- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 1-7-906/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Civilinis ieškovas
- M. S.
- Kaltinamasis
- V. Ž.
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S. ir jo gynėjai adv. Virginijai Pargaliauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis specialų (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Ž. 2013 m. gegužės 25 d. tarp 1.30 – 3.00 val. Juodeikių k., Skuodo r., J. J. mamai priklausančios negyvenamos sodybos kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio parodymais – 1,45 promilių), lovoje gulinčiam bei miegančiam M. S. tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į kaklo sritį. M. S. atsikėlus, stovint prie lovos, V. Ž. tyčia jam vieną kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą ir nuo smūgio nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų, V. Ž. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 6 kartus ir ne mažiau kaip 10 kartų koja spyrė gulinčiam ant grindų M. S. į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajam išbėgus į lauką ir pargriuvus ant žemės, V. Ž., tęsdamas nusikalstamą veiką, išsiginė M. S. į lauką ir sugriebęs už megztinio įtempė į namo vidų. Kambaryje M. S. atsistojus, V. Ž. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, nuo smūgio nukentėjusiam pargriuvus ant grindų, V. Ž. ne mažiau kaip 10 kartų spyrė koja ir ne mažiau kaip 3 – 4 kartus kumščiais sudavė gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam M. S. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiam veido sumušimą su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, muštinę žaizdą apatinės lūpos srityje, dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairės šakos ir kairio kampo srityje, krūtinės ląstos sumušimą su daugybiniais linijiniais odos nubrozdinimais, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusio M. S. sveikatą.
Kaltinamasis V. Ž. iš dalies pripažino kaltę, sutinka, kad sumušė M. S., tačiau teigia sudavęs mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime ir nesutinka su nurodytu sveikatos sutrikdymo mastu. Kaltinamasis sutikęs duoti parodymus tik po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos parodė, kad 2013-05-24 vakare šventė draugo A. Ž. gimtadienį. Jo sesuo D. Ž. parašė SMS žinutę, pakvietė susitikti Juodeikių k. prie stotelės. Jis su A. Ž. nuėjo, ten sutiko D. Ž., J. J. ir K. S.. Jiems kalbantis merginos pradėjo sakyti, kad M. S. tą vakarą mušė J. J.. Tada jis su A. Ž. nuėjo į namą kur buvo M. S. pasakyti, kad nemuštų panelių. Priėjus prie namo A. Ž. nuėjo į tualetą, o jis įėjo į vidų, kambaryje degė šviesa. Mindaugas stovėjo atsirėmęs į stalą. Paklausė jo, kodėl mušė J. J.. Šis atsakė „kiek norėsiu, tiek ir mušiu“. M. S. norėjo jam trenkti, bet jis pasitraukė ir trenkė M. S. iš dešinės rankos, kumščiu į veidą ar galvą 2-3 kartus. M. S. nukrito ant žemės. Tada iš kojos spyrė 2 kartus į šonus - vieną kartą į nugarą ar koją, o kitas kur tiksliai negali pasakyti. Į galvą nebedaužė. Dar 2-3 kartus trenkė į veidą, kai šis atsistojo ir norėjo pabėgti. Teigia sugavęs ji už megztinio ir partempęs. Ką tuo metu darė A. Ž. nematė. M. S. tada nenukrito ant žemės. A. Ž. davė M. S. atsigerti ir parūkyti. M. S. išėjo į verandą ir rūkė, taip ir paliko ten. Jis su A. Ž. nuėjo į stotelę, merginų ten nebebuvo, toliau gėrė alų. Po kiek laiko, kai grįžo merginos, atėjo M. draugas ir paklausė, kuris yra V., pradėjo pulti ant viršaus dėl M. S. sumušimo. Kai atvažiavo greitoji jis nuėjau paklausti, ar nereikia padėti. Apsistumdė su M. S. draugais ir jis išėjo namo. Vėliau atvažiavo policija ir jį išsivežė. Nemano, kad dėl jo veiksmų, būtų buvusi reikalinga greitoji pagalba. Girdėjo, kad tą vakarą M. S. sumušė dar ir jo draugai. Gailisi dėl smūgių, bet nemano, kad tai įtakojo žandikaulio sulaužymą. Jo dėdė buvo nuėjęs pas M. S., pasiūlė 2000 Lt žalai atlyginti bet šis nesutiko. Pats nebandė tartis dėl žalos atlyginimo, neatsiprašė. Sutinka atlyginti turtinę žalą ir už gydymą 2000 Lt. Neturtinės žalos atlyginti nesutinka. Teigia, kad M. S. virto ne dėl jo smūgių, o todėl kad buvo girtas, žandikaulį galėjo susilaužyti virsdamas, jis nesudavė tokių smūgių dėl kurių būtų galėjęs lūžti žandikaulis. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo už sumušimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. parodė, kad 2013-05-25 naktį, apie 1-3 val., jis miegojo pas draugę J. J., Juodeikių k. Skuodo r. Su draugais buvau gėręs alaus ir liko ten miegoti. Šventė gal iki 23-24 val. J. J. išėjo pas drauges. A. V. Ž. su A. Ž. ir sudavė jam miegančiam. Pabudo nuo smūgio į galvą. Teigia nors ir buvo išgėręs, bet orientavosi. Pabudęs pamatė V. Ž. ir A. Ž.. Šviesa buvo įjungta. Nežino, iš kur jie atsidūrė, tik žino, kad jie netoliese šventė A. Ž. gimtadienį. Su jais yra buvęs konfliktas prieš du metus. Tačiau tą vakarą su jais nebendravo. V. Ž. pasakė, kad „prieš du metus mandri buvot“, mano, kad už tai norėjo atkeršyti. A. Ž. jam neleido gintis, saugojo V. Ž., tačiau teigia jo nelaikė, ir nieko nesakė, pretenzijų A. Ž. neturi. Smūgiai buvo iš kumščio į veidą, kiek tiksliai, negali pasakyti, veidą buvau užsidengęs. Stovinčiam sudavė vieną kartą, kai nukrito ant žemės, toliau mušė gulintį, pataikė ir į galvą, su kojom pradėjo spardyti. Sudavė ir spardė 10-15 katrų. Jis su rankom dengėsi galvą. Su kumščiais daugiausia kliuvo į galvą ir veido sritį. Su kojom kliuvo daugiausiai į nugarą. Kiek sudavė smūgių tiksliai negali pasakyti, tai truko gal apie 2-3 min. Kai atsistojo, pradėjo bėgti kraujas iš lūpų, prašė servetėlės ir atsigerti. V. Ž. įpylė jam sulčių. Kai jie abu buvo nusisukę jis išbėgo pro duris. Užkliuvo už šakos, apvirto. V. Ž. už megztinio įsitempė jį į kambarį ir vėl pradėjo spardyti. Smūgiavo dar rankomis, apie penkis kartus, ir kojomis panašiai penkis kartus. Mušė tame pačiame kambaryje, miegamajame. Jam bėgo kraujas iš prakirstos lūpos, buvo gumbas, nebesiorientavo, viskas skaudėjo. Parvykę draugai iškvietė greitąją, nuo to momento nieko nepamena. Skuodo ligoninėje išrašė siuntimą į Klaipėdos ligoninę ir ryte paleido namo. Tą rytą į Klaipėdos ligoninę nevyko, nes buvo savaitgalis, kentėjo dvi dienas iki pirmadienio. Pas gydytojus vyko pagrinde dėl žandikaulio. Nuvykus į Klaipėdos ligoninę tą pačią dieną, paguldė, padarė operaciją, surakino dantis. Mėnesį laiko maitinosi per šiaudelį, valgė skystas košes. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) . Nedarbingumo lapelis buvo tik dvi savaites. Netęsė nedarbingumo nes nebūtų gavęs pajamų. Gydymas užtruko mėnesį laiko, negalėjo prasižioti. Po dviejų savaičių nebeskaudėjo. Negalėjo kalbėti nes nebūtų gerai sugiję. Įtvarus nusiėmė pats po mėnesio, nes ant gydytojo lapelio buvo parašyta, kad po vieno mėnesio galima nusiimti. Po įvykio kaltinamojo nebuvo sutikęs, tik jo dėdė siūlė 2000 Lt. Jam padarytą žalą vertina 12000 Lt, už sveikatą, už kančias. Dalis tos sumos yra skirta turtinei žalai atlyginti, tačiau jis neturi įrodymų apie patirtą turtinę žalą. Jam reikėjo pirkti specialų maistą, košes, kurių vienos porcijos kaina – 4 lt, valgė tris kartus, taip pat pirko sultis. Iš viso maistui apie 600 mėn. Reikėjo pirkti specialų dantų valiklį, burnos higienai išleido apie 300 Lt. Suplėšytų drabužių kelnių ir megztinio vertė apie 400 Lt. Kelionei pas gydytojus išleido apie 60 Lt. Dėl nedarbingumo gavo mažiau pajamų. Negavo jokios nedarbingumo išmokos, nes įvykio metu buvau išgėręs. Dvi nedarbingumo savaites negavo jokių pajamų. Darbe vidutiniškai gauna 1500 Lt, todėl netektos pajamos apie 700 lt. Viso turtinė žala apie 2000 Lt. Neturtinę žalą už žandikaulio sulaužymą ir patirtus išgyvenimus vertina – 5000 Lt, už skausmą, kraują, praskeltą lūpą, spardymus į nugarą ir kitus išgyvenimus neturtinę žalą vertina – 4000 Lt.
Liudytoja J. J. parodė, kad nukentėjusysis M. S. yra jos vaikinas. 2013 m., gegužės gale, su draugais (duomenys neskelbtini) . šventė gimtadienį, po to grįžo į jos tėvų negyvenamą namą. Atėjo draugės D. Ž. ir K. S., atsinešė sidro. M. S. pyko, kad ji su draugėmis gėrė, šaukė ir ją pastūmė. D. jį nustūmė ir visos išėjo į lauką. Susitiko autobusų stotelėje su V. Ž. ir A. Ž.. Tada D. Ž. juokaudama pasakė, kad name guli „bulvių maišas“ ar „bokso kriaušė“ ir jie išėjo pasisveikinti su M. S.. Parėjo po 10-15 min., pasakė, kad „linksmai buvo“ ar „faina buvo“ ir išėjo dar kartą. Ji su draugėmis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Kai grįžo su draugais, įėjusi į kambarį pamatė M. S. kruviną, visi drabužiai buvo suplėšyti. Žadino jį, jis tik dejavo, visas virpėjo ir nieko nesakė iškvietė greitąją. M. S. visas veidas buvo kruvinas, lova taip pat, drabužiai suplėšyti, buvo tik su kelnėmis, buvo mėlynės ant veido ir nugaros. Ligoninėje kai peršvietė pasakė, kad žandikaulis lūžęs, jis jo nepajudino. Tą naktį, ligoninėje jį tik peršvietė ir suleido nuskausminamųjų, o pirmadienį jos tėtis jį nuvežė į Klaipėdą, ten paguldė į ligoninę, sudėjo įtvarus, kuriuos nešiojo daugiau negu mėnesį. Jis galėjo valgyti tik košelės per šiaudelį. Pati jam darė košes. Vienam pavalgymui, kainavo apie 5 Lt. Tai buvo tik kaip užkandis, jis iš tokio kiekio nepavalgydavo. Reikėjo apie 7 kartus per dieną košelių. Kai atvažiavo greitoji atėjo ir V. Ž., siūlė padėti išnešti M. S.. A. A. klausė kas sumušė M. S., V. Ž. prisipažino sumušęs. Jie atsisakė V. Ž. pagalbos paslaugų. Tą dieną M. S. kitų konfliktų neturėjo su niekuo nesimušė. M. S. nėra konfliktiška asmenybė, darbštus, jis nesivelia į muštynes. Vėliau ji skambino V. Ž. ir klausė ar dėl jos sumušė M. S., atsakė, kad pats taip norėjo.
Liudytoja D. Ž. yra kaltinamojo sesuo, sutikusi duoti parodymus, paaiškino, kad su drauge K. S. atvažiavo pas J. J., atsigerti sidro. M. S. gulėjo lovoje, iš burnos buvo išdribusios putos. Kai prabudo, tada iškilo konfliktas, J. J. norėjo išvaryti lauk M. S.. Matė, kad jam buvo patinusi lūpa. Teigia, kad J. J. jai buvo sakiusi, kad M. S. sumušė draugai su kuriais šventė, tačiau pripažįsta, kad ant M. S. veido sumušimų nematė. Ji apsistumdė su juo, trenkė du kartus delnu į veidą, kad nelįstų prie Jolantos. Nuo jo sudavimo kraujas nebėgo. Tada visos trys išėjo į stotį, o M. S. liko namuose. Į stotelę atėjo V. Ž. ir A. Ž.. Ji papasakojo, kad susistumdė su M. S., nes jis puolė ant J. J.. Sakė, kad „elgėsi kaip bokso kriaušė, nes puola ant savo merginos“. Draugai puolė sudrausminti jį, tačiau niekas jų neprašė. Nuėjo V. Ž. ir A. Ž. į sodybą ir grįžo už 10 min. Grįžę sakė, kad tik susistumdė. Paskui atvažiavo kiti draugai ir ji su draugėmis išvažiavome į kitą kaimą. V. Ž. ir A. Ž. liko stotelėje. Kada grįžo, nepamena. J. J. su draugais nuėjo namo, ji nėjau. M. S. draugai užsipuolė juos.
Liudytoja K. S. parodė, kad su V. Ž. yra draugai ir kaimynai su M. S. tik pažįstami. Ji nematė įvykio. Ji su D. Ž. nuvyko pas J. J.. gėrė sidrą. M. S. gulėjo lovoje, vėliau pabudo ir pradėjo bartis su Jolanta. J. J. norėjo išvaryti lauk M. S., nes turėjo atvažiuoti kiti draugai. Apie prieš tai buvusį konfliktą nieko negirdėjo. M. S. atrodė visiškai girtas. Paskui pradėjo vaikščioti ir nesąmones šnekėti, kaip girtas. Grasino, kad išeis, kad nusižudys. J. J. pyko, varė lauk, liepė miegoti, laikė kaklą prispaudusi. M. S. priešinosi, pradėjo ant J. J. pulti, keikti, stumdytis. D. Ž. pradėjo traukti jį nuo J. J. sudavė jam per veidą, nepamena delnu ar kumščiu. Kraujas nepradėjo bėgti. Paskui išėjo į stotelę draugų laukti. Ten atėjo V. Ž. ir A. Ž.. D. papasakojo apie susistumdymą, kad ant J. J. puolė. V. Ž. išėjo pažiūrėti, ką M. S. daro, po 5-10 min. parėjo. Kai atvažiavo Jolantos draugai jos išvažiavo. V. Ž. ir A. Ž. liko stotelėje. Grįžo apie 4 val. ryto. Stotelėje sėdėjo V. Ž. ir A. Ž., ji su draugais nuėjo pažiūrėti, kaip laikosi M. S.. J. J. grįžo ir pradėjo šaukti ant V. Ž. ir A. Ž., kad primušė. Ji taip pat matė M. S. primuštą. Be marškinėlių gulėjo, kaip apsispjaudęs, truputį kraujo ant lūpos buvo. Kalbėjo tik šiek tiek. Nugara, kaip su nagais buvo nubraižyta buvo. Teigia, kad išgėręs M. S. yra konfliktiška asmenybė.
Liudytojas T. S. paaiškino, kad datos nepamena, galėjo būti 2013-05-25, paskambino J. J. apie 24 val. ir pakvietė į Juodeikius. Susitiko stotelėje. Jis, A. A., J. J. ir dar dvi nepažįstamos panelės D. ir K., ir vairuotojas B.. Su jomis važiavo į (duomenys neskelbtini) . Prabuvo ten gal vieną valandą. Grįžo į Juodeikių stotelę. Nuėjo pas M. S. pažiūrėti, ką veikia. M. S. gulėjo sumuštas, atsimerkęs, nepratarė nė žodžio, kažkas iškvietė greitąją. Sužalojimai: lūpose buvo kraujo, spjaudėsi kraujais. Gulėjo su rūbais, normalios būklės, gal tik aptampyti. A. V. Ž. jie neleido jo į vidų, varė jį lauk. V. Ž. prisipažino sumušęs M. S..
Liudytojas A. A., paaiškino, kad yra nukentėjusiojo draugas. Datos nepamena, jis, T. S., M. S. ir J. J., dar vairuotojas T. B.. Atsigėrė alaus Jolantą namuose ir išvažiavome į Skuodą. Jokio konflikto nebuvo. Vėliaus J. J. parašė žinutę T. S., pakvietė pas save. Nuvažiavo į autobusų stotį, įlipo trys panos ir išvažiavo į Įpiltį, prabuvo apie 0,5 - 1 val. Grįžę pas J. J. pamatė gulintį M. S. jis buvo sumuštas sutinusi lūpa, kraujas bėgo iš lūpos ar iš burnos. Iškvietė greitąją. Jis padėjo išnešti. Į namus veržėsi V. Ž. – teisiamasis. Jis jo klausė, kas sumušė M., jis pasakė „aš“. Tada apsistumdė su juo. M. S. rūbai, baltiniai ar marškinėliai buvo sudraskyti.
Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad yra V. Ž. draugas. Su nukentėjusiuoju nebendrauja. Tai buvo jo gimtadienio vakaras, 2013-05-24, šventėme Juodeikių k. Su V. Ž. atėjo prie autobusų stotelės jau sutemus, apie 00.30 val. Ten buvo trys merginos D. Ž., K. S. ir J. J.. Viena iš merginų paskambino Vaidui ir pakvietė juos. Kažkas iš merginų sakė, kad reikia sudrausminti M. S., nes sudavė ar užkliuvo J. J.. Stotelėje V. Ž. pasakė, kad eina sudrausminti M. S.. Jis nuėjo su juo pažiūrėti, sudrausminti ir pasikalbėti. Merginos pasiliko stotelėje. V. Ž. įėjo į J. J. namus, o jis išėjo į lauko tualetą. Grįžo už 2-3 min. M. S. su V. Ž. stovėjo ir šnekėjo, bet nepamenu apie ką. Apsibarė jie ir V.sudavė iš kumščio dešine ranka. Po smūgio M. S. nugriuvo. T. V. 3-4 kartus spyrė iš kojos nugarą dar kažkur, nematė, ar spyrė į galvą. M. S. gynėsi, užsidengė galvą rankomis. Kad suduotų atgal, nematė. Jis stovėjo nieko nedarė, nesikišo. Visų muštynių nematė, nes buvo tualete. M. S. neprašė iškviesti greitąją, prašė tik atsigerti. M. S. drabužiai, kai išėjo, buvo ne kokios būklės. Apykaklė suplėšyta, bet gal tokia ir buvo.
M. S. sužalojimo faktą ir datą įrodo 2013-05-25 tyrėjo T. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2013-05-25, 04.45 val. gautas VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo priėmimo skyriaus pranešimą apie pristatytą M. S. dėl kūno sumušimo ir galimai sužaloto apatinio žandikaulio (t. 1, b.l. 2)
Alkoholio matuokliu M. S. 2013-05-25, 05.09 val. nustatytas 1,35 prom. girtumas. V. Ž. 2013-05-25, 04.42 val. nustatytas 1.45 prom. girtumas. (t. 1, b.l. 13)
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-06-03 pagal 2013-05-31 M. S. pareiškimą, apie tai, kad V. Ž. sumušė jį miegantį J. J. namuose (t.1, b.l. 1)
M. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu (t.1, b.l. 14-15, 22).
Liudytojų J. J., A. Ž., K. S., D. Ž., T. S., A. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės atitinka parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu (t.1, b.l. 26-34).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, iš kurio matyti, kad M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė 1172,99 Lt. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu minėtai sumai (t.1, b.l. 37-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus nukentėjusiojo M. S. pateiktus jo dėvėtus 2013-05-25 rūbus (juodos spalvos megztinį, maikutę (marškinėliai) ir mėlynos spalvos džinsus, nustatyta, kad rūbai apiplėšyti, nutrinti, nešvarūs su rusvos spalvos dėmėmis primenančiomis kraują. Rūbai perduoti saugojimui (t.1, b.l. 44-55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad 1. M. S. buvo nustatytas veido sumušimas su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, muštine žaizda apatinės lūpos srityje, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu kairės šakos ir kairio kampo srityje, krūtinės ląstos sumušimas su daugybiniais linijiniais odos nubrozdinimais. Išvardintus sužalojimus M. S. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo veidą, krūtinės ląstą kietais bukais daiktais. 2. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad nurodytus kūno sužalojimus M. S. galėjo patirti neužilgo iki kreipiantis į medicininę įstaigą, galimai 2013-05-25 paros pirmoje pusėje (GMP kviesta 2013-05-25 03.34 vai.). Sužalojimų įgavimo metu M. S. galėjo būti įvairiose padėtyse. Kadangi tyrimui pateiktuose med. dokumentuose tiek veido, tiek krūtinės ląstos sužalojimai įvardinti kaip „daugybiniai“, konkrečiai pasisakyti kelių trauminių poveikių pasekoje sužalojimai padaryti - negaliu. 3. Dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo kairėje M. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) - jo sužalojimai nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t.1, b.l. 63-64).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius nusprendė M. S. avansu kompensuoti 5200 Lt kompensaciją. Kuri buvo pervesta į nukentėjusiojo sąskaitą 2013-12-23 (t.1, b.l. 70-71, t.2, b.l. 101-102).
V. Ž. 2013-05-25 jo paties ranka rašytame pareiškime pripažino sudavęs M. S. rankomis ir kojomis, kiek kartų nepamena (t.1, b.l. 72).
Kaltinamojo gynybai pateikus duomenis, kad M. S. prieš mėnesį nuo šio įvykio buvo lūžęs žandikaulis, teismas išreikalavo dokumentus, kurie patvirtina, kad M. S. 2013-04-06 buvo pristatytas į gydimo įstaigą pagalbos suteikimui su veido sumušimais ir apatinio žandikaulio lūžiu (t.1, b.l. 159). Teismas 2013-12-20 paskyrė nukentėjusiojo M. S. ambulatorinę teismo medicinos ekspertizę su tikslu nustatyti, kokią įtaką ankstesnis M. S. sužalojimas turi šiam sužalojimui bei nustatyti 2013-05-25 sužalojimo mastą (t.2, b.l. 31-32).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte (t.2, b.l. 49-51) nurodyta, kad:
1. 2013-05-25 - 27 d. M. S. buvo nustatyti ir pateiktoje medicininėje dokumentacijoje aprašyti šie sužalojimai: veido sumušimas su daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais, muštine žaizda apatinės lūpos srityje, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu kairės šakos ir kairio kampo srityje, krūtinės ląstos sumušimas su daugybiniais linijiniais odos nubrozdinimais.
2. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad aukščiau išvardintus sužalojimus M. S. galėjo patirti neužilgo iki kreipiantis į medicininę įstaigą galimai 2013-05-25 pirmoje paros pusėje (GMP kviesta 2013-05- 25 03.34 val.).
3. Kadangi tyrimui pateiktuose med. dokumentuose tiek veido, tiek krūtinės ląstos sužalojimai įvardinti kaip „daugybiniai“, konkrečiai pasisakyti kelių trauminių poveikių apsekoje sužalojimai padaryti - negaliu.
4. Sužalojimų įgavimo metu M. S. galėjo būti įvairiose padėtyse.
5. Sužalojimus, išvardintus išvados 1-ame punkte, M. S. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas veido vietas, krūtinės ląstą kietais bukais daiktais. Nustatytą apatinio žandikaulio traumą M. S. galėjo patirti ir kaltinime aprašytomis aplinkybėmis.
6. 2013-05-25 nagrinėjamo įvykio metu M. S. 2013-04-06 patirtas apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimas pilnai nebuvo sugijęs, buvo prasidėjusi lūžio konsolidacija (pilnai lūžio vieta sukaulėja maždaug per 1 metus laiko).
7. 2013-04-06 nustatyti išoriniai sužalojimai, t.y. poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai beveik po dviejų mėnesių laiko buvo sugiję, poodinės kraujosruvos rezorbavęsi, likęs tik nepilnai sugijęs apatinio žandikaulio lūžis kairės šakos srityje. 2013-04-06 M. S. nebuvo lūžęs apatinis žandikaulis kairio kampo srityje. 2013-05-25 nustatytas tapatus apatinio žandikaulio kairės šakos atsinaujinęs lūžimas, kuris buvo diagnozuotas ir 2013-04-06.
8. 2013-05-25 M. S. atsinaujino nepilnai sugijęs apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimas.
9. Dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai - M. S. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.
10. Po nustatytų sužalojimų M. S. galėjo rūkyti, kalbėti ir t.t.
11. Lūžusio žandikaulio kaulėjimo procesas paprastai užtrunka iki 1-1,5 metų, o kaulėjimo pradžia (sukibimas) būna jau po 1,5 mėnesio, todėl ir tarpžandikaulinis įtvaras laikomas iki 1,5 mėnesio. Ligoniams su žandikaulio lūžimu visuomet yra paaiškinamas režimas, burnos higiena, minkšto maisto vartojimas ir laikantis nurodyto režimo bei gydytojo rekomendacijų prognozė būna palanki.
12. M. S. nustatytas sveikatos sutrikdymas laikantis nurodyto režimo ateityje jo sveikatos būklei bei darbingumui įtakos neturės.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Nors kaltinamasis V. Ž. ir neprisipažįsta kaltu dėl M. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma yra įrodyta V. Ž. kaltė. Pirmiausia pažymėtina, kad V. Ž. neneigia mušęs M. S., tačiau teigia, kad M. S. pirmasis užsimojo jam suduoti, todėl jį sumušė gindamasis kaltinamasis, ginčija suduotų smūgių skaičių, gynyba teigia, kad negalėjo sulaužyti Žandikaulio, kad žandikaulio lūžį įtakoja anksčiau M. S. patirta trauma (sumušimas), taip pat kelia versiją, kad M. S. tą vakarą buvo sumuštas ir kitų asmenų. Kaltinamojo gynybos išsakyti argumentai atmestini. Tai, kad nukentėjusysis esą galėjo būti sumuštas tą vakarą kitų asmenų nurodė tik liudytoja D. Ž., kuri yra kaltinamojo sesuo, teikdama, kad J. J. jai buvo sakiusi, kad M. S. sumušė draugai su kuriais šventė. Šią liudytojos versiją paneigė J. J. ir kiti liudytojai. D. Ž. taip pat pripažino, kad ant M. S. veido ar kūno sumušimų nematė. Matė tik patinusią jo lūpą. Liudytoja D. Ž. teigia du kartus delnu sudavusi M. S. per veidą, tačiau po jos smūgių kraujas nebėgo, nesutriko M. S. pusiausvyra, galėjo kalbėti, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos smūgiai būtų įtakoję nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat jokiais duomenimis nepagrysta versija jog po to, kai V. Ž. sumušė M. S. jį galėjo sumušti dar ir kiti asmenys. Nukentėjusysis po sumušimo buvo sąmoningas iki pat kol atvažiavo greitoji med. pagalba. Nukentėjusiajam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl atmestina tai, jog jis dėl girtumo neatsimena kas jį sumušė.
Kaltinamojo gynybos versija atmestina. Net jei jis būtų gynęsis, būtų pakakę pirmo smūgio po kurio M. S. nukrito ant žemės. Tai, kad mušamas ant žemės gulintis žmogus, neleidžiama jam ištrūkti iš namo paneigia prielaidas apie kaltinamojo gynybą. Kaltinamasis nors ir ginčija suduotų smūgių skaičių, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti kiek sudavė smūgių rankomis ir kojomis ir į kurias vietas. Iš pirminio V. Ž. paaiškinimo rašyto jo paties ranka, iš karto po įvykio 2013-05-25 aiškiai matyti, kad jis negalėjo nurodyti suduotų smūgių skaičiaus, jei smūgių būtų buvę tik keli tai vidutinių gebėjimų žmogus nesunkiai suskaičiuotų. Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs matęs, kaip V. Ž. sudavė apie 20 smūgių kojomis M. S.. Tačiau liudytojui paneigus šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas pripažino visų muštynių nematęs, kai įėjo į namą V. Ž. jau konfliktavo su M. S.. Smurtinių veiksmų metu kelis kartus ėjo į tualetą (teismo vertinimu galimai todėl, kad nenorėjo matyti jo akyse vykdomo smurto), tai patvirtina, kad smurtas prieš nukentėjusįjį truko gana ilgai, todėl vertinant suduotų smūgių skaičių teismas laikosi pozicijos, kad nukentėjusiojo nurodytas patirtų smūgių skaičius yra pagrįstas medicininiais dokumentais, specialisto ir eksperto išvadomis. Kadangi nustatyta, kad nukentėjusiojo sumušimus padarė tik vienas asmuo - V. Ž., sužalojimai vertinami kaip daugybiniai, todėl tikslus smūgių skaičius neturi reikšmės veikos teisinei kvalifikacijai. Vertinant sužalojimo mastą teismas vadovaujasi eksperto pateiktomis išvadomis, kuriose nurodyta, kad M. S. nustatytas nesunkaus sveikatos sutrikdymas. M. S. sužalojimus galėjo patirti neužilgo iki kreipiantis į medicinos įstaigą (greitoji medicinos pagalba kviesta 2013-05-25, 03.34 val.). Nustatytą žandikaulio traumą galėjo patirti ir kaltinime aprašytomis aplinkybėmis. Ekspertas sulyginęs ankstesnę M. S. žandikaulio traumą (patirtą 2013-04-06) su 2013-05-25 konstatuotais sužalojimais pažymėjo, kad M. S. 2013-04-06 patirtas apatinio žandikaulio kairės šakos lūžimas pilnai nebuvo sugijęs, buvo prasidėjusi lūžio konsolidacija (pilnai lūžio vieta sukaulėja maždaug per 1 metus laiko). 2013-04-06 M. S. nebuvo lūžęs apatinis žandikaulis kairio kampo srityje. 2013-05-25 nustatytas tapatus apatinio žandikaulio kairės šakos atsinaujinęs lūžimas, kuris buvo diagnozuotas ir 2013-04-06. Tai reiškia kad ekspertas nustatė ne tik tapatų atsinaujinusi lūžimą bet ir naują lūžimą. Todėl atmestini kaltinamojo gynybos argumentai jog sužalojimo mastas gali būti ankstesnės traumos pasekmė. Atsižvelgiant į teismų praktiką pažymėtina, kad smūgiai į gyvybiškai pavojingas kūno vietas (į galvą) yra vertinami pagal pasekmes. Žmogaus lytis, amžius, kūno sudėjimas, sveikatos būklė, ankstesnės traumos nepaneigia kaltininko veiksmais sukeltų padarinių. Šiuo atvejo kaltinamojo veiksmai, tyčiniai pakankamai stiprūs smūgiai suduoti nukentėjusiajam M. S. į galvą buvo tiesioginis priežastinis ryšys įtakojęs žandikaulio lūžį, kuris lėmė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad V. Ž. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 138 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atmestinas Kaltinamojo gynybos prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino sudavęs smūgius ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas pripažino baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo atveju V. Ž. nors ir pripažino mušęs M. S. tačiau nepripažino padaręs BK 138 str. 1 d. numatytą veiką, todėl šios aplinkybės pripažinimas lengvinančia būtų svarstytinas tik tuo atveju jei teismas būtų perkvalifikavęs veiką į švelnesnę. Be to kaltinamasis neatliko jokių pozityvių veiksmų iš kurių matytųsi, kad nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Nukentėjusiojo atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu pasiūlius gynėjai. Žalos neatlygino ir visiškai nesutinka su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad kaltinamasis atvykus medikams pasisiūlė padėti panešti neštuvus taip pat nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, pagalbą teikia profesionalūs medikai, kaltininko noras padėti nelaikytinas pagalba, nes tuo metu nuo jo pagalbos jau niekas nebepriklausė. Kaltinamasis apie 1-3 val. buvo palikęs nukentėjusįjį sumuštą, gyvybei pavojingoje būklėje ir iki atvyko Greitoji medicinos pagalba, ne tik nesuteikė pagalbos ir net nesidomėjo kokia jo būklė. Kaltinamojo gynybos teiginiai, kad nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos veikos padarymui taip pat nelaikytini atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Net jei nukentėjusysis būtų kažkaip nuskriaudęs J. J. tai nesuteikia teisės V. Ž. smurtauti. Smurtas prasidėjo M. S. miegant, todėl pagrindo kalbėti apie nukentėjusiojo provokuojantį elgesį.
Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad V. Ž. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p). Nors kaltinamojo gynyba ir teigia, kad girtumas įtakos neturėjo, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino tą vakarą vartojęs alkoholį, po įvykio praėjus 2-4 val. 2013-05-25, 04.42 val. nustatytas 1,45 prom. girtumas, kuris atitinka vidutinį girtumo laipsnį, toks girtumo laipsnis leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl keršto už J. J. galimą skriaudimą ir už 2 m. senumo konfliktą. Nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – asmuo neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, kaltinamojo gyvenamosios vietos seniūnas charakterizuoja teigiamai, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje nėra. Atsižvelgiama į vieną nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, todėl skiriat bausmę taikytinos BK 55 str. nuostatos, kurios numato, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam įstatyme numatytą vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę.
Kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, sveikas, darbingas jis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 100 val. per keturis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. (BK 48 str. 6 d. 5 p.)
Be to atsižvelgiant į prokuroro prašymą, įvertinus į tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, kaltinamojo suduotu smūgių skaičių, intensyvumą, sukeltas pasekmes yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis reiškia 12000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 str.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes, kurios šiuo atveju yra fizinio ir dvasinio pobūdžio. Fizinio pobūdžio pasekmės pasireiškia patirtu skausmu, nukentėjusiajam padaryta žala jo asmens sveikatai, jo sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl ko jis neteko darbingumo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Po gydytojų suteiktos pirminės medicinos pagalbos, gavęs siuntimą į centrinę gydymo įstaigai dėl įpuolusio savaitgalio dvi dienas namuose kentė skausmą. Nukentėjusiajam buvo atlikta žandikaulio atstatymo operacija, po jo savaitę buvo gydomas ligoninėje. Nukentėjusiojo teigimu dvi savaites po įvykio jautė stiprų skausmą žandikaulio srityje. Be skausmo žandikaulyje buvo ir kiti sužalojimai, kraujosruvos, nubrozdinimai, muštinė žaizda ant lūpos, kurie taip pat kėlė skausmą. Dvasinio pobūdžio pasekmės pasireiškia patirtais išgyvenimais, jam teko iškęsti didelį skausmą ir ilgai trunkančius nepatogumus, mėnesį laiko turėjo atsisakyti įprasto maisto, maitinosi skystu maistu iš kurio jausdavosi neprivalgęs, turėjo nešioti žandikaulį kaustančius įtvarus, bijodamas netekti pajamų, darbo po 2 nedarbingumo savaičių, nebaigęs gydimo nutraukė nedarbingumo laikotarpį ir grįžo į darbą. Darbe atsižvelgiant į jo būklę darbdavys davė lengvesnį darbą. Kadangi jam buvo sužalota labiausiai matoma ir gyvybiškai svarbi kūno vieta - jo veidas, dėl sužalojimo pobūdžio jis nereprezentatyviai atrodė būdamas tarp žmonių, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. 2) Atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė tiesiogine tyčia. 3) Atsižvelgiama į žalą padariusio asmens turtinę padėtį – kaltinamasis yra nedirbantis, anksčiau vyko dirbti į užsienį, neturi turto, jauno amžiaus, todėl ateityje, galės dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. 4) Taip pat atsižvelgiama į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismo manymu svarbu pažymėti, tai, kad nukentėjusysis prieš mėnesį buvo patyręs žandikaulio traumą, lūžį, kuris atsinaujino V. Ž. nusikalstamų veiksmų metu, ankstesnė trauma neabejotinai turėjo įtakos žandikaulio atstatymui, gydimo procesui bei trukmei, todėl tai iš dalies švelnina kaltinamojo padėtį vertinant neturtinės žalos dydį. Taip pat svarbu pažymėti kai, kad nukentėjusysis negalėdamas įrodyti patirtos turtinės žalos ja priskaičiavo prie neturtinės apie 2000 Lt. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi atsižvelgti į patirtą turtinę žalą, tačiau neturtinė žala negali būti tapatinama su turtine. Todėl toje dalyje mažintinas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Šioje byloje nesprendžiamas turtinės žalos atlyginimo klausimas nes nukentėjusysis nepareiškė tokio reikalavimo, nepateikė tokią žalą patvirtinančių įrodymų. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis neišnaudojo visų galimybių dėl netektų pajamų mažinimo. Nors ir teigia, kad nedarbingumo laikotarpiu negavo jokių išmokų iš Sodros, todėl, kad jam esą buvo paaiškinta, jog Sodros nedarbingumo išmoka nepriklauso, nes traumą patyrė būdamas neblaivus. Tačiau šiuo atveju traumą patyrė tapęs nusikaltimo auka, todėl turėjo kreiptis į Sodrą dėl nedarbingumo išmokos. Ir dar gali tai padaryti.
Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šis teismo sprendimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-506/2013, 2K-347/2013, 2K-29/2011, 2K-252/2012).
Kadangi Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius Sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu išmokėjo nukentėjusiajam M. S. 5200 Lt kompensaciją už padarytą žalą, todėl ši suma įskaitytina į nuteistajam priteistiną neturtinę žalą ir priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo 1800 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamasis sutinka su Klaipėdos teritorinė ligonių kasos pateiktu civiliniu ieškiniu, iš kurio matyti, kad M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė 1172,99 Lt. Civilinis ieškinys pagrįstas prie jo pateiktais rašytiniais įrodymais dėl žalos apskaičiavimo, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam M. S. buvo suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. išlaidų (t.1 b.l. 23,24). P. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą advokato atstovavimo išlaidos sudaro 320 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo V. Ž. (BPK 106 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2013-06-04 nukentėjusiojo pateikti daiktai suplėšytas juodos spalvos megztinis, trikotažiniai ilgomis rankovėmis bordo spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, kurie perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK daiktų saugojimo kamerą (b. l. 54-55) grąžintini teisėtam savininkui M. S. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams.
Įpareigoti V. Ž. per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Įpareigoti V. Ž. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimui atlikti nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą.
Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus išmokėtą 5200 Lt kompensaciją priteisti iš kaltinamojo V. Ž. nukentėjusiajam M. S. 1800 Lt (tūkstantis aštuonis šimtus) neturtinės žalos atlyginimui.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. Ž. 1172,99 Lt (tūkstantį šimtą septyniasdešimt du litus 99 ct) žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos naudai.
Priteisti iš V. Ž. 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų už Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2013-06-04 nukentėjusiojo pateiktus daiktus suplėšytą juodos spalvos megztinį, trikotažinius ilgomis rankovėmis marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK grąžintini savininkui M. S..
V. Ž. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.