- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2-1526-836/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00953-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., V. F. P., G. P., N. L., G. B., A. V., R. Č., A. Š., Nacionalinei žemės tarnybos prie ŽŪM Kėdainių
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant pareiškėjai J. B., jos atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kėdainių skyriaus atstovei E. N. – Z., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. P., V. F. P., G. P., N. L. (K.), G. B. (K.), A. V. (K.), R. Č. (K.), A. Š., A. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., V. F. P., G. P., N. L. (K.), G. B. (K.), A. V. (K.), R. Č. (K.), A. Š., A. Š., Nacionalinei žemės tarnybos prie ŽŪM Kėdainių žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. B. pateiktu patikslintu pareiškimu prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. 1937 metais padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje, atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo Nr. 02-6-67976797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ panaikinimo paduoti; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 02-6-67976797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Pareiškėja nurodė, kad 1891-09-10 buvo pakrikštytas T. ir B. J. P. sūnus V. Remiantis Kauno arkivyskupijos Kėdainių Dekanato (duomenys neskelbtini) parapijos santuokos liudijimu, 1926 susituokė V. P. ir J. B.. V. P. T. mirė 1946-03-22. J. P. mirė 1982-01-15. J. P. vyro V. P., mirusio 1946-03-22, motina B. P. (mirusi 1938-07-25) nuosavybės teise valdė 17,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje. B. P. turėjo keturis vaikus: V., A., V. ir L. B. P. 1937 metais padovanojo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje. V. P., jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusią žemę, kurią dovanai gavo iš savo motinos B., padovanojo savo sutuoktinei J. P.. Jai (J. B.) J. P. 1981-03-12 paliko testamentą, kuriame nurodė, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, t.y. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k., palieka J. B.. Kėdainių rajono valstybinės notarinės kontoros valstybinis notaras 1982 m. rugsėjo 16 d. išdavė jai (J. B.) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į J. P. nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę, esančius Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) k. Tuo metu J. P. kito nekilnojamojo turto neturėjo. 1991 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatė, kad Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas. Lietuvos Respublikos piliečiams atkuriamos: turto savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, piliečiams, kurių turtas nėra iki 1940 m. birželio 15 d. okupacijos išvaržytas ar įkeistas. B. P. įstatyminiams įpėdiniams yra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus: V. P. - 4,68 ha, V. F. P. - 3,66 ha, M. K. - 4,23 ha, G. P. - 0,62 ha, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. sav. Į V. P. žemės sklypą niekam nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti, kad ji galėtų pagal testamentą paveldėti J. P. nuosavybės teise priklausantį turtą. Be to, ji prašo teismą atstatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Ji yra senyvo amžiaus, ligota, neišsilavinusi moteris. 2001-12-19 Šiaulių ligoninėje jai buvo atlikta TUR operacija. Nuo 1981 m. jai yra diagnozuotas chroninis radikulitas. 1984 m. ji patyrė sunkią traumą, todėl buvo jai atlikta blauzdos operacija, pooperacinis gydymas truko ilgai. 1990-1991 m. diagnozuotas stuburo juosmeninės ir kaklinės dalies slankstelių kalkėjimas. 1994 m. ji buvo ambulatoriškai gydoma dėl nuolatinių galvos skausmų. 2001 m. chirurginiame skyriuje ji gydėsi dėl stripraus krūtinės ląstos sumušimo; 2008 m. buvo nustatyta padidinto kraujospūdžio liga; 2009 m. kovą jai diagnozuotas akies uždegimas. Visos nurodytos sveikatos problemos ir jos senyvas amžius diktavo aplinkybes, kad pirmiausia ji turėjo rūpintis savo sveikata, o ne siekiamomis atkurti nuosavybės teisėmis. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 02-6-6797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ nusprendė neatkurti jai nuosavybės teisių į V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių raj. Įstatymų nustatyta tvarka dėl šio įsakymo panaikinimo į teismą nesikreipė, nes jai nebuvo išaiškinta, kad minėtas įsakymas naikintinas. Ji yra garbaus amžiaus, specialiųjų teisinių žinių neturi. Aplinkybė, kad minėtas įsakymas jai sukuria teisines pasekmes, jai niekuomet nebuvo išaiškinta. Dėl to 2008-06-03 įsakymas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat buvo praleistas terminas šiam įsakymui apskųsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. B. paaiškino, kad prašo J. P. žemės. J. su V. P. gyveno susituokę (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Jai (J. B.) 1959 m. atvykus pas vyrą F. B., ji susipažino su J. P.. V. P. jau buvo miręs. P.ai vaikų neturėjo. Jos ir J. P. giminystės ryšiai nesiejo. J. P. testamentu jai paliko visą savo turtą: sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., ir 25 arus žemės. Ji B. P. vaikų nepažinojo. J. P. valdė 5 ha žemės: iš dvaro gavo 3 ha žemės, 2,50 ha žemės gavo iš B. P.. Minėta žemė buvo (duomenys neskelbtini) k. Nurodė, kad B. P. padovanojo J. P. žemę. B. iš viso turėjo 17 ha žemės, kurią išdalino V. P., V. F. P., kuri žemę pardavė. B. turėjo keturis vaikus. Iš viso atkurta keturiems asmenims žemė. Pareiškėja nežino, ar kitiems vaikams ji dovanojo žemę. Pareiškėja norėtų nors 2,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., kurią B. P. padovanojo J.. Paaiškino, kad 1937 m. B. padovanojo J. žemę. Ji nežino, ar buvo sudaryta rašytinė sutartis. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad V. P. dovanojo savo žmonai 5,5 ha prieš 1940 m.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė palaikė pateiktą patikslintą pareiškimą ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad patikslintame pareiškime 4 ir 5 reikalavime įrašytas klaidingas įsakymo numeris, nes padaryta techninė klaida, t.y. 6797 skaičiai yra pakartoti du kartus. Nurodė, kad pareiškėja davė nenuoseklius paaiškinimus, nurodydama tai 2,5 ha, tai 5,5 ha. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, į tai, kaip pareiškėja dėstė mintis, ji suprato, kad jei 5,5 ha buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl J. ir priklausė dalis, beveik pusė minėtos žemės. Prašo nagrinėti bylą tokioje apimtyje, kaip surašytas patikslintas pareiškimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Kėdainių skyrius pateiktu atsiliepimu nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja J. B. 1999-09-23 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. arba P. J. apie 5,00 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., tačiau nepateikė nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Tai reiškia, kad J. B. praleido įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Suinteresuotas asmuo mano, kad J. B. nurodytos termino praleidimo priežastys (amžius ir sveikatos problemos) negali būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėja 2008-01-14 (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyriui nurodė, kad ,,neturi galimybių ieškoti P. žemės". Kauno apskrities viršininkas 2008-06-03 įsakymu ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą" nusprendė neatkurti nuosavybės teisių J. B. į jos prašyme nurodyto žemės savininko V. P. 5,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. Pareiškėja šio įsakymo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo dienos. J. B. praleido įstatymų nustatytą terminą skundui paduoti. Pareiškėjos nurodytos priežastys (amžius bei teisinių žinių stoka), dėl kurių ji praleido terminą skundui paduoti yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažintos svarbiomis. Aktyvių veiksmų kreipiantis į teismą pareiškėja ėmėsi tik 2011 m., praėjus trejiems metams po skundžiamo įsakymo priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad B. P. 1937 m. padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje, V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą. Pareiškime nenurodyta, iš kur V. P. gavo dar 0,50 ha žemės plotą. B. P. nuosavybės teise valdė 14,02 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje (archyvinis pagrindas F.1250, A4, B4/404). Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. P. žemę pateikė A. Š. (4,67 ha), M. K. (4,67 ha) ir V. P. (4,68 ha). M. K. nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. P. jai tenkančią žemės sklypo dalį atkurta Kauno apskrities viršininko 2007-03-26 sprendimu Nr. 53-22883 ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 53-22554. V. P. nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. P. jam tenkančią žemės sklypo dalį atkurta Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 53-22856. A. Š. teisę į nuosavybės teisės atstatymą iš jai priklausančios buvusios savininkės B. P. žemės sklypo dalies 2,33 ha 1999 m. gruodžio 2 d. sutartimi perleido V. F. P.. V. F. P. nuosavybės teisė į šią žemę atkurta Kauno apskrities viršininko 2007-05-15 sprendimu Nr. 53-21159 ir Kauno apskrities viršininko 2007-10-09 sprendimu Nr. 53-23129. A. Š. parengta Kauno apskrities viršininko 2002-12-05 išvada Nr. 5336 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Minėtų sprendimų J. B. neginčija (II t., b.l. 114-118).
Suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM Kėdainių skyriaus atstovė E. N. – Z. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su patikslintu pareiškimu motyvus. Papildomai nurodė, kad pareiškėja prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisė į šią žemę yra atkurta kitiems piliečiams, yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurių pareiškėja neginčija. Pagal senovinius nuosavybės teisę įrodančius dokumentus B. P. turėjo 14,02 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. (pagal dabartinį administracinį suskirstymą). Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. P. žemę pateikė trys pretendentai: M. K., V. P., A. Š.. Dalinant jiems visiems žemę gavosi 4,68 ha arba 4,67 ha priklausomai nuo apvalinimo. M. K. atkurta į visą jai tenkančią dalį, V. P. atkurta nuosavybės teisė į visą jam tenkančią dalį, A. Š. iš jai priklausančių 4,67 ha: 2,33 ha perleidimo sutartimi teisę atkurti nuosavybės teises perleido V. F. P.. V. F. P. į 2,33 ha yra atkurta nuosavybės teisė Kauno apskrities viršininko sprendimais. V. F. P. pateiktais sprendimais yra atkurta nuosavybės teisė ne tik į B. P. žemę, bet ir V., V., A., L. P. žemę. Bendroje sumoje V. F. P. priklausė 3,66 ha žemės: 2,33 ha iš B. žemės ir 1,33 ha iš V., V., A., L. P. žemės. 2007-05-15 sprendimu V. F. P. atkurta nuosavybės teisė į 2,8 ha, 2007-10-09 sprendimu yra atkurta nuosavybės teisė į 0,86 ha žemės. Taigi į visą V. F. P. tenkančią dalį iš B. P. ir V., V., A., L. P. žemės yra atkurta nuosavybės teisė. Š. liko 2,34 ha, t.y. ta dalis dėl kurios jai yra parengta išvada, kuri yra nenuginčyta ir įsigaliojusi. Į visą B. P. žemę yra atkurta nuosavybės teisė, t.y. priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o dėl 2, 34 ha yra parengta išvada, kad priimti sprendimą. Pagal turimus archyvinius dokumentus nėra duomenų, kad V. P. ir J. P. turėtų žemės.
Suinteresuotas asmuo V. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai. Teismui pateiktame atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu pareiškimu nesutinka. Visų pirma nėra jokių įrodymų, kad B. P. savo sūnui V. P. 1937 m. padovanojo 5,00 ha žemės. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis V. P. buvo ne vienintelis B. P. vaikas ir į tai, kad žinių apie kitiems B. P. vaikams tuo pačiu metu dovanotą turtą nėra, šis faktas mažai tikėtinas. Visiškai nėra žinoma, kodėl B. P. turėjo dovanoti būtent savo sūnui V. P. žemės sklypą, kai kitiems savo vaikams tuo pačiu metu nieko nedovanojo. Byloje pateiktuose dokumentuose tik nurodoma, kad 1942 m. yra užregistruotas ūkininkas V. P. su savo žmona J. P., tačiau jokių žinių apie jų ūkį, ūkio dydį ir valdytos žemės plotą nėra, todėl šių duomenų neužtenka įrodyti faktą, kad V. P. 1942 m. valdė būtent 5,00 ha žemės, gautus būtent iš B. P.. Antra, nėra jokių įrodymų, kad V. P. savo žmonai neva turėtus 5,00 ha žemės būtų kažkada padovanojęs. Bylos duomenimis V. P. mirė 1946-03-22, todėl šis dovanojimo sandoris privalėjo būti sudarytas laikotarpyje nuo 1937 m. iki 1946 m. Iš 1942 m. padaryto įrašo matyti, kad tais metais ūkininkų knygoje buvo įrašytas V. P., todėl tikėtina, kad tuo metu visa jo turima žemė buvo registruota būtent jo vardu. Byloje pareiškėja nėra pateikusi jokių duomenų kada ir kodėl V. P. turėjo dovanoti savo turimą žemę žmonai J., nežinomi tokio galimo elgesio motyvai. Atsižvelgiant į tai, kad šias bylos aplinkybes pareiškėja įrodinės tik liudytojų parodymais, jokie kiti byloje esantys duomenys jų nepatvirtina, prašo teismo netenkinti pareiškėjos prašymo ir juridinių faktų nenustatyti. Taip pat prašo teismo netenkinti pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisėms ir giminystėms ryšiams patvirtinti. Pareiškėjai minėtas terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., todėl yra praleistas daugiau nei dešimt metų. Byloje pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, kodėl daugiau kaip dešimt metų nesugebėjo surinkti reikiamų įrodymų. Pareiškėjos motyvai dėl jos sveikatos būklės yra atmestini, nes 1999 m. ji nepaisant neva blogos jos sveikatos būklės ir visiško teisinio neišprusimo sugebėjo pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, nuo kurio turėjo keturis metus, per kuriuos galėjo laiku pateikti reikalingus įrodymus ir kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos praleistas dokumentų pateikimo terminas yra nepateisinamai ilgas ir yra lygus bendrajai ieškinio senačiai. Nėra byloje duomenų, kad pareiškėja visus dešimt metų nebūtų turėjusi objektyvios galimybės ginti savo pažeistas teises. Taip pat prašo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl 2008-06-03 Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo. Pareiškėjos argumentas, kad minėto įsakymo apskundimo terminą ji praleido neva dėl to, kad nesuprato, jog šis dokumentas sukelia jai teisines pasekmes, yra absurdiškas, nes manytina, kad jei apskrities viršininko įsakymas būtų palankus pareiškėjos atžvilgiu, ji būtų pasinaudojusi visomis šio įsakymo sukeliamomis pareiškėjai naudingomis teisinėmis pasekmėmis. Be to, pareiškėja savo veiksmais (pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimu) siekė sukelti būtent teisines pasekmes, todėl jos argumentai, kad ji nežinojusi, jog tokios pasekmės galėjo kilti, yra abejotini. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (II t., b.l. 101-102).
Suinteresuoti asmenys R. Č., A. V., G. B., N. L., V. F. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktuose atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu pareiškimu nesutinka ir palaiko argumentus ir atsikirtimus išdėstytus suinteresuoto asmens V. P. atsiliepime, papildomų argumentų ir atsikirtimų neturi. Minėti suinteresuoti asmenys nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme jie nedalyvaus (b.l. 103 – 104, 105 – 106, 107 – 108, 109 – 110, 111 - 112).
Suinteresuoti asmenys G. P. ir A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo teismui nepateikė, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė.
Suinteresuotas asmuo A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, CPK 130 str. numatyta tvarka (b. l. 129). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo teismui nepateikė, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė.
Suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl, pareiškėjai neprieštaraujant, byla nagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1891 m. rugsėjo 10 d. pakrikštytas T. ir B. (iki santuokos J.) P.ų sūnus V., gim. 1891 m. rugsėjo 9 d., (duomenys neskelbtini) kaime (I t., b.l. 14). V. P. ir J. B. priėmė santuokos sakramentą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parapijoje 1926 metais (I t., b.l. 18). V. P. mirė 1946 m. kovo 22 d. (I t., b.l. 16), J. P. mirė 1982 m. sausio 15 d. (I t., b.l. 17). B. P. nuosavybės teise valdė 14,02 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje (II t., b.l. 14). Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad B. P. turėjo keturis vaikus: V., A., V. ir L. 1981-03-12 testamentu J. P. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, t.y. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k., paliko J. B. (I t., b.l. 9). Kėdainių valstybinės notarės kontoros valstybinė notarė 1982-09-16 išdavė J. B. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į J. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę, esančius Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini) k. (b.l. 19). Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad atkūrimo įstatymo nustatytais terminais prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. P. žemę pateikė A. Š. (4,67 ha), M. K. (4,67 ha) ir V. P. (4,68 ha). M. K. nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. P. jai tenkančią žemės sklypo dalį atkurta Kauno apskrities viršininko 2007-03-26 sprendimu Nr. 53-22883 ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 53-22554 (II t., b.l. 122, 123). V. P. nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. P. jam tenkančią žemės sklypo dalį atkurta Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 53-22856 (II t., b.l. 124). 1999 m. gruodžio 2 d. sutartimi A. Š. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą iš jai priklausančios buvusios savininkės B. P. žemės sklypo dalį 2,33 ha, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. perleido V. F. P. (II t., b.l. 125). V. F. P. nuosavybės teisė į minėtą žemę atkurta Kauno apskrities viršininko 2007-05-15 sprendimu Nr. 53-21159 ir Kauno apskrities viršininko 2007-10-09 sprendimu Nr. 53-23129 (II t., b.l. 126, 127). A. Š. parengta Kauno apskrities viršininko 2002-12-05 išvada Nr. 5336 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (II t., b.l. 128).
Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau Atkūrimo įstatymas) nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo, terminas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (apie 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261 912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Teismų praktikoje minėtas terminas atnaujinamas tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010). Pareiškėja J. B. 1999 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. arba P. J. apie 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valst., Kėdainių apskr. (II t., b.l. 121). Iš minėto prašymo matyti, kad jau tada pareiškėja žinojo apie tai, kad trūksta tam tikrų dokumentų, kad toks prašymas galėtų būti patenkintas, nes kartu su prašymu nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises ar giminystės ryšį. Minėtą faktą patvirtina ir tai, kad pareiškėja J. B. 2000 m. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinį reikšmę turinti faktą, kad ji yra V. P. ir J. P. įvaikis nuo 1939 m. (Liteko duomenys, civilinė byla Nr. 2⁶ – 400/2000). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-04-04 nutartimi pareiškėjos J. B. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėja J. B. atsisakė savo reikalavimo, nurodydama, kad ji tik ištekėjusi prižiūrėjo J. P.. Taigi pareiškėja dar 2000 m. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų nustatytas giminystės ryšys tarp jos bei J. ir V. P.. Patikslintame pareiškime ir pati pareiškėja nurodė, kad nuo 1999 m. periodiškai ir sistemingai kreipiasi į teismus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Įvertinant minėtas aplinkybes pareiškėja turėjo pakankamai ilgą laiką, t.y. keturis metus (nuo 1999 m. iki 2003 m. gruodžio 31 d.), pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos prašymas atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, ligota, neišsilavinusi moteris, nesusigaudanti painiuose įstatymų labirintuose ir priimamuose teisės aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, gyvenimas užsienyje, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Pareiškėjos pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų (I t., b.l. 40, 41) nėra nurodyta ligų, kurios būtų kliudę pareiškėjai pačiai ar per įgaliotus atstovus pateikti reikiamus dokumentus. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006). Be to, kaip jau buvo minėta, 1999 m. pareiškėja pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo, taigi pareiškėjos sveikatos būklė ir teisinių žinių stoka jai nesukliudė pateikti prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėja buvo garbaus amžiaus, ir kaip pareiškėja nurodė blogos sveikatos būklės, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjai dar 2000 m. kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo. Byloje nėra pateikta ir jokių kitų įrodymų, kad įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus galiojimo metu egzistavo konkrečios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjai laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus. Teismas pažymi, kad pareiškėja 2008-01-14 (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyriui nurodė, kad ,,neturi galimybių ieškoti P.ų žemės, prašo išspręsti tą reikalą valdžią" (II t., b.l. 121). Taigi pareiškėja jau esant praleistam įstatymo nustatytam terminui atsisakė rinkti reikalingus įrodymus, nors pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teigti, kad pareiškėja dėl tam tikrų priežasčių neturėjo galimybės tvarkyti reikalų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pati ar įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitus asmenis, nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą.
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad B. P. 1937 m. padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje bei, kad V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje. Pagal CPK 445 ir 447 straipsnių reikalavimus juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kai pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu asmuo nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas pagal sandorio metu ir jo sudarymo vietoje galiojusias materialines teisės normas, nustatančias tokio sandorio galiojimo sąlygas. Teismas pažymi, kad jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių žemės sklypų dovanojimo faktus, pareiškėja nepateikė. Nėra aiški šių sandorių sudarymo vieta, kokia forma šie sandoriai buvo sudaryti ir kitos sandorių sudarymo aplinkybės. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodo, kad B. P. 1937 m. padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, o V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą, tačiau nėra aišku, iš kur V. P. gavo dar 0,50 ha žemės plotą. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad norėtų nors 2,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., kurią B. P. padovanojo J.. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodytos dovanojimo sandorių sudarymo aplinkybės nesutampa su patikslintame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis: pareiškėja nurodo kitas sandorio šalis, kitokį dovanoto žemės sklypo plotą. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, į tai, kaip pareiškėja dėstė mintis, ji suprato, kad jei 5,5 ha buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl J. ir priklausė beveik pusė minėtos žemės. Teismas pažymi, kad iki žemės nacionalizacijos galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 109 – 117 straipsniuose buvo apibrėžta, jog santuoka neturi įtakos sutuoktinių nuosavybės teisėms. Būtent Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 109 straipsnyje buvo nurodyta, jog santuoka nepadaro vyro ir žmonos turtų turėjimo bendra. Kituose pirmiau nurodyto Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado 108 – 117 straipsniuose buvo detaliau nurodyta, jog sutuoktiniai gali turėti ir dar įsigyti atskirą nuosavybę ar vienas kitam parduoti, dovanoti, ar kitaip perleisti savo turtą. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškė, kad sutuoktinių nuosavybė nebuvo bendra jungtinė. Todėl nepagrįstas pareiškėjos atstovės argumentas, kad V. P. ir J. P. žemę valdė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Iš 1998-12-21 archyvo pažymėjimo matyti, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, Kėdainių apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo P. V. buto – ūkio lape įrašyti: P. V., šeimos galva, ūkininkas, dirbantis žemės ūkyje, šeimininkas be samdinių; žmona P. J., dirbanti šeimos narė (I t., b.l. 21). Tačiau jokios detalesnės informacijos apie jų ūkį, valdytos žemės plotą nėra, todėl šių duomenų neužtenka įrodyti faktą, kad V. P. 1942 m. valdė būtent 5,00 ha žemės ir kad ta žemė buvo gauta būtent iš B. P.. Be to, minėtoje archyvo pažymoje nurodyta 1942 m. informacija, t.y. jau po nacionalizacijos turima informacija. Pareiškėja nurodė, kad prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ji įrodinės liudytojų parodymais, kuriuos įsipareigojo atsivesti pati, tačiau į teismo posėdį atvyko tik G. L.. Teisme apklausta G. L. parodė, jog J. B. su vyru F. gyveno pas P. (duomenys neskelbtini) k. P. vardo neatsimena. Ji žino, kad B. prižiūrėjo P. P. turėjo žemės nuo vyro pusės. Žino, kad keturi broliai turėjo žemės ir ją pasidalino. Apie dovanojimo sandorius nieko paaiškinti negalėjo. Dėl S. T. ir A. Ž. apklausimo liudytojais pareiškėjos atstovė paaiškino, kad minėti asmenys yra garbaus amžiaus, sergantys, kurių pasveikimo data nėra žinoma, ligos rimtos: A. Ž. yra infarktas, S. T. yra operuojamas inkstas. Taip pat pareiškėjos atstovė nurodė, kad minėti asmenys yra apie 1924 – 1930 m. gimimo, todėl apie 1937 m. įvykusius sandorius tiesiogiai negalėjo žinoti, nes buvo 7 – 15 metų vaikai. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu nebuvo apsisprendusi, ar minėtus liudytojus ji nori apklausti, kada dėl jų sveikatos būklės ji galės juos atsivesti į teismo posėdį. Teismas pažymi, kad įrodinėti žemės sklypo pirkimo sandorius, žemės sklypo dovanojimo sandorius tik liudytojų parodymais, nesant rašytinių įrodymų, neatitiktų nei šiuo metu, nei sandorių sudarymo metu galiojusių teisės normų. Iki nacionalizacijos galiojęs Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado 1417 straipsnis tuometėje teismų praktikoje buvo aiškinamas kaip draudžiantis remtis liudytojų parodymais įrodinėjant nuosavybės teisės perleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-273/2011). Taigi byloje nėra pateikta jokių leistinų įrodymų žemės dovanojimo faktams nustatyti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimai nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad B. P. 1937 m. padovanojo savo sūnui V. P. 5,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje bei, kad V. P. padovanojo savo sutuoktinei J. P. 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Kėdainių apskrityje, atmestini.
Dėl termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo Nr. 02-06-6797 ,,Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ panaikinimo paduoti atnaujinimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno apskrities viršininkas 2008-06-03 įsakymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.) Nr. 02-06-6797 nutarė neatkurti nuosavybės teisių J. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., į jos prašyme nurodyto žemės savininko V. P. 5,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (I t., b.l. 23). Pareiškėja patikslintame pareiškime pripažįsta, kad ji terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.) Nr. 02-06-6797 panaikinimo pateikti praleido ir prašo praleistą terminą atnaujinti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-694/2010). Atitinkamai, numatytas teisinis reguliavimas lemia, kad, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėja, grįsdama termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.) Nr. 02-06-6797 panaikinimo pateikti praleidimą, nurodo, jog ji yra garbaus amžiaus, specialiųjų teisinių žinių neturinti moteris, o aplinkybė, kad minėtas įsakymas jai sukuria teisines pasekmes, jai nebuvo išaiškinta. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad apie 2008-06-03 įsakymą žinojo, jo neskundė, nes ieškojo dokumentų archyvuose, rašė prašymus, tačiau jokio atsakymo negavo. Taigi pareiškėjos argumentas, kad ji nežinojusi, kad minėtas įsakymas jai sukuria teisines pasekmes, nėra pagrįstas, nes pati pareiškėja nurodė, kad sužinojusi apie minėtą įsakymą ieškojo dokumentų archyvuose, rašė prašymus. Be to, pareiškėja dar 1999 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. V. arba P. J. apie 5,00 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) valst., Kėdainių apskr. (b.l. 19) ir jau tada pareiškėja siekė, kad jai kiltų teisinės pasekmės, todėl minėtas pareiškėjos argumentas abejotinas ir nepagrįstas. Pareiškėjos garbus amžius, išsilavinimo lygis nėra veiksniai, kurie atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, galėtų būti pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Taigi nenustačius aplinkybių, jog pareiškėja skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nėra pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.) Nr. 02-06-6797 panaikinimo pateikti, todėl šis pareiškėjos reikalavimas atmestinas.
Neatnaujinus termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.) Nr. 02-06-6797 panaikinimo pateikti, teismui atmetus pareiškėjos reikalavimus dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Kauno apskrities viršininko 2008-06-03 įsakymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Kėdainių r.) Nr. 02-06-6797. Taigi pareiškėjos reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo netenkintinas ir atmestinas.
Pareiškėja J. B. 2014-06-10 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 20). Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-11-27 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma yra 1013,11 Lt. Patikslintą pareiškimą atmetus, iš pareiškėjos priteistina ½ teismo turėtų pašto išlaidų valstybei – 107,99 Lt ir ½ antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei – 506,56 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 443 str. 6 d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, - bylos viršelis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263 str., 270 str., 275 str. 1 d., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprend ž i a:
patikslintą pareiškimą atmesti.
Priteisti iš J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 107,99 Lt (vieną šimtą septynis litus 99 ct) (31 eurą 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 506,56 Lt (penkis šimtus šešis litus 56 ct) (146 eurus 71 euro centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000; antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.