Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 201 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės (už veiką J. S. ažvilgiu) subendrintos apėmimo būdu ir (už veiką J. S. ažvilgiu) nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu laisvės apribojimo bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme ir pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. U. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2012 m. sausio 19 d. Nustatyta bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos (nuo sulaikymo nuosprendžio vykdymui dienos).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. M., tačiau ši nuosprendžio dalis neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. ir A. U. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, tai yra M. M. 2011 m. lapkričio 11 d., apie 19 val., tikslus laikas ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytas, sukursčius ir padedant A. U. įvykdyti nusikalstamas veikas J. S. atžvilgiu, tai yra M. M. paskambinęs telefonu, vėliau rašydamas trumpąsias žinutes, įkalbėjo A. U. iš J. S. pagrobti rankinę, po to A. U. trumpąja žinute informavo, kad jis J. S. atves prie kavinės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini) pakrantėje, apibūdino jos išvaizdą, po ko A. U., apie 19 val., tikslus laikas ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje, panaudojęs fizinį smurtą J. S. atžvilgiu, t. y. sugriebdamas ir suspausdamas J. S. alkūne už kaklo, ir pargriaudamas ant žemės, pagrobė rankinę, 120 Lt vertės, su joje buvusiais daiktais: auksine grandinėle, 160 Lt vertės, kvepalais „Dolce and Gabbana“, 70 Lt vertės, trijų raktų ryšuliu, 30 litų vertės, kosmetine su parfumerija, 100 Lt vertės, pinigine, 20 Lt vertės, kurioje buvo J. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelės, AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortelė, 198 litai, bei iš striukės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W 200i“, 100 Lt vertės, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, 798 Lt vertės turtą, asmens dokumentus bei neteisėtai įgijo svetimas mokėjimo priemones.

Be to M. M. ir A. U. nuteisti už tai, kad 2011 m. lapkričio 11 d., 19.52 val. ir 19.57 val., veikdami kartu, tai yra M. M. įdedant svetimą, J. S. priklausančią, AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „(duomenys neskelbtini) “ bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir bandant suvesti, o A. U. diktuojant neteisingą PIN kodą, panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to A. U. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo realizuoti, įsigijo 10,610 litro nuo 40,9 iki 51,5 % stiprumo naminės degtinės, kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo realizuoti, laikė nuomojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kol 2012 m. sausio 17 d., kratos metu, laikotarpiu nuo 9.50 val. iki 11 val., surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistojo teigimu, jei jam būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, labai nukentėtų jo šeima, vaikai. Jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, nes šiuo metu realus pajamų šaltinis yra socialinės išmokos. Jis gyvena kartu su drauge I. G., oficialiai nėra susituokę, tačiau gyvena kaip šeima. 2014 m. gegužės 4 d. jiems gimė sūnus E. U.. Remiantis 2014 m. liepos 23 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir I. G., ji iki 2014 m. lapkričio 18 d. turi atidirbti viešuosius darbus. Sūnus gimė jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, kadangi nėra nesusituokę, reikėjo laiko, kol buvo sutvarkyti vaiko tėvystės dokumentai, todėl duomenis apie vaiką ir kitus įrodymus gali pateikti tik dabar. Dėl nurodytos priežasties šiuo metu prižiūri neseniai gimusi vaiką, yra tėvystės atostogose, taip pat šeimoje dar yra I. G. duktė E. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Reikia pasirūpinti vaikais bei kitais šeimos poreikiais, kurių tenkinimas reikalauja nemažų išlaidų, šiuo metu. Be to, nuomojasi butą, nuosavybės teise priklausantį J. V.. Kas mėnesį reikia sumokėti po 150 Lt už nuomą, taip pat 600 Lt už komunalinius mokesčius bei kitą, žiemą išlaidos dar padidėja, nes reikia mokėti už šilumą. Jei jam būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, šeimos padėtis dar labiau pasunkėtų.

Nuteistasis nurodo, kad neatlygino padarytos žalos. Būdamas nelaisvėje, neturės galimybės tinkamai jos atlyginti, nes neturės galimybės dirbti bei turėti nuolatinio pajamų šaltinio. Turėdamas galimybę dirbti, pasistengs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, mano, kad yra per griežtai nubaustas, todėl prašo teismo, peržiūrėti baudžiamąją bylą ir rasti galimybę sumažinti jam paskirtos bausmės laiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. U. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėnęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. U. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir gailisi padadręs nusikalstamas veikas), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kad praeityje teistas daug kartų, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, grįžus iš laisvės atėmimo vietos nepadarius reikiamų išvadų, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. U. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė 5 naujus tyčinius nusikaltimus, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Apeliacinės instancijos teimas atkreipia dėmesį į tai, kad A. U. turėdamas neišnykusį teistumą dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, praėjus neilgam laiko tarpui po to kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, padarė 5 naujus nusikaltimus, priskiriamus apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, ir daro išvadą, kad nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo efektyvi, nepakeitė jo nusikalstamų polinkių.

Ir nors nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad A. U. už BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų padarymą skirtos bausmės yra mažesnės už minėtų BK straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius (3 metai 1 mėnuo 15 dienų);, o už BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kolegija konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį ir nėra per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuosprendyje išdėstytas aplinkybes dėl nuteistajam skirtų basumių bendrinimo, daro išvadą, kad nuteistajam skirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, o galutinė paskirta bausmė taip pat nėra per griežta.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios intanncijos teismas skirdamas jam bausmes neaįvertino, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas skirdamas bausmes minėtą aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė skirdamas bausmes. Skunde taip pat nurodo, kad jis turi šeimą, neseniai susilaukė vaiko, todėl jam skirta laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveiks jo šeimos padėtį, teismas tokią nuteistojo nurodytą aplinkybę vertina kaip svarbią ir reikšmingą, tačiau įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad ji nėra pakankama švelninti nuteistajam skirtų bausmių, kurios nėra per griežtos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad tai, jog nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas A. U. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, taip pat galutinę subendrintą bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.