- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-2680-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria netvirtintas R. V. mokumo atkūrimo planas ir nutraukta fizinio asmens R. V. bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi R. V. iškelta bankroto byla; nurodyta nutartimi, be kita ko, bankroto administratore paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą; nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d.
2. 2017 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, tenkindamas bankroto administratorės prašymą, pratęsė fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano pateikimo terminą iki 2018 m. gegužės 28 d.
4. Teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, tenkinant bankroto administratorės prašymą, atnaujintas ir pratęstas R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano pateikimo terminas iki 2018 m. liepos 26 d.
Šalies argumentai
5. Bankrutuojančio fizinio asmens R. V. bankroto administratorė UAB „Karaliaučiaus grupė“ 2018 m. liepos 26 d. pateikė teismui prašymą dėl R. V. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriame administratorė nurodė, kad 2018 m. birželio 13 d. įvykusiame bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime buvo nepritarta pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektui, nurodant bankrutuojančiam fiziniam asmeniui minėto plano trūkumus ir pastabas; 2018 m. liepos 16 d. įvyko antras kreditorių susirinkimas, o 2018 m. liepos 26 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurių metu kreditoriai pakartotinai nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, todėl administratorė prašė minėto plano netvirtinti ir bankroto bylą nutraukti, nes, ir anot administratorės, jis neatitinka įstatymo reikalavimų.
6. Bankroto administratorė 2018 m. birželio 25 d. išvadoje nurodė, kad plano projektas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjas neteisingai nurodo savo darbo užmokestį, nepateikia duomenų, jog užsiima individualia veikla, susijusia su būsto nuoma, ar kad yra sudaryta buto nuomos sutartis. Administratorė taip pat pažymėjo, kad plano projektas prieštarauja FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktui, nes prie plano nepridedamas susitarimas su įkaito turėtoju dėl įkeisto turto išsaugojimo, šis susitarimas nebuvo svarstomas kreditorių susirinkime; pareiškėjui nesudarius susitarimo su įkaito turėtoju dėl įkeisto turto išsaugojimo, pareiškėjo nurodomi teiginiai, susiję su įkeisto buto nuoma, praktiškai neįgyvendinami ir nepagrįsti. Be to, teigė, kad pareiškėjas nepagrindžia 250 Eur padidėjusios sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nenurodo kokia lėšų suma bus skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti; plano projekte nenurodoma administravimo išlaidų suma.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) Luminor Bank AB nepritarė mokumo atkūrimo planui. Bankas nurodė, kad bankrutuojantis asmuo, teikdamas patikslintą projektą, neatsižvelgė į kreditorės pastabas, teiktas 2018 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimui. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad visiškai pritaria bankroto administratorės išvadoje nurodytoms aplinkybėms ir paaiškino, jog neketina su bankrutuojančiu asmeniu sudaryti susitarimo dėl turto išsaugojimo bankroto proceso metu bei atnaujinti kredito sutartį po bankroto proceso.
8. Kiti kreditoriai taip pat nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netvirtino R. V. mokumo atkūrimo plano ir nutraukė pareiškėjo R. V. fizinio asmens bankroto bylą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus. Nurodė, kad tiek prieš pirmąjį, tiek prieš antrąjį kreditorių susirinkimą pareiškėjo kreditoriai pateikė motyvus (priežastis), dėl ko nepritaria tiek pradiniam, tiek patikslintam mokumo atkūrimo planui; be to, plano neatitikimą FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams nurodė ir bankroto administratorė.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš kreditorių nepritarimo argumentų matyti, jog didžioji dalis nesutikimo motyvų yra susiję su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais planui. Teismas konstatavo, kad iš patikslinto 2018 m. birželio 22 d. mokumo atkūrimo plano projekto matyti, jog plano trūkumai, atsižvelgiant į kreditorių ir bankroto administratorės pastabas, liko neištaisyti, t. y. 2018 m. birželio 22 d. planas liko toks pats, koks buvo parengtas 2018 m. gegužės 23 d.
12. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad liko nepatikslintas pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis darbovietėje UAB „Šiltas namas“, nepateikti duomenys (įrodymai), kad pareiškėjas užsiima individualia veikla, susijusia su būsto nuoma, ar kad pareiškėjas yra sudaręs būsto nuomos sutartį ir gauna iš šios sutarties pajamų. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prie plano projekto nepridėjo susitarimo su įkaito turėtoju dėl įkeisto turto išsaugojimo, jog kreditoriai ir teismas įsitikintų, kad toks susitarimas atitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą; tuo labiau, jog iš kreditorės Luminor Bank AB nepritarimo argumentų matyti, jog kreditorė prieštarauja tokio susitarimo sudarymui. Taigi, teismas sprendė, kad tampa nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jis ketina gauti pajamų iš įkeisto turto, kuris (kreditoriui nesutinkant išsaugoti) bankroto procedūros metu turėtų būti realizuojamas, nuomos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kodėl būtiniesiems poreikiams skirtina suma yra didinama (išskyrus abstraktaus ir subjektyvaus pobūdžio teiginius apie teisę į orumą). Be to, konstatavo, kad plane nenurodomi kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai, nenurodoma, kiek bus išmokama kiekvienam kreditoriui laikantis FABĮ 29 straipsnyje nustatytos tvarkos; taip pat plane nenurodoma bankroto administravimo išlaidų suma ir nepateiktas jos pagrindimas.
13. Taigi, įvertinęs pateiktą planą ir kreditorių pastabas dėl šio plano (kreditorių nepritarimo planui priežastis), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pateiktas planas negali būti tvirtinamas, nes toks planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamų reikalavimų, ir dėl to atitinkamai fizinio asmens bankroto byla nutraukiama. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas planą rengė vildamasis, jog su kreditore bus sudarytas susitarimas dėl įkeisto turto (buto) išsaugojimo, tačiau nesant tokio susitarimo ir kreditorei aiškiai pareiškiant, kad tokio susitarimo nebus sudaroma, pateiktas planas tampa neįgyvendinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėjas (apeliantas) R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.
15. Apeliantas nurodo, kad mokumo atkūrimo plano neatitikimai FABĮ 7 straipsnio reikalavimams nėra esminiai ir skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo įvertinti formaliai. Pažymi, kad plano netikslumas dėl pareiškėjo darbo užmokesčio (plane nurodžius ne 190,50 Eur, o 171,80 Eur) laikytinas mažareikšmiu; be to, teigia, jog pirmosios instancijos teismas pats galėjo patvirtinti planą su jame naujai nurodomu 190,50 Eur apelianto darbo užmokesčio dydžiu.
16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino plano turinį dėl dviejų kambarių nuomos veiklos ir aiškina, jog apeliantas planuoja gauti verslo liudijimą ir jo pagrindu nuomoti minėtus du jam priklausančio buto kambarius. Anot apelianto, jis neturi pareigos dar iki plano patvirtinimo gauti atitinkamą verslo liudijimą ir (ar) pateikti sudarytos nuomos sutarties.
17. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju jis negalėjo pateikti susitarimo su kreditore dėl buto išsaugojimo, nes tokio nėra sudaryta, tačiau, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę patvirtinti planą numatydamas, jog nurodytas butas realizuojamas plano vykdymo termino pabaigoje.
18. Aiškina, kad su pradiniu planu jis bankroto administratorei buvo pateikęs savo vaikų studijų išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. pareiškėjas įrodinėjo poreikį didinti savo ir jo išlaikytinių būtinųjų išlaidų dydį. Be to, apeliantas nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas plane numatė ir galimą būtinųjų išlaidų sumažėjimą (jeigu bus išnuomoti du buto kambariai ir nuomininkai padengs dalį buto išlaikymo išlaidų).
19. Apelianto vertinimu, šiuo atveju planas galėjo būti patvirtintas ir nesant jo turinyje duomenų apie kreditorių reikalavimų tenkinimą bei bankroto administravimo išlaidų sumos. Pareiškėjo teigimu, tiek galimų patenkintų kreditorių reikalavimų dydis, tiek konkretus bankroto administravimo išlaidų dydis priklausys nuo plano vykdymo rezultatų.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas nurodo, kad planas objektyviai gali būti įgyvendintas ir atitinka daugumos apelianto kreditorių interesus. Pažymi, kad pareiškėjui priklausantį butą realizavus bankroto proceso metu (jo pradžioje), pareiškėjas ir jo vaikai būtų priversti nuomotis būstą, dėl ko padidėtų išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti, taip pat apeliantas prarastų galimybę gauti papildomų pajamų iš buto kambarių nuomos.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
22. Suinteresuoto asmens vertinimu, apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju net ir kreditoriams nurodžius plano trūkumus, pareiškėjas jų neištaisė, t. y. nepatikslino savo gaunamo darbo užmokesčio, nekoregavo plano dalies, susijusios su individualia veikla ir būsto nuoma (nors suinteresuotas asmuo, kaip įkaito turėtojas, nesutinka, jog pareiškėjas išsaugotų turtą ir jį naudotų nurodytai veiklai vykdyti), nepaaiškino būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamų lėšų padidėjimo, taip pat plane nenurodė kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminų, tikslios jų tenkinimo apimties ir tvarkos, nenurodė bankroto administravimo išlaidų sumos.
Atsiliepimas
23. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas neturi teisinio pagrindo taisyti planą ir jį tvirtinti, jeigu toks planas neatitinka įstatymo reikalavimų, o turėtų jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netvirtino fizinio asmens – pareiškėjo, mokumo atkūrimo plano ir nutraukė fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės konstatavo, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, atsisakė patvirtinti šį mokumo atkūrimo planą ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 bei 8 punktų pagrindu bankroto bylą nutraukė. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nedėjo pastangų pašalinti kreditorių nurodytus mokumo atkūrimo plano trūkumus, tuo tarpu pats planas yra neįgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
26. FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
27. Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnis, kuriame nurodyta, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimas susideda iš kelių etapų. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalys).
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
29. Taigi, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti bei įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.
30. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 13 d. įvyko pirmasis pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai (Luminor Bank AB ir Valstybinė mokesčių inspekcija), balsų dauguma, nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui; be to, bankroto administratorė 2018 m. gegužės 24 d. taip pat buvo pateikusi neigiamą išvadą dėl pareiškėjo pateikto pradinio mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo galimybių.
31. Bankroto administratorė minėtoje išvadoje, kuriai pritarė ir didžiausia kreditorė Luminor Bank AB, iš esmės nurodė, kad plano projektas neatitinka FABĮ keliamų reikalavimų – pareiškėjas neteisingai nurodo savo darbo užmokestį; nepateikia duomenų, jog užsiima individualia veikla, susijusia su būsto nuoma, ar kad yra sudaryta buto nuomos sutartis; taip pat nepateiktas susitarimas su įkaito turėtoju dėl turto išsaugojimo; nenumatytos priemonės mokumui atkurti; nepagrįstas išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti padidėjimas; nenurodyta tikslių kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminų, jų tenkinimo tvarkos, dydžio; plano projekte nenurodoma administravimo išlaidų suma ir nepateiktas jos pagrindimas.
32. Taigi, iš nurodytų nepritarimo (2018 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo metu) planui priežasčių matyti, kad jos buvo akivaizdžiai susijusios su planui keliamais reikalavimais, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje. Iš kreditorių (tiek ir bankroto administratorės) nepritarimo argumentų matyti, kad kreditoriai iš esmės nesutiko su pareiškėjo nurodomomis lėšomis, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai per visą bankroto procesą, su pareiškėjui priklausančio turto pardavimu/nepardavimu, priemonėmis, skirtomis fizinio asmens mokumui atkurti (jų nebuvimu), būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamos sumos dydžiu, bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimu (jų nebuvimu plane), kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku. Nurodytos priežastys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai patenka į FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 12 punktuose nustatytus mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus.
33. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
34. Kaip minėta, 2018 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas pareiškėjo pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam ir vėl nebuvo pritarta (taip pat kuriam bankroto administratorė pakartotinai pateikė 2018 m. birželio 25 d. neigiamą savo išvadą), iš esmės nurodant analogiškas nesutikimo priežastis bei pažymint, jog patikslintas planas yra toks pats kaip ir pradinis, nebuvo atsižvelgta į administratorės ir kreditorių nurodytus trūkumus/pastabas.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto pareiškėjo patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostatas, sprendžia, kad jis buvo patikslintas tik formaliai, faktiškai jokių plano tikslinimų dėl anksčiau bankroto administratorės ir kreditorių nurodytų trūkumų/pastabų (nurodytų šios nutarties 31 punkte) nebuvo atlikta.
36. Kaip ir pradiniame pareiškėjo mokumo atkūrimo plane, patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytos tos pačios planuojamos gauti lėšos, t. y. netikslus darbo užmokestis (kurį, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas pats galėjo pataisyti), pajamos iš buto kambarių nuomos, nors įkaito turėtojas akivaizdžiai (ir ne vieną kartą) prieštarauja tokio turto išsaugojimui ir siekia šį turtą parduoti (tuo tarpu pareiškėjas savavališkai jį nori išsaugoti ir vykdyti nuomos veiklą, arba realizuoti jį pačioje bankroto proceso pabaigoje, nors dėl tokių sąlygų sprendžia įkaito turėtojas ir kreditorių susirinkimas); apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tiek pradiniame, tiek patikslintame plane nenurodytas tikslus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas (nenurodyta tikslių kreditorinių reikalavimų įvykdymo terminų, jų tenkinimo tvarkos, dydžio kiekvienam iš kreditorių ir pan.), taip pat visiškai nenurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto teiginius, kad tiek galimų patenkintų kreditorių reikalavimų dydis, tiek konkretus bankroto administravimo išlaidų dydis priklausys nuo plano vykdymo rezultatų, nes šie duomenys, kaip jau buvo minėta, privalomai turi būti nurodyti plane, siekiant nustatyti konkrečius tikslus ir įvertinti, ar planas vykdomas tinkamai.
37. Be to, pažymėtina, kad būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti nustatyta suma buvo didesnė negu ½ minimalios mėnesinės algos (700 Eur), kuri buvo gerokai didesnė, nei buvo patvirtinta pirmosios instancijos teismo (450 Eur), iškeliant pareiškėjui bankroto bylą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje iškilus ginčui tarp pareiškėjo bei kreditorių dėl būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti skirtinos sumos, kuri yra iš esmės gerokai didesnė negu ½ minimalios mėnesinės algos, bei atitinkamai kreditorių susirinkimui konstatavus pirminiame mokumo atkūrimo plane nustatytų atitinkamų sumų nepagrįstumą, darytina išvada, jog tokiu atveju pareiškėjui šioje bankroto byloje buvo iškilusi pareiga patikslinti mokumo atkūrimo planą šioje dalyje bei atitinkamai pateikti kreditorių susirinkimui (bei vėliau teismui) duomenis, pagrindžiančius būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą bei ją sudarančių išlaidų dydžius. Kita vertus, pareiškėjas tokių duomenų iš esmės nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė.
38. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjas, siekdamas bendradarbiauti su kreditoriais bei užtikrinti bankroto procedūrų vykdymo tęstinumą, turėjo imtis atitinkamų veiksmų, siekdamas mokumo atkūrimo planą nurodytose dalyse iš esmės patikslinti, ir pateikti kreditorių susirinkimui bei teismui tiek administratorės, tiek kreditorių ne vieną kartą nurodytus papildomus duomenis (dėl planuojamų gauti pajamų, kreditorių tenkinimo grafiko, administravimo išlaidų, planuojamo parduoti turto ir pan.), tačiau pareiškėjas nurodytas kreditorių pastabas/trūkumus faktiškai ignoravo ir plano šiose dalyse netikslino, faktiškai antrą kartą pateikdamas tą patį pradinį planą.
39. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo planui, nes, akivaizdu, jog jis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, jog jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą (kaip nepagrįstai nurodo pareiškėjas atskirajame skunde), o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
40. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina plano (jo dalių) ir tą patį plano projektą pateikia pakartotiniam kreditorių susirinkimui, reiškia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi teismas, patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas nustatytas aplinkybes, t. y. kad tiek kreditorių susirinkimui, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas buvo pakeistas tik formaliai, iš esmės pareiškėjui nepašalinus jame pirmame kreditorių susirinkime (ir bankroto administratorės) nustatytų mokumo atkūrimo plano trūkumų/pastabų, dėl kurių šio mokumo atkūrimo plano atitinkamos nuostatos prieštarauja FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, sprendžia, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo teisinis pagrindas pareiškėjo bankroto bylą nutraukti.
42. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir pagrįstai netvirtino pateikto pareiškėjo mokumo atkūrimo plano bei nutraukė fizinio asmens bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo (apelianto) R. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, kuria netvirtintas R. V. mokumo atkūrimo planas ir nutraukta fizinio asmens R. V. bankroto byla, palikti nepakeistą.