Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje bei teismo žinomais adresais ir įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2020 m. vasario 8 d. procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2020 m. kovo 10 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. iš atsakovui nuosavybės teise priklausiančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, nutrukus šalto vandens lanksčiai žarnelei, buvo užlietas ieškovės Turto draudimu (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 418304758) apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovė aplieto buto draudėjai G. B. išmokėjo 1 233 Eur draudimo išmoką ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovui, kaip buto savininkui. Atsakovas nei aplinkybių dėl įvykusio draudiminio įvykio nei pasikaičiotos žalos dydžio neginčijo. Ieškovė 2017 m. birželio 6 d. siuntė atsakovui pretenziją Nr. R0001856754 dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei jos reikalaujamą žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 1 233 Eur žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 233 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 28 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „ Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 1 233 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 233 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,58 Eur (penkių eurų ir 58 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.