- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- 1-72-572/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01218-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Kuzmienė
- Civilinis ieškovas
- A. M. P., Raselei M
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Vytautas Tučkus, Lina Gervelienė
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. M. P., Raselei M. J., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vytautui Tučkui, ekspertui Leonui Urbanavičiui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, neįgalus, netekęs 60 procentų darbingumo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1994-05-31 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003-05-01) 115 str. Pataisos darbais vieneriems metams, išskaičiuojant 10 %, pritaikius BK 46 str. nustatytas 1 metų bandomasis laikotarpis, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. P. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 12 d., apie 23.00 val., Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), A. P. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. P., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl jos senyvo amžiaus, ant lovos užguldamas savo kūnu nukentėjusiąją ir taip atimdamas galimybę priešintis, prieš tai pats nusimaudamas kelnes, apatines kelnes ir vyriškas trumpikes, įvedė savo lytinį organą į A. P. lytinius organus ir atlikdamas frikcinius judesius lytiškais santykiavo su nukentėjusiąja A. P. prieš šios valią, tokiu būdu ją išžagino.
Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis lytinio akto atlikti negalėjo, nes yra nepajėgus. Buvo tokioje būsenoje, dėl kurios jaučiasi kaltas. Negali paaiškinti kaip pateko į nukentėjusiosios butą. Jeigu būtų nors truputį protavęs, tai taip nebūtų atsitikę. Tikrai nesikėsino nieko išžaginti. Kai pabudo, buvo tamsu, iš koridoriaus matėsi, kad kitame kambaryje dega šviesa. Išėjęs iš kambario, pamatė liudytoją ir nukentėjusiąją P.. Jam sukosi galva. Moterys jo paklausė ar turi pinigų, atsakė, jog turi. Piniginėje turėjo 10 litų ir dar kažkiek metalinių monetų, tačiau jo turima suma, moterų manymu, buvo per maža. Galėjo pasakyti kelis necenzūrinius žodžius. Žiūrėdamas pro langą, galvojo kur esantis ir kaip reikės pareiti į namus. Po to, atėjo policininkai. Vienas policininkas kalbėjosi su nukentėjusiąja, o kitas jam liepė pasėdėti virtuvėje, po to – išsivežė. Atsipeikėjo tik pas ekspertus. Jeigu būtų žinojęs ją padarė, tai ir pinigų būtų davęs daug daugiau. Įvykis buvo 2009-11-12. Tada jis gėrė garažuose iki 21 val. Kaip išėjo iš garažų neatsimena. Nukentėjusiosios namai einant nuo garažų yra arčiau nei jo namai. Jo namas yra kitoje kelio pusėje. Nukentėjusiosios name nieko nepažįsta, kaip pateko į tą namą nežino. Neatsimena ir kaip pateko į nukentėjusiosios butą, atsimena tik nuo to momento kaip prabudo. Prisimena, kad buvo be kelnių ir apatinių kelnaičių, su džemperiu. Prabudo lovoje vienas. Susirado kelnes ir jas apsiavė, apatinių kelnaičių nerado. Jo moterys klausė ar kviesti policiją. Jeigu būtų supratęs kas nutiko, tai gal būtų pasielgęs kitaip. Ir jo, ir senutės buto durys yra į tą pačią pusę, tik jis gyvena penktame aukšte, o senutė – ketvirtame. Jeigu būtų suvokęs savo veiksmus, tai su tokio amžiaus moterimi tikrai nebūtų gulęsis į lovą. Kad kaltinamas išžaginimu suprato tik tad, kai kitą dieną buvo atvežtas pas ekspertą. Ekspertas ant jo kūno jokių sužalojimų nerado. Kaip jo panagėse atsirado P. DNR nežino.
Nukentėjusiosios A. P. parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d.1 p., nes nukentėjusioji mirusi. A. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-11-12 apie 23.00 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje. Jau gulėdama lovoje, išgirdo skambutį į duris. Priėjusi prie durų paklausė kas ir vyriškas balsas atsakė, kad kaimynas. Nieko blogo negalvodama atrakino duris ir pamatė nepažįstamą vyriškį, kuris įėjo į butą. Ji klausė ko jis nori, prašė išeiti, tačiau jis neišėjo. Nieko nesakęs, jis paėmė ją už rankos ir prieš jos valią vedėsi į miegamąjį. Ji reikalavo, kad vyriškis išeitų iš buto, bet jis atsistojo jai už nugaros ir rankomis pradėjo ją stumti į miegamąjį. Ji neturėjo jėgų priešintis, todėl nuėjo į miegamąjį,. Ten vyriškis ją pargriovė ant lovos, ant nugaros, o pats atsisegė kelnes ir jas kartu su apatiniais nusimovė. Vyriškis liko tik su džemperiu. Jis atsigulė ant jos, rankomis prieš jos valią išskėtė kojas ir tarp jų pats atsigulė. Ranka pakėlė jos naktinius marškinius iki bambos. Vyriškiui ant jos atsigulus pajautė jo sukietėjusį lytinį organą. Ji žodžiu reikalavo, kad nuliptų, tačiau jis nieko neatsakinėjo. Kūnu priešintis nesugebėjo, nes yra per daug silpna. Pajutusi, kad vyriškio lytinis organas sukietėjęs, pajautė, kaip jis įkišo savo lytinį organą jai į makštį. Tuo metu jai buvo sunku kvėpuoti, jautė kaip kelis kartus jis judėjo pirmyn atgal. Ji vis prašė, kad vyriškis liautųsi ją prievartavęs. Jis savo rankomis prieš jos valią lietė makštį ir pastoviai rankomis atlikinėjo visokius judesius aplink makštį. Rankų pirštų į makštį nekišo. Vėliau jam nustojus judėti, ji vyriškį nuo savęs nustūmė į šoną, kur jis ir liko gulėti. Tada iš paskutinių jėgų atsikėlė ir išėjo į laiptinę šauktis pagalbos. Laiptinėje sutiko kaimynę J. K., kuri iškvietė policiją. Minėtas vyriškis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Po išžaginimo ant naktinių marškinių rado kraujo ir kai po to šlapinosi makšties viduje skaudėjo. (b.t.1, l. 83-84).
Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjai patvirtino anksčiau duotus parodymus bei patikslino įvykio aplinkybes nurodydama, kad į jos butą įėjęs vyriškis nustūmė ją į kambarį ir pargriovė į lovą. Ji išsigando, nieko nesuprato, nugriuvo ant šono. Vyriškis pasakė „gulkis, gulkis ir gulėk“. Jis ją laikė rankomis už liemens bei užgulė kūnu, nusimovė kelnes ir apatines kelnes ir pradėjo ją „dulkint". Ji norėjo išsprukti, bet jis lipo ant jos, pradėjo grūst į ją savo "švancą". Iki galo nepadarė, nes ji pradėjo šaukti, muistytis, tada jis dar kišo į ją užgulė ir prispaudė. Ar jis baigė nežino, bet įkišęs savo organą buvo. Jis su rankomis ir pirštais grūdo organą į jos lytinius organus. Po to jį nustūmė, jis nukrito šalia lovoj o ji išbėgo į laiptinę šauktis pagalbos. Kai atvyko policijos pareigūnai vyriškis buvo be apatinių. Kol atvažiavo policija prievartautojas sakė, kad nieko nedarė. Apie pinigus nei ji nei kaimynė vyriškiui nieko nesakė. Po įvykio pradėjo gerti vaistus nuo nervų. (b.t.l., l. 87-89).
Nukentėjusiosios dukra A. M. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2009 m. lapkričio 12 d. buvo atvažiavusi pas mamą, ją apipirko ir paprašė pas ją ateinančios moters sugirdyti mamai vaistus. Mama vaistus išgerdavo ir pati, tik reikėdavo jai priminti. Žino, kad tą dieną mama vaistus išgėrė truputį anksčiau ir užmigo. Vėlavo pensijos, todėl išgirdusi skambutį, mama atidarė duris. Tos pačios dienos naktį, apie 24 val. jai telefonu buvo pranešta, kad išprievartauta motina. Atvykusi į mamos namus, rado pareigūnus ir kartus su jais nuvyko ligoninę. Mama šlapinosi su krauju, jai labai skaudėjo. Mamą apžiūrėjęs ginekologas pasakė, kad buvo įvykęs lytinis aktas. Po šio įvykio mama neteko orientacijos, pradėjo nepažinti jos, savo dukros. Mamai buvo baisi moralinė trauma. Šis įvykis pagreitino jos mirtį. Po įvykio pas mamą pirma atvyko sesuo. Jai atvykus mama tik kartojo žodžius „banditas, banditas“, vartojo necenzūrinius žodžius, pati nesiorientavo kas įvyko. Mamos patalynė buvo iš vakaro pakeitusi. Prašo priteisti neturtinę žalą, nes turėjo prižiūrėti mamą ir neteko darbo Airijoje. Jos sūnus studentas ir ji nepajėgė jo išlaikyti iš savo pensijos, todėl sūnus nutraukė mokslą. Dėl įvykio su motina ji labai išgyveno ir dar šiuo metu gydosi pas nervų gydytoją. Palaiko ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios dukra ir civilinė ieškovė R. M. J. parodė, kad įvykio naktį jai paskambino mamos kaimynė, bet ji ja nepatikėjo, galvojo, kad skambina telefoniniai sukčiai. Kad motina išprievartauta jai patvirtino ir policininkas. Atėjusi pas mamą, žmogų išprievartavusį mamą rado stovintį koridoriuje. Mama buvo su naktiniais, išsigandusi, balta kaip drobė ir be amo. Vyriškio klausė iš kur jis, o jis jai atsakė, kad iš Airijos. Nuvedusi mamą į tualetą, pastebėjo šviežią kraują ant apatinių kelnaičių. Tai pamačius, patikėjo, kad mama buvo išprievartauta. Kaimynė jai papasakojo, kad grįžusi iš darbo, išgirdo pagalbos šauksmą, o užėjusi į butą, mamos lovoje rado gulintų vyriškis, kuris buvo be kelnių. Policijos pareigūnai neleido jai įeiti į kambarį, kuriame miegojo mama. Matė, kad sujauktas guolis. Koridoriuje mėtėsi kažkokių kojinių. Po šio įvykio mama jos neatpažino, vadindavo sesute, nors iki tol jautėsi gerai ir buvo normalaus proto. Ji pati po šio įvykio gulėjo ligoninėje, nes dėl patirto streso turėjo širdies problemų. Mano, kad mama buvo nepajėgi nuo savęs nustumti kaltinamąjį, nes buvo mažo ūgio, smulkutė ir jos dešinė ranka po insulto buvo paralyžuota. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytoja J. K. parodė, kad tą vakarą iš darbo grįžo apie 23.15 val. Įėjusi į laiptinę, išgirdo kaimynės pagalbos šauksmą „padėkit, mane prievartauja“. Užlipusi laiptais pamatė kaimynę, kuri sakė, kad pas lovoje guli prievartautojas. Kaimynė pasakojo ką tas žmogus jai liepė daryti ir kaip liepė daryti. Įėjusi į kambarį, pamatė lovoje gulintį vyriškį nuogu užpakaliu. Vyriškis buvo su džemperiu ir skara ant kojų. Lova buvo sujaukta, matėsi, kad kažkas įvyko. Kaltinamojo drabužiai gulėjo ant žemės. Kaimynė įsikibo į ranką ir prašė jos nepalikti. Po to ji iškvietė policiją. Tada vyriškis pašoko nuo lovos ir ją išvadino necenzūriniais žodžiais, po to, abu susistumdė. Apsistumdė todėl, kad ji neleido jam išeiti iš buto. Atvykus policijos pareigūnams, ji paskambino kaimynės dukrai ir papasakojo kas atsitiko. Iš V. P. pinigų neprašė. Atvykus kaimynės dukroms, papasakojo jai žinomas įvykio aplinkybes.
Liudytojas G. J. parodė, kad gavo budėtojo nurodymą nuvykti į iškvietimą (duomenys neskelbtini), kur senyvo amžiau moteris išbėgusi į laiptinę šaukia, kad ją bandė išprievartauti. Įvykio vietoje juos pasitiko kaimynė ir paaiškino, kad močiutė liptinėje šaukėsi pagalbos. Įėjus į butą, koridoriuje rado vyriškį, kuris bandė apsiauti batus ir išeiti iš buto. Susisiekė su budėtoju, iškvietė grupę ir liko saugoti įvykio vietos. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Kambaryje mėtėsi kojinės, glaudės, buvo suvelta patalynė. Liudytoja nurodė, jog įsėjusi į butą, kaltinamąjį rado iki pusės nuogą lovoje. Kaltinamasis elgėsi ramiai, apie įvykį su kaltinamuoju nekalbėjo.
Liudytoja V. S. parodė, kad 2009 m. lapkričio 12 d. ryte buvo atėjusi pas A. P.. Ji P.paruošė pusryčius, jos abi pasikalbėjo, sugirdė vaistus. Pas nukentėjusiąją ateidavo per pietus ir vakare apie 19 val. Tą dieną vakare atėjo anksčiau, nes jai reikėjo išeiti. Jai išėjus močiutė užsirakino duris. Atėjusi kitos dienos ryte rado nukentėjusiosios dukrą, kuri jai papasakojo kas nutiko. Po šio įvykio močiutė jos nepažindavo, vadindavo sesute. Iki įvykio močiutė jautėsi gerai, pasakodavo apie darbą, apie vaikus, žinojo jos vardą. Po šio įvykio sušlumbamo močiutės atmintis, ji bijodavo likti viena.
Liudytoja M. P. parodė, kad su kaltinamuoju santuokoje gyvena 40 metų ir apie 12 metų neturi lytinių santykių, nes vyras antros grupės invalidas, vartoja daug vaistų ir yra nepajėgus atlikti lytinį aktą. Mano, kad vyras eidamas namo sumaišė namus ir taip pateko į nukentėjusiosios butą. Jis atsiskaičiavo ketvirtą laiptinę ir galvojo, kad parėjo namo. Grįžęs į namus, jis niekada nerakina durų, o skambina, nes žino, kad ji namuose ir atidarys duris. Jos sutuoktinis nelinkęs į smurtą. Per keturiasdešimt kartu išgyventų metu, ji niekada nebuvo nei pažeminta, nei prieš ją panaudotas smurtas. Alkoholiu nepiktnaudžiavo, nebuvo, kad grįžęs girtas, kitą dieną nieko neprisimintų. Vyrą gali charakterizuoti kaip gerą žmogų. Kada paskutinį kartą su vyru bandė atlikti lytinį aktą neprisimena, bet mano, kad maždaug trys metai iki įvykio. Lytinių santykių jai jau nebereikia ir dėl sveikatos būklės.
Specialistas Leonas Urbanavičius parodė, jog palaiko byloje pateiktas specialisto išvadas. Jis nesa urologas, todėl atsakyti ar kaltinamasis būdamas neblaivus galėjo ar negalėjo atlikti lytinį aktą, negali. Atliekant tyrimus patologijos ar nukrypimų nuo normos nustatyta nebuvo. Duodamas išvadą, pasirėmė specialistų duotomis išvadomis. Nėra kompetentingas atsakyti ar kaltinamasis dėl ligų, kuriomis serga yra pajėgus atlikti lytinį aktą. Tokiomis ligomis serga labai daug žmonių ir jam dar neteko girdėti, kad tokie susirgimai gali įtakoti lytinį pajėgumą. Nukentėjusiajai sužalojimus konstatavo gydytojas ginekologas, jis rašydamas išvadą pasirėmė medicininiais dokumentais. Ar sužalojimai nukentėjusiajai padaryti pirštu ar lytiniu organu negali atsakyti. Išvadoje nurodytos tik daikto charakteristikos. Nukentėjusiajai sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Atliekant tyrimą nebuvo jokių duomenų, kad tyrimai ne normos ribose. Nebūna, kad tyrimai būna ne normos ribose, o po jau normos ribose. Gali būti tik atvirkščiai.
Specialistas Leonardas J. R. parodė, kad palaiko anksčiau duotą išvadą, kuri reiškia, kad kraujotaka kaltinamojo varpoje yra normali. Tačiau erekcijos sutrikimo priežastimis būna ne tik kraujotaka. Erekcija gali sutrikti ir dėl psichologinių, psichogeninių, neurologinių ar hormoninių priežasčių. Jo atliktas tyrimas nepatvirtina, kad kaltinamasis tikrai galėjo atlikti lytinį aktą, atlikti tyrimai patvirtino tik kraujotakos sutrikimų nebuvimą. Ar girtumas turėjo įtakos lytinio akto atlikimui vienareikšmiai pasakyti negali, nes kai kuriems girtumas slopina potenciją, o kai kuriems didina. Hipertenzinių vaistų naudojimas paprastai veikia lytinį pajėgumą, tačiau kiekvienam individualiai.
2009-11-12 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad A. P. kreipėsi į policiją nurodydama, kad 2009-11-12 apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas paskambino į duris, o jas atidarius ir į butą įėjo neblaivus nepažįstamas vyriškis, kuris panaudodamas fizinę jėgą nusivedė ją į miegamąjį, paguldė ant lovos ir nusimovęs kelnes bei apatinius rūbus, savo lytiniais organais lietė jos lytinius organus, kišo lytinį organą jai į makštį ir ją išžagino. (b.t. l, l. 4).
2009-11-13 Tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2009-11-13 05.55 val. iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, jog kreipėsi A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., kurią 2009-11-12 apie 23.00 val. namuose išžagino nepažįstamas vyriškis. Nustatyta išorinių lytinių organų sužalojimas. Po medicininės apžiūros išleista į namus. (b.t.l, l. 5).
2009-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas lovos vaizdas po įvykio. (b.t.1, l. 6-10).
Specialisto išvada Nr. G 921109 (06) užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios A.
P. kūno matomų išorinių sužalojimų nėra. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje
atžymėta makšties prieangio srityje bei abiejų makšties skliautų srityse kraujosruvos ir
paviršiniai nubrozdinimai. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje
galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus
sveikatos sutrikdymas. (b.t.1, l. 14-15).
Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu užfiksuota, kad iš nukentėjusiosios A. P. paimta dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpos, makšties tepinėliai. (b.t.1., l6- 17).
2009-11-20 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu užfiksuota, kad iš nukentėjusiosios A. P. paimtas seilių (DNR) pavyzdys. (b.t.l, l. 18).
2009-11-13 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu užfiksuota, kad iš įtariamojo V. P. paimta dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpos, nuoplovos nuo lytinio organo (b.t.l., l. 19).
2009-11-20 Pavydžių lyginamajam tyrimui pateikimo protokolu užfiksuota, kad iš įtariamojo V. P. paimtas seilių (DNR) pavyzdys. (b.t.l., l. 20).
Pavydžių lyginamajam tyrimui pateikimo protokolu užfiksuota, kad iš įtariamojo V. P. paimtas kraujo pavyzdys. (b.t.l., l. 21).
Specialisto išvada Nr. S 450/09 (01) užfiksuota, kad V. P. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas DNR profilis kuris priklauso A. P. su 99,999999999% tikimybe. Ant V. P. kelnaičių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas V. P. DNR profilis su 99,999999999% tikimybe. Nuoplovose nuo V. P. varpos moters DNR profilio nerasta. (b.t.l., l.26-28).
Specialisto išvada Nr. 140-(1543)-ISl-7837 užfiksuota, kad ant pateiktų tirti A. P. naktinių marškinių (mėg. Nr. 4-13) rasto moters kraujo genotipas sutampa su
A. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų
A. P. lokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei
0,000000000005 %. Negalima atsakyti kam priklauso žmogaus kraujas, rastas ant pateiktų tirti
A. P. naktinių marškinių (mėg. Nr.3), nes mėg. Nr. 3 yra sumaišyta dviejų asmenų
biologinių pėdsakų iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti abiejų asmenų. Vieno asmens
genotipas sutampa su V. P. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su A.
P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų V.
P. lokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei
0,000000000000002%. (b.t.l.,l. 39-42).
Daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėti nukentėjusiosios A. P. rūbai : mėlyni naktiniai marškiniai, baltas vilnonis šalikas, apatinės kelnaitės bei įvykio vietos apžiūros metu paimta paklodė, antklodės užvalkalas, o taip pat tariamojo V. P. pilkos spalvos vyriškos apatinės ilgos kelnės, apatinės vyriškos trumpikės, tamsiai mėlynos kelnės, pilkas megztinis, juoda kojinė. (b.t.l., l. 47-57).
Specialisto išvada Nr. G 922/09 (06) užfiksuota, kad apžiūrint V. P. sužalojimų žymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. V. P. lytinių organų srityje kokių nors sužalojimų ar anatominių defektų, trukdančių atlikti lytinį aktą, nėra. V. P. lytinių organų srityje svetimkūnių nestebima. (b.t.l., l 62-63).
Varpos arterijų doplerinis tyrimas patvirtina, kad V. P. varpos arterijų doplerinis spektras normalus. (b.t. l, l.75).
Specialisto išvada Nr. G 71-922/0911 0(06) užfiksuota, kad V. P. apžiūros metu lytinių organų srityje kokių nors sklaidos pakitimų, dėl kurių tiriamasis negalėtų atlikti lytinio akto, nekonstatuota, o laboratorinių tyrimų rezultatai yra normos ribose, todėl galima teigti, kad V. P. turėtų būti pajėgus atlikti lytinį aktą. (b.l. 80-81).
Mirties liudijimas patvirtina, kad nukentėjusioji mirė 2011-01-24 (b.t.2, l.87), tačiau jos mirtis su įvykiu nesietina.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. P. naudodamas fizinę prievartą bei pasinaudodamas nukentėjusiosios A. P., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos senyvo amžiaus, ant lovos užguldamas savo kūnu nukentėjusiąją ir taip atimdamas galimybę priešintis ir prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d.
Kaltinamasis neprisipažino lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja, teigdamas jog dėl girtumo ir eilės ligų jau daugelį metų nepajėgus atlikti lytinį aktą. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paneigti nukentėjusiosios parodymus, kuriais nėra pagrindo netikėti. Jos parodymai visų apklausų metu buvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji nurodė, kokiu būdu buvo išžaginta bei tai, kad kaltinamasis ją užgulęs atliko lytiniam aktui būdingus judesius. Kad su nukentėjusiąja buvo atliekamas lytinis aktas patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad makšties prieangio srityje bei abiejų makšties skliautų srityse kraujosruvos ir paviršiniai nubrozdinimai ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje byloje nurodytu laiku ir esant nurodytoms aplinkybėms. Nukentėjusiosios įrodymus patvirtina ir liudytojos J. K. parodymai, kuri į nukentėjusiosios butą pateko tuoj po įvykio, atsiliepdama į nukentėjusiosios pagalbos šauksmą. Ši liudytoja matė kaltinamąjį iki pusės nuogą, gulintį nukentėjusiosios lovoje, sujauktą patalynę, be to kaltinamasis jai replikavo „ką gailiesi, kad ne tave“. Nusikalstamos veikos pasekoje kaltinamasis savo tikslus pasiekė ir nukentėjusiąją išžagino. Išžaginimas laikomas baigtu nusikaltimu nuo lytinio santykiavimo pradžios ir lytinio akto baigtumas reikšmės kvalifikacijai neturi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, elgėsi įžūliai, nusikaltimą padarė prieš asmenį, kuris dėl ligos ir senatvės buvo bejėgiškos būklės. Kaltinamasis praeityje teistas l kartą, teistumas išnykęs, todėl įstatymo prasme laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis tik iš dalies darbingas (jo darbingumas 40 %). Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš ligotą ir senyvo amžiaus asmenį, į paties kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, kuri mažina jo veikos pavojingumą lyginant su tos pačios rūšies nusikalstamų veikų pavojingumu. Taip pat atsižvelgdama į charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, kuri rodo ne itin didelį jo pavojingumą visuomenei, teismas mano, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai mirus, jos dukros A.M. P. ir R.M. J. pareiškė civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti po 25000 Lt kiekviena. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d.). Kiti CK 6.284 str. 1 dalyje išvardyti asmenys teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik asmens gyvybės atėmimo atveju. Šioje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo susiduriama su situacija, kai nukentėjusioji ir pradinė ieškovė A. P. pasitraukė iš proceso dėl mirties, o į jos vietą įstojo dukros A.M. P. ir R.M. J.. Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja procesinių teisių perėmimo klausimų, todėl šiems procesiniams teisiniams santykiams taikytinos civilinio kodekso normos (BPK 113 str. 2d., CPK 48 str.). Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų. CK 5.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Todėl iš proceso pasitraukus civiliniam ieškovui, turinčiam turtinio pobūdžio reikalavimo teisę, kuri neatsiejamai susijusi su jo asmeniu, procesinių teisių perėmimas kitam asmeniui CPK 48 straipsnio prasme negalimas, jeigu kitaip nebus numatyta įstatymo. Mirus nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P., reikalavusiai neturtinės žalos atlyginimo dėl išžaginimo, procesinių teisių perėmimas negalimas jos įpėdiniams A.M. P. ir R.M. J., nes ši reikalavimo teisė neatskiriamai susijusi su neturtinę žalą patyrusiu asmeniu - nukentėjusiąja A. P.. Teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad žala nėra tiesiogiai susijusi su nukentėjusiosios dukromis A.M. P. ir R.M. J., t.y. jos nėra procesinių teisių perėmėjos nagrinėjamoje byloje. Tai, kad negalint perimti procesinių teisių negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas yra nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartyje 2K-134/2010. Nurodytais motyvais A.M. P. ir R.M. J. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini. Mirusios nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios A. P. naktiniai marškiniai, apatinės kelnės, vilnonis šalikas, balta paklodė, antklodės užvalkalas, saugomi Alytaus apskrities VPK nuosprendžiui įsitesėjus grąžintini A.M. P. arba R.M. J..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. P. apatinės ilgos kelnės, apatinės vyriškos trumpikės, juoda kojinė, tamsiai mėlynos kelnės, pilkas džemperis, saugomi Alytaus apskrities VPK nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. P. arba jo sutuoktinei M. P..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokai su V. P. kairės ir dešinės rankų nuokarpomis, vokas su V. P. varpos nuoplovomis, vokas su V. P. kraujo pavyzdžiu, vokas su V. P. seilių (DNR) pavyzdžiu, vokas su A. P. makšties tepinėliais, vokas su A. P. seilių pavyzdžiu, saugomi Alytaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Atsižvelgiant į tai, kad V. P. padarė sunkų nusikaltimą, už šio nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistina į suėmimą, suimant jį teismo salėje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams.
Remiantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009-11-12 iki 2009-12-13.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-12-27.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant V. P. teismo salėje.
Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai mirus, palikti nenagrinėtą.
A. M. P. ir R. M. J. civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo V. P. 59,54 Lt proceso išlaidų, susijusių su specialisto kelionių išlaidų atlyginimu valstybei (sumokant jas į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios A. P. naktinius marškinius, apatines kelnes, vilnonį šaliką, baltą paklodę, antklodės užvalkalą, saugomus Alytaus apskrities VPK nuosprendžiui įsitesėjus grąžinti A.M. P. arba R.M. J..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. P. apatines ilgos kelnes, apatines vyriškas trumpikes, juodą kojinę, tamsiai mėlynas kelnes, pilką džemperį, saugomus Alytaus apskrities VPK nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. P. arba jo sutuoktinei M. P..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokus su V. P. kairės ir dešinės rankų nuokarpomis, voką su V. P. varpos nuoplovomis, voką su V. P. kraujo pavyzdžiu, voką su V. P. seilių (DNR) pavyzdžiu, voką su A. P. makšties tepinėliais, voką su A. P. seilių pavyzdžiu, saugomus Alytaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.