- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- 1-657-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18771-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra jis 2020 m. gegužės 15 d., apie 19.14 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,88 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 85-87), tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną ruošėsi sutikti jubiliejų, pamiršo savo įžadus nevartoti alkoholio, buvo užsakyta pirtis, iškepė duonos, buvo nupirkta ir alkoholio pilna bagažinė, jis išgėrė dvi skardines alaus. Sėdo už vairo, nes jautėsi normaliai. Rimkuose jį sustabdė automobilis, užkirto kelią, padavė raktelius, paskui atvažiavo policijos pareigūnai, išvakarėse dar buvo išgėręs viskio. Gydytojai jį buvo įspėję, kad dėl kepenų veiklos jis negali vartoti alkoholio. Su alkotesterio parodymais sutiko. Savo elgesį vertina labai blogai, nepateisina. Anksčiau yra vairavęs išgėręs, buvo nubaustas administracine bauda. Prašo, kad jo dukra G. K. būtų jo laiduotoja, su dukra jo ryšys labai geras, mano, kad dukra gali daryti gerą įtaką. Baudą sumokėjo, priklausomybės ligų centre gydėsi nuo 2020-05-22 iki 2020-06-11. Automobilis priklauso K. S., kuris nežinojo, jog jis vairuos išgėręs jo automobilį. Pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, gydėsi priklausomybės ligų centre tris kartus 2010, 2016 ir šiais metais. Su dukra kalbėjo apie šį įvykį. Pasiūlymų dėl darbo turi daug, bet labai trukdo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Šis įvykis buvo pamoka visam gyvenimui. Šiuo metu nevartoja jokio alkoholio. To automobilio reali rinkos kaina apie 1000 Eur, bet tokios sumos už jį negautų. Turėtų galimybę sumokėti užstatą. Šiuo metu nedirba, ketina susirasti darbą.
Kadangi kaltinamasis po pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu paskelbimo kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
Liudytoja G. T., Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausioji patrulė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-15 patruliuojant nustatytu maršrutu, kartu su tyrėju B. K. AP ,,L1715“, 19.14 val., gavo pranešimą, kad Š. pl. link J. pr., Klaipėdoje, važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK OVS budėtojas patikslino, kad automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini) Atvykus į (duomenys neskelbtini) ties 2 namu, pastebėjo, kad ant važiuojamosios kelio dalies stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo išjungtas, raktelių spynelėje nebuvo, automobilio priekinė dešinės pusės padanga buvo prakiurusi. Įvykio vietoje jau buvo ekipažas „L1115“, kuris nustatė jog automobilį vairavo R. K., kuriam pirmu tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARAA-01 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 2,88 prom. neblaivumas. Šalia automobilio stovėjo pranešėjas P. K., kuris sulaikė automobilio vairuotoją ir iš spynelės ištraukė raktelius. Pranešėjas paaiškino, kad apie 19.00 val., važiuodamas T. pr., pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keistai manevravo, todėl važiuodamas iš paskos paskambino į policiją. Nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini) ties Nr. 2 pažymėtu pastatu atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir prakirto priekinį dešinės pusės ratą, tačiau bortelis liko neapgadintas. Tuo metu pranešėjas išlipo iš savo automobilio ir atėmė iš vairuotojo raktelius, sulaukė policijos ekipažo L1115 ir neblaivų vairuotoją perdavė jiems. Atlikus antrą neblaivumo patikrinimą, alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARKA-0015 Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojui buvo nustatytas 3,07 prom. neblaivumas. Automobilio vairuotojas R. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalį. A. (duomenys neskebtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskebtini), Kiškėnai (1 t., b.l. 21-22).
Liudytojas P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-15, apie 19.00 val., važiuodamas automobiliu T. pr. link B. pr. žiedo, pastebėjo priekyje važiuojantį „(duomenys neskebtini) “ automobilį, kurio manevravimas sukėlė įtarimą, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Važiuodamas minėtas „(duomenys neskebtini) “ automobilis įsuko į B. pr. ir važiavo link Š. pl. Jis prisivijo minėtą automobilį ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdintis asmuo nekoordinuotas, dėl ko įtarė, kad jis neblaivus ir paskambino 112 pagalbos telefonu, kad praneštų dėl galimai girto vairuotojo. Jis važiavo iš paskos minėto automobilio, perduodamas informaciją pareigūnams. Minėtas „(duomenys neskebtini) “ automobilis pravažiavo Rimkų pervažą ir suko į L. gatvę, kur išvažiavęs į priešingą eismo juostą ir atsitrenkdamas į bortelį, grįžo į savo kelio pusę, bet vėl atsitrenkdamas į bordiūrą, prakirto automobilio dešinės pusės priekinį ratą ir sustojo, nes užgeso automobilis. Jis sustojo priekyje minėto automobilio, tokiu būdu užblokuodamas jam kelią ir atėmė iš vairuotojo užvedimo raktus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems perdavė automobilio raktus, papasakojo situaciją ir parašė paaiškinimą. Matė, kad policijos pareigūnai vairuotojui alkotesteriu tikrino girtumą ir nustatė 2,88 promiles pirmu pūtimu. Vairuotojas aiškino, kad važiavo į pirtį. Pareigūnams paklausus, ar vartojo alkoholį, vairuotojas tai patvirtino. Matė, kad į įvykio vietą atvyko tralas nuvežti minėtą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Tuo metu prie automobilio atskubėjo vairuotojo draugai ar pažįstami, kurie iš automobilio išsiėmė dėžę su maistu, gėrimais (1 t., b.l. 27-28).
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybės teise, jį įsigijo prieš dvejus metus, maždaug už 2000 eurų, tiksliai nepamena. Jį nusipirko, nes automobilyje telpa žmonos, kuri turi invalidumą, vežimėlis. R. K. yra žmonos V. K. sūnus, jis gyvena Klaipėdoje, nuomojame bute. Kai prasidėjo karantinas, R. K. grįžo iš užsienio į Klaipėdą ir neturėjo savo automobilio, todėl laikinai jam buvo leidęs važinėtis minėtu „(duomenys neskebtini) “ automobiliu. Jis tikrai nepagalvojo, kad R. K. galėtų neblaivus vairuoti automobilį, nes kitaip jo tikrai nebūtų jam davęs. Anksčiau R. K. niekada nėra neblaivus vairavęs transporto priemonės. Automobilis jam labai reikalingas dėl žmonos, kuri sunkiai vaikšto, naudojasi vežimėliu. Su kuo, kokiomis aplinkybėmis R. K. tą dieną vartojo alkoholį, nežino (1 t., b.l. 34-36).
Iš 2020-05-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-05-15, apie 19.14 val., patruliuojant kartu su tyrėju B. K., iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Š. pl. link J. pr., Klaipėdoje, galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis sustabdytas L. gatvėje, Klaipėdoje. Atvykus ties (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastebėjo ant važiuojamosios dalies stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo išjungtas, raktelių užvedimo spynelėje nebuvo, priekinė dešinės pusės padanga buvo prakiurusi. Nustatyta, kad automobilį vairavo R. K., gim. (duomenys neskebtini) m. Patikrinus girtumą alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKA-015, pirmu pūtimu buvo nustatytos 2,88 promilių girtumas. Prie automobilio stovėjo pranešėjas P. K., kuris ir sulaikė minėtą asmenį, paėmė užvedimo raktelį. P. K. nurodė, kad važiuodamas Taikos pr., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl paskambino į policiją. Minėtas automobilis atsitrenkė į bortelį ir prakirto priekinį dešinės pusės ratą, tačiau bortelis apgadintas nebuvo. Antru pūtimu R. K. buvo nustatytas 3.07 promilių girtumas. R. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 37).
Iš 2020-05-15 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. K. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0015, patikros sertifikatas Nr.(duomenys neskelbtini), 19.20 val., buvo nustatytas 2,88 promilių girtumas, o 19.42 val. nustatytas 3,07 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko, pasirašydamas (1 t., b. l. 39).
Iš 2020-05-15 apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad L. g., Klaipėdoje, matoma prie šaligatvio stovinti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurio nuleista priekinė dešinės pusės padanga. Ant transporto priemonės didesnių apgadinimų neužfiksuota. Ant galinės sėdynės buvo „Maxima“ pirkinių maišelis su maisto produktais ir alaus „Švyturys“ pakuote. Bagažinėje taip pat buvo pirkinių maišelis (1 t., b.l. 9-17).
2020-05-15 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, jog transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš L. gatvės Klaipėdoje, priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę UAB „Tomadas“, Birbinčių g. 84, Kiškėnai (1 t., b.l. 42).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio, analogiško automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė be PVM 2157 Eur, su PVM - 2610 Eur (1 t., b.l. 44).
VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskebtini), valdytojas - savininkas yra K. S. (1 t., b.l. 43). 2020-05-20 nutarimu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas K. S. (1 t., b. l. 49-51). Pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskebtini) nustatyta, jog K. S. UAB „Tomadas“ sumokėjo 136,26 Eur (1 t., b.l. 54).
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. K. 2020 m. gegužės 15 d., apie 19.14 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,88 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. R. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
G. K. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu G. K. teismui nurodė, jog apie įvykį tėtis jai pats papasakojo. Žino, kas yra laidavimas. Mano, kad gali daryti tėčiui teigiamą įtaką. Su tėčiu ji labai artimai bendrauja, susitinka kiekvieną dieną, po įvykio visa šeima labai pergyveno, ji rūpinosi, kad tėtis gydytųsi priklausomybės ligų centre. Galėtų sumokėti iki 500 Eur užstatą. Mano, kad toks tėčio elgesys daugiau nepasikartos. Būdavo, kad tėtis protarpiais pavartodavo alkoholio, 2010 metais jis stipriai vartojo, nes skyrėsi su mama. Prieš šį įvykį tėtis alkoholio nevartojo 3-4 metus. Sutinka būti R. K. laiduotoja ir sutinka daryti jam teigiamą įtaką.
Iš byloje esančių duomenų ir iš G. K. paaiškinimų teisme matyti, jog ji yra neteista ir nebausta administracine tvarka, darbe charakterizuojama labai teigiamai, jos ryšys su tėvu R. K. yra artimas. Įvertinęs pateiktus G. K. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja G. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką R. K..
Byloje nustatyta, kad R. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, bet ketina įsidarbinti. Kaltinamasis pripažįsta, jog turi priklausomybę alkoholiui, nuo kurios savanoriškai gydosi, taigi jis kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir R. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.
Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos G. K. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams ir baudžiamąją bylą R. K. nutraukti.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu ar be jo. Užstatas, teismo nuomone, bus efektyvi priemonė, skirta sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tai atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl laiduotoja G. K., atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, įpareigotina per teismo nustatytą terminą įmokėti 500 Eur dydžio užstatą. Pažymėtina, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 5 dalis).
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą girtumo laipsnį, R. K. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gegužės 16 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis R. K. vairavo K. S. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,88 promilių girtumas, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonės, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso K. S., ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas savininkui. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2020 metų gegužės mėnesį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio techninės charakteristikos sutampa su R. K. vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina be PVM sudarė 2157 Eur (1 t., b.l. 44). Šis objektyviais duomenimis nustatyta automobilio vertė nekelia teismui abejonių. Nors kaltinamojo pateiktoje 2018 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta konkrečios transporto priemonės kaina – 1800 Eur, kuria remiantis kaltinamasis prašo vadovautis nustatant konfiskuotino turto vertę, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai asmenys pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir sandoryje nurodoma pardavimo kaina gali skirtis. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti, jog automobilio vertė yra būtent tokia, kokia nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje (pvz., turto vertinimo išvada ar kt.), byloje nėra, kaltinamasis tokių duomenų teismui nepateikė. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina – 1800 Eur – neatspindi tikrosios jo vertės, todėl šiais duomenimis nesivadovauja. Nustatydamas konfiskuotino turto vertę, teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurios duomenis vertina kaip pagrįstus ir atitinkančius tikrąją minėto automobilio vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo R. K. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“,vidutinė rinkos vertė be PVM, t. y. 2157 Eur.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. 2020-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskebtini) už R. K. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą pervedė 1900 eurų baudžiamojoje byloje Nr. e1-592-718/2020 skirtai baudai sumokėti (t. 1, b.l. 134). Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo nurodytą sumą įskaityti į konfiskuotino turto vertę. Kadangi 2020-06-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi 2020-05-26 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. E1-592-718/2020 buvo panaikintas (t. 1, b.l. 144-145), o dėl minėtoje byloje tirtos nusikalstamos veikos kaltinamasis R. K. šiuo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga minėtu mokėjimo nurodymu pervestą 1900 eurų sumą įskaityti į šioje byloje iš R. K. konfiskuotiną pinigų sumą, ir nustatyti, kad iš R. K. konfiskuotina suma sudaro 257 EUR.
Kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamojo R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskebtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos G. K., gimusios 1995-07-29, atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį.
Baudžiamąją bylą R. K. nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją G. K. per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT 95 7300 0101 4535 3622 AB „Swedbank“, gavėjo įmonės kodas 191443889, įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „užstatas“ ir bylos numerį Nr. 1-657-890/2020.
Išaiškinti laiduotojai G. K., kad užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. K. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Taip pat išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs R. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. K., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gegužės 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš R. K. konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2157 eurų valstybės naudai.
Į konfiskuotiną 2157 eurų pinigų sumą įskaityti G. K. 2020-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskebtini) už R. K. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą pervestus 1900 eurus baudžiamojoje byloje Nr. E1-592-718/2020 skirtai baudai sumokėti ir nustatyti, kad iš R. K. konfiskuotina suma sudaro 257 eurus.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskebtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.