Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-303-287/2016 m.

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10; 2.5.10.2; 2.5.10.2.1; 2.5.10.2.2; 2.5.10.2.3; 2.5.10.2.4; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5; 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.17; 2.5.39; 2.5.39.2; 2.5.39.2.5; 2.5.39.2.5.5; 3.1.7; 3.1.7.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.2.3; 3.2.3.2; 3.2.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2.

2016 m. balandžio 7 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. B. 4146,36 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 93 Eur žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) įvykusios avarijos metu buvo partrenktas ir vėliau ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė J. Š.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo V. B. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. V. B. vairavo būdamas neblaivus. 2009 m. kovo 28 d. įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 93205,37 Lt (26994,14 Eur) dydžio draudimo išmoką, kurią Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-466-287/2014, priteisė iš V. B.. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovas papildomai išmokėjo 4146,36 Eur dydžio pašalpą, netekus maitintojo. 2015-03-26 ieškovas kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl šios žalos priteisimo, ir po pastarojo ieškinio patenkinimo, ieškovas papildomai išmokėjo 4146,36 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovui buvo siųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau žala neatlyginta. Kadangi eismo įvykio metu V. B. vairavo automobilį neblaivus, ieškovas pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovui ieškinio ir jo priedų nuorašai su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai 2016 m. kovo 22 d. asmeniškai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, sprendimas priimtinas už akių Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalies ir 285 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formaliai vertindamas įrodymus teismas taip pat patikrina, ar byloje esantys įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų reikalavimus, ar jie gauti šių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, išrašo apie asmenį, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, Šiaulių apygardos teismo 2011-03-15 nuosprendžio, sprendimų dėl draudimo išmokos, eksperto išvadų, pretenzijų, mokėjimo nurodymų, pranešimų, pažymų apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, ieškinių, vykdomojo rašto, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo už akių, nustatyta, kad 2009 m. kovo 28 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo partrenktas J. Š., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Dėl šio eismo įvykio Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.), t. y., V. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 28 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. V., tyčia išvažiavo į kelkraštį ir trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį J. Š., padarydamas jam daugybinius kūno sužalojimus, taip jį nužudydamas, nes dėl galvos smegenų sumušimo J. Š. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Kadangi transporto priemonės „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas S. V. buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su ieškovu - AB „Lietuvos draudimas“, 2009 m. kovo 28 d. įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 93205,37 Lt dydžio draudimo išmoką, kuri 2014-06-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteista iš V. B.. Po šio teismo sprendimo priėmimo ieškovas papildomai išmokėjo 4146,36 Eur dydžio pašalpą netekus maitintojo ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimu už akių priteista iš atsakovo V. B. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).

Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų sprendimų dėl draudimo išmokos, eksperto išvadų, pretenzijų, mokėjimo nurodymų, pranešimų, pažymų apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ vėl papildomai laikotarpiu nuo 2015-04-09 iki 2016-02-11 apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiesiems bei kompensavo VSDFV Šiaulių skyriui išmokėtas žuvusiojo J. Š. nepilnamečiams vaikams išmokėtas našlaičių pensijas, kurių suma pagal teismui pateiktus įrodymus sudaro 4141,68 Eur. Kadangi eismo įvykio metu V. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, ieškovas, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, išsiuntė V. B. pretenzijas dėl žalos, išmokėtos nukentėjusiesiems, atlyginimo. Tačiau byloje duomenų, kad žalą atsakovas ieškovui atlygino, nėra.

Civilinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos piniginė išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas išmokėjo nukentėjusiesiems išmokas netekus maitintojo. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal minėtą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal minėto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Tuo tarpu draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p.). Taigi, visų šių teisės aktų bei byloje nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovas turi teisę susigrąžinti iš atsakovo V. B. - žalą padariusio asmens - išmokas, išmokėtas nukentėjusiesiems.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37, 6.210, 6.249, 6.251, 6.263, 6.270, 6.280, 6.284, 6.290, 6.1015 straipsniais, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, yra pagrindas ieškinį tenkinti. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. B. 4146,36 Eur žalos atlyginimo, tačiau, kaip minėta aukščiau, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas išmokėjo 4141,68 Eur dydžio žalos atlyginimą, bet ne 4146,36 Eur dydžio, kaip prašo priteisti. Tokiu būdu iš atsakovo V. B. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisina 4141,68 Eur žalos atlyginimo bei 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4141,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo ieškinys pareikštas 4146,36 Eur sumai, tačiau jis šiuo atveju tenkintinas 4141,68 Eur sumoje, kas sudaro 99,89 procento ieškovo pareikštų reikalavimų. Todėl ieškovo naudai iš atsakovo V. B. priteistina 92,90 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 4141,68 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 68 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4141,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 92,90 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 90 centų) žyminio mokesčio ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Atsakovas V. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Pakruojo rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.