Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu M. L. parodė, jog prisipažįsta, kad sužalojo R. K., tačiau tai padarė, kadangi buvo sumuštas. Dėl grasinimų tėvui, kaltinamasis paaiškino, jog jie kartu išgėrinėjo, todėl galėjo kažką jam pasakyti, o tėvas paskambino policijai. M. L. nurodė, jog su R. K. susitiko miškelyje, kuris yra Laisvės prospekte. R. K. pasiūlė nuvažiuoti pas jo pažįstamą, pasiūlė ten išgerti. Nuvažiavus pas R. K. pažįstamą, kuris gyvena su šio seserimi, pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė du ar tris butelius degtinės. Tuomet kilo konfliktas, iš pradžių jis buvo žodinis, o vėliau R. K. sudavė kelis smūgius, nuo kurių kaltinamasis kelis kartus nukrito nuo taburetės, dar vėliau viskas aprimo. Kaltinamasis teigė, kad ir vėl buvo vartojamas alkoholis, tuomet kilo dar vienas konfliktas, jį pradėjo mušti dviese. M. L. tvirtino, jog jis bandė iš tų namų pabėgti, tačiau jį mušę asmenys to padaryti neleido. Dėl tokių veiksmų paėmė nuo stalo peilį ir dūrė juo R. K.. Pamena, jog atsibudo Lazdynų ligoninėje. Peiliu dūrė, kadangi buvo mušamas, spardomas. Kur tiksliai dūrė peiliu, kaltinamasis nurodyti negalėjo, kadangi peiliu švaistėsi. Galimai tris kartus dūrė į pilvą. Peiliu dūrė R. K. ir tuo metu atbėgo šio sesers vyras, jie kartu jį spardė. Jis buvo spardomas, kai bandė atsistoti, tuomet nuo stalo paėmė peilį. Kaltinamasis nurodė, jog į svečius nuėjo dienos metu, bute gyvena R. K. sesuo su vyru. Kai atėjo į butą, jame buvo su juo kartu atėjusi J. S., taip pat du mažamečiai vaikai, R. K. sesuo. M. L. nurodė, jog alkoholį vartojo jis, R. K., jo pažįstamas, šiek tiek R. K. sesuo, alų vartojo J. S.. Konfliktas prasidėjo virtuvėje, kaip atsidūrė prie buto durų, neatsimena. Kaip prasidėjo konfliktas, neatsimina, galbūt konfliktas kilo dėl senų nuoskaudų, kadangi jis anksčiau buvo sužalojęs R. K.. M. L. aiškino, jog R. K. jam pradėjo kažką sakyti, tuomet sudavė smūgių seriją, iš kito kambario atėjo vyras, kuris padėjo R. K. mušti. Kaltinamasis penkis ar šešis kartus bandė stotis, sugriebė nuo stalo peilį ir juo dūrė. Vyrai kaltinamąjį daugiausiai mušė į galvos sritį. M. L. teigė, kad dūrė arčiausiai stovinčiam asmeniui, tuo metu, kai dūrė peiliu, jis taip pat stovėjo. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jis negalėjo atsistoti, kai jį mušė R. K., tačiau sugebėjo atsistoti, kai jį mušė dviese. Jeigu būtų mušamas vieno asmens, peiliu nebūtų dūręs. Dėl grasinimų tėvui kaltinamasis paaiškino, jog kartu su tėvu vartojo alkoholį, įvyko žodinis konfliktas, gal ką šiam ir leptelėjo, gal sakė, kad nužudys ar dar kažką padarys. Prieš tėvą jokių smurtinių veiksmų neatliko. Tuomet nuėjo į savo kambarį ir užmigo, pabudo, kai atėjo policijos pareigūnai, ką veikė tėvas tuo metu, kai jis nuėjo į kambarį, nežino. Konfliktas galėjo kilti dėl to, kad stipriau uždarė duris, dėl ko iškrito durų stiklas, šį stiklą kitą dieną įdėjo atgal į duris. Prasidėjus konfliktui, mama iš buto išbėgo, ji taip elgiasi visuomet.

Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, jog viskas įvyko 2015 m. rugsėjo mėnesį. M. L. jam paskambino ir pasiūlė susitikti. Su M. L. susitiko Pašilaičių rajone esančiame miškelyje. Kartu su savo dukra, M. L. ir J. S. nuvyko pas seserį į butą, kuris yra Gelvonų g. Bute kartu su M. L., J. S. ir S. S. sėdėjo, vartojo alkoholį. Su M. L. apsipyko, susistumdė, bandė muštis, tačiau apsistumdymas vyko labai trumpai. Vaikai pradėjo rėkti bei verkti, todėl konfliktas nurimo. Dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Susistumdymas įvyko koridoriuje, jie buvo nukritę ant grindų. J. S. bandė juos išskirti, o S. S. tuo metu sėdėjo virtuvėje. Į koridorių išėjo, kadangi kažkuris pasiūlė išeiti ir pasiaiškinti. Vėliau vėl visi kartu sėdėjo virtuvėje. S. S. išėjo į balkoną parūkyti, vaikai buvo kitame kambaryje, J. S. taip pat buvo kažkur išėjusi arba junginėjo muziką. R. K. nurodė, jog jis liko kartu su M. L. virtuvėje. Jis stovėjo prie spintelių, o M. L. sėdėjo prie stalo. Kaltinamasis pasiūlė eiti parūkyti, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Nukentėjusysis nurodė, kad M. L. atsistojo, viena ranka jį apkabino, o jis bandė nuimti tą ranką, tuomet ir buvo pirmas dūris. Dar sugebėjo suduoti M. L., tačiau kiek kartų, neatsimena. Po smūgio M. L. buvo nukritęs ant kėdės. Išeidamas iš virtuvės matė, kaip iš balkono išeina S. S.. Tarp pirmojo konflikto ir dūrio peiliu praėjo apytiksliai viena valanda. Po susistumdymo su M. L. daugiau nekonfliktavo. Nukentėjusysis nurodė, jog jis neatsimena, ar po pirmojo konflikto M. L. bandė išeiti iš buto, greičiausiai nebandė. M. L. jau buvo neblaivus tuo metu, kai jie susitiko miškelyje. M. L. bute buvo nuėjęs miegoti, jis iki tol elgėsi agresyviai, galimai įžeidinėjo J. S.. Pirmas dūris peiliu buvo į kairę pusę po pažastimi, kitų smūgių neatsimena. Peilio M. L. rankose nematė. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl M. L. jam dūrė. Įvykio dieną buvo tik vienas apsistumdymas su M. L.. Iki dūrių peiliu M. L. jam smūgių nebuvo sudavęs, ar jis sudavė smūgius kaltinamajam, neatsimena. S. S. su M. L. elgėsi normaliai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. S. paaiškino, jog jis grįžo iš darbo, namuose rado svečių. Liudytojas teigė, jog jis, kaltinamasis, R. K., kaltinamojo draugė virtuvėje vartojo alkoholį. Bute dar buvo liudytojo sugyventinė, kuri alkoholio nevartojo, bei du mažamečiai vaikai. Viskas galėjo vykti 2015 m. rugsėjo 5 d. vakare. Liudytojas aiškino, jog kaltinamasis jam iš karto nepatiko, kadangi griebdavo savo draugei už gerklės. Kodėl kaltinamasis griebdavo merginai už gerklės, liudytojas nurodyti negalėjo. Liudytojas į tokius kaltinamojo veiksmus nereagavo. Kaltinamasis vienu metu nuėjo pamiegoti į kambarį, pabudęs grįžo į virtuvę ir vėl griebė savo draugei už gerklės. Tuomet R. K. susikibo su M. L., jie susistumdė, bandė muštis, buvo parkritę, grumtynių metu suplėšė vienas kitam marškinėlius, sudavė vienas kitam smūgius į nugarą. R. K. gynė M. L. merginą. Liudytojas bei M. L. mergina nebandė skirti besigrumiančių asmenų. Grumtynės baigėsi ir vėl visi pradėjo vartoti alkoholį. Vyrai gėrė degtinę, o mergina alų. Tuomet liudytojas išėjo parūkyti, o mergina virtuvėje buvusiame kompiuteryje ieškojo muzikos. Grįždamas į virtuvę tarpduryje pamatė R. K., kuris pasakė kviesti greitąją. Liudytojas bandė praeiti pro R. K. ir pamatė, jog šiam bėga kraujas, jis buvo susiėmęs už dešinio šono. S. S. pamatė virtuvėje sėdintį M. L., kuris rankoje turėjo peilį. Liudytojas su koja išspyrė M. L. iš rankos peilį, šį peilį paėmė ir užmetė ant spintos. R. K. rėkė, vaikai taip pat rėkė, buvo iškviesta greitoji pagalba, R. K. buvo nuvestas į kambarį ir paguldytas ant sofos. Mergina pasiūlė M. L. išeiti iš buto. Liudytojas teigė, kad jis M. L. iš buto neišleido, prieš jį panaudojo fizinę jėgą. M. L. sudavė smūgius rankomis ir kojomis, galėjo suduoti dešimt smūgių, smūgių galėjo būti ir daugiau, kaltinamajam smūgiavo į galvą, į nugarą, šonus. Kaltinamasis buvo pargriautas, liudytojas jį laikė prispaudęs, kai M. L. bandė keltis, jam suduodavo smūgius. Iki įvykio M. L. nebuvo sumuštas, tačiau jis įvykio dieną buvo su akiniais, gal kažkas po akim ir buvo, tačiau tai nebuvo mėlynė. M. L. liudytojui taip pat sudavė smūgius, tačiau žala jam nebuvo padaryta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, jog viskas įvyko 2016 m. rugsėjo 5 d., apie 17 val. M. L. tą dieną jai pasiūlė susitikti. Ji sutiko. Atvykus į susitikimo vietą, joje buvo M. L., R. K. ir šio mažametė dukra. R. K. pasiūlė važiuoti pas jo seserį, kadangi ji prašė pažiūrėti jos sūnų, kol grįš sugyventinis. Kai užėjo į R. K. sesers butą, jame buvo R. K. sesuo, jos sugyventinis bei jų sūnus. Visi kartu leido laiką. Daugiausiai buvo virtuvėje. Po kurio laiko M. L. nuėjo miegoti, nes buvo visiškai girtas. Liudytoja toliau bendravo su kitais bute buvusiais asmenimis, vartojo alkoholį. M. L. atsikėlė. Toliau buvo bendraujama, žaidžiama su vaikais. Vienu metu M. L. atsistojus ir ketinant kažką pasakyti liudytojai, R. K. taip pat atsistojo ir užpuolė M. L., kuris nuvirto nuo kėdės, ant kurios sėdėjo. Liudytoja patikslino, kad M. L. nukrito ne nuo kėdės, o ant kėdės užkrito. R. K. M. L. pamušė kumščiais ir apsiramino. Kai buvo suduoti smūgiai, M. L. stovėjo tarp liudytojos ir R. K.. Po kiek laiko M. L. vėl atsistojo, ėjo link vonios durų, iš paskos nuėjo R. K., kuris M. L. su alkūne sudavė smūgį į kaklą. M. L. nukrito ir gulėjo ant grindų, o R. K. toliau jį mušė. Liudytoja pribėgo prie M. L. ir R. K., norėjo pastarąjį nuraminti, tačiau ji buvo sugriebta S. S., kuris pasakė, kad jie patys išsiaiškins, nereikia jiems trukdyti. R. K. apsiramino, kai liudytoja pasakė, jog jo dukra verkia. Liudytoja pagalvojo, kad jai ir M. L. reikia išeiti iš tų namų. Jie priėjo prie durų, tačiau S. S. jų neišleido, sakė, kad dar pabūtų. Liudytoja sutiko dar pabūti, o M. L. nieko neatsakė. Tuomet liudytoja nuėjo į kambarį su balkonu, skambino draugei, ji išgirdo, jog kažkas įvyko virtuvėje. Ji ėjo į virtuvę ir pro ją praėjo kruvinas R. K.. Virtuvėje gulėjo M. L., o S. S. jį mušė kojomis bei rankomis. M. L. gulėjo šalia viryklės. Liudytoja iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Įvykio dieną M. L. dėvėjo akinius nuo saulės, jam buvo kažkoks įdrėskimas – nubrozdinimas prie akies, kuris buvo dar prieš atvykstant į butą, tikriausiai jam skaudėjo akis. Tarp pirmojo ir antrojo smurto panaudojimo M. L. praėjo apie dešimt minučių. Kas nulėmė R. K. smurtinius veiksmus, liudytoja nežino. Galbūt buvo kažkoks pokalbis, tačiau ji tokio pokalbio negirdėjo, kadangi dažnai išeidavo pakalbėti telefonu. Liudytoja nurodė, jog ji tą vakarą vartojo alkoholį, gėrė sidrą ir porą kokteilių. Virtuvėje per kompiuterį buvo įjungta muzika, kompiuteris stovėjo prie viryklės. Muziką reguliavo S. S.. Laukiant policijos ir medikų, S. S. M. L. ištempė į koridorių ir toliau šį mušė. Liudytoja bandė nuraminti S. S.. M. L. nei karto nebuvo sudavęs R. K. ar S. S.. Kai R. K. mušė M. L. pirmą kartą, šiam kumščiu buvo suduoti kokie 3-4 smūgiai į veido sritį. Kai M. L. ėjo į vonią, R. K. šiam sudavė vieną smūgį alkūne į sprandą, M. L. parkritus buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, tačiau, kiek buvo suduota smūgių, liudytoja nurodyti negalėjo. Smūgiai buvo suduoti į galvą, kadangi R. K. buvo prie kaltinamojo galvos. Liudytoja teigė, jog bandė R. K. tempti už marškinėlių, tačiau ją laikė S. S.. Po įvykio su R. K. nebendravo, su M. L. bendravo. S. S. su M. L. bendravo nedraugiškai, atšiauriai. Liudytoja negalėjo nurodyti, kuo pasireiškė bendravimo atšiaurumas. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. L. parodė, jog užėjus į butą, ji prieškambaryje pamatė M. L., kuris buvo kruvinas. Jai ir kolegai buvo pasakyta, jog kambaryje guli kitas kruvinas žmogus, o koridoriuje yra ne M. L. kraujas. Kambaryje pamatė peiliu sužalotą asmenį. Kaltinamasis gulėjo prieangyje, kaip liudytoja suprato, jam buvo suduota, kad jis nepabėgtų. Liudytoja nurodė, kad, pažadinus M. L., jis pradėjo muistytis, priešintis, keiktis, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Įvykio vietoje buvo nukentėjusysis, buto savininkas ir kaltinamasis. Liudytoja nurodė, jog ji atsimena, kad buto savininkas sakė, jog įvykio vietoje buvo viena mergina. Taip pat liudytoja nurodė, jog mergina bute pasirodė tik po kurio laiko, gal po valandos. Iš pradžių merginos įvykio vietoje nebuvo. Mergina nenorėjo bendrauti, nenorėjo nurodyti savo duomenų. Bendraujant su buto savininku, šis nurodė, jog jis buvo balkone, ten rūkė ar telefonu kalbėjo, išgirdo garsus, riksmus, išbėgo iš balkono ir pamatė kruviną nukentėjusįjį. Buto savininkas aiškino, jog M. L. pradėjo šalintis iš buto, todėl jis jam trenkė. Nuo smūgio M. L. nugriuvo, išsijungė. Liudytoja nurodė, jog M. L. sužalojimų ji negali apibūdinti, kadangi jis buvo visas kruvinas, išsivoliojęs ne savo kraujyje. Peilis buvo rastas virtuvėje. Buto savininkas aiškino, jog jis iš M. L. atėmė peilį ir jį numetė. M. L. gulėjo ant pilvo, persikreipęs. M. L. draugė J. S. į butą atėjo vėliau. Mažamečiai vaikai buvo uždaryti kambaryje. Atvykus į įvykio vietą, J. S. liudytojos akiratyje tikrai nebuvo. Atvykus į įvykio vietą užėjo į koridorių, tuomet nuėjo į kambarį, kuriame gulėjo nukentėjusysis, nuėjo į virtuvę, kurioje bendravo su buto savininku, ir į kambarį, kur buvo vaikai. Kitų asmenų bute tuo metu nebuvo. Į vonią bei tualetą nebuvo užėjus. Merginą pamatė tik po kokios valandos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, jog įvykio jis nelabai atsimena. Jis atsimena, jog buvo nuvykta į Gelvonų gatvę, tikslaus adreso neatsimena. Įėjus į butą koridoriuje gulėjo asmuo, kuris galimai dūrė peiliu kitam asmeniui, o sužeistasis gulėjo kambaryje ant sofos, medikai jam suteikinėjo pagalbą. Prie asmens, kuris galimai dūrė kitam asmeniui peiliu, stovėjo buto savininkas, kuris paaiškino, kad buvo išėjęs į balkoną parūkyti, o asmuo, kuris gulėjo koridoriuje ir asmuo, kuris gulėjo kambaryje, gėrė virtuvėje arba kambaryje. Vienas asmuo be priežasties dūrė kitam asmeniui peiliu. Buto savininkas paaiškino, jog jam išėjus iš balkono, sužeistasis pasakė, kad yra padurtas peiliu, paprašė iškviesti greitąją. Buto savininkas sulaikė kaltininką. Kaltininkui buvo uždėti antrankiai, jis buvo sulaikytas. Sulaikytasis elgėsi agresyviai, kai jam buvo uždėti antrankiai, jis spardėsi, buvo nelabai adekvatus. Šis asmuo matė, jog yra sulaikomas policijos pareigūnų, jam buvo prisistatyta. Užėjus į butą, buvo daug kraujo, ar sulaikytasis buvo sužalotas, nežino, kadangi bute buvo daug kraujo ir nebuvo aišku, kurio asmens kraujas. Buto savininkas greičiausiai nebuvo sužalotas. Liudytojas negalėjo pasakyti ar bute buvo daugiau žmonių, jis nurodė, kad bute tikrai buvo buto savininkas, nukentėjusysis ir asmuo, kuris buvo sulaikytas, be to, įvykio vietoje buvo ir medikai, kurie atvyko panašiu metu kaip ir liudytojas, galimai buvo mažametė mergaitė. A. S. parodė, jog atvykus į įvykio vietą visada yra bandoma surinkti kuo daugiau informacijos apie įvykį, yra užsirašomi liudytojų duomenys ir panašiai. Gauti duomenys yra fiksuojami tarnybiniuose pranešimuose, rašomas vienas tarnybinis pranešimas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar įvykio vietoje bendravo su kokia nors mergina ar moterimi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. parodė, jog į butą, kuriame gyvena, atvažiavo R. K. su savo dukra, M. L. ir jo draugė. M. L. tuo metu jau buvo smarkiai neblaivus. Namo grįžo S. S.. R. K., M. L., šio draugė ir S. S. pradėjo išgėrinėti. M. L. pradėjo šnekėti nesąmones. Pati liudytoja negėrė alkoholio, kadangi jai reikėjo į darbą. Liudytoja teigė, kad ji matė, kai vienu metu M. L. virtuvėje griebė savo draugei už gerklės. S. S. sudrausmino M. L.. Viskas apsiramino, liudytoja pasiūlė M. L. eiti pamiegoti. M. L. nuėjo miegoti. Liudytoja nurodė, jog ji išėjo į darbą. Apie tai, kad R. K. buvo sužalotas, ji sužinojo telefonu. Tuo metu, kai ji grįžo namo, bute buvo tik policijos pareigūnai, S. S. ir mama. S. S. su M. L. beveik nebendravo. M. L. buvo labai girtas. Vienintelis konfliktas, kurį matė liudytoja, buvo, kai M. L. sugriebė merginai už gerklės. Šio konflikto R. K. nematė, kadangi buvo išėjęs parūkyti. Liudytoja aiškino, jog jai brolis pasakojo, kad jie su M. L. buvo apsipykę, tačiau susitaikė, bandė apsikabinti, o M. L. dūrė peiliu. S. S. liudytojai pasakojo, kad jis nematė, kaip buvo sužalotas R. K., nes buvo balkone, rūkė, tuo metu virtuvėje buvo R. K., M. L. ir šio mergina.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. nurodė, jog jai paskambino dukra ir pranešė apie nelaimę. Nuvykus į įvykio vietą, ji pamatė, kad R. K. jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Tuo metu M. L. gulėjo ant grindų, policija jau buvo atvykusi. Liudytoja teigė, kad S. S. jai pasakojo, jog M. L. užgauliojo savo merginą, S. S. nuėjo parūkyti ir staigiai viskas įvyko. Šias aplinkybes S. S. nurodė po to, kai išvyko policija. Matė, kaip policija prievarta pakėlė M. L. ir išvedė iš buto. Liudytoja nematė, jog M. L. būtų sumuštas. M. L. pastoviai skambina R. K..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, jog tarp jos sūnaus ir vyro yra įvykę keletą konfliktų. Konfliktai kyla, kadangi R. L. erzina M. L. elgesys. Būtent R. L. yra konfliktų iniciatorius. R. L. visą gyvenimą yra agresyvus, viskas turi būti pagal jį. M. L. niekada nepuola pirmas. R. L. konfliktus spendžia policijos pagalba. Bute esančiose duryse yra blogai sudėti stiklai, todėl jie gali iškristi stipriau trenkus durimis. R. L. erzina tai, jog sūnus vaikšto išgėręs, prašo cigarečių, kyla žodinis konfliktas. Jeigu M. L. pasako kokį žodį tėvui, šis iškarto supyksta, jeigu M. L. parodo kokį gestą, tas iš karto kviečia policiją. Liudytoja nurodė, jog yra mačiusi, kaip M. L. ir R. L. yra susistumdę. Ji nėra girdėjusi, kad sūnus būtų grasines savo tėvui fiziniu smurtu. Paprastai M. L. yra ramus, tačiau jeigu jį per daug erzinsi, gali duoti atsaką. Liudytoja nurodė, jog ji nieko nebežino apie įvykį, susijusį su R. K.. M. L. draugavo su J. S..

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad R. K. pažįsta apie 10 metų, užaugo viename kieme. M. L. paaiškino, jog 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 12 val., prie Pašilaičių miškelio sutiko R. K., kuris buvo ne vienas, o su savo dukra. R. K. pasiūlė važiuoti pas S. S. išgerti. M. L. su tokiu pasiūlymu sutiko, paskambino savo draugei ir pakvietė kartu važiuoti. Draugė labai greitai atėjo į miškelį ir jie keturiese nuvažiavo pas S. S. į Gelvonų g. Jis pas S. S. bute buvo pirmą kartą. Jie visi užėjo į virtuvę. R. K. sesuo pabuvusi apie 15 minučių išvažiavo į darbą. R. K. dukra buvo kitame kambaryje su šio sesers sūnumi. Virtuvėje gėrė jis, R. K. ir S. S., o jo draugė visai negeria, todėl ji buvo tai virtuvėje, tai žaidė su vaikais. M. L. aiškino, jog vėliau jis nuėjo į kitą kambarį pamiegoti, nes buvo visai girtas. Kai prabudo ir atėjo į virtuvę, pamatė, kad ant stalo stovi dar vienas butelis alkoholio, kuris buvo jau truputėlį nugertas. S. S. su R. K. gėrė. Jis atsisėdo prie jų ir toliau su jais gėrė. Jie pradėjo kvailioti, lenkti rankas. Po kiek laiko jis R. K. kažką pasakė įžeidžiančio, bet ką tiksliai, pasakyti negali. Tada R. K. kumščiu jam du kartus trenkė į dešinę akį. Tuomet jis nukrito aukštielninkas nuo taburetės ant grindų. Bandė stotis, bet R. K. kumščiu jam vėl trenkė į veidą, bet, kur pataikė, jis nepamena. Jis vėl nukrito ant nugaros. Tuo metu virtuvėje nebuvo nei S. S., nei draugės. Jis vėl bandė stotis ir pamatė, kad į virtuvę įbėga S. S.. Suprato, kad gali blogai baigtis ir pamatė ant stalo gulintį peilį. Kai buvo beveik atsistojęs, jis stvėrė peilį ir juo dūrė R. K. į pilvo sritį, bet kur tiksliai, pasakyti negali, dūrė ir antrą kartą. Viskas vyko labai greitai. Nepamena, kaip dūrė R. K. į kaklą. Tuomet S. S. jam kumščiu trenkė į veidą ir jis nukrito. Daugiau nieko nepamena, nes buvo be sąmonės. Pamena, kad atvažiavo policija, o po to greitoji medicinos pagalba. Jį išvežė į Lazdynų ligoninę, o R. K. į Santariškių ligoninę. Lazdynų ligoninėje jam susiuvo kairę ausį, suteikė pirmąją medicininę pagalbą ir paleido. Jo abi akys buvo mėlynos, sumuštos. Dėl įvykio jis labai gailisi, nereikėjo jam R. K. durti, bet jis gynėsi, bandė išvengti sunkesnių pasekmių, nes R. K. su S. S. norėjo jį primušti. (t. 1, b. l. 150, t. 2, b. l. 19-20, 23-24)

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, kad R. K. jį pirmas pradėjo mušti. R. K. išgėręs tampa labai agresyvus. R. K. užpuolė tik po to, kai šis jį puolė. Įvykio metu buvo labai girtas. Po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, jam buvo nustatytas bendras viso kūno sumušimas, ausies sumušimas, viena akimi tik po kurio laiko pradėjo matyti, visas veidas buvo sudaužytas. Bute be jo ir R. K. dar buvo R. K. draugas, jo dukra bei M. L. draugė. R. K. pats jį pasikvietė į butą, ten visi vartojo alkoholį. Buitinis peilis gulėjo ant stalo ir jis gindamasis dūrė R. K. porą kartų į šoną, R. K. tuo metu stovėjo. (t. 1, b. l. 134-137)

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. dėl grasinimo tėvui parodė, kad 2015 m. spalio 19 d. jis visą dieną, būdamas namuose, vartojo alkoholį. Vakare dėl kažkokios priežasties tarp jo ir jo tėvo įvyko žodinis konfliktas. Ir jis, ir tėvas buvo girti. Kiek jis pamena, tėvas jam kažką pasakė, o jis pradėjo jam sakyti visokias nesąmones. Ką būtent jis sakė, nepamena, nes buvo labai girtas, tačiau pamena, kad konfliktas buvo tik žodinis, jokių veiksmų prieš tėvą jis nesiėmė. Jis nepamena, kad būtų sudaužęs kambario durų stiklą. Jis neatmeta galimybės, kad galėjo pasakyti tėvui „užmušiu“, bet jokių realių veiksmų nedarė, nesiruošė nieko panašaus daryti. Daugiau nieko nepamena ir nieko paaiškinti negali. (t. 2, b. l. 8)

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu M. L. dėl grasinimo tėvui parodė, kad 2015 m. spalio 19 d. nuo ryto jis su tėvu pradėjo namuose vartoti alkoholį. Kiek su tėvu jis išgėrė, nepamena. Vakare, bet kiek tiksliai valandų buvo, pasakyti negali, jis su tėvu susibarė, bet dėl ko, nepamena. Tada jis jam pasakė, kad „užmušiu“. M. L. teigė, jog nuėjo į savo kambarį, bet prieš atidarant savo kambario duris iš durų iškrito durų stiklas, kuris nedūžta, nes yra plastikinis. Atsigulė į lovą ir užmigo. Jį pažadino pareigūnai ir išvežė į policijos komisariatą. Jo mama sakė pareigūnams, kad jis nieko nepadarė, bet jie jos neklausė. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, tik tiek, kad jis ir jo tėvas buvo girti. (t. 2, b. l. 19-20, 23-24)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl grasinimo tėvui M. L. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Buvo išgėręs, daug nesąmonių tėvui pasakė. Kartu su tėvu išgeria alkoholio, o paskui pykstasi. (t. 2, b. l. 13)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 15.00 val., jis kartu su draugu M. L., jo mergina bei dukra nuėjo pas seserį I. K. į svečius. I. K. išvyko į darbą, o jie visi linksminosi, vartojo alkoholį. Jis ir M. L. draugė gėrė alų, M. L. bei sesers vyras S. S. degtinę. M. L. išgėręs tapo priekabus, nedraugiškas, grubiai elgėsi su savo drauge. Apie 19.00 val. pamatė, kaip M. L. draugei grubiai suėmė už gerklės. M. L. padarė pastabą, kad taip nesielgtų. Tuomet M. L. sėdėdamas prie stalo griebė peilį nuo stalo ir peiliu dūrė jam keliskart į kairį šoną. Po antro dūrio jis nukrito ant grindų, tuomet M. L. dar keliskart jam dūrė, bet kur konkrečiai, nepamena. Jis pasakė S. S., kad jį sužeidė. (t. 1, b. l. 49)

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 15.00 val., jis susitiko su M. L. miškelyje, netoli namo, esančio Laisvės pr. 95, Vilniuje. R. K. teigė, jog jis labai skubėjo, nes jam reikėjo eiti pas seserį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūrėti jos sūnų, kadangi seseriai reikėjo į darbą. Vaiką turėjo prižiūrėti, kol ateis sesers sugyventinis S. S.. M. L. piktai jam pasakė „što kidaješ“. Tuomet R. K. M. L. pasiūlė važiuoti kartu. Jie kartu nuėjo į sustojimą „Rajoninė poliklinika“ ir sutiko M. L. draugę. Visi nuvažiavo pas jo seserį namo. Pas seserį atvažiavo apie 15.00 val. M. L. buvo jau girtas. Jie visi sėdėjo virtuvėje, netrukus atėjo ir jo sesers I. K. sugyventinis S. S.. Vaikai žaidė kambariuose, o jie visi virtuvėje po truputį gėrė, tik jo sesuo negėrė, kadangi jai reikėjo į darbą. M. L. buvo jau visai girtas, todėl jie jį nuvedė į kambarį ir paguldė miegoti. M. L. gal po dviejų valandų atsikėlė ir atėjo pas juos į virtuvę, toliau su jais gėrė. Apie 17.40 val. jo sesuo išėjo į darbą. Jis gėrė alų, kiti asmenys gėrė degtinę. M. L. gėrė viską iš eilės: ir alų, ir degtinę. Po kiek laiko M. L. pradėjo užgaulioti savo merginą negražiais žodžiais. R. K. tvirtino, jog jis M. L. pasakė, kad taip su merginomis elgtis negalima. M. L. jam pasakė eiti, o šis paklausė, kur. Kaip ten tiksliai buvo, nepamena, bet jis su M. L. buto koridoriuje susistumdė. Jis su dviem rankomis pastūmė M. L., o po to M. L. jį. Tuomet pribėgo M. L. draugė, bandė jį atitraukti nuo M. L. ir jie visi trys nugriuvo ant grindų, kadangi neišlaikė pusiausvyros. Vėliau viskas aprimo ir visi vėl nuėjo į virtuvę. Gal po pusvalandžio jis su M. L. liko dviese virtuvėje, S. S. nuėjo rūkyti į balkoną, o M. L. draugė kažkur dingo. Jis virtuvėje stovėjo prie stalo, iš už nugaros rankomis buvo atsirėmęs į stalo kraštą, o prieš jį maždaug 1 metro atstumu ant kėdės sėdėjo M. L.. M. L. jam pasiūlė eiti rūkyti, bet jis pasakė, kad nenori. M. L. atsistojo ir, iš kairės pusės priėjęs prie jo, apkabino jam kaklą. Jis paėmė M. L. ranką ir nuėmė nuo savo kaklo. Tuo momentu pajuto dūrį į kairįjį šoną prie pažasties. Iš karto nesuprato, kas atsitiko, bet pažiūrėjęs pamatė, kad stipriai bėga kraujas. Iš kur M. L. paėmė peilį, jis nematė, bet mano, kad nuo stalo, nes ant stalo gulėjo maistas. Jis M. L. su dviem rankomis nuo savęs atstūmė. M. L. atsisėdo ant kėdės. R. K. teigė, jog norėjo atimti virtuvinį peilį, kurį M. L. laikė rankoje, bet M. L. priėjo iš priekio prie jo ir pajuto antrą dūrį į kairį šoną žemiau nei pirmą kartą. Su tiesia koja M. L. jį dar pastūmė ir jis ant „keturių“ nukrito, su rankomis atsirėmė į grindis. Jis keturiomis norėjo eiti į kambarį prašyti pagalbos, bandė rėkti, bet nesugebėjo, nes stipriai bėgo kraujas. M. L. priėjęs iš nugaros, jam vieną kartą su peiliu perbrėžė per kaklą iš dešinės pusės ir porą kartų dūrė į tą patį kairįjį šoną. Jis bandė šliaužti į kambarį ant lovos. Tuo metu atėjo S. S. ir, pamatęs jį visą kruviną, stvėrė M. L. buto koridoriuje, nes jis norėjo pabėgti. Sąmonės praradęs nebuvo, bet jam buvo labai sunku kvėpuoti, gaudė orą. R. K. tvirtino, kad pats nušliaužė iki kambario lovos ir atsigulė. Jam buvo labai blogai, bandė ir ant nugaros gultis, ir ant šono, bet buvo blogai. S. S. paprašė iškviesti greitąją pagalbą, bet kas iškvietė, nežino. S. S. bandė jam suteikti pirmąją pagalbą. Medikai atvažiavę jį išvežė į Santariškių ligoninę. Santariškėse jam iš karto darė operaciją. Po savaitės jam darė du drenažus, po penkių dienų kartojo procedūras. Jis ligoninėje pragulėjo vieną mėnesį ir septynias dienas. M. L. pas jį nei karto į ligoninę atėjęs nebuvo. Dėl įvykio jis turi pretenzijų M. L.: patyrė fizinį skausmą, moralinę žalą. R. K. negalėjo ilgai dirbti, nes gydėsi. Dar iki šiol jaučia skausmus, negali pilnai dirbti. (t. 1, b. l. 50-51)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini), jis nuėjo į balkoną parūkyti. Virtuvėje liko R. K., M. L. ir šio draugė. Apie 19.40 val. parūkęs atėjo atgal ir prie virtuvės durų sutiko R. K., kuris pasakė, kad M. L. padūrė jį peiliu. Jis M. L. dešinėje rankoje pamatė peilį, kurį atėmė ir iškvietė medikus. Peilis prieš tai gulėjo virtuvėje ant stalo, nes jie visi išgėrinėjo, o peilis buvo skirtas maistui pjaustyti. Paties įvykio nematė. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino. Kai ėjo rūkyti, viskas buvo gerai, niekas nesipyko. (t. 1, b. l. 102)

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 17.00 val., pas juos atėjo R. K., žmonos brolis, su dukra. R. K. atėjo su M. L. ir jo mergina. R. K. su M. L. jau buvo išgėrę, M. L. buvo girtesnis. Jie visi nuėjo į virtuvę. Jo žmona apie 18.00 val. išėjo į darbą, o jie visi liko virtuvėje, gėrė degtinę. Vėliau M. L. nuėjo į kambarį prigulti, nes buvo jau gerokai išgėręs. M. L. gal po pusantros valandos prabudo ir atėjo vėl pas juos į virtuvę. Visi gėrė toliau, M. L. pradėjo įžeidinėti savo merginą, stvėrė už kaklo, bet nesmaugė. R. K. davė pastabą M. L., kad ramintųsi ir neužgauliotų merginos. Vėliau M. L. su R. K. susikibo, jis norėjo juos išskirti, bet pamatė, kad jie nesimuša, patys viską išsiaiškino, apsikabino. Tada jie vėl atsisėdo prie stalo. Jis pasiūlė eiti rūkyti, bet niekas nėjo. Jis atsistojo ir vienas išėjo į balkoną parūkyti. Atėjęs vidun jis pamatė, kad R. K. stovi virtuvės ir koridoriaus tarpduryje. Praeidamas pro R. K. jis pasiūlė užeiti į virtuvę ir atsisėsti. M. L. sėdėjo ant virtuvinio kampo. Pamatė, kad M. L. ranka buvo nuleista, o joje buvo virtuvinis peilis. Tuomet atsisuko į R. K. ir pamatė, kad jis laikosi už kaklo kairės pusės. R. K. jam pasakė, kad jis kviestų greitąją medicinos pagalbą, nes jam yra blogai. Tada stipriai iš R. K. kaklo pasipylė kraujas. M. L. mergina stovėjo virtuvėje prie lango, ji buvo išsigandusi. S. S. pasimetė, bet po poros minučių, o gal sekundžių koja spyrė M. L. į ranką, kad išmuštų peilį. Peilis nukrito ant grindų, jis stvėrė peilį ir jį užmetė ant spintelės. R. K. atsiklaupė ant grindų, nes, matyt, jam buvo labai bloga, kraujas stipriai bėgo. Jis paėmė R. K. ant rankų ir nunešė į kambarį, paguldė į lovą. Mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis atėjo atgal į virtuvę, kur sėdėjo M. L.. Mergina jam pasakė, kad su M. L. išeina. Kai M. L. ir mergina buvo prie buto durų, jis priėjo prie M. L., stvėrė už rankos, kad šis neišeitų, bet M. L. pradėjo tampyti jo ranką, kad jis pasitrauktų. S. S. nurodė, jog kumščiu M. L. trenkė į veidą, bet kur pataikė, nematė. M. L. nukrito ant grindų, atsistojo ir kumščiu jam trenkė į veidą. M. L. pataikė jam į dešinį žandą. Jis M. L. trenkė atgal į veidą kumščiu. M. L. nukrito koridoriuje ant grindų ir tuomet atėjo policijos pareigūnai. Iš karto atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir R. K. išvežė, o po to išvežė ir M. L.. S. S. policijos pareigūnams parodė, kur guli peilis. S. S. tvirtino, jog nežino, dėl ko M. L. dūrė peiliu R. K., įvykio nematė. (t. 1, b. l. 103-105)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 19.45 val., patruliuodama kartu su kolega gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas vyras, aplinkybės neaiškios. Atvykus į įvykio vietą prie buto, laiptinėje, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus S. S., kuris paaiškino, kad jam būnant balkone, įėjo kruvinas R. K. ir pasakė, kad jam peiliu dūrė tame pačiame bute buvęs M. L.. Toliau S. S. aiškino, kad M. L. bandant pabėgti iš buto, jis jį sustabdė trenkdamas jam. Užėjus policijos pareigūnams į butą, koridoriuje ant grindų pamatė pilna išteplioto kraujo, o nuo durų 2 metrų atstumu ant grindų gulėjo M. L., kuris miegojo susirietęs, jo rūbai buvo kruvini. S. S. nurodė, kad gulintis koridoriuje asmuo yra užpuolikas, o nukentėjusysis guli kambaryje. Nuėjus į kambarį pamatė ant lovos šonu gulintį R. K.. Į kambarį užėjo medikai, kurie apžiūrėjo R. K., iškvietė reanimaciją. Bute taip pat buvo M. L. draugė J. S.. A. L. S. S. klausė, kur yra peilis. S. S. nurodė, kad peilį užmetė virtuvėje ant viršutinės spintelės. Liudytoja kartu su juo nuėjo į virtuvę ir S. S. radęs peilį jį atidavė. Peilį iš karto įdėjo į plastikinį maišelį. M. L. buvo nuvežtas į ligoninę, nes jo ausis ir veidas buvo kruvini. R. K. taip pat buvo išvežtas į ligoninę. (t. 1, b. l. 100)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 12.30 val., jai paskambino jos draugas M. L. ir pakvietė ateiti prie miškelio, esančio Pašilaičiuose. Apie 14 val. ji atėjo į nurodytą vietą. M. L. buvo su draugu R. K.. R. K. ir M. L. buvo išgėrę. R. K. pasiūlė kartu su juo važiuoti pas jo seserį, nes jam reikėjo porą valandų prižiūrėti jos berniuką. Jie sutiko ir nuvažiavo į Šeškinę, nuėjo į parduotuvę, kur R. K. nusipirko alaus, o ji pasiėmė dvi skardines sidro. Atėjus į butą, nuėjo į virtuvę, kur ji, R. K. sesuo, jos sugyventinis, R. K. ir M. L. sėdėjo. Vaikai lakstė po butą. Vyrai gėrė alų, o ji sidrą, sesuo nieko negėrė, nes apie 17.00 val. išėjo į darbą. J. S. teigė, jog ji buvo tai virtuvėje, tai kambaryje su vaikais, tai telefonu šnekėjo. M. L. buvo nuėjęs į kambarį pamiegoti, nes buvo visai girtas. Tada R. K. su sesers sugyventiniu nuėjo į parduotuvę ir atnešė butelį degtinės. Sėdėjo virtuvėje ir gėrė. Kai liko pusę degtinės butelio, atsikėlė M. L. ir atėjo į virtuvę, gėrė su R. K. ir jo sesers sugyventiniu. Po kiek laiko R. K. kažką pasakė M. L., o M. L. atgal. Tuo metu R. K. stovėjo iš kairės pusės M. L., o M. L. sėdėjo ant kėdės. Tada R. K. kumščiu trenkė M. L. į veidą ir jis nukrito šonu virtuvėje ant grindų. M. L. nukritęs veidą užsidengė rankomis, o R. K. gal dar du kartus kumščiais trenkė jam į veidą. Paskui R. K. apsiramino. J. S. aiškino, jog ji bandė nuraminti R. K., o sesers sugyventinis sėdėjo ir nieko nesakė. Paskui jie visi toliau bendravo. Po kokių 30 minučių M. L. atsistojo ir norėjo eiti į vonią, o R. K. ėjo iš paskos ir koridoriuje alkūne M. L. trenkė į petį. M. L. koridoriuje nukrito ant pilvo, atsisuko šonu ir veidą užsidengė rankomis. R. K. vieną kartą alkūne trenkė M. L. į nugaros sritį, o po to kumščiais ir kojomis spardė M. L.. Ji atbėgo iš virtuvės į koridorių ir bandė raminti R. K., šaukė, laikė už maikės. Tuomet atėjo R. K. sesers sugyventinis, ją apkabino iš nugaros, kad ji negalėtų trukdyti. J. S. tvirtino, kad R. K. sakė, jog ramintųsi, nes verkia jo mergaitė. Išgirdęs R. K. savo verkiančią dukrą, apsiramino ir nuėjo į virtuvę. M. L. atsikėlė, buvo paraudusi jo kairė akis, kairė ausis buvo raudona. Paskui jie visi vėl sėdėjo virtuvėje. Tuo metu jai suskambo mobiliojo ryšio telefonas ir ji nuėjo į kambarį šnekėti. Po poros minučių išgirdo triukšmą ir, kai ėjo į virtuvę, R. K. išeidinėjo iš jos su rankomis laikydamasis už pilvo. J. S. teigė, kad matė, jog R. K. bėgo kraujas. R. K. nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą, o M. L. virtuvėje gulėjo ant grindų. Tuo metu M. L. kojomis spardė sesers sugyventinis ir šaukė, kad užmuš, jis atsiims. Ji pradėjo ant sugyventinio rėkti, bet jis toliau kojomis spardė M. L. į galvą, šoną. Smūgių buvo nemažai, bet kiek, pasakyti tiksliai negali. Ji paėmė telefoną ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Sugyventinis ištempė gulintį M. L. į koridorių prie įėjimo ir toliau kojomis spardė M. L. į pilvą, šoną, galvą. Ji šaukė, bandė R. K. sesers sugyventinį raminti, bet jis nereagavo. Kai atvažiavo pareigūnai, M. L. gulėjo ant grindų, galima sakyti, buvo be sąmonės. J. S. suprato, kad R. K. padūrė M. L., bet, kodėl jis taip padarė, ji nežino. (t. 1, b. l. 112-113)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. parodė, kad R. K. ji nepažįsta, tik žino, kad jos sūnus su juo bendrauja. Kiek žino iš M. L. pasakojimo, R. K. visą laiką geria ir būna agresyvus. Kai M. L. grįžo iš kalėjimo, tai ji jo prašė nebendrauti su R. K., bet, kiek jai sakė M. L., pats R. K. pradėjo su juo bendrauti. Po įvykio, kai M. L. padūrė R. K., M. L. atėjo namo, jo visas veidas buvo sumuštas, ištinęs, abi akys buvo užtinusios, ausis buvo irgi ištinusi bei susiūta. M. L. ilgai tie sumušimai ant veido matėsi. Galva taip pat ištinusi buvo. Ant nugaros matėsi nubrozdinimai, bet ji gerai nežiūrėjo. M. L. daugiausiai buvo sumušta galva. (t. 1, b. l. 125)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2015 m. spalio 19 d., apie 20.30 val (duomenys neskelbtini), grįžęs girtas sūnus M. L. pradėjo kabinėtis, pagrasino rusiškai „zavaliu“, t. y. užmušiu, užversiu. Sudaužė duryse stiklą. R. L. nurodė, jog jis išsigando, kad su juo gali susidoroti, todėl užsidarė tualete ir paskambino į policiją. Grasinimus suprato kaip realius, nes sūnus neseniai grįžo iš pataisos namų. Jis vieną kartą buvo sužalojęs draugą plaktuku, o kitą kartą peiliu. Po sūnaus sugrįžimo iš įkalinimo įstaigos toks įvykis įvyko pirmą kartą. Viskas įvyko koridoriuje. Dėl sudaužyto stiklo pretenzijų neturi, žala nepadaryta. (t. 1, b. l. 119)

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. L. parodė, kad M. L. yra jo sūnus. 2015 metų gegužės mėnesį sūnus grįžo iš įkalinimo įstaigos, iš pradžių didelių problemų su juo neturėjo, tačiau nuo 2015 m. rugsėjo 7 d., kai sūnus įsivėlė į konfliktą ir dūrė kažkam peiliu, M. L. pradėjo kiekvieną dieną vartoti alkoholį. 2015 m. spalio 19 d., apie 20.00 val., sūnus grįžo namo, jis buvo akivaizdžiai girtas, pradėjo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono pakrovėjo ir negalėdamas jo surasti pradėjo rėkti, blaškėsi buto koridoriuje, kambaryje, kalbėjosi pats su savimi. Jis tuomet buvo kambaryje, į koridorių nėjo. Žmona tuo metu buvo savo kambaryje. Sūnus nei į kambarį, kur buvo jis, nei į kambarį, kur buvo jo žmona, nėjo. Girdėjo, kaip sūnus rėkė „zavaliu“, todėl suprato, kad sūnus grasina jam, kad jį užmuš. R. L. teigė, jog sūnus žinojo, kad jis yra namuose, bet susitikę akis į akį jie su sūnumi nebuvo. Tai jau ne primas kartas, kai sūnus grasina. Sūnus ne kartą buvo panaudojęs prieš jį smurtą. R. L. suprato, kad sūnus nekontroliuoja savo veiksmų ir gali jį sužaloti, todėl nutarė pasislėpti tualete. Jis greitai išėjo iš kambario ir bėgdamas į tualetą girdėjo sūnaus grasinimus užmušti, paskui užsidarė tualete. Jam bėgant į tualetą pasislėpti, sūnus buvo savo kambaryje, ten šaukė, jie su juo susitikę nebuvo. Jis užsidarė tualete ir tuomet išgirdo stiklo dūžio garsą, suprato, kad sūnus išdaužė kažkurių durų stiklą. Tuomet jis dar labiau išsigando, suprato, kad savo grasinimus sūnus gali realizuoti, nes visiškai nekontroliuoja savo veiksmų, ir greitai išbėgo iš tualeto. Tuomet pamatė, kad sūnus išdaužė kambario, kuriame gyvena jie su žmona, durų stiklą ir išbėgo iš buto į laiptinę. Laiptinėje jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paprašė pagalbos. Policijos pareigūnų jis sulaukė laiptinėje, ir, kai su pareigūnais grįžo į butą, sūnus miegojo savo kambaryje. Pareigūnai jį pažadino ir išvežė į komisariatą. Žmonai sūnus negrasino. Dėl išdaužto stiklo jis sūnui pretenzijų neturi. Nors konflikto metu sūnus grasino jam jo nematant, jis tuos grasinimus vertino kaip realius, nes būdamas girtas sūnus tampa visiškai neadekvatus ir nekontroliuoja savo veiksmų. (t. 1, b. l. 120-121)

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2015 m. spalio 19 d., apie 08.30 val., jis grįžo iš darbo ir iš karto nuėjo miegoti. Sūnaus namuose nematė. Vakare, apie 20.00 val., namo atėjo sūnus M. L., kuris buvo išgėręs. Jis pabudo nuo triukšmo. Girdėjo, kaip sūnus pas mamą prašė pinigų. Jis pradėjo iš kambario šaukti, kad pinigų sūnui neduotų. R. L. nurodė, jog jis atsikėlė ir išėjo į koridorių bei pasakė, kad žmona duotų jam piniginę, jog M. L. neprašytų pinigų. Sūnus stovėjo koridoriuje ir pradėjo šaukti „zavaliu“, reikalavo pinigų. Jis išsigando, kad sūnus nieko nepadarytų, nubėgo į tualetą ir užsidarė. Tuo momentu M. L. kumščiu trenkė į jų miegamojo duris ir iškrito organinis stiklas, bet nesudužo. Gal praėjus minutei, jis išgirdo, kad M. L. nuėjo pas žmoną į kambarį ir kažko reikalavo, o jis tuo momentu atidarė tualeto duris ir išbėgo į laiptinę. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, iškvietė policiją. Kai su atvykusiais policijos pareigūnais užėjo namo, M. L. jau miegojo savo kambaryje. Pareigūnai jį pažadino ir išsivežė. Tą dieną jis tikrai su sūnumi namuose negėrė. Kai sūnus M. L. ateina namo išgėręs, tai jis jo bijo, nes sūnus būna agresyvus, gali bet ką padaryti. (t. 1, b. l. 122)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. parodė, kad 2015 m. spalio 19 d. jos vyras su sūnumi buvo išgėrę. Išgėręs jos vyras būna agresyvus, kadangi viskas turi būti pagal jį. Vakare vyras susibarė su sūnumi M. L. žodžiais, bet jie niekada nesimuša. Ji visą laiką, kai jie abu ginčijasi, išeina laukan pasivaikščioti, o vėliau grįžta. Matė, kaip M. L. nuėjo į savo kambarį, ir tuo momentu iš durų iškrito plastikinis stiklas, kuris nesudužo, o tiesiog iškrito, nes buvo silpnai pritvirtintas. Kas ten toliau vyko, ji nežino. Kiek pamena, namo grįžo, kai M. L. jau nebuvo, policija buvo jį išvežusi. Vyras jau buvo ramus. Jos vyras visą laiką kviečia policiją, kai susibara su sūnumi. (t. 1, b. l. 125)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. 19.43 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog 30 metų vyrą sužeidė peiliu, jis nuvežtas į Santariškių ligoninę, yra sulaikyti du įtariamieji. Santariškių klinikų slaugytoja 20.55 val. papildomai pranešė, kad apie 20.10 val. iš (duomenys neskelbtini) į minėtą kliniką buvo pristatytas R. K. su daugybinėm durtinėm žaizdom. R. K. buvo paguldytas į reanimaciją, dėl girtumo nesugebėjo paaiškinti, kas jį sužalojo. (t. 1, b. l. 9, 10)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. 22.49 val. Bendrasis pagalbos centras gavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimą, jog į ligoninę pristatytas M. L., kuris nurodė, kad name, esančiame Gelvonų g., buvo muštynės, tikslesnių įvykio aplinkybių neaiškino. M. L. buvo diagnozuotas galvos sumušimas, suteikus medicininę pagalbą buvo paleistas. (t. 1, b. l. 11)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 19.45 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas vyras, aplinkybės neaiškios. Nuvykus į nurodytą vietą, policijos pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivus S. S., kuris paaiškino, kad jam būnant balkone įėjo kruvinas R. K. ir pasakė, kad jam peiliu dūrė esantis tame pačiame bute M. L.. M. L. bandant pabėgti iš buto, S. S. jį sustabdė šiam trenkdamas. Policijos pareigūnams užėjus į butą, pamatė kruvinais drabužiais gulintį M. L., kitame kambaryje gulėjo kruvinas R. K., kuris buvo išvežtas į Santariškių ligoninę. M. L. buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Bute dar buvo M. L. draugė J. S., du mažamečiai vaikai D. K. ir L. K.. (t. 1, b. l. 47)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra antrame aukšte, jis yra dviejų kambarių. Antrame aukšte bendro naudojimo laiptinėje po elektros skydinės metaline dalimi matosi raudonos spalvos dėmė. Užėjus į butą iš kairės pusės yra kambarys Nr. 1. Minėtas kambarys yra tvarkingas. Iš kairės pusės nuo kambario Nr. 1 yra virtuvė, tiesiai yra kambarys Nr. 2, iš dešinės pusės tualetas ir vonia. Buto koridoriuje ant baltos-gelsvos spalvos plytelių visur matosi raudonos spalvos dėmės. Iš dešinės pusės virtuvėje yra spintelė, ant kurios yra raudonos spalvos dėmė. Toliau yra stalas, ant kurio guli tuščia 0,5 l talpos alaus skardinė „Utenos“ bei stovi neišgertas 0,5 l talpos degtinės butelis „Lithuanian“. Virtuvėje ant grindų visur yra raudonos spalvos dėmės. Kambaryje Nr. 2 iš kairės pusės yra sofa-lova, ant jos matosi raudonos spalvos dėmės ir kraujo krešuliai. Kambaryje Nr. 2 ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, o ant lovos guli peilis su juoda rankena ir baltos spalvos geležte. Apžiūrėjus nusikaltimo vietą paimta: 1) degtinės butelis „Lithuanian“; 2) skardinė alaus „Utenos“; 3) du tamponai su raudonos spalvos nuoplovomis nuo sofos, esančios kambaryje Nr. 2, nuo grindų koridoriuje; 4) akiniai nuo saulės, buvę virtuvėje ant grindų; 5) peilis, buvęs kambaryje Nr. 2 ant lovos. (t. 1, b. l. 13-14, 16-22)

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. M. L. buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 126)

Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Informacijos skyriaus vedėjos rašto matyti, kad R. K. 2015 m. rugsėjo 5 d. buvo atvežtas į I Pilvo chirurgijos skyrių sąmoningas. Dešinėje kaklo pusėje buvo 5 cm durtinė žaizda, kairės krūtinės ląstos pusėje, ties 8-9 šonkauliu, ties vidurio ir užpakaline pažasties linija trys durtinės – pjautinės 3-4 cm dydžio žaizdos ir viena žaizda kairiame pilvo šone ties 12 šonkauliu vidurinėje pažastinėje linijoje. R. K. 2015 m. rugsėjo 6 d. buvo operuotas – atlikta: 1) laparotomia, colonorhaphia, rastos storosios žarnos kairiojo linkio dvi 2 ir 3 mm durtinės žaizdos, kurios buvo užsiūtos; 2) kairė torakotomija, kairės pleurtos ertmės revizija ir drenavimas. Nustatyta ši diagnozė: kairys hemopneumotoraksas, kairės krūtinės ląstos sienos trys durtinės pjautinės žaizdos. Kaklo durtinė – pjautinė žaizda, pilvo sienos pjautinė – durtinė žaizda su storvosios žarnos kairiojo linkio pažeidimu. Lokalus pilvaplėvės uždegimas. (t. 1, b. l. 57)

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. tyrėjai pateikė pilkos spalvos sportines kelnes, baltos spalvos su tamsios spalvos juostelėmis sportinius marškinėlius „Adidas“, porą pilkos spalvos kojinių. (t. 1, b. l. 153-154)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. tyrėjui pateikė R. K. priklausančias mėlynas džinsines kelnes su raudonos spalvos dėmėmis. (t. 1, b. l. 109-110)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, vyriškos džinsinės kelnės, pilkos spalvos sportinės kelnės, vyriški marškinėliai, puskojinės. Apžiūros metu nustatyta, kad peilis yra pilkos spalvos, jo rankena yra juodos spalvos, 11 cm ilgio, peilio geležtės ilgis yra 9 cm. Bendras peilio ilgis yra 20 cm. Ant peilio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės. Vyriškos džinsinės kelnės, priklausančios R. K., yra tamsiai mėlynos spalvos, ant abiejų kelnių pusių matosi didelės raudonos spalvos dėmės; sportinės kelnės, priklausančios M. L., yra pilkos spalvos. Kelnių priekyje dešinėje pusėje yra baltos spalvos emblema, juodom raidėm užrašyta „Puma“ ir nupiešta juodos spalvos puma. Ant visų kelnių yra rudos spalvos dėmės. Vyriški marškinėliai, priklausantys M. L., yra baltos spalvos, su trumpomis rankovėmis, priekyje dešinėje pusėje išilgai eina trys juodos spalvos juostos ir juodom raidėmis viršuje parašyta „Adidas“. Visi marškinėliai ištepti raudonos spalvos dėmėmis. Puskojinės, priklausančios M. L., yra baltos spalvos, viršuje eina juodos spalvos juosta, per vidurį eina plonos juodos spalvos juostos, kojinės išteptos rudos spalvos dėmėmis. (t. 1, b. l. 37-44)

Iš specialisto išvados Nr. G3776/15(01) matyti, kad R. K. nustatytos 5 durtinės – pjautinės žaizdos – viena kaklo dešinėje ir keturios krūtinės ir pilvo kairėje: viena ties IV-V šonkauliais vidurinėje pažastinėje linijoje; dvi ties VI-VIII šonkauliais, priekinėje pažastinėje linijoje, susisiekiančios kanalu, iš kurių viena kiauryminė, atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę, su oru ir krauju krūtinplėvės ertmėje ir VII šonkaulio lūžiu bei viena pašonkaulio srityje, priekinėje pažastinėje linijoje, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę su dvigubu storosios žarnos sienelės kairiojo linkio srityje sužalojimu. Sužalojimai padaryti paveikus duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, įrankiu (-iais), ne ilgai trukus prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai R. K. padaryti 5 trauminiais poveikiais, nes jam padarytos 5 žaizdos, kuriose kartotinio traumavimo požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje dėl kiauryminės krūtinės ląstos ir pilvo sienų sužalojimų atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalotos kūno dalys savo ranka pasiekiamos, tačiau visumoje, pagal žaizdų išsidėstymą bei padarytų žaizdų kanalų kryptį, nebūdinga savęs žalojimai. (t. 1, b. l. 64-65)

Iš specialisto išvados Nr. 140-(1681)-IS1-1662 matyti, kad ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo sofos, padaryta 2015 m. rugsėjo 5 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000002 procento. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo grindų koridoriuje, padaryta 2015 m. rugsėjo 5 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti peilio, paimto 2015 m. rugsėjo 5 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), geležtės rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. K. genotipu. Ant rankenos rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. K. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant peilio rankenos rastas žmogaus kraujas. (t. 1, b. l. 34-36)

Iš specialisto išvados Nr. G2982/15 (01) matyti, kad M. L. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kaktoje, poodinė kraujosruva su žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairėje užausinėje srityje, apatinės lūpos dešinėje pusėje, dviejų viršutinių priekinių dantų vainikų nuskėlimai, poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, kakle, dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kraujosruvos odoje kairiame žaste, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste, abiejų alkūnių srityse, odos nubrozdinimai nugaroje, poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu juosmens kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais abiejų kelių srityse, kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2015 m. rugsėjo 5 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 156-158)

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2015 m. spalio 19 d. 20.53 val. buvo gautas pranešimas, jog namuose neblaivus pranešėjo sūnus triukšmauja, grasina tėvui. (t. 1, b. l. 114)

Iš R. L. pareiškimo matyti, kad jo sūnus M. L. 2015 m. spalio 19 d., apie 20.30 val., jį vaikė po kambarius, rėkė „užversiu“, vartojo necenzūrinius žodžius. R. L. užsidarė tualete ir iškvietė policiją. Prieš R. L. fizinis smurtas nebuvo panaudotas. (t. 1, b. l. 6)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. spalio 19 d., apie 20.55 val., gavo pranešimą, jog namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus triukšmauja, grasina pranešėjui. Nuvykus į nurodytą vietą policijos pareigūnus pasitiko R. L., kuris paaiškino, kad jo sūnus M. L. nuolat girtauja, prašo pinigų ir niekur nedirba, be to, šiandien jį vaikė po kambarius ir keikė rusiškais necenzūriniais žodžiais. (t. 1, b. l. 117)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad butas yra trijų kambarių. Užėjus pro buto duris reikia paeiti tiesiai 4 m, tuomet pasukti į kairę, kur iš dešinės pusės yra durys į kambarį. Duryse yra stiklas. Durų viršutinis kairės pusės stiklas yra išdaužtas, kituose kambariuose viskas tvarkinga. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti, nepaimta. (t.1, b. l. 115-116)

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2015 m. spalio 19 d. 21.42 val. M. L. buvo nustatytas 3,02 promilių neblaivumas. (t. 2, b. l. 1)

Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-134/2016 matyti, kad nėra duomenų, jog M. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu butų buvęs laikinos psichikos sutrikimo būsenoje. M. L. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti byloje nagrinėjamų įvykių metu. (t. 2, b. l. 66)

Nukentėjusysis R. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog M. L. jam peiliu dūrė tuo metu, kai jie dviese pasiliko virtuvėje, peiliu buvo durta be jokios priežasties, tuo metu jokio konflikto tarp jų nebuvo. R. K. tvirtino, jog po pirmojo dūrio peiliu jis nustūmė ar sudavė smūgį (smūgius) M. L., o šis nukrito/atsisėdo ant kėdės, tuomet M. L. dar dūrė peiliu, tačiau kiek kartų buvo durta, tiksliai nurodyti negalėjo. Iš liudytojo S. S. parodymų matyti, jog jis nuėjo į balkoną parūkyti, grįždamas iš balkono virtuvės tarpduryje pamatė R. K., kuriam bėgo kraujas, jis buvo susiėmęs už šono. Užėjęs į virtuvę, liudytojas pamatė M. L., kurio rankoje buvo peilis. Liudytojas koja išmušė peilį kaltinamajam iš rankos. M. L. mergina siūlė šiam išeiti iš buto. Liudytojas neleido M. L. išeiti iš buto, jam sudavė smūgius rankomis bei kojomis, smūgius sudavė į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, nugarą, šonus. S. S. manymu, jis kaltinamajam sudavė dešimt smūgių, tačiau galėjo suduoti ir daugiau. Kaltinamąjį buvo pargriovęs ant grindų ir kai šis bandydavo atsikelti, suduodavo jam smūgius. Iki šio įvykio M. L. nebuvo sumuštas, kai ėjo rūkyti viskas buvo gerai, niekas nesipyko. Tokius liudytojo teiginius iš dalies patvirtina liudytojų A. L. bei A. S. parodymai. Iš A. L. parodymų matyti, kad S. S. po įvykio aiškino, jog išėjęs iš balkono pamatė kruviną nukentėjusįjį, iš kaltinamojo atėmė peilį, kadangi kaltinamasis bandė šalintis iš buto, prieš jį panaudojo fizinę prievartą. Tokios pačios aplinkybės yra užfiksuotos ir liudytojos rašytame tarnybiniame pranešime. Iš A. S. parodymų matyti, kad S. S. nurodė, jog išėjęs iš balkono pamatė kruviną nukentėjusįjį, sulaikė kaltinamąjį, teigė, jog peiliu nukentėjusiajam buvo durta be priežasties. Liudytoja I. K. teisme parodė, jog ji pati įvykio nematė, tačiau brolis jai pasakojo, kad jis buvo apsipykęs su M. L., tačiau susitaikė, bandė apsikabinti, o M. L. dūrė jam peiliu. Aptarti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu šių parodymų visuma leidžia teigti, jog jokio pavojingo kėsinimosi į M. L. sveikatą ar gyvybę, nuo kurio šis turėjo teisę gintis, nebuvo, taip pat nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis atliko nusikalstamus veiksmus staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto nukentėjusiojo elgesio.

Nukentėjusiojo nurodomą įvykių eigą iš dalies patvirtina ir tai, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. L. tiek prieš R. K. sužalojimą, tiek po jo, elgėsi neadekvačiai, agresyviai. Faktą, jog M. L. prieš įvykį elgėsi neadekvačiai bei agresyviai patvirtina R. K., I. K. bei S. S. parodymai. R. K. teisme nurodė, jog M. L. elgėsi agresyviai, kiek atsimena įžeidinėjo J. S.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog M. L. užgauliojo J. S., todėl jis pasakė pastabą dėl tokio elgesio, o M. L. pasiūlė jam eiti išsiaiškinti. Išėję į koridorių jie susistumdė, buvo nukritę ant grindų, J. S. bandė nukentėjusįjį atitraukti nuo M. L.. Liudytoja I. K. teisme parodė, jog matė, kaip M. L. J. S. buvo paėmęs už gerklės, tačiau buvo sudrausmintas S. S.. Liudytoja teigė, jog M. L. šnekėjo visokias nesąmones. Liudytojas S. S. teisme parodė, kad M. L. netinkamai elgėsi su J. S., t. y. griebdavo merginai už gerklės. Po vieno tokio veiksmo R. K. susistumdė su M. L.. Jie bandė muštis, buvo nukritę ant grindų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat nurodė, kad R. K. buvo susikibęs su M. L., kadangi šis netinkamai elgėsi su J. S.. Po šio konflikto M. L. su R. K. susitaikė. Faktą, jog M. L. po įvykio elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus, patvirtina liudytojų A. L. bei A. S. parodymai. Abu liudytojai teisme parodė, jog, pažadinus M. L., jis pradėjo muistytis, priešintis, spardytis, keiktis, buvo nelabai adekvatus. Taigi tokie nukentėjusiojo bei liudytojų teiginiai leidžia konstatuoti, jog iš tikrųjų M. L. galėjo panaudoti ir panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį be jokios priežasties.

Būtina pastebėti ir tai, kad M. L. jau yra vieną kartą teistas už R. K. sužalojimą, tuo atveju kaltinamasis taip pat iš esmės be jokios aiškesnės dingsties nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą. Vis tik nukentėjusysis anksčiau vykusiame procese M. L. pretenzijų neturėjo, nurodė, kad jam atleidžia. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusysis nagrinėjamu atveju galimai norėjo M. L. keršyti dėl ankstesnių nuoskaudų ir dėl šios priežasties prieš jį naudojo fizinį smurtą, nuo kurio kaltinamasis neva gynėsi.

Iš J. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, matyti, jog ji nurodė, kad įvykio dieną iki to momento, kai nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu, tarp R. K. ir M. L. įvykdo du konfliktai, kurių metu nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą prieš kaltinamąjį. Ši liudytoja teigė, jog pirmas konfliktas įvyko tuo metu, kai M. L. norėjo kažką jai pasakyti, o R. K. šiam sudavė kelis smūgius, nuo kurių kaltinamasis nukrito ant kėdės. Antras konfliktas, kurio metu prieš M. L. buvo panaudotas fizinis smurtas, įvyko kaltinamajam einant iš virtuvės į koridorių. Šio konflikto metu R. K. M. L. sudavė smūgį, nuo kurio šis nukrito, o nukentėjusysis gulinčiam kaltinamajam dar sudavė smūgius rankomis bei kojomis. Faktą, jog iki R. K. sužalojimo peiliu, tarp nukentėjusiojo ir M. L. buvo kilęs vienas konfliktas patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas S. S.. Vis tik nei vienas iš anksčiau paminėtų asmenų nenurodė, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo būtų kilę du konfliktai, kurių metu jie būtų susigrūmę. Tiek R. K., tiek S. S. aiškino, jog vieno konflikto metu vyko susistumdymas su M. L., nukentėjusysis su kaltinamuoju bandė muštis, abu buvo nukritę ant grindų. J. S. parodymų dėl dviejų konfliktų nepatvirtina ir paties kaltinamojo parodymai. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu M. L. apskritai nenurodė, jog iki R. K. sužalojimo tarp jo ir nukentėjusiojo būtų kilęs koks nors konfliktas. Teisme kaltinamasis jau teigė, jog, kilus žodiniam konfliktui, R. K. jam sudavė kelis smūgius, nuo kurių jis buvo nukritęs ant taburetės. Tokie M. L. teisme išsakyti teiginiai iš dalies sutampa su liudytojos J. S. parodymais dėl pirmojo konflikto, tuo pačiu pastebėtina, jog iš liudytojos parodymų darytina išvada, kad smurtas buvo panaudotas be priežasties, o iš kaltinamojo teiginių matyti, jog smurtiniai veiksmai buvo panaudoti kaip žodinio konflikto pasekmė. Taigi akivaizdu, jog liudytojos parodymai nesutampa nei su nukentėjusiojo, nei su kaltinamojo, nei su kito liudytojo parodymais, todėl nėra jokio pagrindo tikėti J. S. nurodoma įvykių versija. Kita vertus net jeigu ir būtų galima konstatuoti, jog iki R. K. sužalojimo tarp jo ir M. L. įvyko du konfliktai, toks faktas nepaneigtų M. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, kadangi liudytoja nematė paties nukentėjusiojo sužalojimo peiliu fakto.

Pats M. L. teisme tvirtino, jog jis R. K. peiliu dūrė, kadangi R. K. ir S. S. jį mušė. Jis bandė pabėgti iš buto, tačiau jį mušę asmenys to padaryti neleido. Taip pat M. L. aiškino, jog jį pradėjo mušti R. K., nuo šio smūgių jis nukrito ant grindų ir negalėjo atsikelti, tuomet į virtuvę atėjo S. S., kuris taip pat pradėjo jį mušti. Jeigu jį būtų mušęs tik R. K., peiliu nebūtų dūręs. Tuo pačiu kaltinamasis teigė, jog S. S. į virtuvę atėjo po to, kai jis dūrė nukentėjusiajam peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmą kartą, M. L. parodė, jog atsimena tik įvykio fragmentus, kadangi įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,99 promilių neblaivumas), jis nurodė, kad prisimena, jog kilo konfliktas, jį mušė S. S. ir R. K., atsiminė, jog du kartus peiliu dūrė R. K.. Vėlesnės apklausos metu M. L. paaiškino, jog jam ir R. K. būnant virtuvėje, pastarasis sudavė jam kelis smūgius, nuo kurių jis nukrito ant grindų. Pamatė, jog į virtuvę atbėga S. S., pagalvojo, jog jam gali baigtis blogai, todėl stodamasis paėmė nuo stalo peilį ir juo dūrė R. K.. Taigi M. L. viso proceso metu tvirtino, jog peiliu nukentėjusiajam dūrė, kadangi šis prieš jį smurtavo. Vis tik tokių M. L. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Be paties kaltinamojo parodymų, kurie negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi nėra nuoseklūs (pats kaltinamasis yra nurodęs, jog atsimena tik įvykio fragmentus), byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog jo veiksmus iš tikrųjų nulėmė R. K. smurtiniai veiksmai.

M. L. teisme aiškino, jog kartu su tėvu vartojo alkoholį, įvyko žodinis konfliktas, galėjo kažką tėvui pasakyti. Galėjo pasakyti, jog tėvą nužudys ar kažką jam padarys. Jis nurodė, jog prieš tėvą jokių smurtinių veiksmų nenaudojo, nuėjo į savo kambarį ir užmigo, pabudo, kai atėjo policijos pareigūnai. Ką tuo metu darė tėvas, nežino. Kaltinamasis teigė, jog konfliktas galėjo kilti dėl to, jog stipriau uždarė duris ir iškrito durų stiklas. Motina iš buto išėjo, kai prasidėjo konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. teigė, jog tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, tėvui galėjo pasakyti, jog užmuš, tačiau jokių veiksmų prieš tėvą nesiėmė. Taip pat kaltinamasis vienos iš ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė, jog sakė tėvui, kad užmuš. Vėliau nuėjo į savo kambarį. Iš durų iškrito plastikinis stiklas, tačiau jis nebuvo sudaužytas.