- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-1055-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00953-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., V. F. P., G. P., N. L., G. B., A. V., R. Č., A. Š., Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1526-836/2014 pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., V. F. P., G. P., N. L. (K.), G. B. (K.), A. V. (K.), R. Č. (K.), A. Š., A. Š., Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. 1937 metais padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo Nr. 02-6-67976797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ panaikinimo paduoti; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymą Nr. 02-6-67976797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“.
Pareiškėja nurodė, kad 1891-09-10 buvo pakrikštytas T. ir B. J. P. sūnus V.. Remiantis Kauno arkivyskupijos Kėdainių Dekanato Krakių šv. Mato parapijos santuokos liudijimu, 1926 m. susituokė V. P. ir J. B.. V. P. T. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. vyro V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), motina B. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė 17,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). B. P. turėjo keturis vaikus: V., A., V. ir L.. B. P. 1937 metais padovanojo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). V. P., jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią žemę, kurią dovanai gavo iš savo motinos Barboros, padovanojo savo sutuoktinei J. P.. Jai (J. B.) J. P. 1981-03-12 paliko testamentą, kuriame nurodė, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, t.y. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka J. B.. Kėdainių rajono valstybinės notarinės kontoros valstybinis notaras 1982 m. rugsėjo 16 d. išdavė jai (pareiškėjai) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į J. P. nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu J. P. kito nekilnojamojo turto neturėjo. B. P. įstatyminiams įpėdiniams yra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus: V. P. - 4,68 ha, V. F. P. - 3,66 ha, M. K. - 4,23 ha, G. P. - 0,62 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Į V. P. žemės sklypą niekam nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti, kad ji galėtų pagal testamentą paveldėti J. P. nuosavybės teise priklausantį turtą. Be to, pareiškėja prašė atstatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad ji yra senyvo amžiaus, ligota, neišsilavinusi moteris. 2001-12-19 Šiaulių ligoninėje jai buvo atlikta TUR operacija. Nuo 1981 m. jai yra diagnozuotas chroninis radikulitas. 1984 m. ji patyrė sunkią traumą, todėl buvo jai atlikta blauzdos operacija, pooperacinis gydymas truko ilgai. 1990-1991 m. jai diagnozuotas stuburo juosmeninės ir kaklinės dalies slankstelių kalkėjimas. 1994 m. buvo ambulatoriškai gydoma dėl nuolatinių galvos skausmų. 2001 m. chirurginiame skyriuje ji gydėsi dėl stripraus krūtinės ląstos sumušimo; 2008 m. buvo nustatyta padidinto kraujospūdžio liga; 2009 m. kovą jai diagnozuotas akies uždegimas. Visos nurodytos sveikatos problemos ir jos senyvas amžius diktavo aplinkybes, kad pirmiausia ji turėjo rūpintis savo sveikata, o ne siekiamomis atkurti nuosavybės teisėmis. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 02-6-6797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ nusprendė neatkurti jai nuosavybės teisių į V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įstatymų nustatyta tvarka dėl šio įsakymo panaikinimo į teismą nesikreipė, nes jai nebuvo išaiškinta, kad minėtas įsakymas naikintinas. Ji yra garbaus amžiaus, specialiųjų teisinių žinių neturi. Aplinkybė, kad minėtas įsakymas jai sukuria teisines pasekmes, jai niekuomet nebuvo išaiškinta. Dėl to 2008-06-03 įsakymas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat buvo praleistas terminas šiam įsakymui apskųsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau Atkūrimo įstatymas) nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo
Teismo vertinimu, teigti, kad pareiškėja dėl tam tikrų priežasčių neturėjo galimybės tvarkyti reikalų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pati ar įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitus asmenis, nėra pagrindo, todėl sprendė, jog nėra pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėja J. B. 1999 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. arba P. J. apie 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad jau tada pareiškėja žinojo apie tai, jog trūksta tam tikrų dokumentų, kad toks prašymas galėtų būti patenkintas, nes kartu su prašymu nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises ar giminystės ryšį. Minėtą faktą patvirtina ir tai, kad pareiškėja J. B. 2000 m. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinį reikšmę turinti faktą, kad ji yra V. P. ir J. P. įvaikis nuo 1939 m. (Liteko duomenys, civilinė byla Nr. 2⁶ – 400/2000). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-04-04 nutartimi pareiškėjos J. B. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėja atsisakė savo reikalavimo, nurodydama, kad ji tik ištekėjusi prižiūrėjo J. P.. Taigi, pareiškėja dar 2000 m. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų nustatytas giminystės ryšys tarp jos bei J. ir V. P.. Patikslintame pareiškime ir pati pareiškėja nurodė, kad nuo 1999 m. periodiškai ir sistemingai kreipiasi į teismus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Įvertindamas minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo pakankamai ilgą laiką, t.y. keturis metus (nuo 1999 m. iki 2003 m. gruodžio 31 d.), pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų (I t., b.l. 40, 41) nėra nurodyta ligų, kurios būtų kliudę pareiškėjai pačiai ar per įgaliotus atstovus pateikti reikiamus dokumentus. Be to, 1999 m. pareiškėja pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, taigi, pareiškėjos sveikatos būklė ir teisinių žinių stoka jai nesukliudė pateikti prašymą. Nors pareiškėja buvo garbaus amžiaus, ir kaip pareiškėja nurodė blogos sveikatos būklės, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjai dar 2000 m. kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo. Byloje nėra pateikta ir jokių kitų įrodymų, kad įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus galiojimo metu egzistavo konkrečios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjai laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2008-01-14 Krakių seniūnijos žemėtvarkos skyriui nurodė, kad ,,neturi galimybių ieškoti P. žemės, prašo išspręsti tą reikalą valdžią" (II t., b.l. 121). Taigi, pareiškėja jau esant praleistam įstatymo nustatytam terminui atsisakė rinkti reikalingus įrodymus, nors pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams.
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Pareiškėjos reikalavimus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad B. P. 1937 m. padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei, kad V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas atmetė, konstatavęs, jog nėra pateikta jokių leistinų įrodymų žemės sklypų dovanojimo faktams nustatyti, taip pat nėra aiški šių sandorių sudarymo vieta, kokia forma šie sandoriai buvo sudaryti ir kitos sandorių sudarymo aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodytos dovanojimo sandorių sudarymo aplinkybės nesutampa su patikslintame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis: pareiškėja nurodo kitas sandorio šalis, kitokį dovanoto žemės sklypo plotą. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, į tai, kaip pareiškėja dėstė mintis, ji suprato, kad jei 5,5 ha buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl J. ir priklausė beveik pusė minėtos žemės. Teismas pažymėjo, kad iki žemės nacionalizacijos galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 109 – 117 straipsniuose buvo apibrėžta, jog santuoka neturi įtakos sutuoktinių nuosavybės teisėms, o X tomo 1 dalies 109 straipsnyje buvo nurodyta, jog santuoka nepadaro vyro ir žmonos turtų turėjimo bendra. Kituose pirmiau nurodyto Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado 108 – 117 straipsniuose buvo detaliau nurodyta, jog sutuoktiniai gali turėti ir dar įsigyti atskirą nuosavybę ar vienas kitam parduoti, dovanoti, ar kitaip perleisti savo turtą. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas reiškė, kad sutuoktinių nuosavybė nebuvo bendra jungtinė, todėl pripažino nepagrįstu pareiškėjos atstovės argumentą, kad V. P. ir J. P. žemę valdė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad iš 1998-12-21 archyvo pažymėjimo matyti, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, (duomenys neskelbtini) gyventojo P. V. buto – ūkio lape įrašyti: P. V., šeimos galva, ūkininkas, dirbantis žemės ūkyje, šeimininkas be samdinių; žmona P. J., dirbanti šeimos narė (I t., b.l. 21). Tačiau jokios detalesnės informacijos apie jų ūkį, valdytos žemės plotą nėra, todėl, teismo vertinimu, šių duomenų neužtenka įrodyti faktą, kad V. P. 1942 m. valdė būtent 5,00 ha žemės ir kad ta žemė buvo gauta būtent iš B. P.. Be to, teismas nurodė, kad minėtoje archyvo pažymoje nurodyta 1942 m. informacija, t.y. jau po nacionalizacijos turima informacija. Pareiškėja nurodė, kad prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ji įrodinės liudytojų parodymais, kuriuos įsipareigojo atsivesti pati, tačiau į teismo posėdį atvyko tik G. L.. Teismas pažymėjo, kad įrodinėti žemės sklypo pirkimo sandorius, žemės sklypo dovanojimo sandorius tik liudytojų parodymais, nesant rašytinių įrodymų, neatitiktų nei šiuo metu, nei sandorių sudarymo metu galiojusių teisės normų. Iki nacionalizacijos galiojęs Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado 1417 straipsnis tuometėje teismų praktikoje buvo aiškinamas kaip draudžiantis remtis liudytojų parodymais įrodinėjant nuosavybės teisės perleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-273/2011).
Dėl termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo Nr. 02-06-6797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ panaikinimo paduoti atnaujinimo
Teismas nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2008-06-03 įsakymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.) Nr. 02-06-6797 nutarė neatkurti nuosavybės teisių J. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos prašyme nurodyto žemės savininko V. P. 5,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 23). Pareiškėja, grįsdama termino skundui dėl šio įsakymo panaikinimo pateikti praleidimą, nurodė, jog ji yra garbaus amžiaus, specialiųjų teisinių žinių neturinti moteris, o aplinkybė, kad minėtas įsakymas jai sukuria teisines pasekmes, jai nebuvo išaiškinta. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad apie 2008-06-03 įsakymą žinojo, jo neskundė, nes ieškojo dokumentų archyvuose, rašė prašymus, tačiau jokio atsakymo negavo. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad ji nežinojusi, kad minėtas įsakymas jai sukuria teisines pasekmes, nėra pagrįstas, nes pati pareiškėja nurodė, kad sužinojusi apie minėtą įsakymą ieškojo dokumentų archyvuose, rašė prašymus. Be to, pareiškėja dar 1999 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. arba P. J. apie 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 19) ir jau tada pareiškėja siekė, kad jai kiltų teisinės pasekmės. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos garbus amžius, išsilavinimo lygis nėra veiksniai, kurie atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, galėtų būti pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Nenustatęs aplinkybių, jog pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) Nr. 02-06-6797 panaikinimo pateikti, todėl šį pareiškėjos reikalavimą atmetė.
Teismas sprendė, kad neatnaujinus termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) Nr. 02-06-6797 panaikinimo pateikti, atmetus pareiškėjos reikalavimus dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) Nr. 02-06-6797.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą pareiškimą patenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas neteisingas, nes ji buvo pateikusi visus turimus įrodymus, tačiau teismas nepakankamai įsigilino į juos ir padarė neteisingą išvadą atsisakydamas tenkinti pareiškimą, taip dar kartą pažeisdamas jos teises. Apeliantė tikėjosi, jog teismas priims jai palankų procesinį sprendimą, vadovaudamasis ne tik įstatymais, bet ir protingumo, sąžiningumo, kriterijais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus, pilnai atskleidė bylos esmę. Pareiškėja J. B. 1999-09-23 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. arba P. J. apie 5,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Tai reiškia, kad J. B. praleido įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Suinteresuotas asmuo mano, kad J. B. nurodytos termino praleidimo priežastys (amžius ir sveikatos problemos) negali būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėja 2008-01-14 Krakių seniūnijos žemėtvarkos skyriui nurodė, kad ,,neturi galimybių ieškoti P. žemės". Kauno apskrities viršininkas 2008-06-03 įsakymu ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą" nusprendė neatkurti nuosavybės teisių J. B. į jos prašyme nurodyto žemės savininko V. P. 5,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šio įsakymo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo dienos. J. B. praleido įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjos nurodytos priežastys (amžius bei teisinių žinių stoka), dėl kurių ji praleido terminą skundui paduoti yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažintos svarbiomis. Aktyvių veiksmų kreipiantis į teismą pareiškėja ėmėsi tik 2011 m., praėjus trejiems metams po skundžiamo įsakymo priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad B. P. 1937 m. padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą. Pareiškime nenurodyta, iš kur V. P. gavo dar 0,50 ha žemės plotą. B. P. nuosavybės teise valdė 14,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (archyvinis pagrindas F.1250, A4, B4/404). Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. P. žemę pateikė A. Š. (4,67 ha), M. K. (4,67 ha) ir V. P. (4,68 ha). M. K. nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. P. jai tenkančią žemės sklypo dalį atkurta Kauno apskrities viršininko 2007-03-26 sprendimu Nr. 53-22883 ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 53-22554. V. P. nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. P. jam tenkančią žemės sklypo dalį atkurta Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 53-22856. A. Š. teisę į nuosavybės teisės atstatymą iš jai priklausančios buvusios savininkės B. P. žemės sklypo dalies 2,33 ha 1999 m. gruodžio 2 d. sutartimi perleido V. F. P.. V. F. P. nuosavybės teisė į šią žemę atkurta Kauno apskrities viršininko 2007-05-15 sprendimu Nr. 53-21159 ir Kauno apskrities viršininko 2007-10-09 sprendimu Nr. 53-23129. A. Š. parengta Kauno apskrities viršininko 2002-12-05 išvada Nr. 5336 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Minėtų sprendimų J. B. neginčija.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys V. P., V. F. P., N. L., G. B., A. V., R. Č., A. Š. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad B. P. savo sūnui V. P. 1937 m. padovanojo 5,00 ha žemės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis V. P. buvo ne vienintelis B. P. vaikas ir į tai, kad žinių apie kitiems B. P. vaikams tuo pačiu metu dovanotą turtą nėra, šis faktas mažai tikėtinas. Visiškai nėra žinoma, kodėl B. P. turėjo dovanoti būtent savo sūnui V. P. žemės sklypą, kai kitiems savo vaikams tuo pačiu metu nieko nedovanojo. Byloje pateiktuose dokumentuose tik nurodoma, kad 1942 m. yra užregistruotas ūkininkas V. P. su savo žmona J. P., tačiau jokių žinių apie jų ūkį, ūkio dydį ir valdytos žemės plotą nėra, todėl šių duomenų neužtenka įrodyti faktą, kad V. P. 1942 m. valdė būtent 5,00 ha žemės, gautus būtent iš B. P.. Antra, nėra jokių įrodymų, kad V. P. savo žmonai neva turėtus 5,00 ha žemės būtų kažkada padovanojęs. Bylos duomenimis V. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šis dovanojimo sandoris privalėjo būti sudarytas laikotarpyje nuo 1937 m. iki 1946 m. Iš 1942 m. padaryto įrašo matyti, kad tais metais ūkininkų knygoje buvo įrašytas V. P., todėl tikėtina, kad tuo metu visa jo turima žemė buvo registruota būtent jo vardu. Byloje pareiškėja nėra pateikusi jokių duomenų kada ir kodėl V. P. turėjo dovanoti savo turimą žemę žmonai J., nežinomi tokio galimo elgesio motyvai. Atsižvelgiant į tai, kad šias bylos aplinkybes pareiškėja įrodinėjo tik liudytojų parodymais, jokie kiti byloje esantys duomenys jų nepatvirtina, todėl šių faktų byloje įrodyti pareiškėjai nepavyko. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, laikydamas, kad tikimybė, jog pareiškėjos nurodyti faktai egzistavo yra mažesnė, nei kad atitinkami faktai neegzistavo. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisėms ir giminystėms ryšiams patvirtinti. Pareiškėjai minėtas terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., todėl yra praleistas daugiau nei dešimt metų. Byloje pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, kodėl daugiau kaip dešimt metų nesugebėjo surinkti reikiamų įrodymų. Pareiškėjos motyvai dėl jos sveikatos būklės yra atmestini, nes 1999 m. ji nepaisant neva blogos jos sveikatos būklės ir visiško teisinio neišprusimo sugebėjo pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, nuo kurio turėjo keturis metus, per kuriuos galėjo laiku pateikti reikalingus įrodymus ir kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos praleistas dokumentų pateikimo terminas yra nepateisinamai ilgas ir yra lygus bendrajai ieškinio senačiai. Nėra byloje duomenų, kad pareiškėja visus dešimt metų nebūtų turėjusi objektyvios galimybės ginti savo pažeistas teises. Pareiškėjos argumentas, kad Kauno apskrities viršininko įsakymo 2008-06-03 įsakymo apskundimo terminą ji praleido neva dėl to, kad nesuprato, jog šis dokumentas sukelia jai teisines pasekmes, yra absurdiškas, nes manytina, kad jei apskrities viršininko įsakymas būtų palankus pareiškėjos atžvilgiu, ji būtų pasinaudojusi visomis šio įsakymo sukeliamomis pareiškėjai naudingomis teisinėmis pasekmėmis. Be to, pareiškėja savo veiksmais (pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimu) siekė sukelti būtent teisines pasekmes, todėl jos argumentai, kad ji nežinojusi, jog tokios pasekmės galėjo kilti, yra abejotini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė šias faktines aplinkybes: Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde Krakių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1891 m. rugsėjo 10 d. pakrikštytas T. ir B. (iki santuokos J.) P. sūnus V., gim. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 14). V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 16), J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 17). B. P. nuosavybės teise valdė 14,02 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 14). B. P. turėjo keturis vaikus: V., A., V. ir L. 1981-03-12 testamentu J. P. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, t.y. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko J. B. (I t., b.l. 9). Kėdainių valstybinės notarės kontoros valstybinė notarė 1982-09-16 išdavė J. B. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į J. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Nustatytais terminais prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. P. žemę pateikė A. Š. (4,67 ha), M. K. (4,67 ha) ir V. P. (4,68 ha). M. K. nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. P. jai tenkančią žemės sklypo dalį atkurta Kauno apskrities viršininko 2007-03-26 sprendimu Nr. 53-22883 ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 53-22554 (II t., b.l. 122, 123). V. P. nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. P. jam tenkančią žemės sklypo dalį atkurta Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 53-22856 (II t., b.l. 124). 1999 m. gruodžio 2 d. sutartimi A. Š. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą iš jai priklausančios buvusios savininkės B. P. žemės sklypo dalį 2,33 ha, esančios (duomenys neskelbtini) perleido V. F. P. (II t., b.l. 125). V. F. P. nuosavybės teisė į minėtą žemę atkurta Kauno apskrities viršininko 2007-05-15 sprendimu Nr. 53-21159 ir Kauno apskrities viršininko 2007-10-09 sprendimu Nr. 53-23129 (II t., b.l. 126, 127). A. Š. parengta Kauno apskrities viršininko 2002-12-05 išvada Nr. 5336 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (II t., b. l. 128).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja J. B. pateiktu (patikslintu) pareiškimu (2 t. b. l. 74-77) prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. 1937 metais padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo Nr. 02-6-67976797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ panaikinimo paduoti; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 02-6-67976797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškimą atmetė (3 t. b.l. 21-29). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija pareiškėja J. B., esminiai apeliacinio skundo (3 t. b. l. 47-50) argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinamai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes byloje.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas svarbias byloje aplinkybes, tinkamai jas įvertino, teisingai aiškino taikė įstatymų nuostatas, nustatančius juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismo sprendimo išvados atitinka bylos aplinkybes, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo išvadomis, jog byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, todėl byloje nebuvo pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą. Iš suriktų byloje įrodymų visumos matyti, kad pareiškėja 1999 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. arba P. J. apie 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 121). Iš minėto prašymo matyti, kad jau tada pareiškėja žinojo apie tai, kad trūksta tam tikrų dokumentų, nes kartu su prašymu nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodymas. Šias išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja J. B. 2000 m. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinį reikšmę turinti faktą, kad ji yra V. P. ir J. P. įvaikis nuo 1939 m. (Liteko duomenys, civilinė byla Nr. 2⁶ – 400/2000). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-04-04 nutartimi pareiškėjos J. B. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėja J. B. atsisakė savo reikalavimo, nurodydama, kad ji tik ištekėjusi prižiūrėjo J. P.. Įvertinant minėtas aplinkybes pareiškėja turėjo pakankamai ilgą laiką, t.y. keturiolika metų (nuo 1999 m. iki 2003 m. gruodžio 31 d.), pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Įvertinant tokį ilgą nustatyto termino praleidimo laikotarpį, pareiškėjos nurodomos priežastys negali būti pagrindu atnaujinti prašomą terminą. Dėl to skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados šioje ginčo dalyje yra pagrįstos ir teisingos.
Kauno apygardos teismas sutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo išvadomis ir motyvais, kuriais atmestas pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. 1937 metais padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu asmuo nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialines teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas. Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių žemės sklypų dovanojimo faktus, pareiškėja nepateikė. Nėra nurodoma ir šių sandorių sudarymo vieta, aplinkybės, kokia forma šie sandoriai buvo sudaryti ir kitos sandorių sudarymo aplinkybės. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus pareiškėjos rašytinus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes nepasitvirtino.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno apskrities viršininkas 2008-06-03 įsakymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)) Nr. 02-06-6797 nutarė neatkurti nuosavybės teisių J. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos prašyme nurodyto žemės savininko V. P. 5,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 23). Apie šį aktą pareiškėjai, kaip ji pati nurodė bylą nagrinėjant Kėdainių rajono apylinkės teismo posėdyje, buvo žinoma tuoj pat po jo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji yra garbaus amžiaus, specialiųjų teisinių žinių neturinti moteris, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo atnaujinti prašomą terminą.
Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.