Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-263-919/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-11
Bylos Nr.
II-263-919/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04902-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pareiškėjas
R. K.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-263-919/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04902-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 45.4.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovui advokatui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2013-06-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2706438-13 R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d. ir 124² str. 2 d. paskirta subendrinta 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 (aštuoniolikai) mėnesių už tai, kad jis 2013-06-05, apie 07.10 val., vairuodamas transporto priemonę šalutiniu keliu, įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą nevykdė kelio ženklo „203“ reikalavimo, tuo priversdamas pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, vengiant susidūrimo, staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, sudarydamas pavojingą situaciją ir sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, toliau rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, tuo priversdamas važiuojančią transporto priemonę vengiant susidūrimo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojų kitų eismų dalyvių sveikatai ir gyvybei, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 140.4 p., 158 p. reikalavimus bei 1 priedo 203 p.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad įvažiuojant į pagrindinį kelią turėjo praleisti juo važiuojančias transporto priemones, matė, kad tuo metu pagrindiniu keliu važiavo trys transporto priemonės, dvi iš jų praleido, o esant didesniam atstumui tarp antrojo ir trečiojo automobilių, prieš trečiąjį automobilį išvažiavo į pagrindinį kelią. Tuomet tas automobilis pradėjo signalizuoti garsiniu signalu, nors tarp automobilių buvo 10-12 metrų, todėl jis avarinės situacijos nesukėlė, šiam automobiliui nereikėjo nei staigiai stabdyti, nei pavojingai manevruoti, gal truputį pristabdyti. Įvažiavęs į sankryžą nekreipė dėmesio į minėto iš paskos važiavusio automobilio signalizavimą, tačiau maždaug už 20 metrų jam reikėjo įvažiuoti į kitą pagrindinį kelią, todėl jis pristabdė, o iš paskos važiavęs automobilis vėl pradėjo signalizuoti, tuomet jis nesupratęs ko iš jo norima, sustojo šalikelėje. Už jo automobilio sustojo automobilis VW „Passat“, kurį vairavo moteris, šalia jos sėdėjęs vyriškis išlipo ir priėjo prie jo automobilio, jis jo paklausė „įdėmiai klausau kas nutiko“, tada vyriškis parodė policijos darbuotojo pažymėjimą ir pasakė „dabar tai tau bus“. Skunde taip nurodo, kad jokių kelio ženklų ar ženklinimo taisyklių nepažeidė, be to kategoriškai nesutinka su tuo, kad jo veiksmai gali būti traktuojami kaip pavojingas ir chuliganiškas vairavimas.

Atsiliepimas

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į R. K. skundą prašo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2706438-13 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad nukentėjusioji pastebėjusi daromą priešingą teisei veiką surašė pareiškimą, kuriame smulkiai išdėstė padaryto pažeidimo aplinkybes. Duomenų apie tai, kad nukentėjusioji ar liudytojas būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir norėtų pakenkti pareiškėjui, byloje nėra. Tarp automobilių buvo 10-12 metrų atstumas, todėl galima teigti, jog vairuotojas matydamas, kad pagrindiniu keliu važiuoja transporto priemonės ir praleidęs dvi iš jų, negalėjo nesuprasti, kad trečiai transporto priemonei palikdamas tokį tarpą sukelia pavojingą situaciją. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas du kartus prieš pat nukentėjusiosios automobilį specialiai staiga stabdė, tai padarė tyčia, tokiu būdu rodydamas nepagarbą ir savo išskirtinumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

R. K. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad važiavo ryte su darbine mašina, nusukinėjo nuo autostrados. Buvo ženklas praleisti, bet pamatė, kad yra daug vietos, įlindo į tarpą ir jam pradėjo signalizuoti. Pažiūrėjęs per veidrodėlius, kad nėra jokios kliūties, jis pristabdė, nes priekyje važiavo dar trys mašinos. Už kokia 20 metrų vėl buvo ženklas praleisti, tačiau jam vėl pradėjo signalizuoti, galvojo, kad gal kas atsitiko mašinai. Jis sustojo, o nespėjus išlipti, išlipo iš paskos važiavusios mašinos keleivis. Jis atsidarė langą ir paklausė „įdėmiai klausau, kas atsitiko“, vyriškis priėjęs parodė policijos pažymėjimą ir pasakė “Pasikalbėsime policijoje“. Jam įvažiavus priekyje buvo kliūtis, nenorėjo, kad į jį atsitrenktų iš paskos važiavęs automobilis, todėl pristabdė. Teigia, kad jo vairavimas kažkoks chuliganiškas, jis pristabdė, netgi sustojo, o kai pradėjo signalizuoti, tai jis sustojo pasižiūrėti kas atsitiko.

Liudytojas A. K. parodė, kad ryte su žmona važiavo į darbą, tai galėjo būti 7.10 val. Pravažiavo pro Sargėnus, kur važiavo viaduku ties sukimu link Šilainių pusės. Priekyje važiavo kažkoks mikroautobusas, o iš kairės pusės buvo kelias važiuoti į pagrindinį, kur gan nervingai tamsios spalvos automobilis, sukdamas ne tik asfalto danga, bet ir ant žolės, išvažiavo į pagrindinį kelią. Žmona pasignalizavo, kad vairuotojas elgtųsi atsakingai, tačiau tas automobilis staigiai stabdė, išvengti susidūrimo pavyko atsitiktinai, paskui pavažiavęs 10-15 metrų vėl staigiai stabdė, žmona vos sustabdė automobilį priešais jo galinę automobilio dalį. Kadangi tas vairuotojas sustojo, tai išlipo ir jos, nes norėjo paklausti, ar jis supranta kaip elgiasi kelyje. Pareiškėjas atsisuko į jį ir gomuriniu balsu pasakė “Įdėmiai klausau“, paskui vėl pasuko galvą ir pasakė “Įdėmiai klausau“, tuomet jis prisistatė, kad yra policijos pareigūnas ir pasakė, kad visą šitą situaciją perkels į Kelių policiją. Grįžęs į automobilį susisiekė su budėtoju ir pasakė apie šitą įvykį, kad nustatytų vairuotoją. Priekyje kažkas važiavo, jis negalėjo nematyti, o likus 5 metrams iki įvažiavimo, jis staigiai užlindo į priekį, paskui jam nebuvo jokio reikalo grubiai stabdyti, todėl mano, kad tai buvo sąmoningos situacijos sukėlimas t.y. chuliganiškas vairavimas. Tvirtina savo paaiškinimus, esančius byloje.

Liudytoja V. K. parodė, kad anksti ryte iš Sargėnų važiavo į darbą. Prieš juos važiavo mikroautobusas, vėliau pamatė, kad pro žoles dideliu greičiu atvažiuoja šita mašina, todėl pyptelėjo, tuomet jis už maždaug 3-5 metrų įžūliai užlindo prieš jų mašiną, ji sustabdė. Jis pavažiavo gal 10 metrų ir ji vėl sustabdė, buvo likę keli centimetrai, paskui jis stabdė ir vėl sustojo, todėl jos vyras išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo. Antrą kartą jo stabdymas buvo tyčinis, stabdė specialiai, nes autobusas ir autobusiukas jau buvo nuvažiavę. Tai buvo greitas stabdymas, nes ji tikrai būtų atsitrenkusi, iškart po šio įvykio ji buvo šoke. Tvirtina savo paaiškinimus, esančius byloje.

Dėl pažeidimų numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. be kita ko nustatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. be kita ko nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia administracinę atsakomybę.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad įvažiuojant į pagrindinį kelią turėjo praleisti juo važiuojančias transporto priemones, matė, kad tuo metu pagrindiniu keliu važiavo trys transporto priemonės, dvi iš jų praleido, o esant didesniam atstumui tarp antrojo ir trečiojo automobilių, prieš trečiąjį automobilį išvažiavo į pagrindinį kelią, tarp automobilių buvo 10-12 metrų atstumas, todėl jis avarinės situacijos nesukėlė, šiam automobiliui nereikėjo nei staigiai stabdyti, nei pavojingai manevruoti, gal truputį pristabdyti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą konstatuoja, kad R. K. 2013-06-05, apie 07.10 val., vairuodamas transporto priemonę šalutiniu keliu, įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą nevykdė kelio ženklo „203“ reikalavimo, tuo priversdamas pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, vengiant susidūrimo, staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, sudarydamas pavojingą situaciją ir sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 158 p. Pareiškėjas savo kaltę iš dalies pripažino ir nurodė, kad galbūt pagrindiniu keliu važiavęs automobilis turėjo šiek tiek pristabdyti. Teisme apklaustas pareiškėjas bei liudytojai nurodė, kad pareiškėjui įvažiavus į sankryžą, tarp automobilių buvo 10-12 metrų atstumas, todėl teismas laiko, kad pareiškėjas turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusią transporto priemonę. Liudytojai nurodė, kad dėl šio pažeidimo automobilio vairuotoja turėjo staigiai stabdyti, šie jų paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški, atitinka jų byloje esančius paaiškinimus, taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojai galėtų siekti apkalbėti pareiškėją, jam pakenkti, ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

Teismas konstatuoja, kad R. K. administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d. patrauktas pagrįstai, nutarime nurodytos nuobaudos už šiuos pažeidimus yra adekvačios padarytiems pažeidimams, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes jam paskirtos straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos.

Dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia administracinę atsakomybę.

R. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, tuo priversdamas važiuojančią transporto priemonę vengiant susidūrimo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojų kitų eismų dalyvių sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad įvažiavęs į sankryžą nekreipė dėmesio į iš paskos važiavusio automobilio signalizavimą, tačiau maždaug už 20 metrų jam reikėjo įvažiuoti į kitą pagrindinį kelią, todėl jis pristabdė, o iš paskos važiavęs automobilis vėl pradėjo signalizuoti, tuomet jis nesupratęs ko iš jo norima, sustojo šalikelėje. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad pareiškėjui nebuvo jokio reikalo grubiai stabdyti, todėl mano, kad tai buvo sąmoningos situacijos sukėlimas t.y. chuliganiškas vairavimas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.

Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimą ir liudytojų parodymus sprendžia, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas R. K. tyčia staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, tuo priversdamas važiuojančią transporto priemonę vengiant susidūrimo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Kaip nurodyta nutarimo dalyje dėl pažeidimų numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d., teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojai galėtų siekti apkalbėti pareiškėją, jam pakenkti, ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo kaltė grindžiama išimtinai tik liudytojų subjektyviu suvokimu apie įvykio aplinkybes. Liudytojai nurodė, kad pareiškėjui stabdyti nebuvo būtina, tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė priešingai, teigdamas, kad už 20 metrų buvo įsukimas į kitą pagrindinį kelią, todėl jis turėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Aplinkybė kaip smarkiai pareiškėjas stabdė ir kiek tai buvo reikalinga, grindžiama vien tik liudytojų bei pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu. Teismas sprendžia, kad vien liudytojų nuomonė ir jų asmeninis situacijos suvokimas nėra pakankamas pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Teismas taip pat pažymi, kad kaip nurodė iš paskos važiavusio automobilio vairuotoja liudytoja V. K., ji buvo šoke, todėl teismas kritiškai vertina jos galimybę objektyviai įvertinti įvykio aplinkybes t.y. ar priešais važiavusio automobilio vairuotojas stabdė specialiai, nesant priežasties, kai tai nebūtina eismo saugumui.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas daro išvadą, kad R. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, 2013-06-25 pareigūno nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai, buvo pažeisti protingumo ir proporcingumo principai.

Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad R. K. 2013-06-05, apie 07.10 val., vairuodamas transporto priemonę šalutiniu keliu, įvažiuodamas į nelygiareikšmių kelių sankryžą nevykdė kelio ženklo „203“ reikalavimo, tuo priversdamas pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, vengiant susidūrimo, staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, sudarydamas pavojingą situaciją ir sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau byla dalyje dėl to, kad R. K. rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, iš chuliganiškų paskatų staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, tuo priversdamas važiuojančią transporto priemonę vengiant susidūrimo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojų kitų eismų dalyvių sveikatai ir gyvybei, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2013-06-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2706438-13 keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas

nutarė:

pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Evridikos Valuckienės 2013-06-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2706438-13 ir išdėstyti jį taip:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d. ir nubausti jį:

pagal ATPK 124¹ str. 2 d. – 200 Lt (dviejų šimtų litų) bauda;

pagal ATPK 124² str. 1 d. – 600 Lt (šešių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą R. K. paskirti 600 Lt (šešių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. R. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis