Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.5; 1.2.18.10.1; 1.2.18.11; 1.2.29.1.1; 1.1.7.2.2; 2.3.4.3; 2.1.15.4.3

2024 m. gruodžio 17 d.

nedalyvaujant civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „S“ (duomenys neskelbtini), taip pat vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (viena veika), 300 straipsnio 1 dalyje (viena veika), 223 straipsnio 1 dalyje (viena veika), 222 straipsnio 1 dalyje (viena veika),

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „K“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (viena veika), 300 straipsnio 1 dalyje (viena veika), 222 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. ir M. M., veikdami kartu, apgaule savo ir kitų naudai išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. G. ir M. M., laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 6 d., veikdami kartu, kaip fiziniai asmenys vykdydami 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 8 punktą atitinkančią ekonominę veiklą – naujų vienbučių ir dvibučių namų pardavimą,

pagal PVMĮ 32 straipsnio 1 dalį, numatančią kad PVM neapmokestinamas pastatų, statinių ar jų dalių (išskyrus naujus pastatus ir statinius, naujas pastatų ir statinių dalis) pardavimas <...>, 32 straipsnio 2 dalį, numatančią kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, išskyrus žemę, perduodamą kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemę statyboms, pagal PVMĮ 71 straipsnio 2 dalį, numatančią kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta, pagal PVMĮ 92 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju; apskaičiuotą į biudžetą mokėtiną PVM sumą apmokestinamasis fizinis asmuo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju, turi sumokėti iki 25 d. kito kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, už kurį apskaičiuota mokėtina PVM suma ir AVMI pateikti tinkamai užpildytą Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (forma FR0608),

nesilaikė 2002 m liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 (toliau – ir GPMĮ) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, 6 straipsnio 12 dalis nuostatos numatančios, kad metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą; nesilaikė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, veikdami bendrai:

2020 m. gegužės 26 d. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 45 000 eurų, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino R. G., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir jos sutuoktinio R. G., vardu,

2020 m. liepos 10 d. įgijo 0.0801 hektaro, kas sudaro 400/801 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 17 500 eurų, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino V. L., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir jos sutuoktinio D. L. vardu,

2020 m. kovo 3 d. įgijo 0.1503 hektaro, kas sudaro 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 12 000 eurų, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino D. L. ir A. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vardu,

2020 m. vasario 17 d. įgijo 141/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos (30 proc. baigtumo) butu, esančiu (duomenys neskelbtini), už 20 000 eurus, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vardu,

2020 m. rugpjūčio 12 d. įgijo 0.08 hektaro, kas sudaro 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame pradėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, už 80 500 eurų, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vardu,

2020 m. rugpjūčio 12 d. įgijo 0.08 hektaro, kas sudaro 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame pradėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, už 96 200 eurų, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino M. L., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vardu,

2020 m. gegužės 15 d. įgijo 133/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos butu, esančiu (duomenys neskelbtini), už 70 000 eurų, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino N. M., vardu,

2019 m. gruodžio 12 d. įgijo 0,1503 hektaro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 eurų, kurio bendrosios dalinės nuosavybės teise J. G. įformino savo vardu ir dalį fiktyviai įformino N. M., vardu,

tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 13 d. minėtuose žemės sklypuose, pastatė 12 gyvenamųjų namų, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino fiktyvių žemės sklypų savininkų R. G. ir sutuoktinio R. G., V. L. ir D. L., D. L., A. L., M. L. ir sutuoktinės M. L., N. M. vardu bei nurodė šiems asmenims parduoti žemės sklypus su pastatytais gyvenamaisiais namais, o už pardavimą gautus pinigus perduoti J. G. ir M. M.. Asmenys įvykdė jų nurodymą, t. y.:

2020 m. birželio 23 d. D. L. ir A. L. pardavė dalį žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir vieną butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 153 700 eurų ir šiuos pinigus perdavė J. G.,

2020 m. liepos 23 d. D. L. ir A. L. pardavė dalį žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir vieną butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 150 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė J. G.,

2020 m. gegužės 7 d. M. L. su sutuoktine M. L. pardavė dalį žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 145 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė J. G.,

2020 m. gegužės 27 d. M. L. su sutuoktine M. L. pardavė dalį žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 140 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė J. G.,

2020 m. spalio 19 d. M. L. su sutuoktine M. L. pardavė žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei vienbutį gyvenamąjį namą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 135 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė J. G.,

2020 m lapkričio 4 d. M. L. su sutuoktine M. L. pardavė žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei vienbutį gyvenamąjį namą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 137 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė J. G.,

2020 m. birželio 16 d. N. M. pardavė žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 155 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė M. M.,

2020 m. birželio 19 d. N. M. pardavė žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 150 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė M. M.,

2020 m. birželio 16 d. N. M. pardavė žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 150 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė M. M.,

2020 m. lapkričio 5 d. R. G. su sutuoktiniu R. G. pardavė žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 160 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė J. G.,

2020 m. spalio 26 d. R. G. su sutuoktiniu R. G. pardavė žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei butą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 160 000 eurų ir šiuos pinigus padavė J. G.,

2021 m. sausio 6 d. V. L. ir D. L. pardavė žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei vienbutį gyvenamąjį namą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 136 000 eurų ir šiuos pinigus perdavė J. G.,

tokiu būdu J. G. ir M. M., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sauso 6 d., vykdydami ekonominę veiklą – prekybą nekilnojamuoju turtu, bendrai iš šios veiklos gavę 1 771 700 eurų pajamų, išvengė sumokėti valstybei mokėtinų mokesčių, neapskaičiuodami ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitose (forma FR0608) už 2020 m. 5 mėn. – 2021 m. 1 mėn. nedeklaruodami iš viso 307 484 eurų (2020 m. 283 882 eurų; 2021 m. 23 602 eurų) mokėtino į biudžetą PVM, iš jų 153 742 eurų (2020 m. 141 941 eurų; 2021 m. 11 801 eurų) M. M. ir 153 742 eurų (2020 m. 141 941 eurų; 2021 m. 11 801 eurų) J. G. (iš to skaičiaus kiekvienas 2020 m. 5 mėn. 24 731 eurų; 2020 m. 6 mėn. 52 821 eurų; 2020 m. 7 mėn. 13 017 eurų; 2020 m. 10 mėn. 25 600 eurų; 2020 m. 11 mėn. 25 772 eurų; 2021 m. 1 mėn. 11 801 eurų), taip pat nepateikdami 2020 m. ir 2021 m. mokestinių laikotarpių Pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM311) ir nedeklaruodami gautų apmokestinamųjų 1 110 237,72 eurų pajamų už nekilnojamojo turto pardavimus nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo 202 405,88 eurų (2020 m. 188 171,34 eurų; 2021 m. 14 234,54 eurų) gyventojų pajamų mokesčio, iš to skaičiaus 101 202,94 eurų (2020 m. 94 085,67 eurų; 2021 m. 7 117,27 eurų) M. M. ir 101 202,94 eurų (2020 m. 94 085,67 eurų; 2021 m. 7 117,27 eurų) J. G.. Šiais savo veiksmais J. G. ir M. M., veikdami kartu, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje.

Be to, J. G. ir M. M., veikdami kartu, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, o asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami kartu su J. G. ir M. M., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. G. ir M. M., laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 6 d., veikdami kartu, kaip fiziniai asmenys ir vykdydami ekonominę veiklą – prekybą nekilnojamuoju turtu, tyčia, siekdami savo ir kitų naudai išvengti mokestinės prievolės – PVM, GPM sumokėjimo į valstybės biudžetą, organizavo nekilnojamojo turto įgijimą ir pardavimą kito asmens vardu, t. y.:

2020 m. gegužės 26 d., J. G., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, R. G. pasiūlė fiktyviai savo vardu įforminti iš D. Ž. ir R. Ž. realiai jo ir M. M. perkamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises, žinodamas, kad realiai sklypo R. G. neįgys, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formali turto savininkė, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, nurodė R. G. savo vardu įforminti nekilnojamojo turto pirkimą, t. y. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašyti 2020 m. gegužės 26 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pardavėjai D. Ž. ir R. Ž. perduoda, o pirkėja R. G. su sutuoktiniu R. G. perka žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 45 000 eurų, kurią patvirtino nieko apie jų daromą nusikalstamą veiką nežinantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris, turėdamas tikslą įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. spalio 26 d. J. G. ir M. M. pastačius gyvenamąjį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), J. G. nurodė R. G. su apie nusikalstamą veiką nežinojusiu sutuoktiniu R. G. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad R. G. ir R. G. parduoda 56/125 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 160 000 eurų. R. G., žinodama, kad ji yra tik formali turto savininkė ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama J. G. nurodymus kartu su apie nusikalstamą veiką nežinojusiu sutuoktiniu R. G. 2020 m. spalio 26 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad R. G. ir R. G. parduoda pirkėjams V. K. ir S. K. 56/125 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 160 000 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie jų daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris, turėdamas tikslą įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. J. G. ir M. M. pastačius gyvenamąjį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), J. G. nurodė R. G. su sutuoktiniu R. G. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad R. G. ir R. G. parduoda 69/125 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butą/patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 160 000 eurų. R. G., žinodama, kad ji yra tik formali turto savininkė ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama J. G. nurodymus kartu su apie nusikalstamą veiką nežinojusiu sutuoktiniu R. G. 2020 m. lapkričio 5 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad R. G. ir R. G. parduoda pirkėjams J. S. ir V. S. 69/125 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą/patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 160 000 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie jų daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris turėdamas tikslą įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 10 d., J. G., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, V. L. pasiūlė fiktyviai savo vardu įforminti iš R. P. ir A. P. realiai J. G. ir M. M. perkamo 0.0801 h., kas sudaro 400/801 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teises, žinodamas, kad V. L. realiai sklypo neįgys, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formali turto savininkė, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, J. G. nurodė V. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašyti 2020 m. liepos 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pardavėjai R. P. ir A. P. perduoda, o pirkėja V. L. su sutuoktiniu D. L. perka 0.0801 h., kas sudaro 400/801 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 17 500 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie jų daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris, turėdamas tikslą įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. sausio 6 d. J. G. ir M. M. pastačius vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), J. G. nurodė V. L. su apie nusikalstamą veiką nežinojusiu sutuoktiniu D. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad V. L. ir D. L. parduoda 400/801 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 136 000 eurų. V. L., žinodama, kad ji yra tik formali turto savininkė ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama J. G. nurodymus, kartu su apie nusikalstamą veiką nežinojusiu sutuoktiniu D. L., 2021 m. sausio 6 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad V. L. ir D. L. parduoda pirkėjai I. D. 400/801 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 136 000 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie jų daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris, turėdamas tikslą įregistruoti duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. kovo 3 d., J. G., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, D. L. ir A. L. pasiūlė fiktyviai savo vardu įforminti iš J. G. ir jo sutuoktinės G. G. perkamo 0.1503 h., kas sudaro 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises, žinodamas, kad realiai D. L. ir A. L. sklypo neįgys, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formalūs turto savininkai, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, nurodė D. L. kartu su A. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašyti 2020 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pardavėjai J. G. ir G. G. parduoda, o pirkėjai D. L. ir A. L. perka 0.1503 h, kas sudaro 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 12 000 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie jų daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio 23 d. J. G. ir M. M. pastačius kotedže iš dviejų gyvenamųjų butų vieną butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė D. L. ir A. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. L. ir A. L. parduoda 491/1503 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kotedže esantį vieną butą, t. y. 154811/31390 dalį buto/patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 153 700 eurų. D. L., žinodama, kad ji yra tik formali turto savininkė ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama J. G. nurodymus kartu su A. L. 2020 m. birželio 23 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. L. ir A. L. parduoda pirkėjui V. M. 491/1503 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kotedže esantį vieną butą, t. y. 154811/31390 dalį buto/patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 153 700 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie jų daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. liepos 23 d. J. G. ir M. M. pastačius kotedže iš dviejų gyvenamųjų butų antrą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė D. L. ir A. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. L. ir A. L. parduoda 521/3006 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kotedže esantį antrą butą, t. y. 15909/31390 dalį buto/patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurų. D. L., žinodama, kad ji yra tik formali turto savininkė ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdama savo veiksmų padarinius, kad dėl jos neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydama J. G. nurodymus kartu su A. L. 2020 m. liepos 23 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. L. ir A. L. parduoda pirkėjams M. J. ir S. P. 521/3006 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kotedže esantį antrą butą, t. y. 15909/31390 dalį buto/patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie jų daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. vasario 17 d. J. G., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, M. L. pasiūlė fiktyviai savo vardu įforminti iš UAB „B“, atstovaujamos direktoriaus F. K. perkamo nebaigtos statybos buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 141/274 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises, žinodamas, kad realiai M. L. sklypo neįgys, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formalus turto savininkas, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, J. G. ir M. M. nurodė M. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašyti 2020 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pardavėja UAB „B“, atstovaujama direktoriaus F. K. parduoda, o pirkėjas M. L. perka nebaigtos statybos (30 proc. baigtumo) butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 141/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 20 000 eurus, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. J. G. ir M. M. pastačius kotedže iš dviejų gyvenamųjų butų vieną butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė M. L. su apie nusikalstamą veiką nežinojusia sutuoktine M. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad M. L. ir M. L. parduoda 15452/29715 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 23/137 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 145 000 eurus. M. L., žinodamas, kad jis yra tik formalus turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas J. G. ir M. M. nurodymus kartu su apie nusikalstamą veiką nežinojusia sutuoktine M. L. 2020 m. gegužės 7 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjas D. U. perka 15452/29715 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 23/137 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 145 000 eurus, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. J. G. ir M. M. pastačius kotedže iš dviejų gyvenamųjų butų antrą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė M. L. su apie nusikalstamą veiką nežinojusia sutuoktine M. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad M. L. ir M. L. parduoda 14263/29715 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 95/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 140 000 eurus. M. L., žinodamas, kad jis yra tik formalus turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas J. G. ir M. M. nurodymus kartu su apie nusikalstamą veiką nežinojusia sutuoktine M. L. 2020 m. gegužės 27 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjas M. B. perka 14263/29715 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 95/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 140 000 eurus, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 22 d. varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) būdu pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), įgytame 8. a. (0.08 ha) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame pradėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), statyba J. G. ir M. M. pastačius vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. G. nurodė M. L. su apie nusikalstamą veiką nežinojusia sutuoktine M. L. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad M. L. ir M. L. parduoda vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 135 000 eurus. M. L., žinodamas, kad jis yra tik formalus turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas J. G. ir M. M. nurodymus kartu su apie nusikalstamą veiką nežinojusia sutuoktine M. L. 2020 m. spalio 19 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjas R. S. perka vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 135 000 eurus, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 22 d. varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) būdu pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), įgytame 8 a (0.08 ha) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame pradėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statyba J. G. ir M. M. pastačius vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. G. nurodė M. L. su apie nusikalstamą veiką nežinojusia sutuoktine M. L. nuvykti į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjai M. B. ir A. B. perka vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 137 000 eurus. M. L., žinodamas, kad jis yra tik formalus turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas J. G. ir M. M. nurodymus kartu su apie nusikalstamą veiką nežinojusia sutuoktine M. L. 2020m. lapkričio 4 d. nuvyko į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjai M. B. ir A. B. perka vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 137 000 eurus, kurią patvirtino nieko nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė D. L. – B., kuri duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. gegužės 15 d., J. G. ir M. M., vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, pasiūlė N. M. fiktyviai savo vardu įforminti iš UAB „B“, atstovaujamos direktoriaus F. K., perkamo nebaigtos statybos buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 133/274 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises, žinodamas, kad N. M. realiai sklypo neįgys, minėtu turtu nedisponuos ir jo nevaldys, bus tik formalus turto savininkas, N. M., suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas M. M. nurodymus, nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė 2020 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad pardavėja UAB „B“, atstovaujama direktoriaus F. K. parduoda, o pirkėjas N. M. perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 133/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 70 000 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. birželio 16 d. J. G. ir M. M. užbaigus kotedže iš dviejų gyvenamųjų butų vieno buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), M. M. nurodė N. M. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad N. M. parduoda 3827/7399 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 250/1507 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurus. N. M., žinodamas, kad jis yra tik formalus turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti, bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas M. M. nurodymus 2020 m. birželio 16 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad N. M. parduoda, o pirkėjas K. K. perka 3827/7399 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 250/1507 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurus, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. birželio 19 d. J. G. ir M. M. užbaigus kotedže iš dviejų gyvenamųjų butų antro buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė N. M. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad N. M. parduoda 3572/7399 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 963/3014 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurus. N. M., žinodamas, kad jis yra tik formalus turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas M. M. nurodymus 2020 m. birželio 19 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad N. M. parduoda, o pirkėjas R. Š. perka 3572/7399 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 963/3014 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurus, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, 2019 m. gruodžio 12 d. pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytame žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. birželio 16 d. J. G. ir M. M. pastačius kotedže iš dviejų gyvenamųjų butų vieną butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), M. M. nurodė N. M. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad N. M. parduoda 15653/31419 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 995/3006 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 155 000 eurų. N. M., žinodamas, kad jis yra tik formalus turto savininkas ir realiai žemės sklypo ir gyvenamojo namo neparduoda, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas M. M. nurodymus 2020 m. birželio 16 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad N. M. parduoda, o pirkėjai I. K. ir I. K. perka 15653/31419 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 995/3006 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 155 000 eurų, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. birželio 16 d. J. G. ir M. M. pastačius kotedže iš dviejų gyvenamųjų butų antrą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), M. M. nurodė N. M. nuvykti į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, bei sudaryti buto dalies dovanojimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad N. M. dovanoja 113/62838 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 153 000 eurų vertės. N. M., žinodamas, kad jis yra tik formalus turto savininkas ir realiai gyvenamojo buto nedovanoja, suvokdamas savo veiksmų padarinius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti tikrovės neatitinkantys dokumentai, vykdydamas M. M. nurodymus 2020 m. birželio 16 d. nuvyko į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasirašė buto dalies dovanojimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad N. M. dovanoja, o apdovanotasis V. K. asmeninės nuosavybės teise priima 113/62838 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 153 000 eurų vertės, kurią patvirtino nieko nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N., kuris duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre įregistravimo tikslais el. būdu pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu J. G. ir M. M., veikdami kartu, organizavo tikrų dokumentų: 2020 m. gegužės 26 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 26 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 5 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 3 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-06-16 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimą ir panaudojimą, o R. G., V. L., D. L., A. L., M. L., N. M., veikdami kartu su J. G. ir M. M., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Šiais savo veiksmais J. G. ir M. M., veikdami kartu, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. G. aplaidžiai tvarkė UAB „A“ finansinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. G., nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą, numatančią, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,

dėl aplaidumo neorganizavo bendrovės finansinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė finansininko, kuris vestų UAB „A“ finansinę apskaitą, ir į UAB „A“ finansinę apskaitą dėl aplaidumo neįtraukė bendrovėje „A“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, t. y.: 2018 m. lapkričio 30 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 4759,50 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 826,03 eurų PVM, 2018 m. gruodžio 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 2625,02 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 455,58 eurų PVM, 2019 m. sausio 22 d. iš UAB „D“ gautų 700 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 121,49 eurų PVM, 2019 m. sausio 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 2919,75 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 506,73 eurų PVM, 2019 m. vasario 28 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 3595,54 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 624,02 eurų PVM, 2019 m. kovo 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 3752,93 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 651,33 eurų PVM, 2019 m. balandžio 30 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 4333,80 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 752,15 eurų PVM, 2019 m. gegužės 2 d. iš UAB „E“ pagal sąskaitą faktūrą STA1905-02 gautų 3756,56 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 651,96 eurų PVM, 2019 m. gegužės 22 d. iš MB „G“ gautų 650 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 112,81 eurų PVM, 2019 m. gegužės 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 3314,50 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 575,24 eurų PVM, 2019 m. birželio 27 d. į bendrovės banko sąskaitą įneštų 150 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 26,03 eurų PVM, 2019 m. birelio 30 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 1599,84 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 575,24 eurų PVM, 2019 m. liepos 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 851,50 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 147,78 eurų PVM, 2019 m. rugpjūčio 8 d. iš UAB „I“ gautų 2940 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 510,25 eurų PVM, 2019 m. rugpjūčio 12 d. iš UAB „I“ gautų 7365 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 1278,22 eurų PVM, 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 1280, eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 222,15 eurų PVM, 2019 m. rugsėjo 17 d. iš UAB „A“ gautų 700 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 161,40 eurų PVM, 2019 m. spalio 15 d. iš V. K. gautų 150 000 eurų už kotedžą su daline apdaila adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 26 033,06 eurų PVM, 2019 m. spalio 16 d. iš I. Š. gautų 150 000 eurų už kotedžą su daline apdaila adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 26 033,06 eurų PVM, 2019 m. spalio 21 d. iš UAB „A“ gautų 2700 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 468,60 eurų PVM, 2019 m. spalio 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 1037,56 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 180,07 eurų PVM,

taip pat neorganizavo tinkamo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo, dėl ko UAB „A“ nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nuo faktiškai išmokėto darbo užmokesčio nesumokėjo 2018 metais 2 444 Eur, 2019 metais 12 709 eurų gyventojo pajamų mokesčio. Tokiu būdu J. G. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., aplaidžiai tvarkydamas UAB „A“ finansinę apskaitą iškreipė tikrąją UAB „A“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ ūkinės komercinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokesčių apskaičiavo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. G. apgaulingai tvarkė UAB „S“ finansinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. G., nuo 2015 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., veikdamas per nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „S“ finansinę apskaitą tvarkiusią UAB „C“ finansininkę G. G., kuri pagal 2014 m. gruodžio 18 d. Verslo valdymo ir apskaitos sistemos (duomenys neskelbtini) suteikimo naudotis, finansinio bei mokestinio konsultavimo ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartį turėjo teisę UAB „S“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą (toliau EDS),

vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, numatančia, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, to paties Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą,

pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus,

siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „S“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pajamas, siekdamas sumažinti UAB „S“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino pelno mokesčio dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „S“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „S“ vardu, žinodamas, jog UAB „S“ pirkimų už 148 462 Eur iš UAB „D“, UAB „F“ ir UAB „A“ neturėjo, pateikė UAB „S“ finansinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką finansininkei G. G. neteisingus duomenis apie faktiškai neįvykusius pirkimus, dėl to G. G. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „S“ finansinėje apskaitoje apskaitė sąskaitas faktūras už 148 461,90 Eur (2019-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini)-6.230,00 EUR, 2019-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini)-10.000,00 EUR, 2019-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini)-8.244,00 EUR, 2019-06-20 Nr. (duomenys neskelbtini)-3.000,00 EUR, 2019-08-13 Nr. (duomenys neskelbtini)-8.090,00 EUR, 2019-09-03 Nr. (duomenys neskelbtini)-5.125,00 EUR; 2019-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini)-14.643,00 EUR, 2019-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini)-16.400,00 EUR, 2019-06-21 Nr. (duomenys neskelbtini)-7.455,00 EUR, 2019-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini)-7.250,00 EUR, 2019-08-12 Nr. (duomenys neskelbtini)-8.110,00 EUR; 2019-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini)-6.300,00 EUR, 2019-05-15 Nr. (duomenys neskelbtini).600,00 EUR, 2019-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini)-12.454,88 EUR; 2019-06-25 Nr. (duomenys neskelbtini)-6260,00 EUR, 2019-07-30 Nr. (duomenys neskelbtini)-9.500,00 EUR, 2019-08-13 Nr. (duomenys neskelbtini)-7.800,00 EUR), taip padidindama UAB „S“ išlaidas ir sumažindama mokėtiną pelno mokestį, neapskaičiavo, nedeklaravo 22 269,30 Eur pelno mokesčio (15 proc. nuo 148.462,00 Eur), taip buvo iškraipyta tikroji UAB „S“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo, kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.. Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

M. M. apgaulingai tvarkė UAB „H“ finansinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. M., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. sausio 14 d., būdamas UAB „H“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu ir valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančia, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,

nesilaikė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 26 straipsnio 1 dalies reikalavimo, numatančio, kad finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, o šio įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje išvardytų įmonių, taip pat akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių prekių (paslaugų) kainos reguliuojamos įstatymų nustatyta tvarka, – skelbiami ir jų interneto svetainėse ir Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 58 straipsnio 3 dalies reikalavimo, numatančio, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui, neteikė juridinių asmenų tvarkytojui nuo įregistravimo pradžios (2018 m. balandžio 16 d.) metinių finansinių ataskaitų, pažeisdamas PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, ir šio straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba; 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą numatančią, kad tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (toliau šiame Įstatyme visiškas arba dalinis atlygis, jeigu avansas gaunamas, kai pagal sandorio sąlygas prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti prekių tiekimo arba paslaugų teikimo apmokestinamuoju momentu laikyti avanso gavimo momentą ir nuo gauto avanso skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka, pažeisdamas to paties įstatymo 32 straipsnio nuostatas ir 71 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka“, ir šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta,

nepateikė prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju Lietuvoje, nors 2019 m. gegužės 28 d. viršijo nustatytą 45 000 eurų pajamų ribą, 2019 m. gegužės 28 d. gaudama visišką ar dalinį atlygį – 65 000 Eur iš UAB „F“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), 1 (vienu) banko pavedimu, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už žemės sklypą“, dėl ko 2019 m. gegužės 28 d. UAB „H“ atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti standartinį 21 procento PVM tarifą (PVM įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 19 straipsnio 1 dalį) bei mokėti jį į biudžetą, tuo Bendrovė nesilaikė PVM įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatų – 2019 m. gegužės 28 d. gavusi visišką ar dalinį atlygį už žemės sklypą – 65 000 Eur, kurio suma viršijo nustatytą ribą – 45 000 Eur, nepateikė prašymo įregistruoti PVM mokėtoju, neapskaičiavo pardavimo PVM ir nesumokėjo jį į biudžetą,

siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „H“ ūkinę - finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pajamas, taip pat siekdamas išvengti UAB „H“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „H“ nesumokės privalomų mokesčių ir laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. gavęs iš nekilnojamojo turto pardavimų pajamų – 1 316 000 Eur ir avansus – 178 000 Eur, nuo kurių skaičiuojamas pardavimo PVM, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. neapskaičiavo pardavimo PVM ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d. nedeklaravo (nepateikė FR0608 formos) ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino PVM 259 289,26 Eur (228 396,70 + 30 892,56), iš to skaičiaus: 11 280,99 eurų 2019 m. gegužės mėn., 38 355,37 eurų 2019 m. rugpjūčio mėn., 38 528,93 eurų 2019 m. rugsėjo mėn., 16 140,50 eurų 2019 m. gruodžio mėn., 867,77 eurų 2020 m. sausio mėn., 29 157,02 eurų 2020 m. kovo mėn., 1 388,43 eurų 2020 m. balandžio mėn., 20 826,45 eurų 2020 m. gegužės mėn., 22 909,09 eurų 2020 m. liepos mėn., 26 033,06 eurų 2020 m. rugpjūčio mėn., 6 942,15 eurų 2020 m. spalio mėn., 1 735,54 eurų 2020 m. lapkričio mėn., 45 123,97 eurų 2020 m. gruodžio mėn.,

toliau įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, neorganizavo UAB „H“ finansinės apskaitos tvarkymo ir laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. neįformino ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentuose, susijusias su turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžių ir struktūros pasikeitimu bei jų duomenų neįregistravo apskaitos registruose: 1 234 710,74 eurų (1 087 603,30 + 147 107,44) PVM apmokestinamųjų sandorių, 259 289,26 eurų (228 396,70 + 30 892,56) pardavimo PVM (21 proc.), 1 316 000 eurų pirkėjų skolų už parduotą (perleistą) nekilnojamąjį turtą, 1 160 955,40 Eur pirkėjų atsiskaitymų banko pavedimais į banko sąskaitą, 73 000 eurų pirkėjų atsiskaitymų grynaisiais pinigais į Bendrovės kasą, 178 000 eurų gautų avansų, 1 068 362 eurų pirkto (įsigyto) nekilnojamojo turto kainos, 823 362 eurų atsiskaitymų už įsigytą nekilnojamąjį turtą banko pavedimais iš bankų sąskaitų. Tokiu būdu M. M. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. apgaulingai tvarkydamas UAB „H“ finansinę apskaitą neįformino ir finansinėje apskaitoje neapskaitė nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių, neapskaičiavo pardavimo PVM ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d. nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (forma FR0608) neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 259 289,26 eurų (228 396,70 + 30 892,56) pridėtinės vertės mokesčio, iškreipė tikrąją UAB „H“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB „H“, įm. k. (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

M. M. apgaulingai tvarkė UAB „A“ finansinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. M., laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d. nebūdamas susietas su UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas,

veikdamas per nežinojusius apie jo daromą nusikalstamą veiką nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. nominaliai ėjusią direktoriaus pareigas N. Š., nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. nominaliai direktoriaus pareigas ėjusį A. V., nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. sausio 20 d. nominaliai direktoriaus pareigas ėjusį V. Y.,

nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., pasinaudodamas tuo, kad direktoriaus pareigas ėjęs J. G. dėl aplaidumo neorganizavo bendrovės finansinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė finansininko, kuris vestų UAB „A“ finansinę apskaitą, ir J. G. į UAB „A“ finansinę apskaitą dėl aplaidumo neįtraukė bendrovėje „A“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, t. y.: 2018 m. lapkričio 30 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 4759,50 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 826,03 eurų PVM, 2018 m. gruodžio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 2625,02 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 455,58 eurų PVM, 2019 m. sausio 22 d. iš UAB „D“ gautų 700 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas121,49 eurų PVM, 2019 m. sausio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 2919,75 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 506,73 eurų PVM, 2019 m. vasario 28 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 3595,54 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 624,02 eurų PVM, 2019 m. kovo 31 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 3752,93 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 651,33 eurų PVM, 2019 m. balandžio 30 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 4333,80 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 752,15 eurų PVM, 2019 m. gegužės 2 d. iš UAB „E“ pagal sąskaitą faktūrą STA1905-02 gautų 3756,56 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 651,96 eurų PVM, 2019 m. gegužės 22 d. iš MB „G“ gautų 650 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 112,81 eurų PVM, 2019 m. gegužės 31 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 3314,50 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 575,24 eurų PVM, 2019 m. birželio 27 d. į bendrovės banko sąskaitą įneštų 150 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 26,03 eurų PVM, 2019 m. birželio 30 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 1599,84 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 575,24 eurų PVM, 2019 m. liepos 31 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 851,50 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 147,78 eurų PVM, 2019 m. rugpjūčio 8 d. iš UAB „I“ gautų 2940 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 510,25 eurų PVM, 2019 m. rugpjūčio 12 d. iš UAB „I“ gautų 7365 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 1278,22 eurų PVM, 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 1280 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 222,15 eurų PVM, 2019 m. rugsėjo 17 d. iš UAB „A“ gautų 700 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 161,40 eurų PVM, 2019 m. spalio 15 d. iš V. K. gautų 150 000 eurų už kotedžą su daline apdaila adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 26 033,06 eurų PVM, 2019 m. spalio 16 d. iš I. Š. gautų 150 000 eurų už kotedžą su daline apdaila adresu (duomenys neskelbtini), nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 26 033,06 eurų PVM, 2019 m. spalio 21 d. iš UAB „A“ gautų 2700 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 468,60 eurų PVM, 2019 m. spalio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) platformoje vykdytos lažybų veiklos gautų 1037,56 eurų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas 180,07 eurų PVM,

taip pat tuo, kad J. G. neorganizavo tinkamo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo, dėl ko UAB „A“ nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nuo faktiškai išmokėto darbo užmokesčio nesumokėjo 2018 metais 2 444 Eur, 2019 metais 12 709 Eur gyventojo pajamų mokesčio,

M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą, numatančią, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto nuostatas, numatančias, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas; atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio nustatyta tvarka ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį; nepanaudotus pinigus atskaitingas asmuo grąžiną į kasą įforminant kasos pajamų orderį,

pažeisdamas PVMĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui; privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka, ir šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta,

nepateikė prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju Lietuvoje, nors pardavimų pajamos 2017 metais sudarė 96 334,59 EUR, iš jų 2017 m. 11 mėn. 60 795,51 EUR, 2017 m. 12 mėn. 35 539,08 Eur už įformintus vykdytus statybos darbus UAB „J“, nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608) už 2018 sausio – 2020 m. gruodžio mėnesius, nes prekių/paslaugų pardavimai Lietuvoje nuo 2017 m. lapkričio mėn. viršijo 45 000 EUR ribą,

siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „A“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas išvengti UAB „A“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „A“ nesumokės privalomų mokesčių, 2018 m. 1 mėn. – 2020 m. 12 mėn. laikotarpiu gavęs 935 199,42 Eur pajamų, 2018 – 2020 m. laikotarpiu nedeklaravo 772 892 Eur apmokestinamųjų sandorių, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo 162 307 Eur pardavimo PVM bei 493 Eur atskaitomo pirkimo PVM, t. y. 2018 m. 1 mėn. – 2020 m. 12 mėn. laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo viso 161 814 Eur PVM (2018 m. – 60 809 Eur; 2019 m. – 60 680 Eur; 2020 m. – 40 325 Eur),

pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio reikalavimus, numatančius, kad mokesčio mokėtojų finansinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, mokesčio mokėtojai finansinę apskaitą tvarko vadovaudamiesi Finansinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais finansinės apskaitos tvarkymą, Pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti finansinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo būdus, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita; pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, to paties įstatymo 4 str. 1 d. nustatytą, numatančią, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vieneto pajamas sudaro visos vieneto vykdomos veiklos pajamos, uždirbtos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, įskaitant dividendus ir kitas paskirstytojo pelno pajamas. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita, UAB „A“ 2018 m. pardavus prekių, suteikus paslaugų ir atlikus statybos darbų už 351 909,02 Eur, 2019 m. pardavus prekių, suteikus paslaugų ir atlikus statybos darbų už 350 939,05 Eur, 2020 m. pardavus prekių, suteikus paslaugų ir atlikus statybos darbų už 232 351,35 Eur, nuo gautų pajamų už 2018 - 2020 m. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 106 708 Eur (48731 + 32838 + 25138) pelno mokesčio,

pažeisdamas GPMĮ 24 straipsnio nuostatas, nepateikė VMI Metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (forma GPM312) už 2017-2021 m., ir tuo pažeidė VMI prie FM viršininko patvirtintas 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 Taisykles, kuriose nustatyta Metinės A ir B klasės išmokų deklaracijos GPM312 formos pildymo, pateikimo bei tikslinimo tvarka, nuo 141 621,94 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio nesumokėjo 27 350 Eur gyventojų pajamų mokesčio dėl priskaičiuoto ir faktiškai išmokėto darbo užmokesčio A. A., I. B., I. D., K. J., D. J., K. K., S. M., M. M., A. R., R. S., A. V., iš jo (2017 m. – 474 Eur; 2018 m. – 2 444 Eur; 2019 m. – 12 709 Eur; 2020 m. – 9 903 Eur; 2021 m. 1 – 3 mėn. – 1 820 Eur., ir nuo M. M. pervestų ir su darbo santykiais nesusijusių 74 708 Eur (iš jų: 2017-11-24 – 24 799 Eur; 2018-06-12 – 49 909 Eur) neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 11 205 Eur GPM (iš jo 2017 m. 11 mėn. 3 720 Eur (24799x15 proc.); 2018 m. 06 mėn., 7 485 Eur (49896,75x15 proc.). Tokiu būdu M. M., laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d. apgaulingai tvarkydamas UAB „A“ finansinę apskaitą, neorganizavo prašymo įregistruoti UAB „A“ PVM mokėtoju pateikimo, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų pateikimo, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 307 077 eurų privalomų mokesčių iš jų: 161 814 Eur pridėtinės vertės mokesčio, neorganizavo Metinių pelno mokesčio deklaracijų pateikimo, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 106 708 eurų mokėtino pelno mokesčio, neorganizavo Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313), Metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (forma GPM312) už 2017 – 2021 m. pateikimo neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 38 555 eur gyventojų pajamų mokesčio, o J. G. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., iškreipė tikrąją UAB „A“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ ūkinės komercinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokesčių apskaičiavo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

M. M. apgaulingai tvarkė UAB „F“ finansinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. M., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebūdamas susietas su UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas,

pasinaudodamas tuo, kad nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. direktoriaus pareigas ėjęs D. S., jo prašymu pasirašydamas jo pateiktas UAB „F“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius sudarė finansinės apskaitos dokumentus dėl realiai neįvykusių ūkinių, finansinių operacijų, t. y. UAB „F“ vardu sąskaitomis faktūromis įformino atliktų statybos - remonto darbų ir vidaus apdailos darbų R. G., adresu (duomenys neskelbtini), už 96000 Eur išrašydamas sąskaitas faktūras: 2020 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000 eurų sumai už pamatų įrengimą, adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 3 d., Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 17 000 eurų sumai už pamatų hidroizoliacijos įrengimą, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 eurų sumai už mūro keramzitbetonio blokelius, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 7 d., Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 12 000 eurų sumai už sienų įrengimą (karkaso), adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 eurų sumai už stoglangių ir langų montavimą, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 13 000 eurų sumai už stogo dangos montavimą, fasado plytelių klijavimą, adresu (duomenys neskelbtini);

UAB „F“ vardu sąskaitomis faktūromis įformino atliktų statybos - remonto darbų ir vidaus apdailos darbų V. L., adresu (duomenys neskelbtini), už 33000 Eur išrašydamas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius: 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 eurų sumai už sienų tinkavimo gipsiniu tinku, adresu (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį 2020 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 9 000 eurų sumai, 2020 m. lapkričio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 eurų sumai už rekuperaciją, adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2020 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 eurų sumai, 2020 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 14 000 eurų sumai už lubų ir sienų paruošimą ir dažymą, plytelių klijavimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2024 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 14 000 eurų sumai,

UAB „F“ vardu sąskaitomis faktūromis įformino atliktų statybos - remonto darbų ir vidaus apdailos darbų M. L., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), už 122200 Eur išrašydamas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius: 2020 m. balandžio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 000 eurų sumai už sienų paruošimo ir dažymo darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2020 m. balandžio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 000 eurų sumai, 2020 m. balandžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 15 200 eurų sumai už sienų glaistymą gipso tinklu darbus adresu (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį 2020 m. balandžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 15 200 eurų sumai, 2020 m. balandžio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 40 000 eurų sumai už vidaus apdailos (be medžiagų pagal sąmatą) darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2020 m. balandžio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 40 000 eurų sumai, 2020 m. balandžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 eurų sumai už vidaus apdailos medžiagas adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2020 m. balandžio 16 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 eurų sumai, 2020 m. rugsėjo 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 eurų sumai už vidinių sienų įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2020 m. rugpjūčio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 eurų sumai, 2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 eurų sumai už vidinių pertvarų tinkavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2020 m. rugpjūčio 23 d., Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 eurų sumai, 2020 m. spalio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 eurų sumai už šildymo sistemos ir pajungimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2020 m. spalio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 eurų sumai, 2020 m. spalio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 eurų sumai už rekuperaciją adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį 2020 m. spalio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 eurų sumai,

UAB „F“ vardu sąskaitomis faktūromis įformino atliktų vidaus apdailos darbų A. L., adresu (duomenys neskelbtini), už 90 200 Eur išrašydamas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius: 2020 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 19 000 eurų sumai už sienų paruošimo ir dažymo darbus adresu (duomenys neskelbtini), ir kasos pajamų orderį be datos Nr. (duomenys neskelbtini), 19 000 eurų sumai, 2020 m. balandžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 37 000 eurų sumai už vidaus apdailos be medžiagų darbus ir kasos pajamų orderį 2020 m. balandžio 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 37 000 eurų sumai, 2020 m. balandžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 18 000 eurų sumai už vidaus apdailos medžiagas ir kasos pajamų orderį be datos Nr. (duomenys neskelbtini), 37 000 eurų sumai, 2020 m. balandžio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 16 200 eurų sumai už sienų glaistymo gipso tinku darbus ir kasos pajamų orderį 2020 m. balandžio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 16 200 eurų sumai,

M. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal to paties įstatymo 2 dalies nuostatą, numatančią, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą, pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose,

M. M., siekdamas padidinti UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos išlaidas UAB „F“ vardu bendrovei UAB „S“ išrašė penkias pardavimo sąskaitas faktūras: 2019 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)-14643,00 Eur, 2019 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini)-16400,00 Eur, 2019 m. birželio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini)-7455,00 Eur, 2019 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini)-7250,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini)-8110,00 Eur, kuriomis įformino realiai neįvykusį statybos darbų atlikimą UAB „S“ 53 858 Eur sumai,

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, numatančias, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius (1 p.), išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 p.), nesilaikydamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje numatytų 10 metų apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo terminų (10.15 p., numatantį, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), ir 10.19 p., numatantį apskaitos registrus, siekdamas nuslėpti UAB „F“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „F“ finansinės apskaitos dokumentus ir registrus. Tokiu būdu M. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkydamas UAB „F“ finansinę apskaitą sudarė finansinės apskaitos dokumentus dėl realiai nevykusių finansinių operacijų, t. y. UAB „F“ vardu 21 sąskaitomis faktūromis keturiems fiziniams asmenims – A. L., M. L., R. G. ir V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. pagrindė statybos darbų už 341 400 Eur atlikimą ir 5 sąskaitomis faktūromis pagrindė UAB „S“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. statybos darbų 53 858 Eur sumai atlikimą, kurie nebuvo atlikti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „F“ finansinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „F“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 23 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

M. M. apgaulingai tvarkė UAB „L“ finansinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. M., laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 18 d., nebūdamas susietas su UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais santykiais, tačiau būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal to paties įstatymo 2 dalies nuostatą, numatančią, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą,

pasinaudodamas tuo, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 18 d. direktoriaus pareigas ėjęs D. S. jo prašymu sudarė UAB „L“ vardu sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių ūkinių, finansinių operacijų, žinodamas, kad UAB „L“ prekių bendrovei UAB „P“ nepardavė ir paslaugų nesuteikė, UAB „P“ naudai UAB „L“ vardu gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre (i.SAF) apskaitė finansinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įforminant suteiktų prekių ar paslaugų už 124 380,12 Eur ir 26 119,82 Eur PVM, taip sudarė galimybę UAB „P“ šiai sumai nepagrįstai padidinti PVM atskaitą, t. y., 2019 m. kovo 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 8 250 Eur ir 1 732,50 Eur PVM, iš viso 9 982,50 Eur, 2019 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 7 621 Eur ir 1 600,41 Eur PVM, iš viso 9 221,41 Eur; 2019 m. kovo 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 280 Eur ir 1 948,80 Eur PVM, iš viso 11 228,80 Eur; 2019 m. kovo 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 782 Eur ir 2 054,22 Eur PVM, iš viso 11 836,22 Eur; 2019 m. kovo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 695 Eur ir 2 035,95 Eur PVM, iš viso 11 730,95 Eur; 2019 m. kovo 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 16 942,15 Eur ir 3 557,85 Eur PVM, iš viso 20 500 Eur; 2019 m. kovo 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 16 528,93 Eur ir 3 471,07 Eur PVM, iš viso 20 000 Eur; 2019 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 13 223,14 Eur ir 2 776,86 Eur PVM, iš viso 16 000 Eur; 2019 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 33 057,90 Eur ir 6 942,16 Eur PVM, iš viso 40 000,06 Eur,

M. M., pažeisdamas PVMĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, netvarkė apskaitos teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio mokėtojo prievoles, susijusias su PVM,

pažeisdamas PVMĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą numatančią, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra ar kitas šiame įstatyme numatytas vietoj PVM sąskaitos faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, 64 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad į PVM atskaitą pirkimo PVM suma gali būti įtraukiama tik tada, kai PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, o jeigu PVM sąskaita faktūra, kuri yra rašytinė, yra prarasta, – sandorio šalių arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, 58 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, nesudarė finansinės apskaitos dokumentų kurių pagrindu UAB „L“ 2019 m. 3, 4 mėn. PVM deklaracijose (11 eil.) deklaravo pardavimų sandorius už 304 388 Eur (3 mėn. 154 388 Eur; 4 mėn. 150 000 Eur) ir pardavimo PVM sumas už 63 921 Eur (3 mėn. 32 421 Eur; 31 500 Eur) bei 2019 m. 3, 4, 6 mėn. PVM deklaracijose (25 eil.) deklaruotas pirkimo PVM sumas už 29 992 Eur (3 mėn. (-300) Eur; 4 mėn. 30 250 Eur; 6 mėn. 42 Eur);

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, numatančias, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius (1 p.), išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės (2 p.), nesilaikydamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje numatytų 10 metų apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo terminų (10.15 p. Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita ir 10.19 p. apskaitos registrai), siekdamas nuslėpti UAB „L“ ūkinę veiklą, komercinę, finansinę būklę, turtą bei nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „L“ dokumentus. Tokiu būdu M. M. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 18 d. apgaulingai tvarkydamas UAB „L“ finansinę apskaitą sudarė finansinės apskaitos dokumentus dėl realiai nevykusių finansinių operacijų, t.y. suteiktų bendrovei UAB „P“ prekių ir paslaugų už 124 380,12 Eur (ir 26 119,82 Eur PVM), taip sudarė galimybę UAB „P“ šiai sumai nepagrįstai padidinti PVM atskaitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „L“ finansinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti, iš kur ir kokias paslaugas/ prekes įsigijo bendrovė, kokių paslaugų/ prekių pardavimus UAB „L“ įformino pirkėjams, ar teisingai skaičiavo PVM, kaip apskaitė apskaitoje, kiek patyrė sąnaudų pajamoms uždirbti, kiek atsiskaitymų gavo iš pirkėjų, kokiu būdu atsiskaitė pirkėjas įmonė UAB „P“ ir t.t., taip pat negalima nustatyti bendrovės teiktuose VMI gaunamų, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų (i.SAF) registruose užregistruotų duomenų teisingumo bei nustatyti PVM deklaracijose deklaruotų duomenų teisingumo, t. y. negalima nustatyti, ar UAB „L“ visos ūkinės operacijos, kurios susijusios su pardavimais ir pirkimais pagrįstos apskaitos dokumentais bei ar yra užregistruotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir kaip užregistruotos (kokiose konkrečiai buhalterinėse sąskaitose), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 18 d. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad susipažino su M. M., kartu nusprendė, kad turi imtis statybų, nes turi patirties. Konkretaus susitarimo su M. M. nebuvo, tiesiog buvo bendra veikla. Su M. M. pirkdavo sklypus per pusę. Tuose sklypuose jis statydavo projektus ant savo nusipirktos sklypo dalies, M. M. – ant savo dalies. Būdavo, kad statydavo dvibučius namus, nes jų projektas bendras, viena dalis buvo jo, kita – M. M.. Statybos darbus jiems atlikdavo bendrai. Jo veiksmai buvo sužiūrėti tam tikrus statybos darbus, nes M. M. negalėjo. Jie nusipirkdavo sklypus siekdami juos išvystyti ir išnuomoti, tokiu būdu gauti pajamas iš nuomos. Pastačius parduodavo su ta mintimi, kad įsirengs kitą ir nuomos. Kaip fizinis asmuo vykdė veiklą savo pinigais, įmonės pinigų nenaudojo, pirko turtą įmonė, nepavyko gauti statybos leidimo, o įmonė vystymui buvo pasiėmusi paskolą. Įmonės turtu negalėjo statyti, nes negaudavo statybos leidimo, skolinosi kaip fizinis asmuo.

Netvarkė apskaitos įmonėje „A“. M. M. sakė, kad yra įmonė, kuri norėtų bandyti daryti vystymo verslą, buvo numatytas sklypas, kuriame galėtų tai daryti. Reikėjo patikimo asmens, kuris taptų vadovu ir prižiūrėtų statybas, jis sutiko, nors ir žinojo, kad nėra stiprus statybininkas. Statybų inspekcija buvo nubaudusi įmonę, buvo tam tikrų dalykų, kur jo patirties neužteko, jis neturėjo prieigos prie mokėjimų. Sulaukdavo skambučių iš instancijų, kad kažkas nepriduota, kad įmonė netvarkinga. Jis nenorėjo dalyvauti tame, tačiau jam buvo sakoma, kad pabaigtų statybas ir postą galės palikti. Įmonė turi lėšų, bet veiklos nevykdo. Negali atsakyti, kaip taip išeina, kad nevykdo veiklos, bet lėšų turi. Nežinojo, kaip yra valdoma įmonė. Nepasidomėjo, kokia atsakomybė tenka įmonės vadovui. Pripažįsta, kad neteisingai tvarkė apskaitą.

Šiuo metu turi dvi paskolines sutartis su VMI – moka dar 104 000 eurų, susitarė išsimokėti per 5 metus 106 000 eurų, jau praėjo 3 metai ir jam liko sumokėti dar 40 000 eurų. Bendrai yra skolingas 126 000 eurų, neskaitant baudos. Jis vykdo individualią veiką, yra deklaravęs už praeitus metus 36 000 eurų pajamų. Jo planas paprastas – nori dirbti, uždirbti ir atlyginti visą žalą sumokėti baudas. Turi asmeninio turto, kuris šiuo metu yra įkeistas VMI, dėl to, kad galėtų sudaryti mokestinę sutartį. Jei su VMI atsiskaitys anksčiau, turtas bus atlaisvintas, tada turtą galėtų parduoti ir padengti skolas. Prašo teismo baudą išdėstyti dalimis, yra pasiryžęs sumokėti per tą laiką, kokį skirs teismas. Jis vedęs, augina du nepilnamečius vaikus. Jis stengiasi, jam pavyksta padengti kasmetinius įsipareigojimus. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad norėjo uždirbti iš veiklos, viskas baigėsi nesėkmingai, padarė klaidų. Schemos su J. G. neturėjo. Susitarė bendromis pastangomis ir idėjomis išmėginti jėgas ir įsigyti žemės sklypą, investuoti lėšas, gauti ekonominės naudos, uždirbti. Pirmas pasiūlymas įsigyti nekilnojamo turto, kurį ir atliko, buvo iš senyvo amžiaus asmens, kuris pats nebeturėjo intencijos kažką daryti. Bendromis jėgomis įsigyjamas sklypas, tame sklype statomas dvibutis, kiekvienas atsakingas už savo dalį. Būna projektas, statybos leidimas, kur viskas nurodyta, dokumentacija, brėžiniai. Visais atvejais rinkosi tokius atvejus, kur nereikėtų ilgai gaišti laiko, kad jau būtų projektas. Teisine prasme vienetai veikia atskirai. Bendrai įsigytame sklype vienas dvibutis buvo, iš kurio vienas butas yra vieno investicija, kitas butas yra kito asmens investicija ir nuosavybė. Nebuvo įsivertinęs rizikos ir galimų pasekmių, prie kurių dabar ir prieita. Nežino, ar pastatyti namai yra gyvenami, juos jis pardavė ir viskas.

Pripažįsta, kad nebuvo tinkamai laiku perduodami įmonės „A“ duomenys. „A“, jo žiniomis, nebeveikianti įmonė. Jis visus kaltinimus dėl įmonių apskaitos pripažįsta, daug duomenų jau negali pasakyti, nes laiko daug praėjo, jis nebuvo vadovas, buvo pasinaudota įmonės paslaugomis. „A“ buvo vadovas, kitų įmonių nebuvo. Pripažįsta, kad buhalterinės apskaitos ir įstatymų srityje jam trūksta žinių, bet supranta, kad atsakomybę neša įmonės vadovas.

Šiandien jis kitų įsipareigojimų VMI neturi, suma pagal civilinį ieškinį - vienintelė skola. Yra vedęs, turi keturis nepilnamečius vaikus, kartu su sutuoktine išlaiko šeimą. Jei neturi veiklos, tą mėnesį neturi ir pajamų. Jis yra vienas darbuotojas įmonėje. Turi susitarimą su tėvais, jie padeda jam, rugsėjį sumokėjo 2 000 eurų, kai bus grafikas, padės sumokėti ir kitas įmokas. Supranta, kad skolą reikės grąžinti, tam dės maksimalias pastangas. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, prokuroras ir kiti teismo dalyviai neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. G. iš esmės vienodai aiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu (15 t., 103 – 104, 113 – 121, 145 – 146, 173 – 175 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. M. iš esmės vienodai aiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu (16 t., 29 – 30, 64 – 65, 97 – 100 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. S. (2024 m. rugpjūčio 19 d. jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu) parodė, kad maždaug 2018 m. pabaigoje per bendrus pažįstamus susipažino su M. M.. 2019 m. pradžioje M. M. pasiūlė jam savo vardu įregistruoti UAB „F“, sakė, kad įmonė vykdys statybų veiklą, sandorius sudarinės ir sprendimus priiminės pats, o jis bus įregistruotas savininku ir direktoriumi, prireikus pasirašys su sandoriais susijusius apskaitos dokumentus, tačiau jam į šį verslą gilintis nereikės, jis jam epizodiškai mokės 500 – 700 eurų. Sutiko su tokiu M. M. pasiūlymu. 2019 m. sausio mėnesio antroje pusėje M. M. jam padavė atspausdintas 5 vnt. UAB „F“ pirkimo – pardavimo sutarčių, kuriuose buvo nurodyta, kad jis nuperka įmonę UAB „F“. Jis pasirašė sutartis, su M. M. nuvyko į VĮ „Registrų centras“, kur pateikė pirkimo – pardavimo sutartis, bei prašymą paskirti jį UAB „F“ direktoriumi. Jam buvo išduotas elektroninis parašas. Vėliau, kai M. M. jam paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia pasirašyti elektroniniu parašu, jis pasirašydavo, į telefoną ateidavo sukonfigūruotas pasirašymo pranešimas. Kai tapo UAB „F“ vadovu, buhalterinių paslaugų sutarties nesudarinėjo, apskaitą tvarkė M. M. draugė. Kelis kartus yra vežęs jai apskaitai M. M. paduotus UAB „F“ dokumentus, tačiau kokius, neatsimena. Kelis kartus buvo važiavęs pas ją pasirašyti dokumentus. Realiai UAB „F“ veiklai vadovaudavo M. M., jis buvo tik formalus direktorius, epizodiškai pasirašydavo M. M. jam paduodamus apskaitos dokumentus. UAB „L“ vadovu taip pat tapo M. M. prašymu 2019 m. kovo mėnesį. Analogiškai M. M. jam padavė pasirašyti 5 vnt. pirkimo – pardavimo sutarčių, važiavo į VĮ „Registrų centras“, kur jis savo vardu įregistravo įmonę, taip pat pateikė prašymą įregistruoti manę UAB „L“ direktoriumi. Kiek žino, UAB „L“ vykdė statybų veiklą. Faktiniu jos vadovu buvo M. M., jis priimdavo visus su įmonės veikla ir valdymu susijusius sprendimus. Tapti UAB „P“ direktoriumi ir akcininku jam irgi pasiūlė M. M., taip jis buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. UAB „P“ veikloje nedalyvavo ir jokių sandorių nesudarė, apie tai, kad jo vardu buvo patikslintos deklaracijos ir įrašyti neteisingi duomenis jis nieko nežino ir paaiškinti negali (2 t., 110 – 113 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. K. parodė, kad pagal profesiją yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, taip pat yra baigęs aukštąjį mokslą ir turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Su M. M. susipažino 2011 m. M. M. žinojo, kad jis dirba statybos srityje ir pasiūlė užsidirbti statant individualius gyvenamuosius namus bei kotedžus. Jis tuo metu dirbo individualios veiklos pagrindais ir teikė statybos darbų paslaugas: mūro darbai, betonavimas, stogų konstrukcijų montavimas ir dengimas, kiti bendrastatybiniai darbai. Kai prasidėjo jų bendravimas su M. M., jis jam pasakė, kokius statybos darbus jis ir jo suburta statybininkų brigada atlieka, ir pasakydavo atliekamų darbų įkainius. Paslaugas teikdavo fiziniams asmenims. M. M., J. G. ir N. M., kaip supranta, yra verslo partneriai ir užsiima gyvenamųjų namų statyba. Dėl statybos darbų užsakymo tarėsi kaip su fiziniais asmenimis. Jis į jų reikalus nesigilino, jo reikalas buvo gauti statybos darbų užsakymą, kokybiškai atlikti darbus ir kad būtų tinkamai atsiskaityta.

Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių dėl žemės sklypo įsigijimo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko su N. M. pasiūlymu įsigyti 1/2 dalį sklypo (kuri sudaro maždaug 2 arus) ir tapti bendrasavininkiu. Jis įsigijo minėtą sklypo dalį pagal 2019 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip investiciją, tikėdamas ateityje iš to uždirbti. Už žemę jis bankiniu pavedimu 5000 eurų pervedė į N. M. banko sąskaitą. Po to pagal M. M. ir J. G. užsakymą su savo brigada 2020 metų pradžioje pradėjo statyti dviejų butų kotedžą, kurio projektas vėliau buvo pakoreguotas ir tapo 4 butų kotedžu (padalinus patalpas), kadangi vieno buto plotas buvo virš 300 kvadratinių metrų. Statant minėtą kotedžą užėjo COVID-19 pandemija ir jiems nepavyko parduoti potencialiems pirkėjams butų, todėl jie teigė neturintys lėšų atsiskaityti su juo už atliktus statybos darbus. Tada priėmė bendrą sprendimą, kad jie, įvertinę jo atliktų darbų kainą, pasiūlė jam padovanoti vieną butą (įvykdyti barterinius mainus), kuris buvo įkainotas 10 000 eurų. Jo atliktų darbų kaina buvo įkainota pagal sutartus įkainius 60 000 eurų. Vėliau, 2020 m. birželio 16 d., jie su N. M. sudarė notarinę buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį. N. M. buvo tik oficialus savininkas, tačiau visus reikalus jis derino su M. M. ir J. G.. Po dovanojimo sutarties sudarymo už gautą kotedžą jis liko skolingas 40 000 eurų, kuriuos pagal susitarimą turės atidirbti vykdydamas statybos darbus kituose objektuose. Jokios raštiškos sutarties dėl to nepasirašinėjo, kadangi jie kurį laiką bendradarbiavo, t. y. jie kaip užsakovai jis kaip statybininkas ir tarp jų susiklostė tarpusavio pasitikėjimas. Nori paminėti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vidurio iki dabar jis su savo brigada individualius namus statė šiais adresais: 6 butų kotedžą (duomenys neskelbtini) mikrorajone pagal J. G. ir M. M. užsakymą; individualų namą (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) mikrorajono pagal M. M. užsakymą; dviejų butų kotedžą (duomenys neskelbtini) mikrorajone pagal M. M. ir J. G. užsakymą; dviejų butų kotedžą (duomenys neskelbtini), pagal M. M. ir J. G. užsakymą; individualų namą (duomenys neskelbtini) mikrorajone; dvibutį kotedžą (duomenys neskelbtini) mikrorajone; šiuo metu stato, tiksliau atlikinėja baigiamuosius darbus individualių namų kvartale (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Šie namai buvo pradėti statyti dar 2012 m. ir iki šiol pilnai neužbaigti. Taip pat nori paminėti, kad už atliktus darbus jokių sąskaitas minėtiems užsakovams neišrašinėdavo, metų gale reikėdavo deklaruoti pajamas gautas iš individualios veiklos. Su juo dažniausiai atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Kartais mokėjimai būdavo atliekami iš asmeninių sąskaitų, kartais iš įmonių sąskaitų UAB „A“, UAB „H“, UAB „S“. Dėl ko mokėjimai būdavo atlikti iš šių įmonių, nežino, nesigilino. Atsiskaitymai su juo vykdavo jam paprašius atsižvelgiant į atliktus darbus. Po to jis savo ruoštu atsiskaitydavo su kitais kartu su juo dirbusiais kolegomis. Taip pat pažymi, kad vykdydamas statybos darbus statybines medžiagas dažniausiai pirkdavo iš savų lėšų kaip fizinis asmuo (2 t., 124 – 127, 137 – 139 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta R. G. parodė, kad ji yra J. G. motina. M. M. matė kelis kartus su sūnumi. 2020 m. jos sūnus J. G. vykdė statybą bei prekybą nekilnojamuoju turtu. 2020 m. ji su vyru pardavė butą, sūnus J. G. paprašė, kad ji iš savo lėšų nupirktų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kaina buvo 45 000 eurų. Dėl sklypo pirkimo su pardavėju D. Ž. tarėsi sūnus. Atsimena, kad prieš pasirašant sutartį J. G. jai nurodė pardavėjo D. Ž. sąskaitos numerį ir ji iš savo SEB banko sąskaitos pervedė 35 000 eurus, 10 000 eurų grynais pinigais pardavėjui mokėjo sūnus J. G.. Žino, kad sūnus J. G. turėjo įmonę UAB „S“, įmonės UAB „A“ ir UAB „H“ jai negirdėtos. J. G. pasakė, kad šiame sklype pastatęs kotedžus parduos ir jai grąžins pinigus už žemės sklypą. Iš kokių lėšų jis statys kotedžus, nesakė. Žinojo, kad jis turi įmonę UAB „S“, ji nežinojo, kokia įmonės finansinė padėtis, ar įmonė turi lėšų. Ji sutiko jam padėti. (2 t., 149 – 152 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta V. L. parodė, kad J. G. yra jos brolis. 2020 m. liepos mėnesį, J. G. paprašė jos padėti ir savo vardu įregistruoti žemės sklypą, sakė, kad jame pastatys namą ir vėliau jį parduos. Sakė, kad savo vardu jau yra nupirkęs nekilnojamojo turto ir nenorėtų daugiau savo vardu registruoti. Sutiko jam padėti, jis jai už tai pinigų nemokėjo. Žinojo, kad jis buvo įsteigęs UAB „S“, gal turėjo ir kitų įmonių, tačiau pavadinimų išvardinti negali. 2020 m. liepą J. G. pasakė, kad reikės nuvažiuoti pas notarą ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Kiek pamena, elektroniniu paštu buvo atsiuntęs preliminarią pirkimo pardavimo sutartį. Ji pati žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), neapžiūrinėjo, jo neieškojo, su pardavėju nederino nei kainos, nei pirkimo sąlygų. 2020 m. liepos 10 d. su J. G. nuvažiavo į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur buvo žemės sklypo pardavėjai, ji pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Atsimena, kad dalį pinigų, galėjo būti 3 500 eurų, sutarties pasirašymo metu J. G. sumokėjo žemės sklypo pardavėjui, likusius pinigus, 14 000 eurų pervedė pardavėjui į banko sąskaitą, pinigus į jos sąskaitą kartu su J. G. įnešė bankomate, tai nebuvo jos pinigai, pinigus turėjo J. G.. M. L. yra J. G. žmonos brolis, jis su ja dėl sklypo pirkimo nebendravo ir nebuvo davęs jai pinigų jam įsigyti. Ji pati sklypo neapžiūrinėjo, žino tik adresą, kaip jame buvo vykdoma namo statyba, ji nežino, nematė ir tame nedalyvavo. 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji su J. G. važiavo į „Ignitis“, pasirašė elektros pirkimo – pardavimo sutartį, tai padarė J. G. prašymu. 2021 m. sausio 6 d. J. G. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą ir įforminti namo pardavimą, tada ir sužinojo, kad buvo pastatytas namas, kiek suprato, jis buvo dalinės apdailos. Su namo pirkėju ji nebendravo. Parduodant namą turėjo dalyvauti ir jos sutuoktinis D. L., kadangi santuokoje įgytas turtas yra jungtinė nuosavybė, tačiau jis nežinojo, kad ji tik formali turto savininkė, ji jam nepasakojo, jis ir neklausė. 2021 m. sausio 6 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, namas su sklypu buvo parduotas už 136 000 eurų. Dalį pinigų 27 200 eurų į jos sąskaitą pervedė namo pirkėja I. D., o likusius 108 800 eurų į jos banko sąskaitą buvo pervesta iš banko, kuriame I. D. įformino paskolą. Dalį šių gautų ji pervedė į jos tėvų sąskaitą, kad išgrynintų, dalį pinigų ji išgrynino pati, per vieną kartą galėjo nuimti po 1 000 eurų, todėl jai tai nusibodo, ir ji broliui davė savo banko kortelę, kad grynintųsi pats. Pinigus, kuriuos išgrynino ji, taip pat atidavė broliui J. G.. M. M. matė vieną kartą, kai dalyvavo brolio gimtadienyje, su juo nebendravo. Kratos jos gyvenamojoje vietoje metu buvo paimti kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros. Šiuos dokumentus jai padavė brolis, kada tiksliai, neatsimena, jis jai dokumentus padavė, kad turėtų namo statybų išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jie jau buvo pasirašyti, kas pasirašė, nežino, ji dokumentų nepasirašinėjo, taip pat neatliko juose nurodytų veiksmų, t. y. neužsakinėjo darbų ir nemokėjo pinigų. UAB „F“, UAB „A“ jai negirdėtos, kas jų direktorius, nežino ir kas pasirašęs dokumentuose kaip jų direktorius, taip pat nežino. Ji jokios turtinės ar neturtinės naudos negavo, padėjo broliui, nežinojo, kad bus nesumokėti mokesčiai. Ji suvokė, kad žemės sklypas ir namas faktiškai jai nepriklauso, kad ji jo nepastatė, kad pirkimo pardavimo sutartyse nurodyti neteisingi duomenys ir ji pasirašydama patvirtina klaidingas faktines aplinkybes. Neturėjo tikslo išvengti mokesčių mokėjimo ir padaryti žalos valstybei, nebuvo susitarusi su J. G. daryti nusikaltimo (2 t., 163 – 165 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. L. parodė, kad D. L. yra jo žmona, J. G. yra jo žentas, jų santykiai normalūs. Įmonės UAB „A“ nežino. UAB „S“ jam žinoma tiek, kad joje dirba J. G., kuo įmonė užsiima, kur jos ofisas, kas jai vadovauja ir kt., pasakyti negali, nežino. Jis apie buhalterinę apskaitą nieko paaiškinti negali, nieko nežino. Dėl 2020 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią jis iš J. G. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nieko papasakoti negali, nes tokio objekto pagal tokią sutartį jis tikrai neįsigijo iš J. G.. M. M. nepažįsta, todėl iš jo 12 000 eurų gauti negalėjo, kadangi gauti negalėjo, tai neturėjo galimybės minėtos pinigų sumos įnešti į banko sąskaitą ir padaryti bankinį pavedimą J. G.. Dėl sandorio 2020 m. birželio 23 d., kurio metu pagal pirkimo – pardavimo sutartį buvo parduotas kotedžas V. M. ir N. M., papasakoti nieko negali, tokio sandorio neatsimena. 38 425 eurų sumos iš nieko negavo ir niekam neperdavė. V. M. ir N. M. nepažįsta. Minėtomis pavardėmis asmenys į jam priklausančią banko sąskaitą, esančią Šiaulių banke, 115 275 eurų sumos niekada pervedę nebuvo, todėl nieko daugiau paaiškinti negali. Dėl kotedžo pardavimo M. J. - 2020 m. liepos 23 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo suforminta ir pasirašyta Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure, kur jis pats asmeniškai pateikė dokumentus, jis kartu su savo žmona D. L., kuri buvo bendrasavininkė turto, pardavė nuosavybės teise priklausantį kotedžą kartu su žemės sklypu, M. J. ir jos sugyventiniui S. P. už 150 000 eurų sumą, kuri buvo numatyta sutartyje. Šiaulių bankas į jam priklausančią banko sąskaitą, esančią Šiaulių banke, pervedė 90 000 eurų sumą, nes būstas buvo pirktas lizingu. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m., tikslios datos neatsimena, įsigijo iš savo dukros G. G. pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo patvirtinta pas notarą (duomenys neskelbtini) notarų biure, už kurį jis sumokėjo bankiniu pavedimu iš savo banko sąskaitos, esančios Šiaulių banke, apie 12 000 eurų, tikslios sumos neatsimena, į jos vyro J. G. banko sąskaitą. Ant minėto sklypo vėliau buvo pastatytas sudubliuotas kotedžas, su dviem butais, kuriuos statė statybininkai, kas tiksliai, nurodyti negali. Kotedžas prieš pardavimą buvo įrengtas apie 80 %. Vienas butas, kuris priklausė nuosavybės teise jam ir jo žmonai buvo parduotas M. J. ir jos draugui. Kam priklausė antras butas, nežino. Jis niekam savo vardu nėra išdavęs įgaliojimo ką nors pirkti arba parduoti. Jokių dokumentų jis neklastojo <...> (2 t., 183 – 185, 198 – 200 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta D. L. parodė, kad J. G. yra jos žentas. M. M. nepažįsta. 2020 m. pradžioje J. G. paprašė jos su vyru A. L. padėti jam savo vardui įregistruoti žemės sklypą, sakė, kad jame pastatys namą ir vėliau jį parduos. Jis savo vardu jau turėjo registruoto turto, todėl paprašė jų paslaugos. Sutiko jam padėti, jis jai už tai pinigų nemokėjo. Nežinojo, ar jis turi įmones, tačiau žinojo, kad dirba darbus, susijusius su statybomis. 2020 m. kovo mėnesio pradžioje J. G. pranešė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sakė, kad turi savo vardu registruotą sklypą, kuriame nori pastatyti namus ir vėliau parduoti, sakė, kad nenori, kad sklypas būtų registruotas jo vardu, paprašė savo lėšomis pirkti iš jo sklypą, sakė, kad kai parduos, pinigus už sklypą grąžins. Pinigų jai už šią paslaugą nesiūlė. 2020 m. kovo 3 d. su J. G. ji ir jos vyras A. L. nuvažiavo į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) biurą, kur pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ½ nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. t. ji savo parašu patvirtino, kad su vyru iš J. G. įsigijo šį sklypą. Vyras A. L. J. G. pervedė į sąskaitą 12 000 eurų jų asmeninių sutaupytų lėšų, kad jis turėtų pinigų statyboms, vėliau jis turėjo tuos pinigus grąžinti. Kaip jame buvo vykdoma namų statyba, nežino, nematė, tame nedalyvavo. 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje J. G. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą ir įforminti namo pardavimą, tada ir sužinojo, kad buvo pastatytas namas. Su namo pirkėju ji nebendravo. Parduodant namą turėjo dalyvauti ir jos sutuoktinis A. L., kadangi santuokoje įgytas turtas yra jungtinė nuosavybė. 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, namas su sklypu buvo parduotas už 153 700 eurų. Dalį pinigų, 38 425 eurų, buvo gavęs iki sutarties pasirašymo J. G., dalis pinigų buvo pervesta pirkėjo į vyro A. L. banko sąskaitą, J. G. pats išgrynino pinigus, vyras davė jam savo mokėjimo kortelę. Vėliau buvo pastatytas dar vienas namas, J. G. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą ir įregistruoti jo pardavimą. 2020 m. liepos 23 d. ji, kartu su vyru A. L. nuvažiavo į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą kur pasirašė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), namas su sklypu buvo parduotas už 150 000 eurus, 60 000 eurų grynais pinigais pirkėjas jau buvo sumokėjęs J. G. iki namo pardavimo, 90 000 eurų pirkėjas pavedimu pervedė į vyro A. L. banko sąskaitą, J. G. pinigus grynino pats su vyro mokėjimo kortele ir jis išgryninęs pinigus mokėjimo kortelę grąžino. Ji jokios turtinės ar neturtinė naudos negavo, padėjo žentui, nežinojo, kad bus nesumokėti mokesčiai. Ji suvokė, kad žemės sklypas ir namai faktiškai jai nepriklauso, kad ji jo nepastatė, kad pirkimo pardavimo sutartyse nurodyti neteisingi duomenys ir ji pasirašydama patvirtina klaidingas faktines aplinkybes. Neturėjo tikslo išvengti mokesčių mokėjimo ir padaryti žalos valstybei, nebuvo susitariusi su J. G. ir M. M. daryti nusikaltimo. M. M. ne yra mačiusi. Ji su UAB „H“, UAB „S“ ir UAB ‚,A“ ne yra susijusi ir šių įmonių dokumentų neturi (3 t., 22 – 23, 36 – 38 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. L. parodė, kad jis savo vardu pardavė du butus ir du namus. Patvirtina, kad 2020 m. vasario 17 d. įsigijo dviejų dalių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) iš įmonės UAB „B“, atstovaujama direktoriaus F. K.. Pagal dokumentus buto baigtumas buvo 30%, tačiau pagal faktą jokio ten buto nebuvo, buvo tik žemės sklypas, sklypą įsigijo už 20 000 eurų. Buvo atliktas bankinis pavedimas į kreditoriaus kredito unijos „Taupa“ banko sąskaitą, esančią kredito unijoje „Taupa“. J. G., jo sesers G. G. vyras, jam paskolino grynais 20 000 eurų, kad galėtų įsigyti minėtą žemės sklypą, kadangi jis pinigų tuo metu neturėjo. Tiksliai neatsimena, kada J. G. jam pasiūlė įsigyti žemės sklypą su tikslu pastatyti dviejų dalių butą ir parduoti. Pasiūlė investuoti į įsigytą žemės sklypą, pastatant du butus juos parduodant. Pokalbio metu taip pat pasakė, kad už projektą yra atsakingas ir jo verslo partneris – draugas M. M., tačiau jis atsakingas labiau už pardavimą, o J. G. už pačias statybas. Minėjo, kad pelnas bus dalinamas iš dviejų, savo pusę pelno dalį J. G. sumokės jam, ilgai negalvojęs, nieko nežinodamas apie tai, kad dviejų dalių butai bus statomi be jokių apskaitos dokumentų sutiko su jų pasiūlymu. Koks konkrečiai bus pelnas, dar nebuvo tiksliai žinoma. Jam iš anksčiau buvo žinoma, kad J. G. dirba kartu su M. M. statybų sektoriuje. M. M. buvo žinoma ir J. G. buvo gavęs žodinį leidimą jam pasiūlyti įsigyti minėtus butus. Iš J. G. suprato, kad įsigyti dviejų dalių butą buvo M. M. sumanymas, o J. G. pasiūlė jam, kadangi pasitikėjo juo. Paklausė J. G., kodėl patys su M. M. ant savęs neperka sklypo ir nestato ant jo namų, jam buvo atsakyta, kad jie jau tokiu būdu yra pardavę nemažai namų, todėl jau yra išnaudoję tam tikrą „limitą“. Dviejų dalių butų statybos truko kažkur apie tris mėnesius. Už statybas atsakingi buvo J. G. su M. M., vykdant J. G. nurodymus, teko važiuoti į statybas, adresu (duomenys neskelbtini), ir paduoti grynuosius pinigus ten dirbantiems darbininkams, pagrinde viską statė V. K. su savo brigada, asmenų vardų ir pavardžių nepamena. Jo ir J. G. dalis buvo kažkur po 60 000 eurų statyboms, o M. M. apie 120 000 eurų dalis. 60 000 eurų turėjo savo asmeninių lėšų. Kadangi už statybas pinigų nereikėjo mokėti iš karto, J. G. juos sumokėjo dalimis per visą statybų laikotarpį, didžiąją dalį pinigų turėjo pardavęs nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kitą dalį turėjo susitaupęs savo asmeninių santaupų. Jis pats asmeniškai niekur nesižymėjo kiek J. G. paduodavo grynųjų pinigų. 60 000 eurų dalis buvo duodama dalimis, tiek J. G. asmeniškai, tiek statybininkams tiesiogiai į rankas už atliktus darbus. Pasitikėdavo J. G., jis pas save užrašuose žymėdavosi, kiek konkrečiai pinigų paduodavo bei statybininkams. Kadangi mokant pinigus grynaisiais pinigais fiziniams asmenims jis negaudavo jokių tai patvirtinančių dokumentų, todėl statybų metu pradėjo domėtis, kokios jam bus pateiktos sąskaitos faktūros išlaidoms pagrįsti VMI. Tiek M. M., tiek J. G. jį patikino, kad kai bus statybos pabaigtos, jam jos bus pateiktos ir nurodė dėl to nesinervinti. Kadangi J. G. buvo jo giminaitis, jis juo tikėjo. Statybų metu labiau bendraudavo su J. G., tačiau tik tiek, kad kartais tekdavo nuvežti grynus pinigus statybininkams. Patirties statybų sektoriuje pats asmeniškai neturi. Per statybų laikotarpį suprato, kad už pačias statybas buvo atsakingas J. G., o M. M. buvo atsakingas už butų pardavimą. Pasibaigus statyboms, J. G. jį informavo, kad M. M. yra suradęs pirkėjus butams pirkti 2020 m. vasario 27 d. M. B. pardavė dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Buto baigtumas buvo 85%. 2020 m. vasario 17 d. D. U. pardavė dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Baigtumas 85%. Kaip ir minėjo, butų pirkėjus surado M. M., asmenis M. B. ir D. U. pirmą kartą pamatė pas notarą E. N.. Butų pardavimo kainą nustatė M. M. kartu su J. G. įvertinę visas išlaidas jiems pastatyti. Už dalį parduoto buto iš D. U. gavo 145 000 eurų, už kitą parduotą buto dalį iš M. B. gavo 140 000 eurų. Už dvejus butus į savo asmeninę banko sąskaitą, esančią Swedbank, gavo iš viso 285 000 eurų. Sau pasiliko savo 60 000 eurų, išleistus statyboms, bei 7 500 eurų gautą pelną, likusią pinigų dalį, apie 217 500 eurų, per vieną mėnesį visus išgryninęs padavė J. G., tačiau keletą kartu teko paduoti ir M. M., sumos tiksliai neatsimena, apie 40 000 eurų. Jo pelnas už du parduotus butus buvo 7 500 eurų, J. G. pelnas buvo 7 500 eurų, M. M. pelnas buvo 15 000 eurų. Po butų pardavimo ne vieną kartą buvo prašęs tiek M. M., tiek J. G., kad jam pateiktų dokumentus, pagrindžiančius butų statybos išlaidas, tačiau nurodydavo palaukti, kadangi metai dar nėra pasibaigę ir deklaruoti nėra būtina, kai reiks deklaruoti, tada ir bus pateikti. Suprato, kad nieko gero šitoje situacijoje nebus, kadangi butus statė fiziniai asmenys, tačiau sutiko palaukti ir žiūrėti, kaip viskas vystysis toliau.

Patvirtina, kad vykdydamas M. M. ir J. G. nurodymus, 2020 m. rugpjūčio 12 d. aukciono būdu įsigijo du gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių faktinis baigtumas buvo 30%. (duomenys neskelbtini) kartu su žemės sklypu kainavo 96 200 eurų, (duomenys neskelbtini) kartu su žemės sklypu kainavo 80 500 eurų. Įsigyta buvo iš buvusio turto savininko UAB „A“. Namai buvo šalia vienas kito. Įsigyti abu šiuos namus pasiūlė M. M. kartu J. G. su tikslu, jog namai bus pabaigti statyti iki 85% baigtumo, o tada bus parduodami pirkėjams, kuriuos suras M. M.. Buvo sutarta, kad pelnas, gautas už namus, bus dalinamas iš dviejų, viena dalis M. M. ir kita dalis J. G., kuris pusę savo pelno dalies užmokės jam. Jeigu gerai atsimena, pasiūlymas įsigyti du neužbaigtus statyti namus, adresu (duomenys neskelbtini), pirmiausia buvo gautas iš J. G., tačiau namus pirkimui surado M. M.. „Verslo“ modelis buvo jau žinomas iš anksčiau, todėl sutiko su tokiu jų pasiūlymu. Tačiau J. G. pasakė, kad jis neturi tiek pinigų, tai J. G. pasakė, kad viskas suderinta, dalį pinigų, t. y. 50 000 eurų, bankiniu pavedimu paskolins M. M. brolis N. M., taip ir nutiko, gavo bankinį apmokėjimą iš N. M., 50 000 eurų sumai, kažkur apie 40 000 eurų bankinį pavedimą gavo iš mamos D. L., kuri minėtą sumą buvo gavusi už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Likusią dalį apie 70 000 eurų turėjo savo asmeninėje banko sąskaitoje. Namus įrenginėjo fiziniai asmenys, išliejo grindis, išvedžiojo santechniką, vardai ir pavardės jam nėra žinomi, atsimena, kad asmenys, kurie įrenginėjo namus buvo iš M. M. aplinkos. Kaip jau ir minėjo, žino tik tiek, kad namai (duomenys neskelbtini), kaip ir butai (duomenys neskelbtini), buvo statomi be jokių apskaitos dokumentų, jokios įmonės namams įrengti samdomos nebuvo. Namai bei butai taip statomi buvo, kad būtų pigiau ir nereikėtų mokėti didesnių kainų už paslaugas. Visus reikalus, susijusius su statybomis, tvarkė M. M. ir J. G., žinojo, kad taip jie daro blogai, bet jau buvo per vėlu pasitraukti. Žinojo, kad anksčiau ar vėliau bus sučiupti, ne kartą buvo sakęs J. G. apie tai, tačiau jis jo neklausė ir toliau darė tą patį, vykdė statybas be dokumentų. Jo supratimu, didžiausią įtaką J. G. vykdyti statybas be dokumentų turėjo M. M.. J. G. bijojo M. M. ir klausydavo jo. Su fiziniais asmenimis už namų bei butų statybas buvo atsiskaitoma grynais pinigais, atsiskaitydavo J. G.. Jam asmeniškai su asmenimis atsiskaityti neteko. Po namų įsigijimo (duomenys neskelbtini), gaudavo labai daug įvairiausių nurodymų iš M. M., susijusių su namo komunikacijų įvedimu, elektros įvedimu ir pan. Tik įsigijus namus, M. M. nurodė vykti į „Registrų centrą“, ten įregistravo varžytinių aktą, taip buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į namus. Taip pat teko kreiptis į „Ignitis“ dėl elektros įvedimo. Namų statybos truko neilgai, apie du mėnesius. Abiejų namų baigtumas buvo pasiektas 83%. M. M. surado pirkėjus R. S. ir M. B.. Kiek jam yra žinoma, pirkėjus surasdavo ir pats M. M. asmeniškai bei per nekilnojamo turto brokerę. 2020 m. spalio 19 d. R. S. pardavė namą, adresu (duomenys neskelbtini), už 135 000 eurų. 2020 m. lapkričio 4 d. M. B. pardavė namą, adresu (duomenys neskelbtini), už 137 000 eurų. Namų kainas nustatė M. M. su J. G.. Notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad ne notaro akivaizdoje iš R. S. gavo 10 250 eurų grynais pinigais, tačiau nori patvirtinti, kad jokių grynų pinigų jis iš R. S. negavo, minėtus pinigus gavo M. M.. Notarinės sutarties turinį derino M. M. su notaro padėjėja. Kodėl buvo įtraukta būtent tokia sutarties sąlyga jis nežino. Visus notarinius reikalus tvarkė jis, vykdydamas M. M. nurodymus, pats notaras buvo surastas M. M.. Už parduotus du namus jis, M. M. ir J. G. iš viso gavo 40 000 eurų pelno, M. M. atiteko 20 000 eurų, jis gavo 10 000 eurų ir J. G. gavo 10 000 eurų. Gautas pinigines lėšas, apie 200 000 eurų, išgrynino ir perdavė J. G., teko perduoti ir M. M., tikslios sumos neatsimena. Likusią sumą, t. y. savo 70 000 eurų dalį, plius pelną 10 000 eurų pasiliko savo asmeninėje banko sąskaitoje. Po ne vieno žodinio prašymo tiek J. G. tiek M. M., kažkur 2021 m. pradžioje M. M. per du kartus jam atvežė dokumentus, pagrindžiančius statybų išlaidas, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Išlaidoms pagrįsti už namo statybas, adresu (duomenys neskelbtini), M. M. pateikė galimai suklastotas įmonių UAB „K“, UAB „A“, UAB „S“ vardu pasirašytas be asmens vardo ir pavardės sąskaitas faktūras bendrai 45 000 Eur sumai, kartu su sąskaitomis buvo pateikti ir įmonių vardu pasirašyti atitinkamai Kasos pajamų orderiai. Sąskaitos skirtingų įmonių, tačiau jų išvaizda vienoda ir parašai tie patys. Buvo pateiktos šešios sąskaitos faktūros su šešiais Kasos pajamų orderiais, iš viso 12 dokumentų. Išlaidoms pagrįsti už namo statybas, adresu (duomenys neskelbtini), M. M. pateikė galimai suklastotas tų pačių įmonių UAB „K“, UAB „A“, UAB „S“ vardu išrašytas, kurios buvo jau pasirašytos kažkieno ranka, tačiau be vardo ir pavardės sąskaitas faktūras bendrai 50 000 eurų sumai, kartu su sąskaitomis buvo pateikti ir įmonių vardu pasirašyti atitinkamai Kasos pajamų orderiai. Viso buvo pateiktos septynios sąskaitos faktūros su septyniais Kasos pajamų orderiais. Išlaidoms pagrįsti už dviejų dalių buto statybą, adresu (duomenys neskelbtini), M. M. pateikė galimai suklastotas tų pačių įmonių UAB „K“, UAB „A“, UAB „S“ vardu išrašytas, tik pasirašytas be asmens vardo ir pavardės sąskaitas faktūras bendrai 253 200 eurų sumai, kartu su sąskaitomis buvo pateikti ir įmonių vardu pasirašyti atitinkamai Kasos pajamų orderiai. Žinodamas, kad jokios įmonės nestatė nei butų, nei namų, nes, kaip ir minėjo, statė fiziniai asmenys, ir įtardamas, kad galimai M. M. jam pateikė suklastotas įmonių sąskaitas faktūras jis neskubėjo VMI deklaruoti pardavimų, susijusių su nekilnojamu turtu. Taip pat įtarimą sukėlė ir tai, kad pateiktos sąskaitos faktūros buvo ne PVM. Po FNTT atliktų kratų galutinai suprato, kad M. M. pateiktos įmonių sąskaitos faktūros buvo fiktyvios ir jokių statybos darbų jos neatliko. Kažkokiam objektui statyti, tiksliai neatsimena, M. M. nurodymu J. G. įsigijo įmonę UAB „A“ ir laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. buvo įmonės direktoriumi. Daugiau apie įmones nieko negalėtų pasakyti. Įmonės UAB „K“ ir UAB „S“ girdi pirmą kartą. 2021 m. rugsėjo 13 d. VMI yra pateikęs Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą už 2020 m. spalio mėn., kurioje deklaravo namo pardavimą, adresu (duomenys neskelbtini), apmokestinamoji vertė 135 000 eurų, mokėtinas PVM į valstybės biudžetą 23 430 eurų. Namo statyboms išlaidos deklaruojamos nebuvo. 2021 m. rugsėjo 13 d. VMI yra pateikęs Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą už 2020 m. lapkričio mėn., kurioje deklaravo namo pardavimą, adresu (duomenys neskelbtini) apmokestinamoji vertė 137 000 eurų, mokėtinas PVM į valstybės biudžetą 23 777 eurų. Namo statyboms išlaidos deklaruojamos nebuvo. Taip pat 2021 m. rugsėjo 13 d. VMI yra pateikęs Pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus, kurioje deklaravo dviejų butų pardavimą, adresu (duomenys neskelbtini) už bendrai 265 000 eurų sumai, bei dviejų namų pardavimą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrai 204 793 eurų sumai. Pagal pateiktą deklaraciją VMI apskaičiuota pajamų mokesčių suma yra 55 665 eurų. Pabaigai norėtų pasakyti, jog žinojo apie tai, kad namai ir butai yra statomi be buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau tikrai nežinojo, kad M. M. ir J. G. savo vadovaujamų įmonių UAB „S“, UAB „H“ vardu sukčiauja PVM srityje ar klastoja dokumentus. Manė, kad pirmieji butai, kuriuos M. M. ir J. G. statė, bus statomi įmonių UAB „H“ ir UAB „S“ vardu. Tačiau gavęs iš M. M. minėtus dokumentus išlaidoms pagrįsti suprato, kad nei UAB „S“ nei UAB „H“ nepastatė minėtų butų ir namų. Asmenys N. M., V. L., D. L. ir A. L., R. G. jam yra žinomi. N. M. yra M. M. brolis, kuris savo vardu pardavė 4 butus, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, jeigu neklysta, buvo parduoti du butai, adresu (duomenys neskelbtini), vienas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir dar vienas, adresu (duomenys neskelbtini). Kokią pelno dalį gavo M. M. brolis N. M. negali pasakyti, kadangi nežino, jis jo nepažįsta, gyvai teko bendrauti gal vieną kartą. Kokiomis aplinkybėmis tapo išvardintų žemės sklypų savininku, nepasakys. J. G. jam apie tai nieko nepasakojo, o jis ir neklausdavo. D. L. ir A. L. yra jo tėvai. Jam yra žinoma, kad M. M. su J. G. jo tėvų vardu pastatė ir pardavė du butus, adresu (duomenys neskelbtini), kiek jam yra žinoma, tėvai negavo jokios pelno dalies. Kiek žino, tėvai dar pajamų, gautų už nekilnojamąjį turtą, nedeklaravo. V. L. yra J. G. sesuo, ir, kiek jam žinoma, M. M. su J. G. jos vardu pastatė ir pardavė vieną namą, adresu (duomenys neskelbtini). Ar V. L. gavo kokią nors pelno dalį iš M. M. ir J. G., negali pasakyti, nežino. R. G. yra J. G. motina, kiek jam yra žinoma, M. M. ir J. G. jos vardu pastatė ir pardavė vieną butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ar R. G. gavo kokią nors pelno dalį iš M. M. ir J. G., negali pasakyti, nežino. D. S. jam yra žinomas kaip M. M. draugas (3 t., 50 – 53, 59 – 61, 62 – 67 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas N. M. parodė, kad M. M. yra jo brolis, J. G. yra jam pažįstamas, tačiau jokių santykių nepalaiko. Brolis M. M. vykdo verslą statybų srityje, užsiima nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu. Detaliai apie jo vykdomą verslą papasakoti negali. 2020 m. gegužės – birželio mėnesiais M. M. paprašė, kad savo vardu užregistruotų nebaigtos statybos buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo, pirkimą, t. y. taptų jų savininku. Pasakė, kad užbaigs statybą, po to parduos šiuos nekilnojamojo turto objektus. Jis sutiko, nesigilino, nes pasitiki broliu. Po kurio laiko, 2020 m. gegužės 15 d., M. M. pasakė nuvažiuoti į pas notarą, (duomenys neskelbtini), kur su pirkėju, neatsimena jo duomenų, galėjo būti UAB „B“ atstovas, notaro akivaizdoje pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartį VĮ „Registrų centras“ nusiuntė notaras, o už perkamą sklypą atsiskaitė M. M., jis atsiskaityme nedalyvavo, todėl smulkiau papasakoti negali. Jis nekilnojamojo turto statybų užbaigimo procese nedalyvavo. Po kurio laiko M. M. pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas notarą, kur reikės įforminti kotedžo su dalies sklypo pardavimą. Galėjo būti, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 16 d. su M. M. nuvažiavo pas notarą, kur jis, kaip pardavėjas su pirkėjais pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Jis neatsimena, kaip pirkėjai atsiskaitė, jei pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą tai išgryninęs pinigus jis juos padavė M. M.. Analogiška situacija buvo ir su antro buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu. Kai buvo užbaigti šiuo kotedžo statybos darbai M. M., galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 19 d. nurodė nuvažiuoti pas notarą, kur reikės įforminti šio kotedžo su dalies sklypo pardavimą. Galėjo būti, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. 2020 m. birželio 16 d. su M. M. nuvažiavo pas notarą, kur jis, kaip pardavėjas su pirkėjais pasirašė pirkimo pardavimo sutartį. Jis neatsimena, kaip pirkėjai atsiskaitė, jei pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą, tai išgryninęs pinigus jis juos padavė M. M.. Pirkimo pardavimo sutartį VĮ „Registrų centras“ išsiuntė notaras. Taip pat žemės sklype, (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti keli gyvenamieji butai, jis statybose nedalyvavo, nežino kas statė šiuos butus. 2020 m. birželio 16 d. M. M. nurodė nuvažiuoti pas tą patį notarą ir įforminti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį, kad jis parduoda dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 155 000 eurų. Jis su pirkėjais pasirašė sutartį. Kaip buvo atsiskaityta, jis nežino, neatsimena. Jei pinigai buvo pervesti jam į sąskaitą, juos išgryninęs padavė M. M.. Analogiškas antro buto esančio (duomenys neskelbtini), vyko pardavimas. M. M. prašymu nuvažiavo pas notarą ir pasirašė sutartį, kad parduoda butą su sklypu už 153 000 eurų. Kaip buvo atsiskaityta, nežino, neatsimena. Jei pinigai buvo pervesti jam į sąskaitą, juos išgryninęs padavė M. M.. Jis jokios turtinės ar neturtinės naudos negavo, padėjo broliui, nežinojo, kad bus nesumokėti mokesčiai. Jis suvokė, kad žemės sklypas ir kotedžai faktiškai jam nepriklauso, kad jis jų nepastatė, kad pirkimo pardavimo sutartyse nurodyti neteisingi duomenys ir jis pasirašydamas patvirtina klaidingas faktines aplinkybes. Neturėjo tikslo išvengti mokesčių mokėjimo ir padaryti žalos valstybei, nebuvo susitaręs su J. G. ir M. M. daryti nusikaltimo. Dėl savo padarytų neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jis suvokė, kad žemės sklypas ir namai faktiškai jam nepriklauso, kad jis jų nepastatė, kad pirkimo pardavimo sutartyse nurodyti neteisingi duomenys ir jis pasirašydamas patvirtina klaidingas faktines aplinkybes ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Yra neteistas, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažada ateityje nenusižengti įstatymams (3 t., 73 – 75 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad jam inkriminuojamos veikos yra susijusios su jo pažįstamo M. M. veiksmais. Kai buvo UAB „P“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, ši bendrovė užsiimdavo statybos apdailos darbais daugiabučiuose namuose. Veiklos modelis buvo toks: pastatus statydavo UAB „R“ arba UAB „M“, pagal susitarimą jiems buvo skiriami butai apdailos darbams atlikti, o juos pardavus pagal pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas pirkėjai sumokėdavo dalį tiesiogiai UAB „P“, o dalį UAB „R“ ar UAB „M“, o dalį pinigų UAB „M“ mokėjimo pavedimais. Apdailos darbus įmonei UAB „P“ atlikdavo darbuotojai, dirbantys pagal individualią veiklą, dalis darbuotojų dirbo neoficialiai, su jais jis atsiskaitydavo grynais pinigais, gautais iš įmonės veiklos, t. y. grynindavo iš sąskaitos ir sumokėdavo darbo užmokestį, dalį pinigų sumokėdavo iš asmeninių lėšų. Kaip tai atvaizduota finansinėje sąskaitoje, jis neatsimena, tas, kas dirbo pagal individualią veiklą, įmonei UAB „P“ išrašydavo sąskaitas faktūras, neįdarbinti darbuotojai nebuvo atvaizduoti įmonės finansinėje apskaitoje. UAB „R“ arba UAB „M“ parduodamų butų pirkėjų ieškodavo M. M.. Pagal susitarimą M. M. už parduotą butą komisinius įtraukdavo į pardavimo kainą ir uždėdavo antkainį. Atsiskaitymas su M. M. buvo vykdomas tokia tvarka: jis pateikdavo skirtingų įmonių PVM sąskaitas faktūras, kuriuose buvo nurodyta komercinio tarpininkavimo paslauga, kartu su sąskaitomis faktūromis buvo pateikiami ir kasos pajamų orderiai, kuriuos jis apmokėdavo grynais, iš įmonės sąskaitos išgrynintais pinigais. Visais atvejais pinigus paduodavo M. M.. Su M. M. yra pažįstamas nuo 2016 m., žinojo, kad jis turėjo kažkokių santykių su statybos veiklą vykdančiomis įmonėmis, taip pat tarpininkaudavo komerciniuose santykiuose. Tai, kad M. M. pateikdavo skirtingų įmonių sąskaitas, tuo metu jam tai įtarimų nesukėlė, manė, kad jis su tomis įmonėmis yra kažkaip susijęs, kiekvienu atveju įmonių rekvizitų detaliai netikrino. Pranešime apie įtarimą nurodytos įmonės MB „Š“, UAB „O“, UAB „S“, UAB „L“ ir buvo tos įmonės, kurias apmokėjimui jam pateikė M. M.. Šiuos pirminius apskaitos dokumentus jis perdavė įtraukti į apskaitą buhalterei V. Š., keista tai, kad per visą laikotarpį, kai V. Š. vedė jo įmonės buhalterinę apskaitą, ji nesakė, kad yra nesutapimai įSaf sistemoje. Būtent tokį atsiskaitymo būdą pasiūlė M. M., jis buvo susikoncentravęs į pelningą butų pardavimo veiklą, todėl nesigilino į šias aplinkybes. 2019 m. rugpjūčio mėnesį M. M. pradėjo jį įkalbinėti parduoti įmonę UAB „P“, sakė, kad jam dėl kažkokių reikalų reikalinga statybinė įmonė su gera istorija, kadangi jam buvo svarbu ir toliau išlaikyti gerus komercinius santykius su M. M., nenorėjo atsisakyti ir sugadinti santykius, pagalvojo, kad jam parduos įmonę, sau įsisteigs naują. Su M. M. sutartą dieną pasirašė pirkimo pardavimo sutartis, D. S. jis asmeniškai nepažįsta. Kodėl M. M. įmonę pirko D. S. vardu, nežino. Pasirašius sutartį jis D. S. perdavė visus UAB „P“ apskaitos dokumentus, kurie tilpo į vieną dėžę, priėmimo ir perdavimo aktas buvo sudarytas, identiškas tam, kuris buvo sudarytas atsiimant dokumentus iš buhalterės. Jis nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodytais teiginiais, kad jis D. S. vardu 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė patikslintas 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas, jis nė karto nėra prisijungęs prie VMI sistemos ir jokių duomenų ten nėra sukėlęs. Jo vadovavimo UAB „P“ laikotarpiu, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. visi pirkimai ir pardavimai įSaf sistemoje buvo apskaityti tinkamai, visi M. M. paduoti dokumentai buvo įtraukti į įSaf registrą ir deklaruoti PVM deklaracijose, visi mokesčiai buvo sumokėti atsižvelgiant į deklaracijas. Po 2019 m. rugpjūčio 8 d. jis įSaf duomenų netikslino ir prisijungimų neturėjo. Lygiai tokia pati situacija susiklostė ir su UAB „P“ ir UAB „P“, kurią jis taip pat M. M. prašymu perdavė D. S., nes M. M. ir vėl prireikė statybinės bendrovės. Kažkurį laiką buhalterė dar turėjo prisijungimus prie kažkurios įmonės ir jam pasakė, kad naujas įmonės vadovas atbuline data tikslina deklaracijas ir didina grąžintiną PVM sumą. Yra įsitikinęs, kad jei atbulinėmis datomis buvo tikslinamos deklaracijos turėjo būti atbulinėmis datomis tikslinami ir įSaf duomenys. UAB „P“ parduodant butus M. M. pagalba, jis pateikė sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius UAB „1“, UAB „2“, UAB „3“, UAB „4“, UAB „5“ dėl tarpininkavimo paslaugų , jis grynais pinigais M. M. sumokėjo kasos pajamų orderiuose nurodytą sumą pagal sąskaitas faktūras ir sąskaitas faktūras apskaitai perdavė M. M.. Jis negali išvardinti, kokiai sumai jo vadovavimo laikotarpiu buvo išrašyta sąskaitų faktūrų ir pinigų paėmimo kvitų, tačiau jie visi buvo perduoti apskaitai ir jo apskaityti įSaf ir deklaracijose, visos kitos apskaitytos ir deklaruotos ne jo vadovavimo laikotarpiu, įtaria, kad buvo sudarytos M. M.. Jis pripažįsta, kad įmonėje nelegaliai samdė statybininkus, dalis iš jų dirbo pagal individualią veiklą, dalis dirbo nelegaliai, galėjo būti, kad sumokėjo pranešime apie įtarimą nurodytą sumą, t. y. 116 763 eurų atlygį, t. y. mokėjo S. K., A. B., tačiau jis dirbo pagal individualią veiklą ir turėjo apmokėti sąskaitas, tačiau to nepadarė, A. T. dirbo nelegaliai, V. L. dirbo nelegaliai, R. K. dirbo pagal individualią veiklą ir jam rašydavo sąskaitas, J. S. taip pat dirbo pagal individualią veiklą ir jam rašydavo sąskaitas (3 t., 76 – 79 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), stato namus Vilniuje ir Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), kartais namams stogus dengia. 2012 m. susipažino su V. K., su juo atsiskaitydavo grynais pinigais. 2018 m. pradžioje pradėjo statyti namus M. M. ir J. G.. Jis su jais susipažino per V. K.. Visus nurodymus dėl individualių namų ir kotedžų statybos V. K. gaudavo iš M. M. ir J. G., o jis iš V. K.. Tikslaus objektų skaičiaus neatsimena. Laikotarpiu nuo 2018 – 2020 m. su V. K. praktiškai dirbo tik jiems. Pastatė daug individualių namų, dvibučių gyvenamųjų namų. Gali patvirtinti, kad tikrai teko statyti adresu (duomenys neskelbtini), dvibutį gyvenamąjį namą. (duomenys neskelbtini), kartu su V. K. pastatė kažkur apie 5 individualius namus, numerių neatsimena. 2020 m. kartu su V. K. pagal M. M. ir J. G. užsakymą (duomenys neskelbtini), pastatė keturbutį gyvenamąjį namą, tame pačiame name V. K. gavo dovanų už atliktus darbus iš J. G. ir M. M.. Kas konkrečiai statė individualų namą, esantį (duomenys neskelbtini) negali atsakyti, nežino. Kartu su V. K. statė individualų namą (duomenys neskelbtini), pagal M. M. ir J. G. užsakymą. 2021 m. M. M. ir J. G. nieko nestatė. Taip pat pastatė du kotedžus iš dviejų butų (duomenys neskelbtini), gatvės neatsimena. Su juo dažniausiai bankiniais pavedimais atsiskaitydavo M. M. ir J. G.. Jis dirbdavo V. K., todėl užmokestį derino su V. K.. Buvo sutarę dėl maždaug 3 000 eurų uždarbio per mėnesį. Iš viso iš M. M. yra bankiniais pavedimais 2020 m. gavęs apie 30 000 eurų, o iš J. G. apie 15 000 eurų. 2019 m. gavo bankiniais pavedimais iš įmonių UAB „H“ ir UAB „F“ apie 15 000 eurų. Nuo 2018 – 2020 m. gautų pajamų VMI sumokėjo apie 2 700 eurų mokesčių, SODRAI kas mėnesį moka apie 200 eurų. Taip pat kas mėnesį VMI ir SODRAI bendrai moka apie 150 eurų už verslo liudijimą. Iš V. K. iš viso 2018 – 2020 m. laikotarpiu yra gavęs ne mažiau nei 10 000 eurų. Kaip su V. K. atsiskaitydavo minėti asmenys, jis nežino. Iš M. M. ir J. G. grynų pinigų nėra gavęs. Kokie dar asmenys statė minėtiems asmenims namus ir kotedžus, nežino. Kieno vardu būdavo pardavinėjami kotedžai ir namai, nežino, apie tai jam M. M. ir J. G. nieko nepasakodavo, jis ir neklausdavo. A. L. ir D. L., N. M., M. L., V. L., R. G. jam nežinomi, su jais nėra bendravęs. Minėtiems asmenims namų ar kotedžų nėra statęs. Visas statybines medžiagas į objektą organizuodavo V. K. (3 t., 82 – 85 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad pagal 2020 m. birželio 16 d. notaro patvirtintą nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būstas buvo perkamas iš N. M.. Įsigijo dalį 15653/31419 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo 995/3006 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Buto baigtumas buvo 85%. Pagal notarinę sutartį bendrai nurodyta, kad sumokėjo 155 000 eurų, iš jų 30 000 eurų pervedė į N. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, tačiau priešingai nei yra nurodyta notarinėje sutartyje, 8 750 eurų grynais pinigais N. M. nemokėjo, todėl gaunasi, kad faktiškai už būstą jis sumokėjo ne 155 000 eurų, kaip nurodyta notarinėje sutartyje, o 146 250 eurų, likusią sumą sumokėjo kredito įstaiga. Butas buvo rastas atsitiktinai per kažkokį nekilnojamo turto brokerį. Su M. M. sprendė visus namo įsigijimo proceso klausimus, derino vidaus sienų pertvarkos reikalus. Ne vieną kartą namo statybų adresu buvo susitikęs su M. M., aptarinėjo įvairius statybos klausimus. Keletą kartų M. M. į statybų aikštelę buvo atvykęs su J. G.. Kokios konkrečiai pareigos buvo J. G., nežino. Asmeniškai su J. G. bendrauti neteko. Būsto galutinę kainą nustatė M. M.. Visus buto notarinius įsigijimo reikalus derino su M. M., tiksliau jis suderino viską, notarą išrinko jis. N. M. banko sąskaitą jam žinute atsiuntė M. M., į kurią pervedė 30 000 eurų. Buto pirkimo – pardavimo buto procese pas notarą dalyvavo jis, jo žmona I. K., N. M. ir M. M.. N. M. pirmą kartą pamatė pas notarą. Sutartis buvo pasirašyta pas notarą E. N.. Sutarties pasirašymo momentu dalyvavo visi išvardinti žmonės ir pats notaras, kuris patvirtino sutartį, sutarties su žmona neskaitė, pasitikėjo notaru. Praėjus metams po įsigijimo susisiekė su M. M., kadangi norėjo išsiaiškinti, kokia konkrečiai įmonė darė kanalizaciją jo name, tačiau išsiaiškinti nepavyko, kadangi iš M. M. negavo konkretaus atsakymo. Paskutinį kartą su juo tada ir bendravo, daugiau bendrauti neteko (3 t., 88 – 90 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Ž. parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d. jis ir jo žmona R. Ž. pardavė R. G. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 45 000 eurų, tačiau pradinė sklypo kaina kiek atsimena buvo 47 000 eurų. 35 arų sklypą su žmona įsigijo kažkur 2010 m. su tikslu padovanoti sūnums, kažkur 2015 m. padalino sklypą į tris sklypus pakeisdami jų paskirtį į gyvenamąją. Vieną sklypo dalį pardavė R. G., kitas dvi sklypo dalis padovanojo sūnums. 2015 m. pradėjo statyti namą sūnui adresu (duomenys neskelbtini). Laikui bėgant su žmona nusprendė parduoti sklypą, pardavinėjo be tarpininkų, už sklypo pardavimą buvo atsakingas jo sūnus G. Ž.. Sklypą patalpino internetiniam portale už 47 000 eurų. Kas dar be pirkėjos R. G. dalyvavo sklypo pardavimo procese, negali pasakyti, kadangi, kaip ir minėjo, už sklypo pardavimą buvo atsakingas jo sūnus G. Ž., kuris gyvena netoli parduoto sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Sklypo pirkėją R. G. pirmą kartą pamatė pas notarą, buvo ne viena, ją palydėjo galimai jos vyras. Kokiu tikslu R. G. pirko žemės sklypą, jis nežino, tačiau kiek teko matyti šiuo metu parduotame žemės sklype jau yra pastatytas dvibutis gyvenamasis namas. Kas konkrečiai statė dvibutį gyvenamąjį namą, nežino. Pirkėjos R. G. asmeniškai jie su žmona prieš parduodant žemės sklypą nepažinojo. Kas buvo galutinis žemės sklypo pirkėjas, negali pasakyti, žino tik tiek informacijos, kiek yra nurodyta 2020 m. gegužės 26 d. notarinėje žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje. J. G. ir M. M. jam yra nežinomi (3 t., 93 – 95 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. S. parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. su sužadėtine V. S. bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: jis įgijo 1/2 dalį asmeninės nuosavybės ir V. S. 1/2 dalį asmeninės nuosavybės. Buto baigtumas buvo 81%. Taip pat kartu įsigijo ir 69/125 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: jis įgijo 69/250 dalį asmeninės nuosavybės, V. S. įgijo 69/250 dalį asmeninės nuosavybės. Bendrai kartu su V. S. už butą ir žemės sklypą sumokėjo 160 000 eurų. Pirko su SEB banko suteikta būsto paskola. Pagal 2020 m. lapkričio 5 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo perkamas iš R. G. ir R. G.. Minėtus asmenis pirmą kartą pamatė pas notarą, kartu pas notarą su jais atvyko ir M. M.. Kažkur 2019 m. viduryje su sužadėtine V. S. pradėjo ieškoti buto. Jo buvęs kolega M. B. jam rekomendavo įsigyti būstą iš M. M. ir J. G., kadangi įsigijo butą iš minėtų asmenų, adresu (duomenys neskelbtini). M. B. jam davė M. M. telefono numerį, kuriuo paskambino minėtam asmeniui. Susitarė susitikti, adresu (duomenys neskelbtini), į susitikimą kartu su M. M. atvyko ir J. G., asmenys aprodė žemės sklypą. Pasitarę su sužadėtine nusprendė įsigyti butą, žodžiu susitarę su M. M. ir J. G. rezervavo butą, rezervacijos metu asmenys nurodė, kad dvibučio namo statyba truks iki pusės metų, tačiau prasidėjus sunkiai epidemiologinei situacijai statybos užtruko iki metų. Pinigų buto statybos rezervacijai mokėti niekam nereikėjo. Kokios statybos įmonės statė butą, jis nežino, statybų metu buvo ne kartą nuvykęs apžiūrėti, tačiau įmonių, kurios galėjo statyti butą, nepastebėjo. Kiek jis supranta, butą greičiausiai statė fiziniai asmenys. Prieš rezervuojant namą jis visiškai nesidomėjo, kieno pajėgomis ir per kokias įmonės asmenys statys butą, jo tikslas buvo, kad jie pastatytų butą ir laikytųsi žodinio susitarimo. Su R. G. ir R. G. buto statybos metu nei karto neteko bendrauti, visais jam iškilusiais klausimais bendravo su M. M. ir J. G.. Jų žodinio susitarimo, galima sakyti, jie laikėsi, butą pastatė laiku. Dėl to pretenzijų jis neturi. Keletą dienų prieš pasirašant sutartį pas notarą M. M. atsiuntė R. G. banko sąskaitos numerį, į nurodytą sąskaitą kartu su sužadėtine V. S. atliko bankinius pavedimus po 13 500 eurų, iš viso 27 000 eurų. Atsimena, kad taip pat buvo duota ir grynais pinigais. Prieš pasirašant notarinę sutartį pagal notarinės sutarties 4.1.3 punktą patvirtina, kad 5 000 eurų sumą davė ne pardavėjams, o asmeniškai M. M.. Įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su buto statyba ir pirkimu, gali patvirtinti, jog butas buvo pastatytas M. M. ir J. G.. Taip pat galima daryti prielaidą, kad realiai jiems butą pardavė jie, o ne R. ir R. G., kadangi, kaip ir minėjo, nei karto jam neteko bendrauti dėl buto statybos su R. G. ir R. G.. Nori pažymėti, jog 2021 m. balandžio mėnesį jiems su sužadėtine pradėjus gyventi bute, pastebėjo keletą defektų, dėl jų kreipėsi tiek į M. M. tiek į J. G., tačiau grįžtamojo ryšio negavo, jie žadėdavo sutvarkyti atsiradusius defektus, tačiau iki šios dienos niekas jų nesutvarkė. Iš savo kaimyno, gyvenančio už sienos kitoje namo pusėje, vardo ir pavardės neatsimena, gavo asmens mobilųjį telefoną, kuris dengė stogą jų namui, kadangi jam taip pat pro garažo lubas bėgo vanduo į vidų. Susisiekus telefonu asmenys atvyko tvarkyti stogo, tačiau defekto nesutvarkė, vanduo ir toliau bėga pro stogą. Stogo defektą tvarkė du kartus (3 t., 96 – 98 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. D. parodė, kad nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. dirbo įmonėje UAB „A“ (duomenys neskelbtini). Su banko būsto paskola 2021 m. sausio 6 d. įsigijo 400/801 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namo baigtumas buvo 80%. Pagal 2021 m. sausio 6 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būstas buvo perkamas D. L. ir V. L.. Asmenis pirmą kartą pamatė pas notarą. Be jos ir jų daugiau pas notarą nieko nebuvo. Pirkti šį namą jai pasiūlė kažkas iš pažįstamų. D. L. ir V. L. patvirtino, kad jie patys minėto namo nestatė, o pastatė kažkokia įmonė, pavadinimo neatsimena. Patvirtina, jog pardavėjams grynais pinigais ji nemokėjo. Asmeniškai V. L. pervedė 27 000 eurų į jos asmeninę banko sąskaitą (3 t., 101 – 104 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. J. parodė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. įsidarbino UAB „A“. Dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį. Ar šiuo metu įmonė vykdo veiklą, nežino, tačiau tuo metu, kai ji dirbo įmonėje, įmonės pagrindinė veikla buvo (duomenys neskelbtini) prekyba Lietuvoje, įmonė taip pat turėjo (duomenys neskelbtini), tačiau, kur tiksliai ir kiek, nežino. Kiek dirbo įmonėje darbuotojų, nežino. Nepažinojo nei vieno darbuotojo, kur buvo įmonės buhalterija, nežino. Dirbo nuotoliniu būdu. Jos pagrindinės funkcijos buvo bendrauti su tiekėjais dėl sporto inventoriaus tiekimo į Lietuvą. Įmonės vardu jokių dokumentų nepasirašinėjo. Kur buvo laikomos atgabentos prekės, nežino. Turėjo darbinį elektroninį paštą, tačiau pavadinimo neatsimena. Taip pat turėjo išduotą darbinį mobilųjį telefoną. Dirbo nuotoliniu būdu iš namų, dirbo iš Ispanijos, iš Lietuvos. Darbą per pažįstamus surado jos vyras S. P., turėjo vieną darbo pokalbį su įmonės direktoriumi D. S., aptarė būsimo darbo funkcijas ir jo pobūdį. Buvo sutartas darbo užmokestis, 1 100 eurų į rankas. Darbo užmokestis jai buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis buvo mokamas ir grynais pinigais, kuriuos jai paduodavo D. S., bei būdavo atliekami bankiniai pavedimai į jos asmeninę banko sąskaitą, esančią Swedbank. Darbo užmokesčio išmokėjimo lapelius gaudavo, tačiau neturi nei vieno išsaugojusi. Kada paskutinį kartą bendravo su direktoriumi, neatsimena. Dirbdama įmonėje UAB „A“ suteiktos banko būsto paskolos pagalba kartu su sugyventiniu S. P., 2020 m. liepos 23 d. bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo 15909/31390 dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buto baigtumas buvo 85%.Taip pat kartu įsigijo ir 521/3006 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Bendrai kartu su S. P. už butą ir žemės sklypą sumokėjo 150 000 eurų. Pirko su Šiaulių banko suteikta būsto paskola. Pagal 2020 m. liepos 23 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būstas buvo perkamas iš D. L. ir A. L.. Minėtus asmenis, kurie pardavė butą, pirmą kartą pamatė pas notarą. Ar jos sugyventinis juos matė pirmą kartą, negalėtų pasakyti. Kažkur nuo 2018 m. galvojo, jog būtų gerai turėti nuosavą būstą. Pasitaikius progai, kiek jai yra žinoma kažkas iš S. P. pažįstamų pasiūlė įsigyti minėtą būstą. Nuvykę apžiūrėti buto, jame nieko nerado, tik statybininkus. Ji asmeniškai buvo apžiūrėti vieną kartą, jai viskas tiko. Kiek kartu vyras buvo apžiūrėti minėto buto, ji negali pasakyti, nežino. Kiek jai yra žinoma, pirko jau pastatytą butą, rezervuoti nieko nereikėjo. Kas konkrečiai statė butą, nežino. Patvirtina, jog S. P. pardavėjams grynais pinigais davė 60 000 eurų ne notaro akivaizdoje. Minėtą sumą sutaupė kartu su vyru, taip pat pinigų davė ir jo tėvai bei seneliai (3 t., 107 – 110 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. P. parodė, kad M. J. darbą įmonėje UAB „A surado jis per pažįstamą asmenį. Kiek jam žinoma, draugė dirbo su tiekėjais, ieškojo klientų, prekiavo (duomenys neskelbtini) reikmėmis. Požymių, kad jo draugė dirbtų fiktyviai, nepastebėjo. Pagal 2020 m. liepos 23 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būstas buvo perkamas iš D. L. ir A. L.. 2020 m. liepos 23 d., kartu su sugyventine M. J. bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo 15909/31390 dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buto baigtumas buvo 85%.Taip pat kartu įsigijo ir 521/3006 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Bendrai kartu su sugyventine už butą ir žemės sklypą sumokėjo 150 000 eurų. Pirko su Šiaulių banko suteikta būsto paskola. Pagal 2020 m. liepos 23 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būstas buvo perkamas D. L. ir A. L.. Patvirtina, jog ne notaro akivaizdoje A. L. per du kartus grynais pinigais padavė 60 000 eurų. Pirmą kartą prieš pasirašant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį su pardavėjais A. L. buvo paduota 10 000 eurų, kažkur Vilniaus mieste, vietos neatsimena, minėtą sutartį sudarė pardavėjai. Tą pačią dieną buvo paduoti ir pinigai ir pasirašyta sutartis, kažkur 2020 m. birželio mėnesį. Antrą kartą taip pat susitiko Vilniaus mieste, vietos neatsimena ir padavė likusią pinigų dalį, t. y. 50 000 eurų, jau prieš pat pasirašant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį. Patvirtina, jog buto pirkimo – pardavimo procese dalyvavo keturi asmenys - jis su sugyventine bei A. L. ir D. L., kitų asmenų minėtame procese nedalyvavo. Butas buvo rastas atsitiktinai per draugų draugus. Jo artimi draugai žinojo, kad ieško buto (kotedžo), todėl per gimtadienį pradėjo bendrauti jam iš matymo žinomu asmeniu, pasakė jam, kad ieško buto. Tas asmuo pasakė, kad žino, kas pardavinėja butą (duomenys neskelbtini), taip jis gavo A. L. mobilųjį telefoną. Susisiekęs su A. L. pasikalbėjo trumpai apie parduodamą butą, nurodė tikslų adresą kur galėtų apžiūrėti minėtą butą. Pasakė, kad gali vienas nuvykti apžiūrėti buto. Pirmą kartą pamena nuvyko pažiūrėti kažkur 2020 m. kovo ar balandžio mėnesį. Atvykus apžiūrėti buto pamatė statybininkus dirbančius prie buto fasado. Antra kartą apžiūrėti nuvyko su sugyventine M. J. jau kažkur gegužės mėnesį. Po antro apžiūrėjimo nusprendė įsigyti butą. Su A. L. ne kartą teko telefonu bendrauti dėl buto, klausdavo įvairių klausimų, susijusių su butu, t. y. domėjosi kokia konkrečiai įmonė įrengė valymo įrenginius, tai pastarasis jam pasakė įmonę, tačiau šiuo metu su savimi neturi įmonės pavadinimu, kadangi naujas telefonas, bet tikrai atsimena, kad rašė ant lapiuko visus kontaktus, todėl grįžęs namo pažiūrės ir paskambins tyrėjui. Taip pat turi ir santechniko kontaktus, grįžęs namo taip pat pažiūrėjęs praneš tyrėjui. Kas konkrečiai statė butą, negali pasakyti, kadangi A. L. jis neklausė. Šiuo metu jau gyvena bute, kuriame viskas veikia, defektų kol kas nesimato, pretenzijų kol kas niekam neturim. Kiek jam yra žinoma, jie butą įsigijo paskutiniai. Jų gyvenamąjį namą sudaro keturi skirtingi butai (3 t., 113 – 116 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. jis su žmona A. B. bendrąja daline nuosavybe įsigijo pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat įgijo 1/2 (vieną antrąją) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Buto baigtumas buvo 83%. Bendrai kartu su žmona už namą ir žemės sklypą sumokėjo 137 000 eurų. Pirko su Luminor banko suteikta būsto paskola. Pagal 2020 m. lapkričio 4 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo perkamas iš M. L. ir M. L.. Sandorio dieną pas notarą dalyvavo M. L. be žmonos. M. L. pamatė pas notarą pamatė pirmą kartą, kartu pas notarą su juo atvyko ir M. M.. Sandorio metu taip pat dalyvavo ir nekilnojamo turto brokerė. 2020 m. rugpjūčio mėn. pirmą kartą apžiūrėjo namą, (duomenys neskelbtini). Namo skelbimą rado atsitiktinai internete. Apie namo statybą, kas statė, iš kokių medžiagų, jis nesidomėjo. Ieškojo sau tinkamo varianto. Apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), esantį namą. Praėjus trims savaitėms brokerė paskambino ir pasakė, jog name (duomenys neskelbtini), jau yra įrengti laiptai, todėl nuvyko apžiūrėti dar kartą. Atsimena, kad brokerės paklausė, kas yra namo pardavėjas, buvo atsakyta, kad tai - fizinis asmuo, jo vardo ir pavardės nepasakė. Po kurio laiko buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis, kurią pasirašė jis ir M. L. nuotoliniu būdu. Iš brokerės el. pašto gavo M. L. pasirašytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugsėjo 29 d. 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo atliktas 5000 eurų avansinis mokėjimas M. L. į jo asmeninę banko sąskaitą. Antras 22 400 eurų mokėjimas buvo atliktas po notarinės sutarties pasirašymo, t. y. 2020 m. lapkričio 4 d. į M. L. asmeninę banko sąskaitą, esančią Swedbank. Kaip ir minėjo, M. M. kartu su M. L. pirmą kartą pamatė pas notarą, (duomenys neskelbtini). Asmeniškai su M. M. nieko nekalbėjo. Bendrai visi kartu pakalbėjo apie nereikšmingus dalykus. Daugiau jis jo nematė iki tol, kol, atsirado problemų dėl dujų projekto gavimo (3 t., 119 – 122 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. U. parodė, kad pagal 2020 m. gegužės 7 d. notaro patvirtintą nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būstas buvo perkamas iš M. L. ir M. L.. 2020 m. gegužės 7 d. įsigijo dalį 15452/29715 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo 21/137 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Buto baigtumas buvo 85%. Bendrai sumokėjo 145 000 eurų. Atliko 58 000 eurų bankinį pavedimą M. L. į jo asmeninę banko sąskaitą. Likusią sumą sumokėjo kredito įstaiga. Pagal 2020 m. gegužės 7 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, būstas buvo perkamas iš M. L. ir M. L.. Patvirtina, jog buto pirkimo – pardavimo procese dalyvavo jis ir M. L., kitų asmenų nedalyvavo. Butas buvo rastas atsitiktinai per draugų draugus. Kažkas iš pažįstamų jam davė M. M. telefono numerį. M. M. jam davė M. L. telefono numerį ir nurodė susiskambinti ir pasakyti, kad skambina nuo M. M.. Daugiau nieko neaiškino, o jis ir neklausinėjo. Susiskambinę su M. L., susitarė susitikti objekte. M. L. aprodė butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas jam patiko, todėl M. L. grynais pinigais padavė nuo 200 eurų iki 500 eurų rezervacijos mokestį, sumos tiksliai neatsimena. Sutarties jokios nesudarė. Prieš perkant būstą kas konkrečiai jį statė, jis nesidomėjo, nei M. L., nei M. M. neklausė. Nuo 2020 m. rugsėjo gyvena bute, defektų kol kas nesimato, pretenzijų kol kas niekam neturi. Jų gyvenamąjį namą sudaro keturi skirtingi butai. Su M. M. daugiau susitikęs nebuvo, telefonu nebendravo (3 t., 125 – 127 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. jis su sutuoktine D. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu įsigijo dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Buto baigtumas buvo 85%. Bendrai kartu su sutuoktine sumokėjo už butą ir žemės sklypą 140 000 eurų. Būstą pirko su kredito unijos „Saulėgrąža“ suteikta būsto paskola. Pagal 2020 m. gegužės 27 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį butas buvo perkamas iš M. L. ir M. L.. Būsto įsigijime pas notarą dalyvavo M. L., kurį pamatė pirmą kartą pas notarą, kartu su juo atvyko ir M. M.. 2019 m. su žmona ieškojo būsto, pažįstami pasiūlė įsigyti būstą iš M. M.. M. M. nurodė jam kitą asmenį, su kuriuo reikia susisiekti. Telefonu susisiekė su D. S., jis aprodė kotedžus (duomenys neskelbtini). J. G. kontaktus davė M. M.. Kaip suprato, M. M. buvo atsakingas už namų pardavimą, o J. G. atsakingas už butų ir namų statybą. Įvertinę visus butus, su žmona nusprendė įsigyti būstą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėn. su M. M. sudarė žodinį susitarimą rezervuoti iki vasaros pradžios. Pinigų buto statybos rezervacijai mokėti niekam nereikėjo. Prieš įsigyjant bei rezervuojant būstą jis nesidomėjo, kokios konkrečiai įmonės statė jo įsigytą butą. Su M. L. ir M. L. būsto pirkimo – pardavimo metu nei karto neteko bendrauti, visais jam iškilusiais klausimais bendraudavo su M. M. ir J. G.. Pretenzijų nei vienam, nei kitam neturi. Kol kas paslėptų defektų ar broko nepastebėjo. Kiek atsimena, pasirašant sutartį pas notarą, M. L. jam davė savo banko rekvizitus, jog bankiniu pavedimu atliktų 35 000 eurų mokėjimą į jo banko sąskaitą. Jeigu gerai atsimena, vakare po notaro atliko bankinį pavedimą M. L.. Patvirtina, kad nei M. M., nei J. G. grynų pinigų jis nedavė. Gali patvirtinti, jog už buto pardavimą bei buto statybų organizavimą buvo atsakingi M. M. ir J. G.. Faktiškai už buto pardavimą buvo atsakingi M. M. ir J. G., o ne M. L. ir M. L., kadangi, kaip ir minėjo, nei karto jam neteko bendrauti dėl buto įsigijimo ar kitais klausimais su M. L. ir M. L. (3 t., 130 – 132 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė, kad būstą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2020 m. spalio 19 d. iš M. L., jo nepažįsta. M. M. nieko neminėjo, jog namas bus perkamas iš minėto asmens. Asmenį matė pirmą kartą, anksčiau neteko matyti. Jo tikslas buvo įsigyti būstą bei gauti paskolą banke, todėl nesidomėjo, kas konkrečiai statė jo įsigyjamą namą (3 t., 135 – 138 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. R. parodė, kad yra brokerė. Nuo 2016 m. pažįsta M. M., kaip susipažino, tiksliai negali pasakyti, turbūt kažkas ją jam rekomendavo kaip nekilnojamo turto brokerę. Kreipėsi su prašymu parduoti konkrečiai vieną gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Ar buvo sudaryta rašytinė bendradarbiavimo sutartis, neatsimena. Kam tiksliai nuosavybes teise priklausė gyvenamasis namas, neatsimena. Kiek M. M. jai tiksliai sumokėjo už tarpininkavimą parduodant minėtą turtą, neatsimena, kaip buvo atsiskaitoma, taip pat neatsimena. Namas buvo parduotas su 80 – 85 proc. baigtumu, už kiek pardavė minėtą namą, neatsimena. Kas konkrečiai statė, nežino. Po kurio laiko, tiksliai neatsimena kada, paprašė padėti tarpininkauti parduoti 6 būsimus kotedžus, kurie bus statomi (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo, kurioje buvo statomi kotedžai, ji neatsimena, tačiau nepardavė nei vieno statomo kotedžo. Pardavinėjo kažkur apie 5 mėnesius. Kas tiksliai statė minėtus kotedžus, jai nėra žinoma. M. M. neklausinėjo apie statybas nieko. Kažkur 2020 m. kovo mėn. tarpininkaujant pardavė fiziniams asmenims tris gyvenamuosius butus, esančius (duomenys neskelbtini), butai priklausė M. M. įmonei UAB „H“. Vidutiniškai už vieną parduotą iš M. M. bankiniais pavedimais gaudavo kažkur po 3000 eurų, tikslios sumos neatsimena. Buvo sutarta, kad už tarpininkavimą parduodant butus gaus 3 % nuo buto pardavimo kainos. M. M. nustatė butų kainas nuo 120 000 eurų iki 150 000 eurų. Visi parduoti butai buvo su 100% baigtumu. Rašytinės bendradarbiavimo sutarties sudarytos nebuvo, buvo žodinė sutartis. Visais atvejais M. M. išrašydavo sąskaitas, kurias išsiųsdavo elektroniniu paštu. M. M. prašymu 2020 m. lapkričio 4 d. tarpininkaujant pardavė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas buvo parduotas M. B.. Namas nuosavybės teise priklausė M. L.. Gyvenamojo namo skelbimą buvo patalpinusi internetiniame portale. Už parduotą namą iš M. M. gavo grynais pinigais arba bankiniu pavedimu, tiksliai nepasakys, neatsimena. Ar išrašė sąskaitą M. M. minėtai sumai, neatsimena. Suradusi pirkėją informavo M. M., po kurio su ja telefonu susisiekė M. L. ir pasakė savo asmens duomenis tam, kad galėtų sudaryti preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį. Jos žiniomis, turtas buvo įsigytas aukciono būdu. Daugiau nieko apie parduodamą turto nežinojo.

2020 m. gruodžio mėnesį į ją kreipėsi J. G., rekomenduotas M. M., ir paprašė padėti tarpininkauti parduodant jo įmonės UAB „S“ vardu priklausantį vieną gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Su J. G. buvo sudaryta žodinė sutartis. Namą pardavė fiziniam asmeniui. Už kiek tiksliai buvo parduotas gyvenamasis namas, neatsimena. Kiek tiksliai gavo už tarpininkavimą parduodant namą, neatsimena. Pamena, kad išrašė sąskaitą įmonei UAB „S“. Kas statė namą, taip pat nepasakys, nežino (3 t., 141 – 143 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad pagal 2020 m. birželio 19 d. notaro patvirtintą nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būstas buvo perkamas iš N. M.. Įsigijo dalį 3572/7399 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo 963/3014 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Buto baigtumas buvo 85%. Bendrai sumokėjo 150 000 eurų, iš jų 40 000 eurų grynais pinigais padavė N. M.. Likusią sumą sumokėjo kredito įstaiga. Patvirtina, jog buto pirkimo – pardavimo procese pas notarą dalyvavo jis ir N. M., kitų asmenų nebuvo. Buto pirkėją surado atsitiktinai per savo draugą, kuris jau buvo įsigijęs butą tame pačiame name. D. U. jam davė asmens numerį, kuriam paskambinus pasakė, kad butą pardavinėja dar kitas asmuo, o ne jis. Tikėtina, kad D. U. jam davė M. L. numerį, kadangi D. U. butą įsigijo būtent iš jo, tačiau patvirtinti, jog telefonu kalbėjo su M. L., jis negali. Asmuo telefoninio pokalbio metu davė N. M. numerį, kuriam paskambino ir susitarė, kad nori apžiūrėti. N. M. anksčiau nepažinojo. Tik po to išsikalbėjęs su juo suprato, kad jis yra jo seno draugo M. M. brolis. Buto namo kainą nustatė N. M., kaina buvo galutinė, nuolaidos nepadarė. N. M. neklausė, kas pastatė namą. M. M. pažįsta kažkur apie 5 metus, paskutinį kartą matė kažkur prieš metus. Su J. G. susipažino per N. M. (3 t., 146 – 148 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. I. parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, įsigijo UAB „F“, nes norėjo užsiimti statybų veikla. Internetinėje svetainėje surado informaciją, kad asmuo prekiauja įmonėmis ar steigia, jis jau tiksliai neatsimena. Jis norėjo steigti įmonę, tačiau tas asmuo, su kuriuo susisiekė dėl įmonės įsteigimo, jam patarė, kad geriau pirkti įmonę su gera istorija, kad taip lengviau galės gauti paskolą, pasakė, kad turi įmonę pardavimui UAB „F“, sakė, kad jam šią įmonę parduos už 1000 eurų, sakė, kad tai švari įmonė, be skolų. Jis tikrai neatsimena to asmens, su kurio kalbėjo nei vardo nei pavardės, taip pat neturi išsaugojęs jo telefono numerio ar kontaktinės informacijos. Visus dokumentus dėl pirkimo paruošė tas žmogus, jis paruošė pirkimo dokumentus, jis jau neatsimena, kiek ir kokių dokumentų buvo, jis perskaitė dokumentus ir pasirašė pirkimo dokumentus, pirkimo pardavimo sutartis greičiausiai. Sumokėjo 1000 eurų, mokėjo grynais pinigais, tačiau asmens, kuriam mokėjo pinigus, duomenų nurodyti negali. Jis neatsimena datos ir vietos, kur vyko UAB „F“ įsigijimo dokumentų pasirašymas, ir kaip atrodė asmuo, kuris pardavė įmonę. Jam įsigijus UAB „F“ jam buvo paduotas VĮ „Registro centro“ išrašas, kad įmonė neturi skolų, buvo 10 – 20 lapų, tarp jam perduotų dokumentų tikrai nebuvo sąskaitų faktūrų, pinigų paėmimo kvitų, informacijos apie UAB „F“ turimas sąskaitas, prisijungimo prie sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenų, jam nebuvo perduoti įmonės finansinės apskaitos dokumentai. Jis vadovavimo patirties neturėjo, nežinojo, kokie dokumentai turi būti perduoti. Jis nežinojo, kad įmonės UAB „F“ vardu bankuose atidarytos sąskaitos, kad kažkas turi mokėjimo korteles ir prisijungimo prie sąskaitų duomenis. Jis tikėjo pardavėju, kad įmonė visiškai švari, manė, kad ir atidarytų sąskaitų neturi. Jis planavo užsiimti namų poliritanu šildymo verslu, reikėjo pirkti įrangą, planavo pirkti Lenkijoje bet įsigilinęs labiau suprato, kad jam šio verslo turėti nepavyks, turėjo padėti finansiškai tėvai, tačiau susiklostė aplinkybės taip, kad jis nusprendė įmonę parduoti ir to verslo nepradėti. Tai galėjo būti 2018 m. vasara, negali pasakyti datos, prisimena tik tiek, kad nepraėjo pilni metai ir jis kreipėsi į tą patį pardavėją ir jam už 1000 eurų pardavė atgal UAB „F“. Jis užtikrina, kad nesudarė nei vieno sandorio UAB „F“ vardu, nevaldė UAB „F“ sąskaitų bankuose, net nežinojo, kad ji turi sąskaitas, jam įsigijus įmonę mokėjimo kortelės perduotos nebuvo, prisijungimo prie sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenų neturėjo. Jis nepasirašė nei vienos sąskaitos faktūros UAB „F“ vardu, nei vieno dokumento. Kas galėjo jo vadovavimo laikotarpiu sudaryti UAB „F“ vardu sandorius ar surašyti sąskaitų faktūrų, nežino. Kai pardavė UAB „F“, atidavė jam paduotus 10 – 20 lapų dokumentų, kiek buvo gavęs, kai ją pirko (3 t., 151 – 153 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad vadovavimo patirties neturi, neturi tam nei išsilavinimo, nei žinių. Yra dirbęs UAB „5“, UAB „6“, kur dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. sausio 23 d., neatsimena, bet tikrai nedirbo UAB „F“ ir UAB „D“. Jis niekada nebuvo UAB „F“ akcininku ir direktoriumi, nepirko šios bendrovės akcijų, nebuvo pasiskyręs savęs direktoriumi, taip pat UAB „F“ vardu jokių sandorių nesudarinėjo. Jis tikrai nevyko į bankus ir nerašė ten jokių prašymų kaip UAB „F“ direktorius, neturėjo šios įmonės vardu mokėjimo kortelės ir pinigų iš UAB „F“ sąskaitos negrynino. Negali paaiškinti aplinkybės, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. sausio 23 d. buvo registruotas UAB „F“ direktoriumi, niekaip nesusijęs su šia bendrove ir jokių sandorių šios bendrovės vardu nesudarė. Negali paaiškinti, už kokius sandorius nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. sausio 23 d. ar kitu laikotarpiu į šios bendrovės sąskaitą buvo pervesti pinigai ir kokiu pagrindu išgryninti ar atlikti mokėjimai į kitas sąskaitas ir kaip šie pinigai buvo panaudoti. Nepasirašinėjo jokių dokumentų kaip UAB „F“, UAB „D“ ar kitos kokios įmonės direktorius. Šios apklausos metu jam parodytuose dokumentuose ties jo vardu ir pavarde esantys užrašai ir parašai surašyti ir pasirašyti ne jo, jis niekada nedirbo statybinių darbų ir niekaip su statybomis nesusijęs, jis VĮ „Registrų centrui“ neteikė duomenų apie vadovavimą UAB „F“ ar kitai įmonei. D. S., M. M., J. G., D. S., P. T., B. K. D., I. Č., V. R., V. K., M. L., K. P. nepažįsta. Pažįsta tik narkotikus vartojančius žmones, negali paaiškinti, kas galėjo pasinaudoti jo duomenimis ir įregistruoti jį UAB „F“ direktoriumi, jis jokių dokumentų nepasirašinėjo, UAB „F“ dokumentų neturi ir niekada neturėjo (3 t., 156 – 158 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. U. parodė, kad dirba UAB „O“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB „H“, bankroto bylą UAB „O“ buvo paskirta nemokumo administratore. Dėl UAB „H“ bankroto paskelbimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi VMI. VMI yra vienintelė UAB „H“ kreditorė, kurios 424 380,17 eurų ( 255 816 eurų PVM mokestis, 127 908 eurų PVM mokesčio bauda, 40 609,37 eurų PVM mokesčio delspinigiai, 45 eurų žemės mokestis, 1,80 eurų žemės mokesčio delspinigiai) kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2022 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Prieinamų šaltinių duomenimis, UAB „H“ direktorius yra F. E., Italijos gyventojas, kuris įmonei vadovauja nuo 2021 m. sausio 4 d., nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. įmonės direktoriaus pareigas ėjo M. M.. Įmonė VĮ „Registrų centras“ ataskaitų neteikė, VMI atliko mokestinį patikrinimą, pateikė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame patvirtino apskaičiuotą papildomai mokėtiną 255 816 eurų PVM sumą, taip pat aprašė sandorius, dėl kurių ši suma susidarė. Jam bendrovės dokumentai perduoti nebuvo, su įmonės vadovu jam susisiekti nepavyko, nes jam nėra žinoma jo buvimo vieta. Jam nežinoma, kas tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, kur yra bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Kiek jam žinoma iš prieinamų šaltinių, bendrovės veikla susijusi su prekyba nekilnojamuoju turtu. Jam bendrovės turtas perduotas nebuvo, nežino, ar įmonė turi turto (3 t., 161 – 163 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad paskutinius penkerius metus pagrindinė veikla yra stogo dangų pardavimas. Nuo 2017 m. yra UAB „7“ direktorius, įmonės pagrindinė veikla yra stogo dangų pardavimas. 2021 m. balandžio 21 d. FNTT pareikalavus pateikti įmonės UAB „7“ buhalterinius apskaitos dokumentus, susijusius su įmonėmis UAB „H“, UAB „S“, „D“, „F“, „A“, „A“, UAB „8“ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., patvirtina, jog 2021 m. gegužės 4 d. pateikė visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Patvirtina, kad minėtu laikotarpiu sandorių turėjo su UAB „8“ ir UAB „S“. (3 t., 166 – 169 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. birželio 3 d. sportavo sporto klube, esančiame (duomenys neskelbtini). Sportuodamas susipažino su ten sportuojančiu vaikinu, pavardės nežino, vardo neatsimena, kuris pasiūlė įsidarbinti sporto klube, turėjo jam padėti prižiūrėti salę, kai jo nebūdavo, darbo užmokesčio nesiūlė, jis tiesiog galėjo nemokamai sportuoti. Jis sutiko būti įdarbintas. Darbo sutartis su juo pasirašyta nebuvo, atlyginimo taip pat negavo. Iš Sodros buvo gavęs pranešimą, kad yra įdabintas UAB „A“, paklausė to vaikino, ar jis jį įdarbino UAB „A“, atsakė, kad taip. Jis nerašė prašymo įdarbinti jį UAB „A“, taip pat nerašė prašymo atleisti iš UAB „A“. Nežino, kaip buvo atleistas iš UAB „A“, greičiausiai nustojo sportuoti ir dėl to buvo atleistas (3 t., 182 – 184 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad tarpininkavo parduodant namą, adresu (duomenys neskelbtini). Namas buvo parduotas R. S., kurį pažįsta, kuris dirba sporto klube pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, o jis ten reguliariai sportuoja. 2020 m. pardavinėjo namą, adresu (duomenys neskelbtini). Išsiėmęs verslo liudijimo neturėjo. Tarpininkavo parduodant namus neturėdamas tam licencijos. R. S. namą aprodė jis asmeniškai. Daugiau apie pardavimą nieko negali papasakoti, nieko nežino. Įmonė UAB „A“ girdi pirmą kartą. Fiktyviai R. S. į įmonę UAB „A“ jis neįdarbino. R. S. nepadėjo gauti banko paskolos. Iš R. S. jokios pinigų sumos niekada nėra gavęs. Su M. M. susipažino kažkur daugiau nei prieš 5 metus per bendrus draugus. Kokia veikla užsiima M. M., nežino. Iš M. M. jokio piniginio atlygio už nieką niekada gyvenime nėra gavęs (3 t., 187 – 189 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Y. parodė, kad 2019 m., maždaug balandžio mėnesį, įsidarbino dažytoju UAB „I“, kurios veikla susijusi su vidaus apdailos darbų atlikimu. 2019 m. lapkričio mėnesį UAB „I“ statybiniame objekte D. S. pasiūlė įsidarbinti įmonės UAB „A“ direktoriumi, sakė, kad įmonė teiks pervežimo paslaugas, pasakė, kad jei bus įregistruotas direktoriumi, jam bus lengviau gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Sutiko su šiuo pasiūlymu, nemanė, kad įmonė, kurioje jis bus įdarbintas, bus naudojama nusikaltimams daryti. D. S. iš jo paprašė paso, jis jam davė, jis jam pasą gražino, išrašė reikiamus jam duomenis. Jis šios įmonės nepirko ir pirkimo pardavimo sutarties nepasirašinėjo. Po kurio laiko, kai Migracijos tarnyboje sužinojo, kad buvimas direktoriumi neturi jokios įtakos leidimui gyventi Lietuvoje gauti, todėl jis D. S. pasakė, kad jį išregistruotų iš direktoriaus pareigų. VĮ „Registrų centras“ D. S. jam padavė pasirašyti užpildytą ir apklausos metu jam parodytą prašymo registruoti juridinių asmenų registre JAR-1 formą, jis pasirašė, patvirtina, kad ties užrašu „Direktorius“ yra jo parašas. Jis nežino, kas rankraštiniais įrašais užpildė prašyme langelius, gal D. S., jis neatsimena, kad būtų pats pildęs grafas. D. M. jis nepažįsta, niekada nebuvo su juo susitikęs, nežino ar jis buvo paskirtas naujuoju UAB „A“ direktoriumi. Iki jo buvusio UAB „A“ direktoriaus jis nepažįsta, J. G. jam nežinomas, UAB „F“ niekada nedirbo. Kol jis buvo registruotas UAB „A“ direktoriumi, jokių šios įmonės vardu sandorių nesudarinėjo, jokių apskaitos dokumentų nesudarė ir sutarčių nepasirašinėjo, jokios finansinės apskaitos nevedė. Kai buvo atleistas iš UAB „A“ direktoriaus pareigų jis taip pat jokių dokumentų niekam neperdavė, nes jų neturėjo. Kai buvo registruojamas direktoriumi, manė, kad įmonė jokios veiklos nevykdys, neturėjo prisijungimų prie įmonės sąskaitos duomenų, taip pat neturėjo mokėjimo kortelės šios įmonės sąskaitai ir mokėjimo pavedimų neatliko ir pinigų iš sąskaitos negrynino. Jis UAB „A“ apskaitos dokumentų neturi (3 t., 192 – 194 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad 2015 m. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2017 m. Internete surado skelbimą, kad parduodama įmonė UAB „A“. Susisekus su pardavėju, jam paruošė pirkimo pardavimo sutartis, kiek jų buvo, neatsimena, kiek pamena, buvo pasirašęs pardavėjas, jis pasiėmė dokumentus, kažkiek sumokėjo grynais, ar išdavė kokį dokumentą apie pinigų sumokėjimą ar ne, neatsimena. Jis tam pardavėjui sakė, kad įmonę perka užsieniečiams, turėjo jų pasų kopijas, nurodė asmens duomenis, neatsimena, ar UAB „A“ pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos kaip pirkėjo jo vardu ar šių užsieniečių. Atsimena, kad pasiėmęs UAB „A“ pirkimo – pardavimo sutartis ir susisiekė su tais užsieniečiais, kai atvyko į Lietuvą, jis jiems perdavė dokumentus. Jis nesidarbino UAB „A“ , joje tikrai nedirbo vadovu ir tikrai nedirbo nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Jis jokių sandorių kaip UAB „Aa“ vadovas nesudarinėjo, nebuvo šios įmonės akcininku. Apklausos metu parodytame 2017 m. lapkričio 28 d. įgaliojime, kuriame nurodyta, kad jis kaip UAB „A“ direktorius įgalioja N. Š. pasirašyti ir teikti Juridinių asmenų registro duomenis, susijusius su UAB „A“, yra ne jo parašas, jis tokio dokumento nepasirašinėjo. 2017 m. lapkričio 23 d. prašyme JAR- formoje taip pat yra ne jo parašas. Taip pat 2018 m. rugsėjo 25 d. prašyme AR-1 formoje yra ne jo parašas. 2018 m. lapkričio 20 d. UAB „A“ vienintelio akcininko sprendime, kad jis atleidžia save iš UAB „A“ pareigų ir skyrių J. G. taip pat yra ne jo parašas. Jis J. G. nepažįsta, niekada jo nematė. M. M. pažįsta, nes jis buvo jo žmonos draugės vyras. Vieną ar du kartus matęs N. M., tačiau jie jokiais verslo reikalais nesusiję. Užtikrina, kad jokių sandorių UAB „A“ vardu nesudarė, įmonėje nedirbo, negalėjo padaryti žalos valstybei. Jis UAB „A“ finansinės apskaitos ar kitokių dokumentų neturi. Kas galėjo jam parodytuose dokumentuose pasirašyti jo vardu, jis nežino (4 t., 11 – 13 b. l.).

Iš 2021 m. kovo 23 d. kratos protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata V. L. gyvenamojoje vietoje, kurios metu paimti dokumentai, tarp kurių ir D. L. ir V. L. vardu 2021 m. sausio 6 d. sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 123 su I. D. dėl žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei vienbučio gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 136 000 eurų. Pirkėjos atsiskaitymo tvarka: 27 200 eurų pavedimu; 108 800 eurų atliks pervedimą iš AB „SEB“ suteikto kredito į V. L. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke. Taip pat V. L. vardu žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas iš pardavėjų R. P. ir A. P. pagal 2020 m. liepos 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5533 už 17 500 eurų, ant šio sklypo namas buvo parduotas pagal sutartį 2021 m. sausio 6 d. I. D..

Iš 2020 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų duomenų matyti, kad J. G. ir G. G. perduoda, o pirkėja D. L. ir A. L. perka 0,1503 ha, kas sudaro 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 12 000 eurų. Pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. birželio 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad D. L. ir A. L. parduoda pirkėjui V. M. 491/1503 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kotedže esantį vieną butą, t. y. 154811/31390 dalį buto/patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 153 700 eurų. Pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. liepos 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad D. L. ir A. L. parduoda pirkėjams M. J. ir S. P. 521/3006 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kotedže esantį antrą butą, t. y. 15909/31390 dalį buto/patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurų. Pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2023 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad tyrimo metu buvo atlikta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių apžiūra ir užfiksuota, kad 2020 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įtvirtinta, kad UAB „B“ parduoda, o pirkėjas M. L. perka nebaigtos statybos (30 proc. baigtumo) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 141/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 20 000 eurus. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą tvarka, kad 20 000 eurų pardavėjo pageidavimu pervedama į jo kreditoriaus kredito unijos „Taupa“ sąskaitą prieš pasirašant sutartį. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjas D. U. perka 15452/29715 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 23/137 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 145 000 eurus. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą tvarka: 58 000 eurų pardavėjas gavo iš pirkėjo mokėjimo pavedimu į M. L. priklausančią sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, prieš pasirašant šią Sutartį. 87 000 eurų Pirkėjas iš jam AB „Šiaulių bankas“ suteikiamo kredito, įsipareigoja sumokėti Pardavėjams mokėjimo pavedimu į M. L. priklausančią sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, per 30 kalendorinių dienų nuo šios Sutarties pasirašymo dienos. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. gegužės 27 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjas M. B. perka 14263/29715 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 95/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 140 000 eurus. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą tvarka: 35 000 eurų pardavėjas gavo iš pirkėjo mokėjimo pavedimu į M. L. priklausančią sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, prieš pasirašant šią Sutartį. 105 000 eurų Pirkėjas iš jam kredito unijos „Saulėgrąža“ suteikiamo kredito, įsipareigoja sumokėti Pardavėjams mokėjimo pavedimu į M. L. priklausančią sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, per 30 kalendorinių dienų nuo šios Sutarties pasirašymo dienos. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad antstolis A. N., 2020 m. liepos 22 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. L. 1/2 dalis, 8 a. (0.08 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pardavimo suma 80 500 eurų. Visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2020 m. liepos 24 d.

Iš 2020 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjas R. S. perka vienbutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 135 000 eurus. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą tvarka: 10 250 eurų Pardavėjai gavo iš Pirkėjo grynais pinigais ne notaro akivaizdoje prieš pasirašant Sutartį; 10 000 eurų Pardavėjai gavo iš Pirkėjo mokėjimo pavedimu į M. L. priklausančią sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, prieš pasirašant Sutartį; 114 750 eurų Pirkėjas iš jam AB „SEB“ banko suteikiamo kredito įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties patvirtinimo dienos sumokėti Pardavėjams pavedimu į Pardavėjų nurodytą pardavėjui M. L. priklausančią sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad M. L. ir M. L. parduoda, o pirkėjai M. B. ir A. B. perka vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 137 000 eurus. Sutartyje nurodyta atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą tvarka: 5 000 eurų, pirkėjai sumokėjo pardavėjams pavedimu prieš sutarties pasirašymą, pervesdami šią sumą į pardavėjo M. L. vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, 22 400 eurų pirkėjai įsipareigojo ir privalo sumokėti Pardavėjams ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos Pardavėjų prašymu pervesdami šią sumą į pardavėjo M. L. vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodant šios sutarties pasirašymo data, pavadinimo ir notarinio registro numeri; 109 600 eurų Pirkėjai įsipareigoja ir privalo sumokėti Pardavėjams ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos Pardavėjų prašymu pervesdami šią sumą į pardavėjo M. L. vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodant šios sutarties pasirašymo datą, pavadinimą ir notarinio registro numeri. Pirkimo pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D. L.–B.

Iš 2020 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad pardavėja UAB „B“, atstovaujama direktoriaus F. K. parduoda, o pirkėjas N. M. perka butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 133/274dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 70 000 eurų. Pirkimo pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad N. M. parduoda, o pirkėjas K. K. perka 3827/7399 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 250/1507 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurus. Pirkimo pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad N. M. parduoda 3572/7399 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 963/3014 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 150 000 eurus. Pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad N. M. parduoda 15653/31419 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 995/3006 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 155 000 eurų. Pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2020 m. birželio 16 d. buto dalies dovanojimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad N. M. dovanoja 113/62838 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 153 000 eurų vertės. Buto dalies dovanojimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutartį patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaras E. N..

Iš 2024 m. liepos 29 d. – 2024 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2020 m. sausio 2 d. buvo vykdomos įvairios finansinės operacijos (pinigai gaunami iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų, grynaisiais išimami pinigai ir kt.), nepateikti jokie registrai kuriuose būtų užregistruoti visų bendrovės ūkinių operacijų, vykdytų 2019 m. sausio 23 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, duomenys ir kurių pagrindu rengiamos finansinės ataskaitos, deklaruojami ir skaičiuojami mokesčiai (jokių duomenų VMI, Registrų centrui bendrovė neteikė), tuo UAB „F“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytų reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „F“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. sausio 23 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Iš 2024 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-2049545-24 nurodytos informacijos matyti, kad UAB „F“ įformino darbų atlikimą, išrašydama apskaitos dokumentus dėl realiai neįvykusių sandorių, daroma išvada, jeigu UAB „F“ vardu išrašytoje 21 sąskaitoje faktūroje keturiems fiziniams asmenims – A. L., M. L., R. G. ir V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. statybos darbai 341400 eurų sumai ir išrašytose 5 sąskaitose faktūrose UAB „S“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. statybos darbai 53858 eurų sumai nebuvo atlikti, tai 26 sąskaitose faktūrose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie statybos darbų atlikimą sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams iš viso 395258 eurų sumai, tai yra 26 sąskaitomis faktūromis įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, tuo UAB „F“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytų reikalavimų, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB „F“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. laikotarpį.

Iš 2024 m. liepos 29 d. – liepos 30 d. apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad atlikus UAB „L“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistas paaiškino, jog apžiūrėjus nepateikti tiriamojo 2019 m. kovo 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpio pirminiai UAB „L“ pirkimų ir pardavimų apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, kreditinės PVM sąskaitos faktūros), kurių duomenys įtraukti i.SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose už 2019 m. kovo – gegužės mėn. ir i.SAF gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre už 2019 m. kovo mėn., bei kurių duomenis bendrovė deklaravo 2019 m. kovo, balandžio, birželio mėn. PVM deklaracijose (forma FR0600), nepateikti finansinės apskaitos registrai (pagal didžiosios knygos sąskaitas, didžioji knyga), kuriuose užregistruotos su bendrovės pirkimais ir pardavimais susijusios ūkinės operacijos, todėl tyrimo metu negalima nustatyti iš kur ir kokias paslaugas/prekes įsigijo bendrovė, kokių paslaugų/prekių pardavimus UAB „L“ įformino pirkėjams, ar teisingai skaičiavo PVM, kaip apskaitė apskaitoje, kiek patyrė sąnaudų pajamoms uždirbti, kiek atsiskaitymų gavo iš pirkėjų, kokiu būdu atsiskaitė pirkėjas įmonė UAB „P“ ir t. t., taip pat negalima nustatyti bendrovės teiktuose VMI gaunamų, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų (i.SAF) registruose užregistruotų duomenų teisingumo bei nustatyti PVM deklaracijose deklaruotų duomenų teisingumo. Tai yra negalima nustatyti, ar UAB „L“ visos ūkinės operacijos, kurios susijusios su pardavimais ir pirkimais pagrįstos apskaitos dokumentais bei ar yra užregistruotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir kaip užregistruotos (kokiose konkrečiai buhalterinėse sąskaitose), tuo UAB „L“ nesilaikė: 1) VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2022 m. gegužės 5 d., Nr. (7.45 Mr) FR0682-97 <...>; 2) VMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2023 m. kovo 14 d., Nr. (21.222 Mr) FR0682-71 <...>. Specialistas taip pat paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu UAB „A“ nepateikė jokių tikrinamo laikotarpio (nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) pirminių prekių/paslaugų pardavimo ir įsigijimo dokumentų (sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų), apmokėjimo už parduotas ir įsigytas prekes/paslaugas dokumentų, didžiosios knygos sąskaitų apyvartų ir suvestinių ar kitų apskaitos registrų. Po VMI siųstų priminimų, UAB „A“ nepateikė mokesčių administratoriui metinių pelno mokesčio deklaracijų (PLN204) už 2018 – 2020 m.

Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2346526-22 pateiktų duomenų matyti, kad atlikus UAB „H“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, jog: UAB „H“ tyrimo atlikimui jokie apskaitos dokumentai, bei apskaitos registrai negauti. Tyrimas atliktas pagal dokumentinėje medžiagoje esančius dokumentus, bei duomenis gautus iš VĮ „Registro centras“ ir FCIS. AB „H“ tyrimui pateiktų bankų sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad UAB „H“ laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. iš fizinių ir juridinių asmenų 6 banko pavedimais, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta: už žemės sklypą, avansas, kainos dalies sumokėjimas pagal preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, į savo banko sąskaitą gavo piniginių lėšų, kurių bendra suma – 215 000 eurų. Išvadoje taip pat nurodyti UAB „H“ bankų sąskaitų finansinės operacijos <...>. UAB „H“ tyrimo atlikimui jokie apskaitos dokumentai ir registrai negauti. FCIS duomenimis, UAB „H“ neteikė VMI per i.MAS sistemą gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų. Užduotyje atlikti tyrimą nurodyta, kad Bendrovė įsigijo iš fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamojo turto ir juos pardavė <...>. VĮ „Registrų centras“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. gautais duomenimis, juridinių asmenų tvarkytojui UAB „H“ nuo įregistravimo pradžios 2018 m. balandžio 16 d. neteikė metinių finansinių ataskaitų, t. y. finansinės ataskaitos nepateiktos už 2018 – 2021 m. Bendrovė neteikdama metinių finansinių ataskaitų už 2018 – 2021 m. VĮ „Registrų centras“, nesilaikė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų <...>.

Iš 2023 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3533082-23 pateiktų duomenų matyti, kad UAB „S“, UAB „A“, UAB „H“ lėšomis buvo įsigyti žemės sklypai, kuriuose šių įmonių piniginėmis lėšomis buvo pastatyti gyvenamieji namai ir vėliau parduoti. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 13 d. buvo sudaryta 18 vnt. pirkimo – pardavimo sutarčių dėl žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir butų pardavimo <...>. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra dokumentų patvirtinančių, kad UAB „S“ apskaitė tiriamuoju laikotarpiu nekilnojamojo turto sandorius (išlaidos ir pajamos) susijusius su aukščiau paminėtais 18 vnt. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais dėl butų, vienbučių gyvenamųjų namų ir jiems priklausančių žemės sklypų pirkimo – pardavimo. Pagal 2020 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „H“, UAB „S“ įsigijo už 100 000 eurų nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – vienbutį gyvenamą namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą vienbutį gyvenamą namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą-vienbutį gyvenamą namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą-vienbutį gyvenamą namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. gruodžio 3 d. sutartį ir įformintoje 2020 m. gruodžio 3 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „H“ ir UAB „S“ nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Buhalterinėje apskaitoje UAB „S“ apskaitė sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo savikaina“ 100 000 eurų visą įsigytą turtą sumine išraiška, nedetalizuojant atskirai nekilnojamojo turto sumų pagal unikalius numerius. UAB „S“ 2020 m. gruodžio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukė į i.SAF pateiktą 2020 m. gruodžio mėn. gaunamų PVM sąskaitų registrą nurodydama 100 000 eurų sumą, be PVM. Bendrovė iš banko sąskaitos 2020 m. gruodžio 2 d. pervedė į UAB „H“ banko sąskaitą 100 000 eurų. UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje išlaidų (savikainos) pagal statybų objektus neapskaitė, apskaita buvo vedama pagal statybos darbus atlikusių įmonių įformintas sąskaitas faktūras, kurios apskaitytos sąskaitoje Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“ sumine išraiška (statybos remonto darbai, statybinės medžiagos, statybos darbams nuomotą statybinė įranga bei įrengimai) iš viso 325 433,10 eurų, nedetalizuojant šios išlaidų sumos atskirai pagal statybų objektus, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šių išlaidų 325 433,10 eurų dalis buvo panaudota nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statyboms. Pagal pirkimo sutartis ir sąskaitas faktūras, UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė 77 500 eurų, nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) <...>; 43 000 eurų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)<...>; 100 000 eurų nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) <...>. UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje išlaidų (savikainos) pagal statybų objektus neapskaitė, apskaita buvo vedama pagal statybos darbus atlikusių įmonių įformintas sąskaitas faktūras, kurios apskaitytos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Suteiktų paslaugų savikaina“ sumine išraiška (statybos remonto darbai, statybinės medžiagos, statybos darbams nuomotą statybinė įranga bei įrengimai) iš viso 325 433,10 eurų, nedetalizuojant šios išlaidų sumos atskirai pagal statybų objektus, todėl nėra galimybės nustatyti ar šių išlaidų 325 433,10 eurų dalis buvo panaudota nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), statyboms. <...> UAB „S“ apskaitą tvarkanti G. G. apklausos metu parodė, kad tvarko UAB „S“ apskaitą, finansinės apskaitos programoje „Monet“. UAB „S“ vadovas J. G. elektroniniu paštu pateikia pirminius dokumentus (sąskaitas faktūras, kvitus, sutartis ir kitus) ir ji duomenis suveda į registrus. UAB „S“ savo statybininkų neturėjo, samdėsi iš UAB „A“, UAB „F“, UAB „D“ ir kitų, gal buvo keli ir fiziniai asmenys“ <...>.

Iš 2022 m. liepos 8 d. J. G. ir M. M. vykdomos veiklos parduodant nekilnojamąjį turtą specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1777128-22 pateiktų duomenų matyti, kad kurioje duota išvada: vertinant 2022 m. vasario 24 d užduotyje Nr. IBPS-V-459015-22 nurodytus duomenis, jeigu M. M. ir J. G., veikdami kartu ir padedant bendrą nusikalstamą sumanymą vykdžiusiems asmenims, vykdė prekybą nekilnojamuoju turtu, tuomet M. M. kartu su J. G. už laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2021 m. sausio 13 d. parduotą nekilnojamąjį turtą pagal įformintas 18 vnt. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, kartu iš viso gavo 2 529 700 eurų atlygį, iš kurio turto pardavimai už 237 000 eurų buvo deklaruoti J. G. pateiktose PVM deklaracijose, o likusi bendrai gautų pajamų dalis už 2 292 700 eurų nebuvo deklaruota. <...> 1) M. M. ir J. G. už tiriamuoju laikotarpiu parduotą nekilnojamąjį turtą pagal 16 vnt. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių (atmetus J. G. deklaruotas 2 vnt. sutarčių) nuo bendrai gauto 2 292 700 eurų atlygio, kuris viršijo 45 000 eurų ribą per paskutinius 12 mėn., privalėjo apskaičiuoti ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitose (forma FR0608) už 2020 m. vasario mėn. – 2021 m. sausio mėn. deklaruoti 397 905 eurų (2020 m. 344 799 eurų; 2021 m. 53 106 eurų) mokėtiną į biudžetą PVM <...>. M. M. ir J. G.pagal įformintas 18 vnt. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (atėmus su turto pardavimu susijusius mokėjimus) nuo bendrai gautų apmokestinamųjų 1 628 531,17 eurų (2020 m. 1 409 138,17 eurų; 2021 m. 219 393 eurų) pajamų už nekilnojamojo turto pardavimus, privalėjo pateikti 2020 m. ir 2021 m. mokestinių laikotarpių Pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM311), deklaruoti bei sumokėti į biudžetą 300 320,80 eurų (2020 m. 266 930,83 eurų; 2021 m. 33 389,97 eurų) gyventojų pajamų mokesčio <...>. Duomenys, kaip M. M. ir J. G. apskaičiuota bendrai gautos 1 628 531,17 eurų apmokestinamųjų pajamų ir gyventojų pajamų mokestis (15 % ir 20 %) pagal įformintas 18 vnt. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, aprašyti specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad dalis nagrinėjamų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių buvo deklaruoti kitų asmenų, t. y. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytų pardavėjų, pateikus Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (forma FR0608) (pateikė M. L.) ar Pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM311) (pateikė A. L.; M. L.; R. G.) už 2020 m., todėl jeigu kitų asmenų vardu deklaruota mokesčių dalis buvo sumokėta į biudžetą, gali keistis apskaičiuota mokėtina gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio suma.

Dėl J. G. ir M. M. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės. Turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 eurų) dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje PVM sukčiavimo bylose tyčinis neteisingų duomenų įrašymas į PVM deklaraciją ir jos pateikimas VMI traktuojami kaip apgaulės panaudojimas. Melagingų duomenų pateikimas VMI paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM ar kitų mokesčių pasireiškia suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu VMI, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016). Nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, Nr.2K-129-788/2023).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų J. G. ir M. M. kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisme tiek J. G., tik M. M. kaltę pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamųjų kaltę pagrindžia ne tik jų kaltinamųjų prisipažinimas, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų įtariamųjų, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, liudytojų parodymai, taip pat kita, byloje esanti raštinė bylos medžiaga.

Teismui nekyla abejonių, kad J. G. ir M. M., laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 6 d., veikdami kartu, kaip fiziniai asmenys ir vykdydami ekonominę veiklą – naujų vienbučių ir dvibučių namų pardavimą, nesilaikė GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies, 12 dalies nuostatų, 27 straipsnio 1 dalies nuostatos ir veikdami bendrai įgijo:

1. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 45 000 eurų, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino R. G. ir R. G. vardu;

2. 0,0801 ha, kas sudaro 400/801 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 17 500 eurų, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino V. L. ir D. L. vardu;

3. 0,1503 ha, kas sudaro 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 12 000 eurų, kurio nuosavybės teises fiktyviai įformino D. L. ir A. L. vardu;

4. 141/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos (30 % baigtumo) butu, esančiu (duomenys neskelbtini), už 20 000 eurus, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino M. L. vardu;

5. 0,08 ha, kas sudaro 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame pradėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, už 80 500 eurų, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino M. L. vardu;

6. 0,08 ha, kas sudaro 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame pradėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, už 96 200 eurų, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino M. L. vardu,

7. 133/274 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su nebaigtos statybos butu, esančiu (duomenys neskelbtini), už 70 000 eurų, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino N. M. vardu;

8. 0,1503 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 eurų, kurio bendrosios dalinės nuosavybės teise J. G. įformino savo vardu ir dalį fiktyviai įformino N. M. vardu,

tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 13 d. minėtuose žemės sklypuose, pastatė 12 gyvenamųjų namų, kurių nuosavybės teises fiktyviai įformino fiktyvių žemės sklypų savininkų R. G. ir R. G., V. L. ir D. L., D. L., A. L., M. L. ir M. L., N. M. vardais, bei nurodė šiems asmenims parduoti žemės sklypus su pastatytais gyvenamaisiais namais, o už pardavimą gautus pinigus perduoti J. G. ir M. M.. Tokiais savo veiksmais J. G. ir M. M., veikdami kartu, apgaule savo ir kitų naudai, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sauso 6 d., vykdydami ekonominę veiklą – prekybą nekilnojamuoju turtu, bendrai iš šios veiklos gavę 1 771 700 eurų pajamų, išvengė sumokėti valstybei mokėtinų mokesčių, neapskaičiuodami ir PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitose (forma FR0608) už 2020 m. gegužės mėn. – 2021 m. sausio mėn. nedeklaruodami iš viso 307 484 eurų mokėtino į biudžetą PVM, iš jų 153 742 eurų M. M. ir 153 742 eurų J. G., taip pat nepateikdami 2020 m. ir 2021 m. mokestinių laikotarpių Pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM311) ir nedeklaruodami gautų apmokestinamųjų 1 110 237,72 eurų pajamų už nekilnojamojo turto pardavimus nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo 202 405,88 eurų GPM, iš to skaičiaus 101 202,94 eurų M. M. ir 101 202,94 eurų J. G..

Tiek J. G., tiek M. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamieji, veikdami bendrai ir panaudodami apgaulę savo ir kitų naudai, nesumokėdami mokesčių valstybei, išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės.

Be to, J. G. ir M. M. veiksmai, kuomet jie laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 6 d., veikdami kartu, kaip fiziniai asmenys ir vykdydami ekonominę veiklą – prekybą nekilnojamuoju turtu, bei tyčia, siekdami savo ir kitų naudai išvengti mokestinės prievolės – PVM, GPM sumokėjimo į valstybės biudžetą, organizuodami tikrų dokumentų: 2020 m. gegužės 26 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 26 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 5 d. buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 10 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 3 d. žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)8, 2020 m. vasario 17 d. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 16 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimą ir panaudojimą, o R. G., V. L., D. L., A. L., M. L., N. M., veikdami kartu su J. G. ir M. M., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, teisingai kvalifikuoti kiekvienam atskirai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teisme apklaustas J. G. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis netvarkė apskaitos įmonėje „A“, jam trūko patirties vadovauti minėtai įmonei. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jas pagrindžia byloje esanti surinkta rašytinė medžiaga.

Teismui nekyla abejonių, kad J. G., nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., būdamas UAB „A“ vadovu, dėl aplaidumo neorganizavo UAB „A“ finansinės apskaitos tvarkymo, t. y. nesamdė finansininko, kuris vestų UAB „A“ finansinę apskaitą, ir į UAB „A“ finansinę apskaitą dėl aplaidumo neįtraukė bendrovėje „A“ įvykusių ūkinių, finansinių operacijų, nuo kurių buvo nedeklaruotas mokėtinas PVM, taip pat neorganizavo tinkamo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo, dėl ko UAB „A“ nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nuo faktiškai išmokėto darbo užmokesčio nesumokėjo GPM. Dėl ko J. G. veiksmai, kuomet jis, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., aplaidžiai tvarkydamas UAB „A“ finansinę apskaitą iškreipė tikrąją UAB „A“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ ūkinės komercinės veiklos bei įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokesčių apskaičiavo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d., teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teisme apklaustas J. G. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka, jog neteisingai tvarkė apskaitą UAB „S“. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jas pagrindžia byloje esanti surinkta rašytinė medžiaga.

Teismui nekyla abejonių, kad J. G. nuo 2015 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „S“ vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., veikdamas per nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „S“ finansinę apskaitą tvarkiusią UAB „C“ finansininkę G. G., kuri turėjo teisę UAB „S“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per VMI EDS, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, 13 straipsnio 3 dalies nuostatą ir siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „S“ ūkinę – finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pajamas, siekdamas sumažinti UAB „S“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino pelno mokesčio dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „S“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „S“ vardu, žinodamas, jog UAB „S“ pirkimų už 148 462 eurų iš UAB „D“, UAB „F“ ir UAB „A“ neturėjo, pateikė UAB „S“ finansinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką finansininkei G. G. neteisingus duomenis apie faktiškai neįvykusius pirkimus, dėl to G. G. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „S“ finansinėje apskaitoje apskaitė sąskaitas faktūras už 148 461,90 eurų, taip padidindama UAB „S“ išlaidas ir sumažindama mokėtiną pelno mokestį, neapskaičiavo, nedeklaravo 22 269,30 eurų pelno mokesčio (15 % nuo 148,462,00 eurų), taip buvo iškraipyta tikroji UAB „S“ ūkinė finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo, kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šie kaltinamojo J. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. M. keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje

Teisme apklaustas M. M. kaltę dėl visų padarytų nusikaltimų pripažino visiškai ir parodė, kad UAB „A“, jo žiniomis, nebeveikianti įmonė. Daug duomenų negali pasakyti, daug praėjo laiko, nebuvo vadovas, buvo pasinaudota įmonės paslaugomis. UAB „A“ buvo vadovas, kitų įmonių nebuvo. Minimos sąskaitos, kurios grindžiamos medžiagų įsigijimu. Tos dalies, kuri susijusi su buhalterine apskaita ir įstatymais stipriai neišmano. Supranta, kad atsakomybę neša įmonės vadovas. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

1. nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. apgaulingai tvarkė UAB „H“ finansinę apskaitą, neįformino ir finansinėje apskaitoje neapskaitė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių, neapskaičiavo pardavimo PVM ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d. nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (forma FR0608), neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 259 289,26 eurų (228 396,70 + 30 892,56) PVM, iškreipė tikrąją UAB „H“ ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „H“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

2. nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „A“ finansinę apskaitą, neorganizavo prašymo įregistruoti UAB „A“ PVM mokėtoju pateikimo, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų pateikimo, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 307 077 eurų privalomų mokesčių iš jų: 161 814 eurų PVM, neorganizavo Metinių pelno mokesčio deklaracijų pateikimo, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 106 708 eurų mokėtino pelno mokesčio, neorganizavo Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313), Metinių gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijų (forma GPM312) už 2017 – 2021 m. pateikimo neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 38 555 eurų gyventojų pajamų mokesčio;

3. nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „F“ finansinę apskaitą sudarė finansinės apskaitos dokumentus dėl realiai nevykusių finansinių operacijų, t. y. UAB „F“ vardu 21 sąskaitomis – faktūromis keturiems fiziniams asmenims – A. L., M. L., R. G. ir V. L. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. pagrindė statybos darbų už 341 400 eurų atlikimą ir 5 sąskaitomis – faktūromis pagrindė UAB „S“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. statybos darbų 53 858 eurų sumai atlikimą, kurie nebuvo atlikti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „F“ finansinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „F“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 23 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.;

4. nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 18 d. apgaulingai tvarkė UAB „L“ finansinę apskaitą sudarė finansinės apskaitos dokumentus dėl realiai nevykusių finansinių operacijų, t. y. suteiktų bendrovei UAB „P“ prekių ir paslaugų už 124 380,12 eurų (ir 26 119,82 eurų PVM), taip sudarė galimybę UAB „P“ šiai sumai nepagrįstai padidinti PVM atskaitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „L“ finansinės apskaitos dokumentus ir registrus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti, iš kur ir kokias paslaugas/prekes įsigijo bendrovė, kokių paslaugų/ prekių pardavimus UAB „L“ įformino pirkėjams, ar teisingai skaičiavo PVM, kaip apskaitė apskaitoje, kiek patyrė sąnaudų pajamoms uždirbti, kiek atsiskaitymų gavo iš pirkėjų, kokiu būdu atsiskaitė pirkėjas įmonė UAB „P“ ir t. t., taip pat negalima nustatyti bendrovės teiktuose VMI gaunamų, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų (i.SAF) registruose užregistruotų duomenų teisingumo bei nustatyti PVM deklaracijose deklaruotų duomenų teisingumo, t. y. negalima nustatyti, ar UAB „L“ visos ūkinės operacijos, kurios susijusios su pardavimais ir pirkimais pagrįstos apskaitos dokumentais bei ar yra užregistruotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir kaip užregistruotos (kokiose konkrečiai buhalterinėse sąskaitose), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 18 d.

Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir įvertinus tai, kad M. M. apgaulingai tvarkė UAB „A“, UAB „H“, UAB „F“ ir UAB „L“ finansinę apskaitą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip atskiri nusikaltimai.

Dėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Abu kaltinamieji dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltais prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų J. G. ir M. M. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, jie padarė veikdami kartu, t. y. bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formas, nusikaltimais padarytą žalą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes.

J. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 3 dalis), kita veika - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 222 straipsnio 1 dalis), dvi veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 223 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Įvertinta ir tai, kad J. G., nesumokėdamas pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, padarė 126 535 eurų turtinę žalą valstybei. Praeityje J. G. teistas nebuvo, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas du kartus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (16 t., 156 – 157 b. l.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – J. G. yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirba UAB „S“ vadovu, taip pat vykdo individualią veiklą. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismas kaltinamojo J. G. elgesio iki nusikalstamų veikų padarymo neturi pagrindo vertinti neigiamai.

M. M., veikdamas tiesiogine tyčia padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 3 dalis), kita veika - nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 1 dalis), keturios veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 222 straipsnio 1 dalis). Įvertinta ir tai, kad M. M., nesumokėdamas pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių, padarė 821 250,18 eurų turtinę žalą valstybei. Praeityje M. M. teistas nebuvo, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (16 t., 159 b. l.). M. M. yra vedęs, augina keturis nepilnamečius vaikus, dirba UAB „K“ vadovu. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmes, BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes, BK 223 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes, o BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. G. ir M. M., kaip pirmą kartą teisiamiems asmenims, už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytas baudos bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, J. G. ir M. M. padarė veikdami bendrininkų grupėje ir ši aplinkybė buvo pripažinta kaip kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti, teismas už šiuos padarytus nusikaltimus skiria didesnes, tačiau artimas minimalioms sankcijose nustatytiems baudos bausmės dydžiams. Už kitus kaltinamųjų padarytus nusikaltimus teismas skiria minimalius pagal padaryto nusikaltimo kategorijos sankciją dydžius. Teismo vertinimu, pagal J. G. ir M. M. asmenybes ir jų padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokio dydžio baudos bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. G. ir M. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai padaryti idealia sutaptimi. Po ko, J. G. subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, kaltinamajam J. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė. M. M. subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, kaltinamajam M. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl J. G. ir M. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios skiriamos bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. G., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 23 d., 10.36 val. iki 2021 m. kovo 24 d., 12.24 val. (15 t., 75 – 80, 105 – 106 b. l.) (dvi dienas). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam J. G. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas, vieną dieną prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai.

Kaltinamasis M. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 23 d., 11.20 val. iki 2021 m. kovo 24 d. (16 t., 9 – 10, 101 – 107 b. l.). Pažymėtina, kad nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nėra nurodyta konkreti valanda, kada M. M. buvo paleistas. Minėto nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį metaduomenys patvirtina, kad nutarimas pasirašytas 14.27 val. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs in dubio pro reo principą (visos abejonės kaltinamojo naudai), teismas, vadovaudamasis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam M. M. paskirtą bausmę įskaito dvi laikinojo sulaikymo metu išbūtas paras, vieną dieną prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme abu kaltinamieji prašė teismo skirti kuo mažesnes baudos bausmes ir jų mokėjimą išdėstyti dalimis, įvardijo savo šiuo metu turimų finansinių įsipareigojimų dydį. Teismas, įvertinęs skirtų baudų dydį, sprendžia, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas, todėl kiekvienam kaltinamajam nustatytinas ilgesnis skirtų baudos bausmių savanoriško mokėjimo terminas. Įvertinus kaltinamųjų R. G. ir M. M. padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumą, padarytų turtinių žalų dydį, įstatymu skiriamas švelnesnes ar net švelniausio pobūdžio ir dydžio bausmes, taip pat atsižvelgus į byloje esantį civilinio ieškinio reikalavimą ir kaltininkus charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems skirtinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra 2 metai. Pažymėtina, jog kaltinamiesiems paskirtos baudos bausmės nėra išdėstomos dalimis, yra nustatomas laikotarpis, per kurį jie privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis pasirenka.

Dėl civilinio ieškinio

2024 m. rugsėjo 27 d. VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl 947 785,18 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu VMI prašo: 1) iš M. M. priteisti valstybės naudai 821 250,18 eurų turtinę žalą, kurią sudaro 153 742 eurų nesumokėtas PVM, 101 202,94 eurų nesumokėtas GPM, 38 493,98 eurų nesumokėtas GPM, 161 814 eurų nesumokėtas PVM už UAB „A“, 106 708 eurai nesumokėti pelno mokesčio ir 259 289,26 eurų nesumokėtas PVM už UAB „H“; 2) iš J. G. 126 535 eurų turtinę žalą, kurią sudaro 106 535 eurų nesumokėtas PVM ir 20 000 eurų nesumokėtų už UAB „S“ pelno mokesčio; 3) priteisti iš kiekvieno kaltinamojo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

VMI civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl J. G. ir M. M. ekonominės veiklos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 13 d. surašyta 2022 m. liepos 8 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1777128-22, taip pat surašytas 2024 m. birželio 7 d. specialisto paaiškinimų protokolas Nr. IBPS-V-1566115-24.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. ir M. M., laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. sausio 6 d., bendrai vykdydami ekonominę veiklą – prekybą nekilnojamuoju turtu, iš šios veiklos gavę 1 771 700 eurų pajamų, išvengė sumokėti valstybei mokėtinų mokesčių. Neapskaičiuodami ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitose (forma FR0608) už 2020 m. gegužės mėn. – 2021 m. sausio mėn. nedeklaruodami iš viso 307 484 eurų mokėtino į biudžetą PVM, iš jų: 153 742 eurų M. M. ir 153 742 eurų J. G.. Be to, J. G. ir M. M. nedeklaravo gautų apmokestinamųjų 1 110 237,72 eurų pajamų už nekilnojamojo turto pardavimus, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo 202 405,88 eurų GPM, iš jų: 101 202,94 eurų M. M. ir 101 202,94 eurų J. G..

Pateikto civilinio ieškinio dydžiai atitinka J. G. ir M. M. apgaule išvengtų ir į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių dydį. Teismas konstatuoja, kad VMI pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo nei J. G., nei M. M., abu kaltinamieji įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, o J. G. jau yra sudaręs su VMI mokestinės nepriemokos mokėjimą dalimis susitarimą. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinės ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo J. G. VMI naudai priteistini 126 535 eurų turtinei žalai atlyginti, iš M. M. VMI naudai - 821 250,18 eurų turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-788/2019), teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir civilinio ieškovo pareikštą reikalavimą, į tai, kad civilinei ieškovei iš kaltinamųjų yra priteista turtinė žala, civilinės ieškovės prašymas priteisti iš kiekvieno kaltinamojo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos, tenkintinas visiškai.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Vilniaus apygardos prokuratūros 3 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, taip pat išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai šešių mėnesių laikotarpiui (iki 2025 m. kovo 23 d.) buvo apribota J. G. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą:

1) vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė priklauso J. G.);

2) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. G. ir G. G.);

3) butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. G. ir G. G.);

4) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. G. ir G. G.);

5) sodo namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. G. ir G. G.);

6) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausantį J. G.);

7) 1/6 daliai žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. G. ir G. G.);

8) 1/6 daliai žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį J. G. ir G. G.);

Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkina civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, J. G. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas iki visiško žalos atlyginimo, nekeičiant prokuroro nutarimu nustatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų. J. G. turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti naikinamas tik atlyginus VMI pareikštą civilinį ieškinį arba jam prašant už nekilnojamą turtą parduotą ir gautą sumą perduoti konkrečiai iš jo priteisto reikalavimo dengimui.

Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo ir kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu tiek J. G., tiek M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintinos, kaip nebereikalingos.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą.

J. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir J. G. skirti subendrintą 270 MGL (13 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. G. 180 MGL (9 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 23 d., 10.36 val., iki 2021 m. kovo 24 d., 12.24 val. (dvi paras), vieną parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai ir konstatuoti, kad J. G. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 176 MGL (8 800 eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, J. G. įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. G. turtui: 1) vienbučiui gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. G. ir G. G.); 3) butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 5) sodo namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 7) 1/6 daliai žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) 1/6 daliai žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki iš J. G. priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo, po ko šį nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5 000 eurų) dydžio baudą.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir M. M. skirti subendrintą 450 MGL (22 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. 300 MGL (15 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 23 d., 11.20 val., iki 2021 m. kovo 24 d., 14.27 val. (dvi paras), vieną parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai ir konstatuoti, kad M. M. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 296 MGL (14 800 eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti M. M. paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį ir priteisti:

- iš M. M. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteisti 821 250,18 eurų turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo;

- iš J. G. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteisti 126 535 eurus turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.