Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-2030-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00432-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.4; 51.1; 55.1.3 (S)

2021 m. balandžio 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – LAGK) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 21R4-61 (AG4-53/18-2020), Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus (toliau – NMA) 2020 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.KP_06_09 „Dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos paramos sugrąžinimo“ ir įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos antrą mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KP-16-1-05045 arba pakeisti / pratęsti Projekto įgyvendinimo kontrolės terminą vienerių metų ataskaitiniam laikotarpiui.

Nurodo, kad NMA skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nes nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 metus NMA buvo pateikti elektroniniu paštu. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja neteisingai tvarko buhalterinę apskaitą paaiškėjo tik po NMA atliktos patikros vietoje, kurioje ji negalėjo dalyvauti dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos (COVID-19) visoje šalyje. 2020 m. gegužės 19 d. sudarė sutartį Nr. 20/2577 su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Po sutarties sudarymo buvo parengi finansinės atskaitomybės dokumentai ir pateikti NMA.

Pažymi, kad iš esmės įgyvendino projektą, t. y. įrengė laukinių gyvūnų aptvarą, įsigijo 33 vnt. danielių, kurie atsivedė jauniklių, sukūrė mišrų ūkį, įgijo būtinąją ūkininkavimo kompetenciją, išklausė Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą, toliau nepertraukiamai vykdė ūkininko veiklą. Teigia, kad nežymus nukrypimas nuo formalių reikalavimų, kuriuos galima ištaisyti, neturėtų būti priežastimi teigti, kad nepasiekti projekto tikslai ar kad paramos sutarties nutraukimas yra adekvati ir proporcinga priemonė, pakaktų ir atitinkamo protingo dydžio piniginės sankcijos taikymo.

Teigia, kad 500 Eur avansas už danielių įsigijimą sumokėtas grynaisiais turėtų būti pripažintas tinkama suma finansavimui, nes ji neturėjo galimybės šios pinigų sumos sumokėti bankiniu pavedimu dėl nuo jos nepriklausančių ir netikėtai susiklosčiusių aplinkybių (sutriko ryšys, neveikė elektroninė bankininkystė). Neturi tai patvirtinančių įrodymų, nes nemanė, kad juos reikia išsaugoti. Be to, mano, kad nuolat pasitaikantys elektroninės bankininkystės sutrikimai turėtų būti laikomi neįrodinėtomis aplinkybėmis.

Nurodo, kad nepasiekė planuoto ūkio ekonominio dydžio, kuris turėtų būti ne mažesnis nei 8 000 Eur ūkio ekonominio dydžio, išreikšto standartine produkcijos verte (SP) dėl nenugalimos jėgos, t. y. sausros. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo" valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje buvo paskelbta iki 2020 m. vasario 26 d. Pati NMA viešai skelbė, kad atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje, paramos gavėjai, kurie 2019 m. turi įsipareigojimų pagal KPP investicines priemones, ir kurių vykdoma veikla tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu, neturi imtis jokių papildomų veiksmų, o paramos gavėjai, kurie dėl ekstremalios situacijos nepasiekė suplanuotų rodiklių, galutinėse ir metinėse ataskaitose turi pažymėti, kad suplanuoti rodikliai nepasiekti dėl ekstremalios situacijos (sausros). Mano, kad pareiškėjai formaliai nepažymėjus ataskaitoje, kad suplanuoti rodikliai nepasiekti dėl ekstremaliosios situacijos (sausros), apie ką visiems, įskaitant NMA, buvo puikiai žinoma, pareiškėjos ūkio atveju ekstremaliosios situacijos neigiami padariniai, taikant sankcijas dėl nepasiektų rodiklių, nebuvo pripažįstami.

Pažymi, kad 2019 m. nebuvo užaugintas planuotas javų derlius. Dėl sausros padarinių iš žemės ūkio produkcijos pardavimo buvo gautos ženkliai mažesnės pajamos, nei kad buvo suplanuota, kas turėjo esminės įtakos jos ūkio ekonominio dydžio rodikliams projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Pažymi, kad siekiant užtikrinti gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, nepakenkti danielių patelių ir patinų reprodukcinėms savybėms, išvengti bet kokių stresinių situacijų dėl transportavimo esant aukštai oro temperatūrai, danielių banda, iš pardavėjo į pareiškėjos ūkį negalėjo būti transportuojama iki 2019 m. gruodžio mėn. Danielių banda pareiškėjos ūkyje buvo užregistruota tik 2019 m. gruodžio mėn. Mano, kad visuotinai žinomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstatuotos ekstremaliosios situacijos dėl sausros padarinių žemės ūkio sekretoriuje visos šalies mastu aplinkybės turėjo esminės reikšmės pareiškėjos įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymui ir projekto tikslų (ekonominių rodiklių) pasiekimui, tokios aplinkybės turėjo ir turėtų būti pripažintos force majeure aplinkybėmis ir / ar išimtinėmis aplinkybėmis, kaip tai numatyta Sankcijų metodikoje.

Pažymi, kad nepaisant to, jog nepasiekė Paramos sutartyje numatyto ne mažesnio nei 8 000 Eur ūkio ekonominio dydžio, išreikšto standartine produkcijos verte (SP), 2019 m. išlaikė mišriam ūkiui pagal Paramos sutartį reikalaujamas proporcijas (gyvulininkystės pajamos – ne mažiau 40 proc., bet ne daugiau nei 49,99 proc. (2 479 Eur), augalininkystės pajamos – ne daugiau 60 proc. (2 750 Eur)), taip pat ūkio grynąjį pelningumą (3 proc. nuo visų pajamų). Kadangi ir toliau vykdo aktyvią ūkinę veiklą (didina danielių bandą – šiuo metu yra 32 danielių patelės, 6 patinėliai ir 23 jauniklis; didina dirbamos žemės plotus (NMA deklaruota 1,68 ha pievos, 6,85 ha pasėlių)), mano, kad, ir toliau vykdant (nepertraukiamai tęsiant) Projekte numatytą veiklą, nenutraukus Paramos sutarties, priešingai nei 2019 m., 2020 m. bus pasiekti Paramos sutartyje bei verslo plane numatyti Projekto tikslai, uždaviniai bei ekonominiai rodikliai (planuojamos gauti ne mažesnės nei 10 000 Eur pajamos).

Nurodo, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 185 punkto nuostatomis, NMA gali leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį šiais atvejais: „185.1. kai būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo laikotarpį, neviršijant Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyto termino; 185.11 kai būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo laikotarpį, nustatytą Priemonės įgyvendinimo taisyklėse, dėl išimtinių aplinkybių, nurodytų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, tačiau ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d. Mano, kad formalus griežčiausios sankcijos jos atžvilgiu taikymas, esant realiai įgyvendintam Projektui, tik nepasiekus suplanuotų ataskaitinių metų rodiklių dėl akivaizdžiai išimtinėmis ir / ar force majeure pripažintinų aplinkybių, neišnaudojus alternatyvių galimybių, numatytų Administravimo taisyklių 185 p., yra neadekvatus, neproporcingas, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir gero administravimo principams, bei pačios NMA administruojamos KPP investicinės priemonės tikslams ir uždaviniams.

Pažymi, kad Administravimo taisyklių 192 punkte numatyta, jog: „Jeigu Mokėjimo agentūra nustato reikalavimų nesilaikymo faktus, kuriuos galima ištaisyti, juos užfiksuoja, paramos mokėjimas gali būti sustabdomas. Paramos gavėjui yra nustatomas reikalavimų nesilaikymo faktų ištaisymo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu 3 mėnesiai. Paramos mokėjimas gali būti atnaujinamas tik po to, kai paramos gavėjas Mokėjimo agentūrai pateikia dokumentus, kurie įrodo, kad nustatyti reikalavimų nesilaikymo faktai buvo ištaisyti. Neįrodžius, kad nustatyti reikalavimų nesilaikymo faktai ištaisyti, Mokėjimo agentūra priima sprendimą dėl pažeidimo tyrimo ir sankcijų skyrimo." Šiuo atveju NMA, priimdama sprendimą, net nesvarstė dėl atitinkamų pažeidimų ištaisymo galimybės ir mokėjimo sustabdymo, kas vėlgi prieštarauja teisingumo, protingumo ir gero administravimo principams.

NMA atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teikdama paskutinį mokėjimo prašymą bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, paramos gavėja pateikia finansinės atskaitomybės dokumentus už finansinius metus, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas. Kadangi nurodyti dokumentai su mokėjimo prašymu ir galutine projekto įgyvendinimo ataskaita nebuvo pateikti, pareiškėjai 2020 m. balandžio 2 d. buvo išsiųstas paklausimas Nr. S-KP-0325458 dėl trūkstamų dokumentų pateikimo. Atsakymas ir dalis prašomų dokumentų gauti 2020 m. balandžio 8 d., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Kaip finansinės atskaitomybės dokumentai pateikta paraiškos forma priežiūros rodiklių lentelės pagrindu sudaryta planuotų priežiūros rodiklių 2019 metų suvestinė, todėl 2020 m. balandžio 10 d. buvo išsiųstas antras paklausimas Nr. SA-KP-0326337, pakartotinai prašant pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakymas gautas, tačiau prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Kaip finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikta verslo plano formos pelno nuostolių ataskaita, verslo plano formos rezultatų apibendrinimas ir paraiškos formos priežiūros rodiklių lentelės pagrindu sudaryta planuotų priežiūros rodiklių suvestinė. Visose formose pateikiami 2019 metų duomenys. Tie patys, kaip ir buhalterinės apskaitos vedimą patvirtinantys dokumentai, buvo pateikti ir patikros vietoje metu. Patikros vietoje ataskaitoje nurodoma, jog „pareiškėja paaiškino, kad verslo plano lentelės pagrindu parengtą (nuostolio) ataskaitą ji prilygina ūkio buhalterinės apskaitos dokumentams“. Tačiau Rekomendacijų 13 punkte nurodoma, kad metinį finansinių ataskaitų rinkinį sudaro: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas, o 3–6 prieduose pateikiamos šių ataskaitų formos.

Pažymi, jog pareiškėja, pateikdama paraišką ir pasirašydama paramos sutartį, patvirtino, kad yra susipažinusi su paramos skyrimo tvarka, taip pat įsipareigojo tvarkyti buhalterinę apskaitą iki verslo plano kontrolės pabaigos. Pažymi, kad pareiškėja pagal Įgyvendinimo taisyklių 18.3 papunktį bei Paramos sutarties 3.1.4 papunktį įsipareigojo iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Toks reikalavimas įtvirtintas ir Įgyvendinimo taisyklių 17.8 papunktyje. Todėl, mano, kad pareiškėjai turėjo būti žinomi minėti teisės aktų reikalavimai.

Nurodo, kad NMA neatsako už pareiškėjų nepatyrimą, žinių ir patirties trūkumą. Patirties ar žinių stoka negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia nesilaikyti įsipareigojimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje jau yra konstatavęs, kad „<...> pareiškėjo nežinojimas apie Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai numatytus reikalavimus <...> neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės už nustatytą pažeidimą <...>“ (LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1873-442/2017).

Nurodo, kad pareiškėja buhalterinę apskaitą privalėjo tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nors to nedarė (vienas pažeidimas), taip pat nepasiekė Paramos sutartyje (3.1.12 papunktis) įtvirtinto įsipareigojimo, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur (antras pažeidimas). Pagal Paramos sutarties 3.1.18 papunktį Paramos gavėja įsipareigojo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur. NMA pareiškėjos ūkio ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP) nustato ne iš buhalterinės apskaitos dokumentų, kaip teigiama skunde, o remiantis ŽŪIKVC Valdų registro duomenimis. Vadovaujantis ŽŪIKVC Valdų registro duomenimis, Paramos gavėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą (2020 m. sausio 1 d. duomenys), sudarė 2 991,40 Eur. NMA, be kita ko, ŽŪIKVC Valdų registre peržiūrėjo visą pareiškėjos projekto įgyvendinimo laikotarpio ūkio ekonominį dydį, nuo valdos įregistravimo, tačiau jis nei vienu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. nebuvo didesnis kaip 6 000 Eur, nors pagal Paramos sutarties 3.1.18 papunktį Paramos gavėja įsipareigojo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur. Taigi NMA pagrįstai konstatavo pastarąjį pažeidimą ir dėl jo taikė sankcijas.

Pažymi, kad pareiškėja žinojo ir / ar turėjo žinoti, kad atsikaitymus privalu atlikti tik per finansines institucijas. Aplinkybė, jog buvo sutrikęs interneto ryšys, negali būti laikoma force majeure aplinkybe, dėl kurios nebuvo tinkamai laikomasi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, pareiškėja į bylą nėra pateikusi jokių blogą interneto ryšį, ar el. bankininkystės neveikimą pagrindžiančių įrodymų.

Dėl patikros vietoje pažymi, kad pareiškėja buvo informuota apie vizitą 2020 m. gegužės 4 d. 10 val. 25 min., taip pat pareiškėjai pasiūlyta trūkstamus dokumentus pateikti per NMA Agro programėlę. Toliau nurodoma, kad reikiami dokumentai per NMA Agro programėlę pateikti. Be to, Reglamento Nr. 809/2014 25 straipsnyje nustatyta, kad apie patikras vietoje gali būti nepranešta, jeigu tai pakenktų jų tikslui ar veiksmingumui.

Nurodo, kad pareiškėja, matydama, jog projekto negali tinkami įgyvendinti, turėjo apie tai pranešti NMA arba kreiptis su prašymu dėl projekto įgyvendinimo pratęsimo (Administravimo taisyklių 185 straipsnis). Pareiškėja dėl termino pratęsimo į NMA nesikreipė.

Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. vasario 20 d. pateiktoje projekto įgyvendinimo ataskaitoje nepažymėjo, kad rodikliai nepasiekti dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos. Be to, 2018 m. ir 2019 m. nebuvo tokie prasti metai, kad apskritai nebūtų augę žemės ūkio augalai, juo labiau, kad pareiškėjos įgyvendinamas projektas nėra 100 proc. susijęs tik su žemės ūkio augalų auginimu. Tai yra mišrus ūkis, dalį pajamų pareiškėja privalo gauti ir iš gyvulininkystės (Paramos sutarties 3.1.19 papunktis).

Pažymi, kad NMA negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, ar nesusigrąžinti paramos iš tų pareiškėjų, kurie nesilaiko teisės aktų nuostatose numatytų reikalavimų. NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Mano, kad priėmė teisėtą, pagrįstą, argumentuotą Skolos sprendimą, atitikusį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, motyvų ir argumentų išdėstymas yra aiškus ir suprantamas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad iš dalies pripažįsta NMA nustatytus pažeidimus, tačiau mano, kad pažeidimai yra formalūs ir nesudarė NMA pagrindo nutraukti su pareiškėja sudarytos sutarties. Akcentavo, kad 2021 m. pareiškėja pasiekė reikiamą ūkio ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (SP). Pripažįsta, kad 2019 m. pareiškėja nepasiekė reikiamo ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (SP), tačiau pažymėjo, kad tai įvyko dėl force majeure aplinkybių ir pareiškėjos nepakankamo suvokimo, kaip yra skaičiuojamas ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad pareiškėja nei viename iš Projekto įgyvendinimo etapų nepasiekė reikiamo ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte (SP), 2020 m. liepos 1 d. jo dydis buvo iki 4 000 Eur. Nurodė, kad NMA visiems paramos gavėjams teisės aktus taiko vienodai, o paramos gavėjos nežinojimas teisės aktų, negali atleisti ją nuo atsakomybės už projekto neįgyvendinimą nustatytu laiku ar prisiimtų įsipareigojimų netinakmą vykdymą.

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl NMA sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti su pareiškėja sudarytą Paramos sutartį ir iš pareiškėjos susigrąžinti visą išmokėtą 14 000 Eur paramą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. NMA pateikė Paraišką Nr. 19JU-KP-16-1-05045-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

Pareiškėja ir NMA 2017 m. balandžio 3 d. pasirašė Paramos sutartį Nr. 19JU-KP-16-1-05045. Paramos sutartyje pareiškėja įsipareigojo, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur, o įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur. Sutarta, kad projektas bus įgyvendintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos prašymu projekto įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėja 2018 m. gruodžio 27 d. prašyme (medžiagos 2 t., l. 43) nurodė, kad projekto įgyvendinimo terminą prašo pratęsti dėl problematiško gyvūnų transportavimo, tačiau pilnai įgyvendins projektą 2019 m. sausio-vasario mėn.

2019 m. sausio 29 d. pasiraytas tarp pareiškėjos ir atsakovo paramos sutarties pakeitimas (medžiagos 2 t., l. 52-53), nustatant, kad projekto įgyvendinimo terminas yra iki 2019 m. gruodžio 31 d. (sutarties 2.5 p.) ir antra paramos dalis išmokama tinkamai įgyvendinus verslo planą (sutarties 2.7.2 p.)

Pareiškėja projektą įgyvendino dviem etapais: 2017 m. balandžio 4 d. sukurtas avansinis mokėjimo prašymas Nr. 19JU-KP-16-1-05045-MP001 ir pareiškėjai išmokėta 14 000 Eur paramos suma (avansas); 2020 m. vasario 20 d. gautas antras mokėjimo prašymas Nr. 19JU-KP-16-1-05045-MP002 ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita Nr. 19JU-KP-16-1-05045-PI001 (medžiaga 1 t., l. 101-104). Prašoma paramos suma 13 130 Eur. Teikdama galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą pareiškėja nurodė, kad pateikiami duomenys yra teisingi (VI dalis), kad ataskaitiniu laikotarpiu pasiekti projekto priežiūros rodikliai, konkrečiai imant pajamų iš ūkio rodiklis, nurodant kad potencialus ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte ataskaitiniu laikotarpiu sudaro 10 756,10 eurų (II dalis, III dalies 23-24 klausimai), taip pat patvirtinta, kad buhalterinė apskaita vedama pagal teisės aktų reikalavimus (III dalies 9 klausimas). Galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje nebuvo nurodyta, kad projekto įgyvendinimo ar priežiūros rodikliai nepasiekti, kad jie nepasiekti dėl neįprastų ar ekstremalių aplinkybių, nors galimas komentarų pateikimas prie kiekvieno projekto priežiūros rodiklio (II dalis).

NMA vadovaudamasi Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) valdų registro duomenimis, nustatė, kad Paramos gavėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą (2020 m. sausio 1 d.), sudarė 2 991,40 Eur.

NMA 2020 m. balandžio 10 d. išsiuntė pareiškėjai paklausimą Nr. S-KP-0326337 pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiektas planuotas ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 23 d. NMA pateikė lentelę su apskaičiuotu ūkio ekonominiu dydžiu už 2019 metus, nurodydama, kad 2019 m. pasiektas 10756,10 eurų potencialus ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (medžiagos 1 t., l. 100), taip pat nurodo, kad iš gyvulininkystės verslo įgyvendinimo laikotarpiu 2019 m. gavo 2311 eurų, o iš augalininkystės tuo pačiu laikotarpiu gavo 2750 eurų pajamų. Nenurodyta jokių komentarų, jog projekto įgyvendinimo ar priežiūros rodikliai nepasiekti ir to priežastis neįprastos ar ekstremalios aplinkybės.

NMA 2020 m. gegužės 8 d. atliko patikrą vietoje ir surašė patikros ataskaitą Nr. V_VP_1199549 (medžiagos 2 t., l. 57-61, 1 t., l. 76-99). Patikros vietoje metu buvo fotografuojamos pareiškėjos ūkio valdos, taip pat pateikti apskaitos dokumentai, sąskaitos faktūros.

NMA skundžiamu sprendimu atsižvelgdama į tai, kad nustatytas daugiau nei vienas pažeidimas (buhalterinę apskaitą pareiškėja tvarkė nesilaikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų; neįvykdė įsipareigojimo, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur), tačiau dėl nepasiekto ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, taikoma paramos susigrąžinimo sankcija, sankcijos nesumuojamos – nusprendė susigrąžinti visą išmokėtą 14 000 Eur paramos sumą (vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 56.2.2 papunkčiu) ir nutraukė Paramos sutartį (vadovaujantis Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo (toliau – Sankcijų metodika) 4 punktu).

LAGK skundžiamu sprendimu patvirtino NMA sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL) 2013 L 347, ginčui aktualios redakcijos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (toliau - Sankcijų metodika), Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491.

Įgyvendinimo taisyklių 18.3 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas prisiima įsipareigojimą iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą šių Taisyklių 17.8 papunktyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas tvarko buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Norintys gauti paramą ūkininkai privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą, vadovaudamiesi Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 (Taisyklių 17.8 papunktis).

Paramos sutarties 3.1.4 papunkčiu pareiškėja įsipareigojo iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Įgyvendinimo taisyklių 48 punkte nustatyta, jog teikdamas mokėjimo prašymus, paramos gavėjas privalo pateikti išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentus bei finansinės atskaitomybės dokumentus. Teikdamas paskutinį mokėjimo prašymą bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, paramos gavėjas pateikia finansinės atskaitomybės dokumentus už finansinius metus, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas. Paskutinis mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita teikiama ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus ketvirtiems nuo paraiškos pateikimo metų finansiniams metams (taikoma tik tiems pareiškėjams, kurie teikia 2 mokėjimo prašymus).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų matyti, jog pareiškėja iš esmės neneigia, kad iki 2020 m. gegužės 19 d. nesilaikė įsipareigojimo iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Ir tik 2020 m. gegužės 19 d. sudarė sutartį Nr. 20/2577 su viešąja įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Po sutarties sudarymo buvo parengti finansinės atskaitomybės dokumentai ir pateikti NMA pagal dvejybinę apskaitos sistemą.

Taigi atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja atsiskaitymus su tiekėjais turėjo atlikti tik per finansines institucijas (Įgyvendinimo taisyklių 49 punktas, Administravimo taisyklių 118 punktas). Kaip ir nėra ginčo, kad 500 Eur avansą už danielių įsigijimą pareiškėja sumokėjo grynaisiais. Pažymėtina, kad pareiškėja neįrodo, kad 500 Eur avansą ji negalėjo apmokėti per finansines institucijas. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, kad pareiškėja danielius įsigijo pagal iš anksto pateiktą spalio mėn. komercinį pasiūlymą, tad pareiškėjai jau buvo žinoma kokią sumą reikės sumokėti, todėl pareiškėja nepagrindžia būtinumo mokėti 500 Eur avansą grynais pinigais. Dėl elektroninės bankininkystės pažymėtina, kad šio tipo sutrikimą turi įrodyti pati pareiškėja. Be to byloje nėra nustatyta, kad tokie sutrikimai būtų fiksuoti žiniasklaidoje ar paties banko pranešime. Todėl atsakovė pagrįstai 500 Eur sumą pripažino netinkama finansuoti.

Kitas pažeidimas pareiškėjai nustatytas dėl to, kad pareiškėja nepasiekė ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte. Iš esmės šis pažeidimas laikytas sunkiausiu ir dėl jo nutarta nutraukti paramos sutartį apskritai.

Įgyvendinimo taisyklių 17.16 papunktyje nurodyta, kad parama skiriama ūkiui, kurio ekonominio dydžio potencialas, išreikštas standartine produkcija (SP), yra didesnis kaip 8 000 Eur per metus, tačiau ne didesnis kaip 70 000 Eur per metus (ūkio ekonominis dydis skaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, jog siekiant įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis apskaičiuojamas: 3.1. už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų sausio 30 d.); 3.2. už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų rugpjūčio 31 d.). Pasirašydama Paramos sutartį, pareiškėja patvirtino, kad laikysis jos 3.1.12 papunktyje nurodyto reikalavimo, jog įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), bus ne mažesnis kaip 8 000 Eur. Pagal Paramos sutarties 3.1.18 papunktį pareiškėja įsipareigojo, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur. (Remiantis atrankos kriterijais, nes buvo suteikti atrankos balai už ūkio ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, pasiekimą nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur. Prognozuotas ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą nurodyta, jo sudaro netgi 10 756,10 Eur, ką deklaravo pareiškėja ir galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje). Paramos sutarties 3.1.19 papunkčiu pareiškėja įsipareigojo užtikrinti, kad bus sukurtas mišrus ūkis, kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, sudarys ne mažiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 49,99 proc. visų veiklos pajamų. Be to Paramos sutarties 3.1.21 papunktyje įsipareigojo užtikrinti, kad ūkio grynasis pelningumas, įgyvendinus verslo planą, bus didesnis kaip 3 proc.

Atsakovė remdamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) valdų registro duomenimis, Paramos gavėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą (2020 m. sausio 1 d. duomenys), sudarė 2 991,40 Eur. Preiškėja šio dydžio nebuvo pasiekusi ir 2020 m. liepos mėn., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po projekto įgyvendinimo termino pabaigos. Būtent dėl šio pažeidimo pareiškėjai taikoma paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos 14 000 Eur paramos susigrąžinimo sankcija.

Teismas pažymi, pareiškėja šio pažeidimo iš esmės neneigia, t. y. ji pripažįsta, kad negavo pakankamai pajamų iš augalininkystės ir gyvulininkystės. Nurodo, kad pareiškėjos ūkis išreikštas produkcijos standartine verte pasiekė 2021 metais, t. y. pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui ir iš esmės kontrolės laikotarpio pirmųjų metų pabaigoje. Tačiau teigia, kad ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte nepasiekė dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. Tokie argumentai atsirado atsakovei priėmus sprendimą, teikiant skundą dėl jo Lietuvos mokestinių ginčų komisijai.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 45 d. nutarimu Nr. 633 ir 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo" paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius NMA, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai (Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c punktas), nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas. Taisyklių 96 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai.

Reglamento Nr. 640/2014 įžanginės dalies 5 punkte nurodyta, kad Reglamento Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžti kai kurie valstybių narių pripažintini force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejai. Turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės, pagal kurias valstybės narės tiesioginių išmokų, paramos kaimo plėtrai ir kompleksinės paramos atvejais galėtų pripažinti force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejus. Turėtų būti nustatytas laikas, per kurį pagalbos arba paramos gavėjas turi pranešti apie tokius atvejus. Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ir išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią pagalbos arba paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti.

Administravimo taisyklių 191 punkte, Sankcijų metodikos 8 punkte nurodyta, kad, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių ir pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas per 15 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šią aplinkybę, raštu informavo NMA, sankcijos netaikomos. Tačiau, išnykus nenugalimos jėgos aplinkybėms, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Iš esmės tai nurodoma ir pareiškėjos akcentuojamame NMA 2019 m. rugsėjo 24 d. viešame pranešime (medžiagos 1 t., l. 45): „NMA atkreipia dėmesį į įsipareigojimus, kurių vykdymui galėjo turėti įtakos sausros padariniai. Taip pat primena apie tai, kad būtina laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei vykdyti taisyklėse nustatytus reikalavimus, jei jiems sausra įtakos padaryti negalėjo“, paramos gavėjai, kurie dėl ekstremalios situacijos nepasiekė suplanuotų rodiklių, galutinėse ir metinėse ataskaitose turi pažymėti, kad suplanuoti rodikliai nepasiekti dėl esktremalios situacijos (sausros)“, „paramos gavėjas turi pateikti laisvos formos paaiškinimą, kokią įtaką padarė sausra, dėl kurios nebuvo pasiekti numatyti projekto rodikliai, ir pridėti tai pagrindžiančius dokumentus“. Pareiškėja tokių aplinkybių paramą administratuojančiai institucijai nebuvo nurodžiusi, paaiškinimų, komentarų nepateikė ir teikdama galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, ir patikros vietoje metu.

Nagrinėjamoje byloje šios pareigos pareiškėja neįvykdė, o atsakovė nebeturėjo (prarado) galimybės patikrinti ir įsitikinti pareiškėjo nurodomų nenugalimos jėgos ar išskirtinių aplinkybių, galimai sąlygojusių netinkamą įsipareigojimų vykdymą, iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatytina, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, kt. Tad nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu.

Išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Sankcijų metodikos 10 p.). Išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais (Sankcijų metodikos 11 p.).

Pareiškėja nenugalimos jėgos aplinkybes įrodinėja valstybiniu lygiu paskelbta ekstremalia situacija žemės ūkio sektoriuje. Pažymėtina, kad ekstremalios oro sąlygos, net ir aukštesnė nei įprasta oro temperatūra tam tikru laikotarpiu žemės ūkio sektoriuje tam tikroje teritorijoje, savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Tokį poveikį ir jo mastą (neįvykdytų įsipareigojimų dalį), kompetentingai institucijai pranešdama apie jos valdą paveikusias force majeure aplinkybes, turi pagrįsti paramos gavėja. Nėra ginčo, kad nebuvo užaugintas suplanuotas javų derlius, taip pat tai, kad danielių banda pareiškėjos ūkyje buvo registruota tik 2019 m. gruodžio 27 d. Teismas pažymi, kad tai, jog šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija žemės ūkio sektoriuje savaime nereiškia, kad per aukštos temperatūros pareiškėjai nepavyko pasiekti ūkio ekonominio dydžio, išreikšto standartine produkcijos verte. Pareiškėja nepateikia jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių jos teiginius, kad danielių dėl aukštos temperatūros ji negalėjo įsigyti anksčiau nei 2019 m. gruodžio 27 d. Abstraktūs pareiškėjos teiginiai, kad danielių nebuvo galima gabenti nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjos argumentų pakankamai motyvuotais ir pagrįstais. Kaip minėta, 2018 m. teiktame NMA prašyme pratęsti projekto įgyvendinimo terminą pareiškėja buvo nurodžiusi, kad įsigis gyvūnus 2019 m. sausio-vasario mėn. Dėl javų pažymėtina, kad pareiškėja privalėjo informuoti laiku NMA, jog aukšta temperatūra kenkia pareiškėjos derliui, t. y. nedelsiant kada suvokė šią aplinkybę, nes priešingu atveju nėra įmanoma įvertinti, ar pareiškėjos ūkis ir kokia iš tikrųjų apimtimi buvo paveiktas per aukštos oro temperatūros ir kiek tai įtakojo rodiklių pasiekimą. Be to, kaip minėta, pareiškėja, teikdama galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, nurodė, kad rodikliai visgi pasiekti. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė nenugalimos jėgos ar neįprastų aplinkybių kaip pagrindo jai netaikyti ekonominio poveikio priemonės už neįvykdytą įsipareigojimą, kad ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu sudarys ne mažiau kaip 10 000 Eur.

Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 p.).

Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad visa parama susigrąžinama, jei įgyvendinus verslo planą ir verslo plano kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur (56.2.2 p.).

Sankcijų metodikos 4 punkte nustatyta, kad pareiškėjui, paramos gavėjui ir partneriui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės. Tuo atveju, kai taikoma 100 proc. paramos sumažinimo ir (arba) paramos sumos susigrąžinimo sankcija, paramos sutartis nutraukiama. Jeigu nustatomas daugiau nei vienas Sankcijų metodikos 1 priede nurodytas pažeidimas, sankcijos turi būti sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotas sankcijas. Sankcija negali būti didesnė už skirtą paramos sumą. (Sankcijų metodikos 6 p.). Sankcijų metodikos 1 priedas „Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos primeones, sąvadas“ 4 stulpelis “Taikoma sankcija ir jos dydis/ribos” 2 punktas numato, kad jei paramos gavėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ <...> įgyvendinęs verslo planą neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nurodytos grynojo pelningumo rodiklio/grynojo pelno reikšmės, taikomas paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad NMA susigrąžina visą paramos sumą, vadovaujantis Sankcijų metodikos 4 punktu galėjo / turėjo nutraukti su pareiškėja pasirašytą sutartį.

Pažymėtina, kad pareiškėja yra paramos gavėja, todėl tik ji gali žinoti pasieks prisiimtus įsipareigojimus pagal paramos sutartį laiku ar ne ir kokiais tempais. Tad nepagrįsti skundo teiginiai, kad NMA turėjo taikyti Administravimo taisyklių 185 ar 192 punktus (keisti projektą ar paramos sutartį, nustatyti terminą ištaisyti trūkumus), kadangi tokių procedūrų pareiškėja nebuvo inicijavusi. Pareiškėja, žinodama, kad neįvykdys ir neįvykdė įsipareigojimų pagal paramos sutartį laiku, kreipėsi į NMA su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita, deklaruodama rodiklių pasiekimą. Pažymėtina, jog pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. (projekto įgyvendinimo dienai) nepasiekė net minimalios ribos, kurią buvo privaloma pasiekti projekto įgyvendinimo termino pabaigoje, taip pat šio rodiklionepasiekė ir praėjus pusei metų po projekto įgyvendinimo termino pabaigos. Pažymėtina, kad parama pagal kaimo plėtros programos inventicines priemones yra tikslinė.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes skundo argumentų ribose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes teisingai vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas panaikinti NMA ir LAGK sprendimus atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos J. R. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.