Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui R. R. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. nustatyti, jog atsakovas R. R. yra vaiko G. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o G. P. yra R. R. biologinė dukra;

2. nustatyti dukters G. P. gyvenamąją vietą su motina G. P., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

3. nustatyti, kad R. R. su dukra G. P. bendrauja tik Lietuvos Respublikoje. Ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu susitaria dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, tačiau atsakovas privalo informuoti ieškovę raštu (sms žinute) prieš 7 kalendorines dienas iki atsakovo pageidaujamo bendravimo su dukra G. P.;

4. priteisti iš atsakovo R. R. laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos iki 2021 m. balandžio 30 d. išlaikymą dukrai G. P. po 200 Eur periodinių išmokų, šias lėšas pervedant į G. P. asmeninę banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą, arba sumokant perlaidos būdu. Išlaikymas mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos. Periodinių išmokų suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o nepilnametės dukters G. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti G. P.;

5. priteisti iš atsakovo R. R. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki dukters G. P. pilnametystės, išlaikymą dukrai G. P. po 250 Eur periodinių išmokų iki dukters G. P. pilnametystės šias lėšas pervedant į G. P. asmeninę banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą, arba sumokant perlaidos būdu. Išlaikymas mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos. Periodinių išmokų suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o nepilnametės dukters G. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti G. P..

Nurodo, kad su atsakovu susipažino būdami Jungtinėje Karalystėje. Esant nėščiai, šalys susipyko ir ji grįžo gyventi į Lietuvą, kur pagimdė dukrą G. P., o atsakovas R. R. liko gyventi ir gyvena iki šiol Jungtinėje Karalystėje. Kadangi šalys buvo susipykusios, tarpusavyje nebendravo. R. R. taip pat iki kol dukrai sukako 5 metai nebendravo su ja, tačiau visada pripažino, kad G. P. yra jo biologinė dukra. Kadangi dukra su mama (ieškove) gyveno Lietuvoje, o tėvas Anglijoje, nebuvo galimybių suderinti laiko, taip pat trūko ir pinigų, kad nuvykti pas notarą dėl tėvystės pripažinimo. Galiausiai nusprendus juridiškai nustatyti dukrai tėvystę, pasaulyje prasidėjo pandemija. Siekdami juridiškai tai įtvirtinti, šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismo prašė patvirtinti išimtinai dėl susidariusios situacijos pasaulyje, pandemijos, karantinų, tačiau teismas netenkino tokio prašymo ir nurodė šalims vykti pas notarą.

Ieškovės teigimu, vaikas turi žinoti savo biologinį tėvą ir su juo bendrauti. Dukra su tėvu kartais bendrauja internetu, vieną kartą buvo susitikę Lietuvoje. Dukra pažįsta atsakovo seserį, su kuria mielai ir dažnai bendrauja, pažįsta senelius iš tėvo pusės. Dukra žino, kas yra jos tėvas ir R. R. vadina tėvu. Ieškovės teigimu, R. R. pripažįsta, kad jis yra G. P. biologinis tėvas. Jis siunčia dukrai siuntinius (įvairius daiktus) iš Anglijos, taip pat perlaidom veda dukrai išlaikymą.

Taip pat ieškovė nurodo, kad dukra nuo pat gimimo gyveno su ja, jas sieja glaudūs emociniai ryšiai, atsakovas niekada neprieštaravo, jog jo dukra gyventų su mama, todėl mano, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būtų nustatyta su ja (motina). Dėl bendravimo tvarkos ieškovė nurodo, kad atsakovas gyvena užsienyje, Jungtinėje Karalystėje. Į Lietuvą grįžta labai retai, tik kartą per kelerius metus. Vaiko ir tėvo emociniai saitai nėra susiformavę, nėra pakankamai tvirti, todėl mano, kad yra pagrindas nustatyti jos siūlomą atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

Ieškovė nurodo, kad be dukters dar turi sūnų T. M., kurio susilaukė su sugyventiniu T. M.. T. M. lanko darželį, o dukra Gabija lanko mokyklą. Ji yra įrašyta į darbo ieškančių asmenų sąrašą. Su vaikais ir sugyventiniu nuomojasi butą, todėl moka nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas, kurios (visos išlaidos) yra dalinamos keturių asmenų šeimai. Dukrai yra reikalingas maistas, rūbai, apavas, higienos priemonės, taip pat yra reikalingos lėšos laisvalaikiui, lavinimuisi, mokslams, kai serga yra reikalingi vaistai, profilaktiškai vitaminai. Be abejo, reikalingi ir baldai, ir patalynė ir visa kita, kas reikalinga kiekvienam žmogui. Dukra turi telefoną, yra perkamos paslaugos juo naudotis. Šiuo metu vyksta nuotolinis mokymasis, buvo nupirktas planšetinis kompiuteris. Atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo proporcingai daugiau, nes ji (ieškovė) šiuo metu nedirba. Be to, jis neturi kitų vaikų, kitų išlaikytinių, dirba, yra darbingo amžiaus. Ieškovė pažymi, kad su atsakovu buvo sudarę taikos sutartį ir susitarę, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. teiks išlaikymą dukrai G. P. po 200 Eur periodinių išmokų. Taip pat buvo sutarę, kad R. R. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) – iki dukters pilnametystės, teiks išlaikymą dukrai po 250 Eur periodinių išmokų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad su ieškovė bendravo, draugavo, ji pastojo ir susilaukė dukters G. P.. Jis su ieškove susipyko, ieškovė išvyko gyventi į Lietuvą, jis liko gyventi Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena iki šiol. Į Lietuvą negrįžta. Atsakovas pripažįsta, kad dukra G. P. yra jo biologinė dukra, jis moka išlaikymą. Atsakovas nurodo, kad su ieškove buvo sudarę taikos sutartį, tačiau teismas jos netvirtino, nurodęs, kad taikos sutartis tokioje byloje nėra galima. Atsakovo teigimu, teismas nurodė, kad jie turi nuvykti pas notarą, tačiau jis į Lietuvą negrįš, o ieškovė taip pat neatvyks į Angliją.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, atsiliepimu bei teismo šaukime informavo, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildė, kad dėl karantino atsakovas negali grįžti į Lietuvą ir dėl tėvystės pripažinimo negali nueiti pas notarą. Patvirtino, kad atsakovas teikia išlaikymą dukrai, su vaiku bendrauja. Vaikas jį vadina tėčiu, atsakovas pripažįsta tėvystę.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad ginčo byloje nėra, atsakovas sutinka su ieškiniu, todėl institucija palaiko ieškovės reikalavimus. Pažymėjo, jog šeimoje nėra registruota vaiko teisių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad G. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. P. dukra. Gimimo įraše Nr. 174 tėvas nenurodytas. Nepilnamečio vaiko motina ieškovė G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl tėvystės nustatymo nepilnamečiam vaikui G. P. nėra. Atsakovas R. R. atsiliepimu pripažįsta tėvystę, nurodo, kad yra vaiko G. P. tėvas. Tokias aplinkybes šalys buvo nurodžiusios ir 2020 m. spalio 12 d. taikos sutartyje, kurią teikė teismui tvirtinti.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nors byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau vertinant tai, jog vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, spręstinas ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnametės G. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove G. P. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, į Lietuvą grįžta labai retai, vaiko ir tėvo emociniai saitai nėra susiformavę, todėl prašo nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atsiliepimu nepateikė, tačiau su ieškiniu sutiko visiškai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus bei išdėstytą reglamentavimą, teismo vertinimu, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus bei abiejų tėvų bendravimo galimybes ir pusiausvyrą, yra realiai įgyvendinama, be to, atsakovas savo siūlomos tvarkos teismui neteikė, atsiliepimu sutiko su ieškiniu, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2021 m. balandžio 30 d., po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) – dukros pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Nustatyta, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, šalių dukrą G. P. bei sūnų T. M.. Ieškovė ir vaikai gyvena kartu su sūnaus tėvu T. M.. Ieškovė šiuo metu nedirba. Ieškovė paaiškino, kad dukrai yra reikalingas išlaikymas, kurį sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, lėšos laisvalaikiui, lavinimuisi, mokslams, reikalingi vaistai, vitaminai, baldai, patalynė, taip pat patiria išlaidas už telefoną, planšetinį kompiuterį, būsto nuomą ir komunalinius mokesčius.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui, per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur, taigi tėvo išlaikymo, skiriamo vaikui, orientacinis dydis turėtų būti pusė šių sumų (atskaičius mokesčius), t. y. 200–250 Eur.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2021 m. balandžio 30 d., po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) – dukros pilnametystės. Atsakovas atsiliepimu su išlaikymu sutinka, ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas šiuo metu teikia išlaikymą dukrai po 200 Eur per mėnesį.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, į tai, kad atsakovas sutinka dėl ieškovės prašomo išlaikymo priteisimo, jis yra darbingo amžiaus, dirba ir gyvena užsienyje, taip pat į teisingumo, proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., po 250 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio). Išlaikymas mokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.

Už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 62 Eur ((200 Eur x 5 mėn. + 250 Eur x 7 mėn) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš viso iš atsakovo priteistina 137 Eur (75 Eur + 62 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl teisinės pagalbos priteisti neprašė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, jog R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti nepilnametės G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą su mama, G. P..

Nustatyti tokią atsakovo R. R. bendravimo tvarką su dukra G. P., gim. (duomenys neskelbtini):

1. R. R. su dukra G. P. bendrauja tik Lietuvos Respublikoje.

2. Motina G. P. ir tėvas R. R. bendru sutarimu susitaria dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, tačiau tėvas R. R. privalo informuoti motiną G. P. raštu (sms žinute) prieš 7 kalendorines dienas iki tėvo pageidaujamo bendravimo su dukra G. P..

Priteisti iš atsakovo R. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 8 d., iki 2021 m. balandžio 30 d., indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į G. P. asmeninę banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą, arba sumokant perlaidos būdu. Išlaikymą sumokėti už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti G. P..

Priteisti iš atsakovo R. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymą dukrai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini). dukros pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į G. P. asmeninę banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą, arba sumokant perlaidos būdu. Išlaikymą sumokėti už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirti G. P..

Priteisti iš atsakovo R. R. į valstybės biudžetą 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimo kopiją elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.