laiko ją nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, kadangi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį padarė esminių materialinės (ANK 610 straipsnis, 611 straipsnis) ir procesinės (ANK 563 straipsnis, 573 straipsnio 1 dalis) teisės pažeidimų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to klaidingai ir formaliai įvertino ginčo faktines aplinkybes ta apimtimi, kiek tai susiję su Klaipėdos AVPK pasirinktu informavimo apie padarytą administracinį nusižengimą būdu, lėmusiu jam paskirtos sankcijos nepagrįstą sugriežtinimą. ANK 590 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Šalies argumentai

4.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dar kartą pažymi, kad nei administracinio nurodymo surašymo, nei nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo dieną nesinaudojo e. pristatymo sistema, nei vienoje e. paslaugų srityje nebuvo nurodęs savo elektroninio pašto adreso, net nežinojo apie tokį laiškų pristatymo būdą. Informacinėmis technologijomis naudojasi labai minimaliai, nesinaudojo Elektroninių valdžios vartų portalu, nes dėl jo vykdomos veiklos pobūdžio jam tai nereikalinga. Tik 2021 m. balandžio 21 d., artimųjų, suprantančių lietuviškai, pagalba, jam pavyko susikurti e. pristatymo dėžutę (prideda e. pristatymo lango ekrano nuotrauka), kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo taip pat nefunkcionali, nes nebuvo įvestas elektroninio pašto adresas. Tik 2021 m. gegužės 9 d., atlikus reikiamus veiksmus, t. y. įvedus elektroninio pašto adresą, visą korespondenciją siųstą per e. pristatymą gauna laiku ir tinkamai.

4.5. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5 E) „Dėl Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte nustatyta, kad Informacinės sistemos naudotojais gali būti visi fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turintys suteiktą asmens kodą (toliau – fizinis asmuo), <...> (toliau – paslaugų gavėjas). 11 punktas reglamentuoja, jog Elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. 12 punkte nustatyta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis (12.1 papunktis); patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo informacinės sistemos priemonėmis sutarties (toliau – sutartis), kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis. Atlikus šį veiksmą sutartis laikoma sudaryta ir ji turi tokią pačią juridinę galią kaip ir raštu sudaryta sutartis (12.2 papunktis). E. pristatymo sistemos naudotojo vadove, 4.1 papunktyje nurodyta, jog Išoriniam Sistemos naudotojui prisijungus prie E. pristatymo sistemos per E. valdžios vartų puslapį, į E. pristatymo sistemą yra perduodami prisijungiančio naudotojo duomenys - vardas, pavardė ir asmens kodas (žr. skyrių 3.2 Išorinio naudotojo prisijungimas prie Sistemos). 4.2 papunktyje aprašoma kad jungiantis prie e. dėžutės, kurios būsena yra nesukurta, Sistema pateikia naudotojui e. dėžutės sukūrimo ir sutarties tvirtinimo langą E. pristatymo sistema pagal fizinio asmens duomenis atrenka ir pateikia naudotojui e. dėžučių sąrašą, prie kurių jis gali prisijungti. Nepatvirtinęs sutikimo su e. dėžutės sutarties sąlygomis arba Sistemos taisyklėmis naudotojas negalės pradėti naudotis E. pristatymo sistemos paslaugomis. 4.4 papunktyje detaliai aprašoma kaip naudotojas gali būti informuojamas apie e. pristatymo įvykius, įskaitant gautas siuntas: Išorinio naudotojo informavimo apie įvykius nustatymų lange naudotojas gali nustatyti apie kokius įvykius jis nori būti informuojamas elektroniniu paštu ar E. valdžios vartų puslapyje. Naudotojo informavimo nustatymai pasiekiami meniu juostoje paspaudus meniu punktą „Nustatymai“ ir pasirinkus „Mano informavimo nustatymai“. Pateikiamas lango „Mano informavimo nustatymai“ turinys su dviem kortelėmis: Informavimas el. paštu; Informavimas el. valdžios vartuose. Iš E. pristatymo sistemos naudotojo vadovo 40 lape pateiktos „Mano informavimo nustatymų“ lentelės pildymo tvarkos matyti, kad tam, kad asmuo būtų jo pasirinkimu informuojamas apie įvykius, jis turi savarankiškai nustatyti pageidaujamas informavimo sritis, ir svarbiausia – įvesti savo elektroninio pašto adresą, kuriuo bus siunčiami pranešimai apie įvykius. Taigi akivaizdu, kad e. pristatymo dėžutė, patvirtinus sutikimą su e. dėžutės sutarties sąlygomis arba Sistemos taisyklėmis gali būti sukurta, tačiau informavimas apie visus įvykius vyks, jei asmuo bus atlikęs reikiamus informavimo nustatymus bei įvedęs savo elektroninio pašto adresą. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas visiškai nesiaiškino, ar neva „aktyvioje“ apelianto e. pristatymo dėžutėje tokie nustatymai buvo padaryti.

4.6. Skunde pažymima, kad elektroninio pristatymo dėžutės sukūrimas yra ne asmens pareiga, o teisė, todėl, nesant objektyvios būtinybės, ir dėl savo nežinojimo apie tokį korespondencijos pristatymo būdą, šia teise S. P. nesinaudojo. Jo lietuvių kalbos žinios, ypač skaitymo ir rašymo, yra minimalios, todėl visus klausimus valstybės institucijose sprendžia tiesioginio bendravimo būdu, atvykdamas į įstaigą, arba telefonu. Dar kartą pažymi, kad iki pat 2021 m. balandžio 21 d. jokiame registre nebuvo pateikęs sutikimo, kad jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė, taip pat nebuvo jokia forma išreiškęs patvirtinimo / sutikimo su Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo informacinės sistemos priemonėmis sutarties sąlygomis, ir nebuvo nurodęs savo elektroninio pašto adreso, nes, kaip minėta, apskritai nežinojo apie toki korespondencijos pristatymo būdą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi išimtinai deklaratyviu Klaipėdos AVPK teiginiu, neva Administracinių nusižengimų registre (prie kurio priėjimo neturi) e. pristatymo dėžutė egzistuoja ir yra aktyvi, kuris yra nepagrįstas faktiniais įrodymais ir neatitinkantis tiesos. Teismas taip pat priėmė žinion Klaipėdos AVPK teiginį, kad „S. P. yra laiku įvykdęs kitus administracinius nurodymus, kurie taip pat buvo siųsti analogišku būdu“, o tai taip pat neatitinka tiesos, nes apie 5 administracinius nurodymus sužinojo tik atvykęs į Klaipėdos AVPK, kur jam jie buvo išspausdinti ir pateikti, kuriuos tą pačią dieną įvykdė, ir tik atsitiktinumo dėka terminas sumokėti pusę skirtos administracinės baudos nebuvo praleistas.

4.7. Apelianto nuomone kitas svarbus momentas, kurio nevertino teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, yra tai, kad pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tokiu būdu matyti, kad įstatymo leidėjas nenustatė, jog procesinių dokumentų įteikimo faktui patvirtinti pakanka vien to, kad asmuo yra aktyvavęs savo e. pristatymo dėžutę, būtinoji įstatyminė sąlyga yra tai, kad asmuo valstybės informacinėse sistemose ar registruose turi būti nurodęs savo elektroninio pašto adresą. Nei Klaipėdos AVPK, teikdamas atsiliepimą, nei teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad elektroninės siuntos būsenos duomenys patvirtino, kad elektroninė siunta su administracinio nusižengimo protokolu S. P. buvo pristatyta, nes, kaip minėta, apie tai, kad reikia nurodyti savo elektroninio pašto adresą tam, kad elektroninės siuntos pasiektų adresatą, sužinojo gerokai vėliau, pradėjęs aiškintis elektroninių siuntų pristatymo ypatumus. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi vien tik deklaratyviais Klaipėdos AVPK teiginiais dėl neva „aktyvios“ E. pristatymo dėžutės. Dėl savo nežinojimo, nesant būtinybės, ir dėl to, kad neturėjo tokios prievolės, savo elektroninio pašto adreso nebuvo nurodęs savo elektroninio pašto adreso valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, o tai lemia, jog Klaipėdos AVPK procesinių dokumentų siuntimas naudojantis e. pristatymo sistema šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju negalėjo būti pripažintas atitinkančiu ANK 573 straipsnio reikalavimus. Institucijos deklaratyvaus pobūdžio informacija apie tai, kad egzistuoja ir yra aktyvi elektroninio pristatymo dėžutė, pati savaime neįrodo, jog apeliantas buvo išreiškęs savo valią procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Vien informacija, jog e. dėžutė egzistuoja ir yra aktyvi, savaime neįrodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie dėl jo priimtus dokumentus administracinio nusižengimo byloje, neaišku, ar dokumentai gavėją pasiekė, kada jie asmeniui buvo įteikti ir, ar išvis buvo įteikti (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-360/2021).

4.8. Apeliantas teigia, jog iš E. pristatymo sistemos naudotojo vadovo 40 lape pateiktos „Mano informavimo nustatymų“ lentelės matyti, kad skiltyje „Siunčiamų e. siuntų įvykiai“ yra net 7 pozicijos, kuriomis siuntėjas gali įsitikinti, kad gavėjas gavo, perskaitė e. siuntą ir kt. Atsižvelgiant į tai, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, turėdama pareigą mažinti valstybės prievartos priemonių naudojimą ir užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), būdama atidi ir rūpestinga, turėjo ir galėjo matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu nepasiekė adresato, ir išsiųsti jį taip kaip numatyta įstatyme – registruotu paštu. Be to, apelianto telefono numeris Klaipėdos AVPK yra žinomas, todėl jam nesuprantama, kodėl pareigūnai negalėjo jam tiesiog paskambinti ir informuoti apie tai, kad jam surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, ir paklausti jo elektroninio pašto adreso, kuriuo būtų galėję siųsti dokumentus. Nebūdamas informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, neturėjo objektyvios galimybės per įstatymo skirtą laiką susimokėti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį priklausančios pusę minimalios baudos, todėl dėl institucijos aplaidumo, turi patirti finansinių nuostolių dėl neteisėtai surašyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Atkreipia dėmesį, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens akivaizdoje, taigi negalima teigti, jog pats turėjo domėtis procesu, apie kurį nežinojo, nes, kaip jau minėta skunde, buvo tikras, kad KET nepažeidė iki tol, kol registruotu laišku 2021 m. kovo 23 d. gavo pirmąjį nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

4.9. Apelianto nuomone dėl to, kad Klaipėdos AVPK netinkamai vykdė jiems skirtą pareigą tinkamai taikyti įstatymus bei užtikrinti kad administracinės nuobaudos būtų laiku įvykdytos, 2021 m. kovo 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2356-2021 (ROIK Nr. 21127462212) yra neteisėtas, todėl naikintinas. Be to, dėl Institucijos neoperatyvumo ir neveiklumo iš apelianto buvo atimta galimybė būti nedelsiant informuotam apie dėl sąžiningo suklydimo daromus ANK 417 straipsnio 1 dalies pažeidimus, ir nedelsiant juos nutraukti taip išvengiant didelių finansinių nuostolių administracinių baudų pavidalu. Apeliantas pažymi, jog dėl savo vykdomos veiklos pobūdžio (taksi paslaugų teikimas) neturi nei motyvo nei tikslo vengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimus ir jam puikiai žinomas administracinės atsakomybės neišvengiamumo bei administracinės nuobaudos paskirties principai. Esant paskelbtam karantino režimui, daugelio ūkinės veiklos sektorių veikla yra labai minimali, o konkrečiai kalbant apie taksi paslaugų sektorių, gaunamų pajamų, kartu su valstybės subsidija vos pakanka išgyventi. Dėl to apeliantas tikrai nėra suinteresuotas tyčia pažeidinėti KET ir dėl to mokėti administracines baudas, taip sumažinant ir taip menkas savo pajamas. Todėl netoleruotina situacija, kai apie savo 2020 m. gruodžio 1 d. padarytą administracinį nusižengimą sužinojo ne įstatyme nustatyta tvarka, o 2021 m. kovo 25 d. savo iniciatyva atvykęs į Klaipėdos AVPK, ir šią iniciatyvą inspiravo ne kas kita, o būtent registruotu laišku Institucijos atsiųstas pirmasis nutarimas administracinio nusižengimo byloje.

4.10. Apeliantas pažymi, kad nors ANK 620 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiama ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, <...>, skundžiamo nutarimo įstatyme nustatytu būdu apeliantas nėra gavęs iki šiol, ir tai dar kartą liudija apie Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atsainų požiūrį į piliečių informavimą apie jiems taikomus administracinės teisenos veiksmus bei priimtus sprendimus. Jei Klaipėdos AVPK ir toliau būtų laikęsis pozicijos, kad visus procesinius dokumentus siunčia tik per e. pristatymą, apie jam skirtas baudas apeliantas būtų nežinojęs iki šiol, taip pat sąžiningai manęs, kad teikdamas taksi paslaugas turi teisę važiuoti „A“ juosta, ir jo, kaip paaiškėjo, neteisėti, veiksmai nebūtų nutraukti. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas niekaip nepasisakė ir neatsižvelgė į apelianto elektroniniu paštu teismui siųstą paaiškinimą ir jame išdėstytus argumentus, kuriais jis nuosekliai ir nedviprasmiškai pasisakė ir pagrindė, kad E. pristatymo sistema nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei skundžiamo nutarimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo metu nesinaudojo, jokių procesinių dokumentų negavo, ir apskritai nežinojo apie tokį korespondencijos pristatymo būdą. Nei vienas apelianto argumentas nebuvo svarstytas ir argumentuotai paneigtas. Tokiu būdu teisė būti išklausytam iš apelianto buvo atimta ne tik nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, bet ir šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teisme.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 gegužės 6 d. nutartį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, taip pat nėra keliamas ir jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas skunde kartodamas iš esmės analogiškus argumentus, kokius buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, siekia, jog skundžiama nutartis būtų panaikinta, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą Institucijos 2021 m. sausio 26 d. jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, todėl prarado galimybę susimokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2021 m. sausio 26 d. administracinio nusižengimo protokolu, 2021 m. kovo 9 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo susiklosčiusią situaciją bei administracinio nusižengimo bylos įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu S. P. buvo įteikti tinkamai, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas nenustatė jokių apelianto nurodomų akivaizdžių skundžiamos nutarties trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos skundžiamos nutarties panaikinimui. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pasisakė dėl esminių jo nurodomų argumentų. Vien tai, kad įrodymai ir bylos faktinės aplinkybės nebuvo įvertintos palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė jo interesų neatitinkančias išvadas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

10. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

11. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau priešingai nei mano apeliantas, nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino.

12. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-44(1.5 E), 11 punkte numatyta, kad elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. Taisyklių 11.3. punktu nurodyta, jog fizinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas sudaromas iš pirmųjų trijų jo vardo raidžių, pirmųjų trijų jo pavardės raidžių (be diakritinių ženklų) ir keturių atsitiktinai sugeneruotų skaitmenų kombinacijos. Taisyklių 12 punktu įtvirtinta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: 12.1. informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis; 12.2. patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties (toliau – sutartis), kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis. Šių taisyklių 46 punkte paaiškintos sąvokos „Išsiųsta“, „Pristatyta“, „Gauta“ ir „Perskaityta“. Taisyklių 47.1. punkte nustatyta, kad elektroninės siuntos išsiuntimo ir pristatymo gavėjui laikas patvirtinamas informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką, arba sertifikavimo paslaugų teikėjų teisės aktų nustatyta tvarka suformuotomis laiko žymomis. Elektroninės siuntos išsiuntimo metu užfiksuoti elektroninės siuntos būsenos duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo išsiųsta nurodytu laiku. Elektroninės siuntos pristatymo gavėjui metu užfiksuoti elektroninės siuntos būsenos duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo pristatyta gavėjui nurodytu laiku.

13. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne transporto priemonės vairuotojo akivaizdoje. S. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. S. P. už 2020 m. lapkričio 29 d. apie 13.07 val. padarytą nusižengimą 2021 m. sausio 26 d. administraciniu nurodymu buvo paskirta 15 Eur dydžio bauda, kurią jam buvo siūloma susimokėti iki 2021 m. vasario 25 d. (b. l. 10). Byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad naudojantis E. pristatymo sistema S. P. 2021 m. sausio 26 d. 13.23 val. išsiųstas dokumentas ­– administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Dokumentas pristatytas 2021 m. sausio 26 d. 13.23 val. Minėtame išraše taip pat nurodyta, jog asmens pristatymo dėžutė egzistuoja ir yra aktyvi (b. l. 16). Tai reiškia, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Institucija S. P. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu įteikė tinkamai, vienu iš ANK 573 straipsnyje numatytų būdų.

14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog aplinkybė, kad S. P. nesinaudoja E. pristatymo sistema ar netikrina jam išsiųstų pranešimų, nešalina jo pareigos tinkamai vykdyti prievoles valstybei, kylančias dėl jo padarytų administracinių nusižengimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju E. pristatymo sistema neveikė ir negalėjo veikti, nes jis tik 2021 m. balandžio 21 d. susikūrė e. pristatymo dėžutę, kuri taip pat buvo nefunkcionali ir tik 2021 m. gegužės 9 d., įvedus elektroninio pašto adresą, visą korespondenciją, siųstą per e. pristatymą, gauna laiku ir tinkamai. Pažymėtina, jog pats apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė dokumentą, kuriame užfiksuotos jo sudarytos E. sutartys E. pristatymo sistemoje. Šiame dokumente nurodyta, kad S. P. el. pašto adresas e. pristatymo sistemoje yra „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 69). Iš Institucijos su atsiliepimu į apeliacinį skundą apygardos teismui pateikto E. pristatymo informacinės sistemos žiūryklės duomenų išrašo akivaizdžiai matyti, jog būtent šiuo el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) Institucija dar 2021 m. sausio 26 d. siuntė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui anksčiau aptartus dokumentus. Duomenų, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose yra užfiksuotas kitoks S. P. el. pašto adresas, ar elektroninio pašto dėžutės jis apskritai neturi, nesinaudoja, byloje nėra, todėl šie apelianto argumentai laikytini deklaratyviais.

15. Priešingai nei teigia apeliantas, policija įsitikino, kad jis turi elektroninio pristatymo dėžutę, kuri yra aktyvi, todėl jis yra Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėmis sistemos priemonėmis naudotojas. Dėl šios priežasties policija galėjo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu jam siųsti vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų, o būtent – elektroninio ryšio priemonėmis į elektroninio pristatymo dėžutę. Pažymėtina, jog nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu įteikimo diena S. P. laikytina 2021 m. sausio 26 d., tačiau vadovaujantis ANK 573 straipsnio 5 dalimi, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu įteikimo diena pažeidėjui turi būti laikoma 2021 m. sausio 27 d.

16. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2021 m. sausio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu S. P. įteikti tinkamai, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog jis iki 2021 m. kovo 23 d. nebuvo informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną yra nepagrįstas. Be to, kaip jau minėta, policija, išsiuntusi apeliantui administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu per E. siuntų pristatymo sistemą, ANK 573 straipsnio nuostatų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir papildomai įsitikinti, kad S. P. yra informuotas apie už administracinio nusižengimo padarymą jam paskirtą baudą, neprivalėjo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisinio pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė